Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimo administracinėje byloje, kurioje D. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2014 m. lapkričio 15 d., apie 09.00 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo A. K. priklausantį automobilį AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,47 promilių neblaivumo laipsnis įskaitant leistiną paklaidą), pakartotinai, po to kai 2012 m. rugpjūčio 7 d. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnyje 1 dalyje numatytą pažeidimą ir neįvykdė visų įstatymo numatytų sąlygų, t.y. nesumokėjo jam paskirtos baudos. Tuo D. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.

Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimą administracinėje byloje ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui.

Skunde teigiama, kad teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas. Priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas: D. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 ² straipsnyje. Šis straipsnis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. ATPK 30 ¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130² straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda.

Skunde nurodoma, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimu konstatuoja, kad automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A. K. paliko pažeidėjui, pažįstamam, D. S., automobilį tvarkyti, galimai parduoti, saugoti, tačiau nesuteikė teisės juo naudotis, dėl to nutarė automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuoti. Tačiau teismo posėdžio metu nebuvo išsiaiškintas faktas dėl automobilio pardavimo skelbimo patalpinimo į internetinę erdvę, t.y. nenustatyta, kas patalpino skelbimą, kad yra parduodamas automobilis Audi A 8. Remiantis D. S. parodymais matyti, kad dėl automobilio pardavimo, skelbimą buvo patalpinęs A. K., nurodydamas savo ir D. S. telefono numerius, tačiau visus tolimesnius reikalus, dėl to paties automobilio pardavimo, tvarkė K. S.. Liudytoja K. S. vienu metu teigė, kad buvo susitikusi su galimais automobilio Audi A8 pirkėjais, buvo jau paėmusi rankpinigius, tačiau teismo posėdžio metu, dėl tų pačių faktų, ji jau paaiškinti nieko nebegalėjo. Matyti akivaizdūs duotų parodymų prieštaravimai, logiškumo trūkumas.

Taip pat nebuvo pateikti svarbūs bylai įrodymai, kad automobilis Audi A8 buvo pateiktas remontuoti būtent UAB (duomenys neskelbtini) įmonei, nes rėmimasis vien tik liudytojų žodiniais parodymais, vertintinas kritiškai. Akivaizdu ir tai, kad šioje byloje lieka suinteresuotas ir minėtos įmonės direktorius E. P., kuris priima į savo įmonę darbuotoją, neturintį teisės vairuoti transporto priemones, dėl to D. S. remontui pristatytus automobilius galimai vairuoja (įvaro automobilį į vidų, išvaro ir pan.) tokiu būdu jau darydamas administracinį teisės pažeidimą.

Teismo posėdžio metu kritiškai vertintini ir D. S. parodymai. D. S. nurodė, kad 2014 m. lapkričio 15 d., ryte, jis su K. S. automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą paimti detalės, kur jį sulaikė policijos pareigūnai. Nors pagal pareigūno parodymus ir pirmine informacija PRĮR sistemoje, 2014 m. lapkričio 15 d., ryte buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) mokyklos kieme stovi automobilis Audi užvestu varikliu ir jame miega asmenys, mėtosi alaus buteliai. Pareigūnai atvažiavę į vietą, pastebėjo, kad minėtas automobilis suka iš mokyklos kiemo, jį sustabdė. Todėl yra pagrindas manyti, kad automobilis Audi A8 galimai tvarkomas nebuvo visai, o D. S. juo tiesiog disponavo kaip savo.

Iš administracinių teisės pažeidimų iš eismo įvykio registro matyti, kad D. S. buvo baustas 12 kartų iš kurių 11 kartų - už kelių eismo taisyklių pažeidimus tarp kurių jau du kartus jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau kaip jau nustatyta administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir toliau daro analogiškus teisės pažeidimus, paskiriant piniginę baudą ar administracinį areštą, jokie ATPK 20 straipsnyje tikslai pasiekti nebuvo. Tai reiškia, kad asmenis, kurie nesilaiko bendrų gyvenimo taisyklių, taikomos poveikio priemonės, jų elgesio nekeičia, tai turi būti taikomos tokios administracinės nuobaudos, kokias numato įstatymas.

Automobilio Audi A8 savininkas A. K. nurodydamas, kad jo draugė K. S., savo automobilį tvarkyti, galimai parduoti, saugoti, bet juo nesinaudoti, turi palikti pažįstamam D. S., turėjo imtis visų priemonių, kad automobiliu tikrai nebūtų naudojamasi, t.y. A. K., prieš nurodydamas palikti automobilį pažįstamam, turėjo įsitikinti, kad jis bus tinkamai saugomas, prižiūrimas ir juo tikrai nebus naudojamasi. Dėl minėtų aplinkybių yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje N575 -2114/2011, kad byloje turi buti nustatyta, jog automobilio savininkas ėmėsi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, jog automobilis buvo paimtas prieš savininko valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai.

ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu, ATPK 130² straipsnyje numatytame administracinių teisės pažeidimų byloje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime, byloje Nr. 12/96-5/97 yra nurodęs, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teisės ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančios daikto, kuris buvo ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinės teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygtinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybės susigrąžinti jį natūra.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas įstatymo nuostatas, apeliantas daro išvadą, kad Šilutės rajono apylinkės teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio ir neskirti administracinės nuobaudos - daikto konfiskavimas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 130² straipsnyje nurodoma, kad asmuo, vairavęs transporto priemonę neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, baudžiamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki ketverių metų, administraciniu areštu nuo dvidešimties iki trisdešimties parų arba bauda nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų, kartu su šiomis nuobaudomis skiriant ir transporto priemonės konfiskavimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. S. 2014 m. lapkričio 15 d., apie 09.00 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo A. K. priklausantį automobilį AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,47 promilių neblaivumo laipsnis įskaitant leistiną paklaidą), pakartotinai, po to kai 2012 m. rugpjūčio 7 d. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnyje 1 dalyje numatytą pažeidimą ir neįvykdė visų įstatymo numatytų sąlygų, t.y. nesumokėjo jam paskirtos baudos. Tuo D. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.

Byloje nekyla ginčo dėl administracinės teisės pažeidimo padarymo aplinkybių, tačiau apeliantas mano, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio 2 dalies ir neskirti administracinės nuobaudos - daikto konfiskavimo.

ATPK 26 straipsnyje nustatyta, kad konfiskuoti gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, o tam tikrų administracinių teisės pažeidimų, taip pat ir pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymo atvejais – ir daiktas bei pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu. Teismas sutinka su apelianto argumentu, kad nubaudus asmenį pagal ATPK 130² straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra.

Tačiau pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-3213/2010, N575-2114/2011). Tokios pat nuostatos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-1/2011).

Taigi, netaikydamas byloje trečiajam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė byloje surinktų įrodymų visumą ir nustatė teisiškai reikšmingą faktą, kad automobilis AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria D. S. padarė ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, buvo paimtas ir naudotas be savininko A. K. valios ir sutikimo.

Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto skundo motyvais, kad teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, kad D. S. ir automobilio savininkas yra pažįstami, kad A. K. prašė D. S. padėti parduoti automobilį, atsiliepiant į telefonų skambučius, kad patarė K. S. nuvaryti automobilį remontuoti į tą autoservisą, kuriame jis buvo ir anksčiau tvarkomas. Iš įgaliojimo (b. l. 31) matyti, kad A. K. įgaliojo K. S. parduoti paminėtą transporto priemonę. Įgaliojimas yra teistu būdu ir teisėtomis priemonėmis gautas rašytinis įrodymas, kuris neabejotinai patvirtina, kad automobilis buvo paliktas ne D. S., o K. S.. Prašyme, rašytame praėjus septynioms dienoms po įvykio, 2014 m. lapkričio 22 d. (b.l. 36), A. K. nurodo, kad yra išvykęs į Danijos Karalystę. Bylos nagrinėjimo metu jis patvirtino, kad leidimo naudotis automobiliu D. S. nedavė. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių atsakomybėn patraukto asmens D. S. ir liudytojos K. S. parodymus, kad automobilį į autoservisą, kuriame dirbo D. S., atvarė ir remontui paliko K. S.. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad automobilio savininkas leido D. S. naudotis savo automobiliu. Ištyręs byloje esančius visus įrodymus, apklausęs liudytojais nurodytus asmenis, teismas padarė teisingą išvadą, kad savininkas A. K. nesuteikė D. S. teisės naudotis savo transporto priemone ir D. S. automobiliu naudojosi be savininko valios. Nustačius šį faktą, aplinkybės, kas patalpino skelbimą, kur ir kokiais reikalais važiavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ar jis vairuoja kitus automobilius darbo metu, neturėdamas teisės vairuoti, nagrinėjant šį apeliacinį skundą yra teisiškai nereikšmingos.

Apeliantas apeliaciniame skunde remiasi Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimo nuostatomis ir pažymi, kad šiame nutarime konstatuota, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 2AT-1/2011 yra konstatavęs, kad kai pažeidėjas naudojasi kitam asmeniui priklausančiu turtu, tokiam atvejui taikytinos jau kitos Konstitucinio Teismo to paties nutarimo nuostatos: „Kitaip savininko teisės yra ginamos, kai teisės pažeidėjas panaudojo daiktą (automobilį ir kt.), kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas. Šiuo atveju įstatymas gina savininko teises ir prieš sąžiningą šio turto įgijėją. CK 143 straipsnyje nustatyta, kad savininkas turi teisę išreikalauti turtą ir iš sąžiningo įgijėjo, jeigu šis turtas savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas ar iš kurio nors jų pagrobtas arba kitaip nustojo būti jų valdomas be jų valios. Tai yra visuotinai pripažinta nuosavybės teisės gynimo taisyklė.“

Paminėtoje byloje, išnagrinėtoje pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir suformavo praktiką, kad ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Apylinkės teismas nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, savo sprendimą neskirti transporto priemonės konfiskavimo motyvavo tuo, kad automobilis, kuriuo buvo padarytas pažeidimas, nuosavybės teise priklauso A. K. ir pažeidėjas juo pasinaudojo be savininko leidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kuri minima pirmosios instancijos teismo nutarime, tokio daikto konfiskavimas galimas tik tada, kai savininkas daiktą pažeidėjui perdavė pats arba kitaip sudarė jam sąlygas tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų pasinaudoti. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad automobilio savininko ar įgalioto asmens elgesys, kai transporto priemonė paliekama autoservise remontuoti, nelaikytinas nerūpestingu.

Konfiskavus transporto priemonę būtų pažeisti nesusijusio su teisės pažeidimo padarymu A. K. interesai. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. S. nėra sumokėjęs baudos, paskirtos 2012 m. rugpjūčio 6 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimu, turi kitų įsiskolinimų (b. l. 25), neturi nuosavybės teise priklausančio turto, todėl išsiieškoti konfiskuoto turto vertę transporto priemonės savininkui būtų neįmanoma.

Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad administracinę bylą išnagrinėjęs teismas pagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnį ir D. S. skyrė mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje minimali, t. y. nekonfiskavo kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės.

Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimą administracinėje byloje ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui, tačiau skunde nenurodoma, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties ar šališkas ar neteismingas teismas. Taip pat nenurodoma, kokius įrodymus iš naujo nagrinėdamas bylą turėtų ištirti pirmos instancijos teismas. Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir skundžia nutarimą dėl netinkamo įstatymo (ATPK 30¹ straipsnio taikymo). Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktas, 6 punktas numato galimybę apygardos teismui, išnagrinėjusiam bylą dėl apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje, panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį). Todėl net ir pripažinus apeliacinio skundo argumentus pagrįstais, nebūtų pagrindo grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, kad Šilutės rajono apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus ir paskyrė teisingą nuobaudą. Pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas teisingas, dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų jo keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.