Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. L., jo atstovui advokatui Gvidui Byčiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neteisto, administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje nebausto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. 2016 m. kovo 26 d., 17 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas traktorių „T-25A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, nesilaikė saugaus atstumo ir kliudė bei atsimušė į namo, esančio (duomenys neskelbtini), tvorą ir ją apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės. Taip pat traktorius neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra. A. L. pateikė negaliojantį traktorininko pažymėjimą.

Nukentėjusioji G. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną jos su dukra virtuvėje gėrė arbatą ir išgirdo, kaip atvažiavo traktorius. Vėliau išgirdo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens anūkas Bagdonas šaukė „nevažiuok, įvažiuosi į tvorą“. Po to traktorius sustojo, ji tada pasižiūrėjo per langą ir pamatė kaip A. L. patraukęs traktorių su koja lygino traktoriaus vėžes. Ji papasakojo savo vyrui, kad sulankstyta tvora. Tada jis nuėjo pas Bagdonienę, kartu ten buvo ir jų anūkas Bagdonas. Kai vyras paklausė kodėl sulankstė tvorą, tada ji paaiškino, kad tvorą sulankstė tėvas A. L.. Tada jie nuvažiavo pas L. pasikalbėti. Jiems kalbantis atėjo D. L. ir pradėjo šaukti, kokie jie blogi, kad skriaudžiam jų anūką. A. L. sutiko su tuo, kad tvora sulankstyta. Nurodė, kad su jais niekas gražiai nekalbėjo. Kadangi nepavyko susitarti, jie iškvietė policiją. Nurodė, kad jie gyvena šalia L., jų kiemo teritorija atskirta tik tvora, kuri yra jų teritorijoje. Nurodė, kad dėl įvykio buvo padaryta 100 eurų žala. Pagrįsdama žalos dydį nurodė, kad reikalinga nuardyti pusę tvoros norint ją sutvarkyti ir dar reikia nuvažiuoti į Kauną nusipirkti medžiagų. Patikslino, kad draudimas užregistravo įvykį ir „Swedbank“ AB, turto draudimas atlygino jiems padarytą žalą.

Liudytoja R. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad surašė asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą. Atvažiavo į įvykį ir rado apgadintą tvorą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įvykio vietoje nebuvo. Tą pačią dieną nukentėjusieji nurodė, kas galėjo apgadinti tvorą. Nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino kaltę. Tikslių aplinkybių dėl asmens blaivumo patikrinimo neprisimena. Negali pasakyti, ar buvo apžiūrėta transporto priemonę, su kuria buvo padarytas eismo įvykis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, jog buvo atvažiavęs ir apgadino tvorą. Jis pamatė, apžiūrėjo ir namo išvažiavo. Patvirtino, kad asmuo pripažino, jog apgadino tvorą. Asmuo apie įvykį nieko daug neaiškino. Nurodė, kad išmatavimai ir visi rodmenys yra avarijos schemoje užrašyti. Nurodė, kad ji ne viena dirbo, perėmė medžiagą iš kolegų. Kitas policijos ekipažas pradėjo bylą, ji paaiškinimus ėmė, todėl visos aplinkybių komentuoti negali.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. kovo 26 d., 17 val. 30 min., A. L. vairuodamas traktorių „T-25A“, atbuline eiga, nesilaikė saugaus atstumo ir atsimušė į namo, esančio (duomenys neskelbtini), tvorą. Eismo įvykio metu apgadinta namo tvora. Taip pat nustatyta, kad traktorius įvykio metu nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jam neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra. A. L. pateikė negaliojantį traktorininko pažymėjimą, tačiau nurodė, kad nežinojo, jog pažymėjimas negalioja ir jis neturi teisės vairuoti.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. sausio 25 d. nutarimu „Dėl vairuotojo pažymėjimų galiojimo“, Nr. 102, nustatė, kad vairuotojo pažymėjimai galioja iki juose nurodytos datos. Jeigu data nenurodyta, jie galioja 5 metus nuo šio nutarimo įsigaliojimo. Nutarimo 1.1. punkte nurodyto pavyzdžio neatitinkantys vairuotojo pažymėjimai, išduoti nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2000 m. kovo 31 d., galioja iki 2013 m. gruodžio 31 dienos. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikoje nebegalioja išduoti rusiški vairuotojo pažymėjimai ir atkreipia dėmesį, kad tik turint galiojantį vairuotojo pažymėjimą leidžiama transporto priemonę vairuoti eisme. Atsižvelgiant į tai, kad A. L. traktorininko pažymėjimas nebegalioja, pripažintina, kad jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės. Tai patvirtina ir išrašas apie asmenį iš vairuotojų registro (b. l. 14).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį pažeidimą būtina nustatyti tris momentus, t. y. kad: 1) buvo eismo įvykis, 2) asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei 3) kad jis iš įvykio vietos pasišalino nesilaikydamas KET reikalavimų. (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis byloje Nr. N16-2330/2007). (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2010 m. rugsėjo mėn. 3 d. nutartis byloje Nr. N-63-1486/2010). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose – kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-938/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1500/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1942/2010). Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad A. L. suvokė, jog įvažiavo vairuojama transporto priemone į svetimą tvorą ir ją apgadino. Pats A. L. nurodė, kad jis matęs, jog atsirėmė į tvorą, tačiau nepagalvojo, kad tai pažeidimas, dėl kurio reikia kviesti policiją. Šios aplinkybės patvirtina, jog A. L. nesiekė išvengti atsakomybės, neturėjo piktybiškų tikslų pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau dėl senyvo amžiaus nesuvokė pažeidimo sunkumo, negalėjo įvertinti savo veiksmų pasekmių. Tad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog jis įvykdė pagal ATPK 130 str. numatytą pažeidimą, tačiau atsižvelgiant į asmens asmenybę, amžių, laikytinas mažiau pavojingu.

Pažeidėjo kaltė įrodyta ir administracinės bylos medžiaga: tarnybiniu pranešimu dėl techninio eismo įvykio (b. l. 1), tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio (b. l. 2), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 3), administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 4), R. P. paaiškinimu raštu (b. l. 8), A. L. paaiškinimu raštu (b. l. 9), eismo įvykio vietos schema (b. l. 11), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 12), fotonuotraukomis (b. l. 13) ir kita bylos medžiaga.

A. L. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtį, kadangi pažeidėjas padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą, t. y. eismo įvykio metu apgadino namo tvorą. Taip pat jo veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kadangi pažeidėjas pasišalino iš įvykio vietos su kuria jis susijęs ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį, kadangi vairuotojas pateikė negaliojantį traktorininko pažymėjimą. Be to, A. L. veika atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos 123 straipsnio 1 dalies, 5 dalies sudėtis, nes transporto priemonė be valstybinės techninės apžiūros ir neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nors Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje numatyti pažeidimai nepriskirti nagrinėti apylinkės teismo kompetencijai pagal Lietuvos Respublikos ATPK 224 straipsnį, tačiau jie sudaro idealią sutaptį su Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalimi, todėl remiantis ekonomiškumo ir protingumo kriterijais, byla išnagrinėtina ir paskirtina nuobauda vienu nutarimu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs neteisėtas veikas, taip pat, kad teisės pažeidimą padarė sulaukęs 65 m., sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Skiriant A. L. nuobaudą už administracinius teisės pažeidimus, atsižvelgtina į padarytų pažeidimų kiekį bei pobūdį – padarė penkis teisės pažeidimus, vienas iš jų laikytinas pavojingu, sukeliančiu pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, į pažeidėjo asmenybę – neteistas, administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas vieną kartą 2002 m., piniginę baudą sumokėjęs, nedirbantis, pensininkas, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimus, teisės pažeidimus padarė sulaukęs 65 m.), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgtina į kilusius padarinius (eismo įvykis pakankamai mažareikšmis, turtinė žala atlyginta). Nuobaudos skyrimui svarbus ir asmens elgesys po pažeidimo padarymo, šiuo atveju įvertintina tai, kad A. L. sukėlęs eismo įvykį ir įvykiu padaręs turtinę žalą, planavo turtinę žalą atlyginti ir suremontuoti namo tvorą.

Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės, taip pat tai, kad A. L. sukeltas įvykis nebuvo itin pavojingas ir jo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, pats pažeidėjas po veikos padarymo kaltę dėl pažeidimo pripažino, gailisi. Iš bylos duomenų matyti, kad A. L. neturėjo piktybiškų ketinimų pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes buvo blaivus, ketino susitarti dėl tvoros sutvarkymo. Teismas laiko, kad asmuo pasišalino iš įvykio vietos ne siekdamas išvengti atsakomybės, o neįvertindamas savo veiksmų pasekmių. Tai leidžia pagrįstai teigti, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali piniginė nuobauda asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų bauda su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo, savo pasekmėmis ir poveikiu būtų akivaizdžiai neproporcinga, per griežta asmens ir veikos pavojingumui, o nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą konstatavo, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).

Teismo manymu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, skirti A. L. mažesnę nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią piniginę baudą ir netaikyti papildomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo. Teismo nuomone už šio pažeidimo padarymą sankcijoje numatyta minimali piniginė nuobauda mažintina keturis kartus, kadangi tokio dydžio administracinė nuobauda yra tinkama ATPK 20 straipsnyje numatytiems administracinių nuobaudų tikslams pasiekti ir neprieštarauja šios kategorijos bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-21-648/2016, 2AT-10-2014, 2AT-53-2014 ir kt.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. galutinė (subendrinta) nuobauda skirtina sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius:

administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., ir nubausti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda;

administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., ir nubausti 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) bauda;

administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d., ir paskirti įspėjimą;

administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda;

administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir nubausti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., galutinę nuobaudą paskirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.