Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-112-951/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-04-24
Bylos Nr.: 1A-112-951/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-25882-2024-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nerijus Masiulis, Audrius Sadauskas, Ilona Jakubėnienė
Nuteistasis: R. B.
Advokatai: Kęstutis Valys

Kategorijos

1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-112-951/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25882-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; (S) 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.1.10.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.14.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Dževečkai,nuteistajam R. B. ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui Valiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 19 d. nuosprendžio, patikslinto to paties teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartimi, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2024 m. liepos 5 d. veikos), ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2024 m. liepos 6 d. veikos), ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2024 m. liepos 19 d. veikos), ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2024 m. liepos 25 d. veikos), ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. B. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. B. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, prie šios bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kuri buvo pakeista į areštą, ir R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę R. B. įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024 m. liepos 25 d. iki nuosprendžio paskelbimo.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš R. B. 553,45 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondui už nukentėjusiosios gydymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. B. nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei, t. y. 2024 m. liepos 5 d. apie 15.00 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), konflikto metu, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankos kumščiu sudavė keturis smūgius savo sugyventinei V. P. į veido sritį žemiau kairės akies, dėl to nukentėjusioji nukrito ant žemės ir susitrenkė galvą, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė galvos sumušimą, pasireiškusį muštine pakaušio srities žaizda ir poodinėmis kraujosruvomis paakiuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, R. B. nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei, t. y. 2024 m. liepos 6 d., laikotarpiu nuo 13:00 val. iki 13:30 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), konflikto metu, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia abiem rankomis pastūmė savo sugyventinę V. P., kuri griūdama galvą trenkė į durų staktą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai V. P. fizinį skausmą.

3. Be to, R. B. nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei, t. y. 2024 m. liepos 19 d. apie 2.00 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), konflikto metu, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia du kartus kumščiu sudavė savo sugyventinei V. P. į veido sritį ir vieną kartą koja spyrė jai į kairę ranką, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė daugybinius galvos sumušimus, pasireiškusius poodinėmis kraujosruvomis dešiniosios akies, kairiojo skruosto, kairiosios ausies, smakro, lūpų srityse, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

4. Be to, R. B. nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei, t. y. 2024 m. liepos 25 d. apie 17.00 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia kumščiu trenkė vieną kartą nukentėjusiajai V. P. į veido sritį ir ne mažiau kaip 10 smūgių rankomis ir kojomis spyrė bei trenkė V. P. į įvairias kūno vietas, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairiajame skruoste, abiejuose dilbiuose ir riešų srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 19 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę nepagrįstai subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri buvo pakeista 90 parų arešto bausme, nes jis šią bausmę yra atlikęs.

5.1. Nuteistasis prašo skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtas bausmes subendrinti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, t. y. apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes, ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.

5.2. Skunde apeliantas nurodo, kad jis Šiaulių kalėjime nuo 2024 m. liepos 25 d. lanko anoniminių alkoholikų klubą–grupę, nes nusikalstamų veikų padarymui turėjo įtakos jo apsvaigimas nuo alkoholio. Atlikęs bausmę, stengsis toliau gydytis nuo šios priklausomybės. Be to, 2025 m. sausio 23 d. jis gavo (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracijos paskatinimą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Šalies argumentai

7. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Žemesnės instancijos teismas

9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. B. kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimo neginčija, iš skundo turinio galima suprasti, kad nuteistasis kelia tik bausmės individualizavimo klausimą – prašo skirti jam švelnesnę bausmę.

10. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, jog jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kartu pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. B. bausmę už jo padarytus nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Byloje nustatyta, kad R. B. padarė 4 nesunkius nusikaltimus (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto būdamas anksčiau teistas net 10 kartų, paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. baudžiamuoju įsakymu teistas už analogišką nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. už fizinio skausmo sukėlimą sugyventinei V. P. (3 t., b. l. 1–24, 25–28) (skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodyta, kad R. B. anksčiau teistas 7 kartus už smurtinius nusikaltimus), naujus nusikaltimus padarė esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Tai rodo, jog R. B. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus, jo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, tai yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Be to, nuteistasis yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 178–181), nedirba (2 t., b. l. 176), nustatyta viena R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino kaltu padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, jog nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

12. Skundžiamu nuosprendžiu R. B. pripažintas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme. BK 27 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) nurodyta, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, iš aptartos normos matyti, jog yra įtvirtinta teismo pareiga motyvuoti sprendimą asmenį pripažįstant recidyvistu bei šį sprendimą privaloma išdėstyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Analizuojamu atveju skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje R. B. pripažintas recidyvistu. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad R. B. šioje byloje nuteistas už 4 nesunkių tyčinių nusikaltimų padarymą, taip pat patvirtina, jog apeliantas, būdamas pilnametis, ne kartą buvo teistas už tyčinių nusikaltimų įvykdymą, jo teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, o veikas, dėl kurių padarymo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė neišnykus teistumui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. B. nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, įvykdė būdamas recidyvistas, ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neišdėstė sprendimo pripažinti R. B. recidyvistu, nesant dėl to prokuroro skundo, minėtas pažeidimas netaisomas, siekiant nepabloginti nuteistojo teisinės padėties.

13. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, ir galiojanti šiuo metu), baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus R. B. už jo padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais R. B. buvo skirtos ne tik terminuoto laisvės atėmimo bausmės, bet ir arešto bausmė, paskutinį kartą jis buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme, tačiau akivaizdu, jog tai teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju paskyrus R. B. švelnesnę bausmę negu terminuotas laisvės atėmimas, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nusikaltimų nebedarys.

14. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį, o minėto straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirti nuteistajam už jo padarytus nusikaltimus minimalias laisvės atėmimo bausmes arba su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes nėra pagrindo, nes yra nustatyta ne tik viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam už 4 nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirtos bausmės – atitinkamai laisvės atėmimas 8 mėnesiams, laisvės atėmimas 9 mėnesiams, laisvės atėmimas 10 mėnesių ir laisvės atėmimas 1 metams, kurios yra didesnės nei minimali laisvės atėmimo bausmė (minimali laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju yra 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis), tačiau mažesnės negu BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), nėra per griežtos, švelninti šias bausmes, atsižvelgiant į nuteistojo skunde nurodytus argumentus, t. y. į tai, kad jis (duomenys neskelbtini) kalėjime lanko anoniminių alkoholikų grupę, 2025 m. sausio 23 d. gavo kalėjimo administracijos paskatinimą, kurių, be kita ko, nepatvirtina jokie bylos duomenys, nėra pagrindo. Ankstesni R. B. teistumai, aplinkybė, jog, neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės už fizinio skausmo sukėlimą savo sugyventinei V. P., R. B. vėl įvykdė net 4 smurtines nusikalstamas veikas tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, rodo, kad išvadų dėl savo netinkamo elgesio R. B. nepadarė.

16. Nuteistasis skundu prašo už visas nusikalstamas veikas jam paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, t. y. apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes, ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams. Tenkinti šį prašymą teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 3 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 63 straipsnio 4 dalis). BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudaro ne idealią, o realią nusikalstamų veikų sutaptį, nes šios veikos padarytos ne tais pačiais veiksmais ir ne tuo pačiu metu, visos 4 nusikalstamos veikos yra priskiriamos nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai ir nesiskiria pagal pavojingumą, už šias nusikalstamas veikas numatyta griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas 2 metams, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas R. B. už visas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes pagrįstai subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, t. y. nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir prie griežčiausios paskirtos bausmės – laisvės atėmimo 1 metams pridėjo dalį švelnesnių bausmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui už 4 nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams – nėra per griežta, be to, ši bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir R. B. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

17. Tačiau, kaip pagrįstai skunde nurodė nuteistasis, pirmosios instancijos teismas nauju nuosprendžiu jam paskirtą bausmę nepagrįstai subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi buvo pakeista 90 parų arešto bausme. Pažymėtina, kad BK 64 straipsnio nuostatos taikomos tada, kai nusikalstama veika padaroma po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, t. y. kai naujas nusikaltimas padaromas per neatliktos bausmės, paskirtos pagal ankstesnį nuosprendį, laikotarpį. Kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas iš pradžių jam skiria bausmę už naują nusikalstamą veiką, o po to šią bausmę ir neatliktos bausmės dalį subendrina, bausmes visiškai ar iš dalies sudėdamas (BK 64 straipsnio 1 dalis). Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikti duomenys patvirtina, kad R. B. 90 parų arešto bausmę yra atlikęs (bausmės pabaiga – 2024 m. gruodžio 4 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, jog bausmes bendrinant pagal BK 64 straipsnį, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis apskaičiuojama nuosprendžio už naują nusikaltimą priėmimo dienai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5-689/2020). Taigi, skundžiamo nuosprendžio paskelbimo metu (2025 m. vasario 19 d.) nuteistasis R. B. realiai buvo atlikęs jam paskirtą 90 parų arešto bausmę. Dėl to skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, panaikinant R. B. taikytą bausmių subendrinimą pagal BK 64 straipsnį (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

18. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 75 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą, tačiau skundžiamame nuosprendyje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nepasisakyta.

19. BK 75 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 6 dalis).

20. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam klausimą, pažymi, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

21. Skundžiamu nuosprendžiu R. B. pripažintas kaltu padaręs 4 tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai ir jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, todėl yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, 4 naujus tyčinius nusikaltimus R. B. padarė būdamas anksčiau teistas 10 kartų, neišnykus teistumui, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu) jam paskirtos bausmės, vėl smurtavo prieš tą pačią nukentėjusiąją, o tai rodo, kad nuteistasis nesupranta daromų nusikalstamų veikų pavojingumo, kritiškai savo elgesio nevertina ir jo nekeičia, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Tokios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo manyti, kad atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tai neabejotinai pakeis nusikalstamus R. B. polinkius ir ateityje jis nebenusikals, t. y. nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai R. B. bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Priešingai, manytina, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė rūšimi ir dydžiu yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

22. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

23. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartimi nuteistajam R. B. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Kęstutis Valys (4 t., b. l. 81). Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. balandžio 14 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 14.2.3 punktu, 11 punktu, 30.1 punktu, prašoma iš R. B. valstybės naudai priteisti 119,29 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos galutinės bausmės. Gynėjas nuteistajam buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, bet pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgusi į tai, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą R. B. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas ir šios išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 19 d. nuosprendį, patikslintą to paties teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartimi, pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, prie Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 19 d. nuosprendžiu R. B. paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kuri buvo pakeista į areštą, ir R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 19 d. nuosprendžio, patikslinto to paties teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartimi, dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš nuteistojo R. B. valstybės naudai 119,29 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Ilona JakubėnienėNerijus MasiulisAudrius Sadauskas