Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarimo A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarimu nubaustas už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 124¹ straipsnio 8 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje padarymą ir, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė subendrinta 289 eurų bauda už tai, kad jis 2016 m. kovo 26 d., 17.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas traktorių „T-25A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, nesilaikė saugaus atstumo ir kliudė bei atsimušė į namo, esančio (duomenys neskelbtini), tvorą bei ją apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės. Taip pat traktorius neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, o A. L. pateikė negaliojantį traktorininko pažymėjimą. Šakių rajono apylinkės teismas skundžiamą nutarimą motyvavo tuo, kad A. L. kaltė įrodyta bylos medžiaga, o skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgė tik į lengvinančių aplinkybių buvimą, kadangi sunkinančių aplinkybių nenustatyta, be to, teismas taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė mažesnę administracinę nuobaudą nei nurodyta sankcijoje. Apeliaciniu skundu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarimo dalį, kurioje taikytas ATPK 30¹ straipsnis, pakeisti ir paskirti ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą 868 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Skunde nurodo, jog nesutinka su teismo nutarimo dalimi, kurioje Šakių rajono apylinkės teismas A. L. atžvilgiu taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, taip pat netinkamai kvalifikavo veiką pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kas turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui. Be to, teismas vertindamas pažeidimo aplinkybes nepakankamai teisingai įvertino teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį visuomenei ir aplinkybes, kuriomis pažeidimas buvo padarytas. Institucija skunde nurodo, jog A. L. pateikė negaliojantį traktorininko pažymėjimą, tačiau jam teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta ir šiuo atveju ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vairuotojams nuobauda: piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. Tai, kad sukeltas įvykis nebuvo itin pavojingas, pažeidėjo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, jis nesiekė išvengti atsakomybės, o tik neįvertino savo veiksmų pasekmių, nesutinkama, kadangi A. L. suvokė, jog įvažiavo į svetimą tvorą ir ją apgadino, nekvietė policijos dėl nežinojimo, tačiau tai nelengvina ar nepateisina jo veiksmų, o pažeidimas negali būti vertinamas mažiau pavojingu. Pažeidėjas žalos nenorėjo atlyginti, nors ir sutiko dėl apgadinimo, tačiau ją atlygino draudimas. Visa tai rodo pažeidėjo tyčią. A. L. atsiliepime prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą, skundą atmesti ir priteisti iš Institucijos A. L. patirtas 217,80 eurų dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas ir A. L. prašymas netenkinami.Ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 124¹ straipsnio 8 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje nėra. Apeliaciniame skunde nesutinkama su A. L. veikos kvalifikavimu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymu, todėl aukštesnysis teismas patikrina skundžiamą nutarimą toje dalyje, dėl kurios paduotas apeliacinis skundas (ATPK 302¹¹ straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad A. L. 2016 m. kovo 26 d., 17.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas traktorių „T-25A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, nesilaikė saugaus atstumo ir kliudė bei atsimušė į namo, esančio (duomenys neskelbtini), tvorą ir ją apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės, be to, traktorius neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jam neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra. Prie viso to, A. L. pateikė negaliojantį traktorininko pažymėjimą. Įvertinus skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą bei Institucijos skundo argumentaciją, A. L. kaltė įrodyta teismo ištirtais įrodymais, t. y. paties kaltininko prisipažinimu, liudytojų parodymais, paaiškinimais, eismo įvykio vietos schema, tarnybiniais pranešimais ir kita bylos rašytine medžiaga. Teismas nustatinėjo aplinkybes dėl pažeidėjo A. L. traktorininko pažymėjimo negaliojimo ir įvertinus pripažino, jog negaliojant pažeidėjo traktorininko pažymėjimui, A. L. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės. Šią išvadą grindė ir išrašu apie asmenį iš vairuotojų registro (b. l. 14). Iš esmės pagrindinis apeliacinio skundo argumentas dėl šio teismo motyvo, kuris, pasak apelianto ir nulėmė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų neva netinkamą taikymą bei neteisėto sprendimo priėmimą. Tačiau priešingai nei nurodoma Institucijos, aukštesnysis teismas su tokia pozicija ir aplinkybių vertinimu nesutinka. Apylinkės teismas padarytą išvadą dėl teisės vairuoti transporto priemones turėjimo ar neturėjimo pagrindė objektyviu ir tinkamu įrodymu (išrašu iš vairuotojų registro), kurio Institucija nepaneigė ir nenuginčijo. Minėto išrašo turinys leido pagrįstai vertinti, kad tuo metu teisės vairuoti transporto priemones (traktorių) A. L. neturėjo. Objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma nustatyta teisingai, kaltininkas savo kaltės ir veiksmų dėl pasišalinimo neginčijo, šios aplinkybės pagrįstos bylos medžiaga, todėl konstatuotina, kad ginčijamas A. L. neteisėtų veiksmų kvalifikavimas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atliktas tinkamai ir be pažeidimų. Apibendrinus visa tai šiuo aspektu skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavus padarytus teisės pažeidimus teisingai taikė ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytą nuobaudą, t. y. kaip asmeniui neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonės.Be to, atsakant į skundo argumentus dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo pažymima, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas individualizuodamas nuobaudos skyrimą atsižvelgė į lengvinančias aplinkybes (prisipažino dėl padarytų pažeidimų ir nuoširdžiai gailisi bei pažeidimai padaryti sulaukus 65 metų amžiaus) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad buvo padaryti 5 teisės pažeidimai, kurių vienas laikytinas pavojingu, sukeliančiu pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei. Teismas įvertino ir tai, kad pažeidėjas anksčiau neteistas, administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas tik 2002 metais ir baudą sumokėjęs, A. L. nedirbantis, pensininkas. Po pažeidimo planavo padarytą žalą atlyginti. Darytina išvada, kad skirdamas pažeidėjui nuobaudą apylinkės teismas atsižvelgė į ATPK 30 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisykles, reikalavimus ir procesinių pažeidimų nepadarė.ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą šioje byloje nulėmė ne tik nuobaudos skyrimui išanalizuotos ir įvertintos aplinkybės, bet ir tai, kad teismo manymu, sukeltas eismo įvykis nebuvo itin pavojingas, kadangi nesukelta rimtų pasekmių, pažeidėjas kaltės neginčija, dėl padarytų neteisėtų veiksmų gailisi, o bylos medžiaga neleidžia teigti, kad A. L. turėjo piktybiškų ketinimų pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nepaneigtas jo blaivumas ir ketinimas susitarti dėl tvoros remonto. Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublik?s Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Be to, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2014).Atsižvelgiant į paminėtą proporcingumo ir teisingumo principus, administracinė nuobauda ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Nors ir skunde prieštaraujama su teismo išvada dėl mažesnės nei sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos skyrimo pagrindų, tačiau įvertinus padarytos priešingos teisei veikos (pažeidimų) pavojingumo pobūdį šiuo konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumoj, sutiktina su teismo vertinimu, kad sukeltas įvykis nebuvo itin pavojingas, o kaltininko pasišalinimas iš įvykio vietos nebuvo nulemtas atsakomybės vengimu ir kaltės nepripažinimu. Be to, nors ir atsiradusi žala, nuostoliai atlyginti šiuo metu ne paties kaltininko (A. L.), tačiau įvertinus A. L. atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį ir bylos aplinkybes, spręstina, kad A. L. planavo suremontuoti jo veiksmais apgadintą tvorą, tačiau jam nespėjus to padaryti, žalą nukentėjusiajai atlygino draudimas. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju A. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad vairuodamas traktorių atbuline eiga, nesėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į tvorą ir, pažeisdamas KET, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nepranešęs apie tai policijai. Šie nagrinėjamojoje byloje nustatyti A. L. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius (nežymiai apgadinta tvora, tai matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, iš esmės yra mažareikšmis, nukentėjusiųjų nebuvo, taigi eismo įvykis nebuvo itin pavojingas. Pažymėtina, kad A. L. už tokio pobūdžio pažeidimus yra baudžiamas pirmą kartą, jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Nors anksčiau jis buvo baustas administracine tvarka, tačiau už kitos rūšies KET pažeidimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Duomenų, kad A. L. su policija geranoriškai nebendradarbiavo, byloje nėra. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog išdėstytų aplinkybių pakanka konstatuoti, kad vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, A. L. galima skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą ir tokia nuobauda bus pakankama ATPK 20 straipsnyje numatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti ir nebus per švelni.A. L. Kauno apygardos teismo prašo priteisti iš Institucijos bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 217,80 eurų už pirminę teisinę konsultaciją bei atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pažymima, kad išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 straipsnyje. Šis straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos tik nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. Jose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos (LVAT nutartys Nr. N4-717-04, N444-476/2009, N502-847-2009). Taigi, atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos administracinių teisės pažeidimų bylose pažeidėjui negali būti priteisiamos, nes tam nėra juridinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 302¹³ straipsniu,

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarimą palikti galioti ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.