Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-07-03 · Civilinė byla Nr. 2S-1003-910/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-03
Bylos Nr.
2S-1003-910/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03594-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Ieškovas
D. V.
Atsakovas
savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1003-910/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03594-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) 2020 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. DGKS-394, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 313,26 Eur neišmokėtą darbo užmokesčio dalį (priedą) už 2017 m. birželio mėnesį.

2. Ieškovas nurodė, kad 2017 metais dirbo pas atsakovę vairuotojo–kontrolieriaus pareigose, darbo užmokestis buvo sudarytas iš 2 dalių: pareiginė alga ir priedas už atliekamas darbines funkcijas – išaiškintą ir administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų skaičių. 2017 m. birželio mėnesį ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba dėl konflikto su kito automobilio vairuotoja, taip pat jam nebuvo sumokėtas 30 procentų priedas už atliktas darbines funkcijas – išaiškintą asmenų, pažeidusių Bagažo ir keleivių vežimo taisyklių Vilniaus mieste, reikalavimus, todėl, ieškovo nuomone, jis turi teisę prašyti priteisti iš atsakovės 30 procentų sumažinto priedo už 2017 m. birželio mėnesį

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad tarp šalių kilęs darbo ginčas, įskaitant 2017 m. birželio mėnesio įvykį, kai ieškovui paskirta drausminė nuobauda ir , buvo išspręstas šalims pasirašius taikos sutartį, kurią 2018 m. liepos 12 d. sprendimu patvirtino darbo ginčų komisija.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.

5. Iš bylos medžiagos turinio ir darbo ginčų komisijos pateikto posėdžio garso įrašo teismas nustatė, kad ieškovas į darbo ginčų komisiją buvo kreipęsis 2018 m. gegužės 24 d. su dviem prašymais. Be kitų reikalavimų, tuo metu darbo ginčų komisijoje jis kvestionavo 2017 m. birželio mėnesį ir 2018 m. balandžio mėnesį jam paskirtų drausminių nuobaudų teisėtumą. Šalys tuo metu ginčą darbo ginčų komisijoje užbaigė laisva valia pasirašydamos taikos sutartį, kurią darbo ginčų komisija 2018 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. DGKS-3732;3731 darbo bylose Nr. APS-36-10582 ir APS-36-10584/2018 patvirtino. Šis darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 12 d. sprendimas skųstas nebuvo, yra įsiteisėjęs, ginčo dėl jo įvykdymo nėra.

6. Teismas nustatė, kad šalių sudaryta ir darbo ginčų komisijos patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė, kad taikos sutartimi yra galutinai išsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo; pasirašius šią taikos sutartį, šalys viena kitai neturės jokių pretenzijų ir reikalavimų, įskaitant ir galinčius atsirasti ateityje, dėl šiose darbo bylose nagrinėtų aplinkybių, pareikštų reikalavimų ir (ar) jų sukeltų pasekmių, išskyrus reikalavimą įvykdyti šią taikos sutartį.

7. Teismas nurodė, kad aptartose darbo bylose, kurios buvo baigtos taikos sutartimi, be kita ko, buvo nagrinėtos aplinkybės dėl 2017 m. birželio mėnesį ir 2018 m. balandžio mėnesį ieškovui atsakovės paskirtų drausminių nuobaudų, tuo tarpu priedo už 2017 m. birželio mėnesį ieškovui sumažinimas 30 procentų ir šios dalies jam neišmokėjimas buvo būtent drausminės nuobaudos (pastabos), paskirtos ieškovui 2017 m. birželio mėnesį, sukelta pasekmė, vadinasi, šioje naujoje byloje ieškovo keliamas reikalavimas buvo išspręstas šalių taikos sutartimi, kurią darbo ginčų komisija patvirtino 2018 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. DGKS-3732;3731 darbo bylose Nr. APS-36-10582, APS-36-10584/2018 ir kuris yra įsiteisėjęs ir atsakovės įvykdytas.

8. Teismas sutiko su atsakovės teiginiais, kad vien tai, jog priemoka už 2017 m. birželio mėnesį šalių sudarytoje taikos sutartyje konkrečiai nebuvo įvardyta, nereiškia, kad taikos sutartimi neišspręsti su šios priemokos mokėjimu susiję klausimai. Teismas vertino, kad šiuo atveju keldamas naują ieškinį ieškovas siekia iš esmės pakeisti darbo ginčų komisijos sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygas, t. y. padidinti atsakovės pagal taikos sutartį ieškovui išmokėtiną sumą. Teismas pabrėžė, kad darbo ginčų komisijos sprendimu patvirtinta taikos sutartis, tokiam sprendimui įsiteisėjus, nebegali būti ginčijama ar keičiama kitoje byloje.

9. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Priemokų viešojo transporto keleivių kontrolieriams mokėjimo nuostatų 26.2 punktą, ieškovo pripažinimą 2017 m. birželio mėn. padarius darbo drausmės pažeidimą, atsakovė teisėtai ir pagrįstai nusprendė už 2017 m. birželio mėn. taikyti jam 30 procentų priemokos mažinimą, joks tokio akto prieštaravimas kitiems teisės aktams nenustatytas.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neįvertino ieškovo skunde ir darbo ginčų komisijos posėdyje nurodytų aplinkybių, išimtinai rėmėsi tik atsakovės atsiliepimo argumentais. Teismas ignoravo aplinkybę, kad šalių sudarytoje 2018 m. liepos 12 d. taikos sutartyje nebuvo kalbama apie 2017 m. liepos mėnesį ieškovui neišmokėtą 30 procentų kintamą darbo užmokesčio dalį. Darbo ginčų komisijoje ginčas buvo kilęs dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir 2018 m. kovo mėnesį ieškovui neišmokėtos 100 procentų kintamos darbo užmokesčio dalies, būtent šie klausimai ir buvo išspręsti šalių sudarytoje 2018 m. liepos 12 d. taikos sutartyje.

10.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė teisėtai neišmokėjo ieškovui kintamos darbo užmokesčio dalies, tuo konstatuodamas, jog vietinio norminio (lokalaus) teisės akto norma (Priemokų viešojo transporto keleivių kontrolieriams mokėjimo nuostatų 26.2 punktas) panaikina imperatyvią Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 150 straipsnio normą, reglamentuojančią atvejus, kada dali būti daromos išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio.

10.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2018 m. liepos 12 d. taikos sutartis apėmė ginčą ir dėl 2017 m. birželio mėnesį ieškovui neišmokėtos 30 procentų priedo – kintamos darbo užmokesčio dalies. Sudarant taikos sutartį ir nagrinėjant darbo ginčą, nei ieškovas, nei atsakovė neminėjo 2017 m. neišmokėto 30 procentų priedo (tai matyti tiek iš ieškovo skundo, tiek iš atsakovės atsiliepimų ir posėdžio metu dėstytų argumentų). Darbo bylos medžiagoje taip pat nėra užsimenama apie 2017 m. ieškovui neišmokėtą 30 procentų kintamą darbo užmokesčio dalį. Vienintelė aplinkybė, kuri sieja 2018 m. liepos 12 d. taikos sutartį su 2017 m. birželio mėnesį neišmokėta 30 procentų kintama darbo užmokesčio dalimi, yra tai, kad 2018 m. gegužės mėnesį darbo sutartis buvo nutraukta DK 58 straipsnio 2 dalies pagrindu dėl pakartotinio tokio paties darbo pareigų pažeidimo.

Atsiliepimas

10.4. Skundžiama nutartis buvo priimta pažeidžiant šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus, nes ieškovui nebuvo sudaryta galimybė atsikirsti į atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus.

11. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Darbo ginčo nagrinėjimo metu šalių sudaryta 2018 m. liepos 12 d. taikos sutartimi yra išspręsti visi su ieškovo ir atsakovės darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo klausimai. Tai aiškiai įvardyta taikos sutartyje, nurodant, kad taikos sutartimi galutinai išspręstas ginčas ne tik dėl atleidimo iš darbo, bet ir dėl ieškovui priklausančių išmokų išmokėjimo, įskaitant ir dėl reikalavimų, galinčių atsirasti ateityje. Nurodyta taikos sutarties sąlyga yra esminė, be jos atsakovė apskritai nebūtų sudariusi taikos sutarties su ieškovu.

11.2. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad vien tai, jog priemoka už 2017 m. birželio mėnesį šalių sudarytoje taikos sutartyje konkrečiai nebuvo įvardyta, nereiškia, kad taikos sutartimi neišspręsti su šios priemokos mokėjimu susiję klausimai, nes iš taikos sutarties nuostatų formuluočių, akivaizdu, jog šia sutartimi šalys susitarė, kad pagal taikos sutartį ieškovui išmokėta suma apima visas jam priklausančias ar galinčias priklausyti su darbo santykiais susijusias išmokas.

11.3. Pats ieškovas pripažįsta, kad darbo ginčai, kuriuose sudaryta taikos sutartis, apėmė ir 2017 m. paskirtą drausminę nuobaudą (pastabą). Ieškinio reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį yra išvestinis reikalavimas, tiesiogiai susijęs su paskirta drausmine nuobauda (pastaba), nes būtent 2017 m. birželio mėnesį ieškovui paskirta drausminė nuobauda ir buvo pagrindas nepriskaityti jo reikalaujamos priteisti sumos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla nutraukta. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimo pagrindus, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

15. Byloje nustatyta, kad ieškovas darbo sutarties pagrindu atsakovės įmonėje ėjo keleivių kontrolės vairuotojo–kontrolieriaus pareigas. Atsakovės direktorius 2017 m. birželio 29 d. įsakymu paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą – pastabą už tai, kad ieškovas vairavo tarnybinį automobilį neturėdamas tam įgaliojimų ir sukėlė konfliktą su kito automobilio vairuotoja, konflikto metu pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir nekultūringai elgėsi. Dėl nurodyto darbo pareigų pažeidimo atsakovui 30 procentų buvo sumažinta priemoka už 2017 m. birželio mėnesį. Atsakovės direktorius 2018 m. balandžio 6 d. priėmė įsakymą, kuriuo konstatavo, jog ieškovas 2018 m. balandžio 9 d. padarė pakartotinį darbo pareigų pažeidimą (pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, važiavo per sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui), už kurį ieškovas atleistinas iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojui padarius antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą. 2018 m. gegužės 8 d. priimtu įsakymu buvo įformintas ieškovo atleidimas iš darbo.

16. 2018 m. gegužės 24 d. ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją su dviem skundais, prašydamas panaikinti atsakovės direktoriaus įsakymą, kuriuo jis buvo atleistas iš darbo, ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai su darbo santykiais susijusių išmokas (kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo, kompensaciją už neteisėtai sumažintą priemoką, nesumokėtą darbo užmokesčio dalį už darbą švenčių dienomis, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, delspinigius) bei atlyginti neturtinę žalą. Ieškovui ir atsakovei sudarius taikos sutartį, darbo ginčų komisija 2018 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. DGKS-3732;3731 patvirtino ginčo šalių sudarytą taikos sutartį ir darbo bylą nutraukė.

17. 2019 m. gruodžio 4 d. ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją su skundu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės nesumokėtą darbo užmokesčio dalį – 50 proc. priedą už tarnybinių pareigų vykdymą 2017 m. birželio mėnesį. Darbo ginčų komisija 2020 m. sausio 9 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovo skundą, konstatavusi, jog ieškovo reiškiamas reikalavimas jau buvo išnagrinėtas, darbo ginčų komisijai 2018 m. liepos 12 d. sprendimu patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį ir darbo bylą nutraukus.

18. Ieškovas, nesutikdamas su nurodytu darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 313,26 Eur neišmokėtą darbo užmokesčio dalį (priedą) už 2017 m. birželio mėnesį.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad darbo byloje, kuri buvo baigta taikos sutartimi, be kita ko, buvo nagrinėtos aplinkybės dėl 2017 m. birželio mėnesį ir 2018 m. balandžio mėnesį ieškovui atsakovės paskirtų drausminių nuobaudų, o priedo už 2017 m. birželio mėnesį ieškovui sumažinimas 30 procentų ir šios dalies jam neišmokėjimas buvo būtent drausminės nuobaudos, paskirtos ieškovui 2017 m. birželio mėnesį, sukelta pasekmė. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad šioje civilinėje byloje ieškovo keliamas reikalavimas buvo išspręstas šalių taikos sutartimi, patvirtinta darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 12 d. sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs ir atsakovės įvykdytas.

20. Ieškovas (apeliantas), nesutikdamas su skundžiama nutartimi, teigia, kad darbo ginčų komisijoje ginčas buvo kilęs dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo bei 2018 m. kovo mėnesį ieškovui neišmokėtos 100 procentų kintamos darbo užmokesčio dalies ir būtent dėl šių klausimų buvo sudaryta 2018 m. liepos 12 d. taikos sutartis. Anot ieškovo, nei šalių procesiniuose dokumentuose, nei taikos sutartyje nebuvo kalbama apie 2017 m. birželio mėnesį ieškovui neišmokėtą 30 procentų kintamą darbo užmokesčio dalį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad 2018 m. liepos 12 d. taikos sutartis apėmė ginčą ir dėl 2017 m. birželio mėnesį ieškovui neišmokėtos 30 procentų sumažintos priedo dalies. Sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

21. Iš darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 12 d. sprendimu patvirtintos taikos sutarties matyti, kad ja ieškovas ir atsakovė susitarė, jog taikos sutartimi yra galutinai išsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo. Taikos sutartimi ieškovas ir atsakovė taip pat susitarė, kad, pasirašius šią taikos sutartį, šalys viena kitai neturės jokių pretenzijų ir reikalavimų, įskaitant ir galinčius atsirasti ateityje, dėl šiose darbo bylose nagrinėtų aplinkybių, pareikštų reikalavimų ir (ar) jų sukeltų pasekmių, išskyrus reikalavimą įvykdyti šią taikos sutartį.

22. Jau nurodyta, kad ieškovas iš darbo atsakovės įmonėje buvo atleistas už tai, kad per paskutinius dvylika mėnesių padarė du tokius pačius darbo pareigų pažeidimus (atitinkamai 2017 m. birželio 10 d. ir 2018 m. kovo 18 d.). Už 2017 m. birželio 10 d. atliktą darbo pareigų pažeidimą ieškovui 2017 m. birželio 29 d. direktoriaus įsakymu buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba ir, vadovaujantis Priemokų viešojo transporto keleivių kontrolieriams mokėjimo nuostatų 26.2 punktu, 30 procentų sumažinta priemoka už 2017 m. birželio mėnesį. Šioje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti, jo manymu, neteisėtai ir nepagrįstai sumažintos priemokos už 2017 m. birželio mėnesį dalį.

23. Ieškovas atskirajame skunde teisingai nurodo, kad ginčydamas jo atleidimo iš darbo teisėtumą, jis nereiškė savarankiško reikalavimo dėl nurodytos sumažintos priemokos už 2017 m. birželio mėnesį priteisimo. Kita vertus, iš darbo ginčų komisijai 2018 m. gegužės 24 d. pareikšto skundo turinio matyti, kad jame ieškovas, be kita ko, kvestionavo jo 2017 m. birželio 10 d. padarytą darbo pareigų pažeidimą, už kurį ieškovui 2017 m. birželio 29 d. direktoriaus įsakymu buvo paskirta drausminė nuobauda. Taigi, nors ieškovas, kreipdamasis į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai neginčijo priemokos už 2017 m. birželio mėnesį sumažinimo teisėtumo, tačiau kvestionavo aplinkybes, kurių pagrindu ieškovui 2017 m. birželio 29 d. buvo paskirta drausminė nuobauda ir jos pagrindu 30 procentų sumažinta priemoka už 2017 m. birželio mėnesį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priedo už 2017 m. birželio mėnesį sumažinimas 30 procentų ir šios dalies neišmokėjimas buvo būtent ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos (pastabos) sukelta tiesioginė pasekmė.

24. Minėta, kad šalys taikos sutartimi susitarė, jog viena kitai neturės jokių pretenzijų ir reikalavimų, įskaitant ir galinčius atsirasti ateityje, dėl šiose darbo bylose nagrinėtų aplinkybių, pareikštų reikalavimų ir (ar) jų sukeltų pasekmių, išskyrus reikalavimą įvykdyti šią taikos sutartį. Kadangi aplinkybės, susijusios su 2017 m. birželio 29 d. direktoriaus įsakymu ieškovui paskirta drausmine nuobauda ir jos sukeltomis pasekmėmis (iš kurių viena – priedo už 2017 m. birželio mėnesį sumažinimas 30 procentų), buvo darbo ginčų komisijos nagrinėtos darbo bylos nagrinėjimo dalyku, darytina išvada, kad šioje civilinėje byloje ieškovo keliamas klausimas dėl sumažinto priedo už 2017 m. birželio mėnesį sumokėjimo pateko į šalių sudarytos ir darbo ginčų komisijos sprendimu patvirtintos taikos sutarties apimtį.

25. Ieškovas atskirajame skunde akcentuoja aplinkybę, kad pačioje šalių sudarytoje taikos sutartyje nėra užsimenama apie ieškovui nesumokėtą 30 procentų priemoką už 2017 m. birželio mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad lygiai taip pat taikos sutartyje atskirai nėra aptarta, jog šia sutartimi išsprendžiamas klausimas dėl ieškovui nesumokėtos 100 procentų priemokos už 2018 m. kovo mėnesį, dėl kurios, ieškovo teigimu, ir buvo kilęs darbo ginčas.

26. Jau nurodyta, kad šalys, sudarydamos taikos sutartį, susitarė, kad šia sutartimi galutinai išsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo. Taigi, vien ta aplinkybė, kad šalių sudarytoje taikos sutartyje atskirai nebuvo įvardyta, jog šalys susitarė dėl priedo už 2017 m. birželio mėnesį sumokėjimo, savaime nereiškia, kad dėl šio priedo apskritai nebuvo susitarta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikos sutarties sąlygos išdėstytos aiškiai ir konkrečiai, jos teikia pakankamą pagrindą spręsti, jog šalys, sudarydamos šią taikos sutartį, susitarė dėl visų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo, t. y. tiek dėl pagrindinio darbo užmokesčio, tiek dėl kintamos darbo užmokesčio dalies (priedų), tiek kitų ieškovo prašytų priteisti kompensacijų bei neturtinės žalos atlyginimo.

27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šioje civilinėje byloje ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl sumažinto priedo už 2017 m. birželio mėnesį priteisimo buvo išspręstas šalių sudarytoje ir darbo ginčo komisijos 2018 m. liepos 12 d. sprendimu patvirtintoje taikos sutartyje, ir nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Pats ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad šalių sudarytos taikos sutarties nekvestionuoja, pripažįsta, kad atsakovė taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus yra įvykdžiusi.

28. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta atskirojo skundo argumentus, kad skundžiama nutartis buvo priimta pažeidžiant šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus, nes ieškovui nebuvo sudaryta galimybė atsikirsti į atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus.

29. Nagrinėjamu atveju ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniui, jame išdėstė ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, įskaitant argumentus dėl šalių sudarytos taikos sutarties įtakos šioje byloje reiškiamam reikalavimui. Atsakovė, atskirsdama į ieškinyje išdėstytus argumentus, pateikė teismui atsiliepimą. Klausimas dėl bylos nutraukimo buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jiems nedalyvaujant. Kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovė turėjo galimybę savo procesiniuose dokumentuose išdėstyti visas, jų nuomone, teisiškai reikšmingas aplinkybes ir argumentus, susijusius byloje reiškiamais reikalavimais, nėra jokio pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad analizuojamu atveju buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai.

30. Kiti atskirojo skundo argumentai susiję ne su byloje priimtu procesiniu sprendimu nutraukti civilinę bylą, bet su ginčo esme (atsakovės teise sumažinti priemokos dydį, darbuotojui padarius darbo drausmės pažeidimą), todėl, konstatavus pagrindą iškeltai civilinei bylai nutraukti, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl nurodytų argumentų, kaip neturinčių įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimo pagrindus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Laima Ribokaitė