- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-20
- Bylos Nr.
- AN2-59-928/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00069-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė (pirm.)
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Angelė Ikasalienė
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn trauktino asmens R. K. atstovės advokatės Angelės Ikasalienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties panaikinimo, kuria panaikintas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – PK) 2022 m. spalio 19 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos (ROIK: 22183578297) ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai yra įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja V. P. Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK 2022 m. rugsėjo 26 d. pateikė pareiškimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo R. K. atžvilgiu dėl savavaldžiavimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį. Pareiškime nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 23 d., atvykus adresu (duomenys neskelbtini), kur pareiškėjai priklauso apie 80 proc. žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, pareiškėja neturėjo jokios galimybės patekti į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą), kadangi kita bendraturtė, turinti mažą dalį gyvenamojo namo nuosavybės teisės, R. K., pakeitė durų spyną ir atsisakė įleisti V. P. į jai priklausančią nuosavybę. Buvo kreiptasi bendruoju pagalbos numeriu 112, kad būtų užfiksuotas šis R. K. savavaldžiavimo atvejis tikintis, kad policijos pareigūnai arba padės pareiškėjai patekti į jos nuosavybę, arba bent jau skirs nuobaudą atsakingam už tokias sudarytas kliūtis asmeniui.
2. Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK 2022 m. spalio 19 d. priėmė nutarimą, kuriuo buvo nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo teisena pagal V. P. 2022 m. rugsėjo 26 d. pateiktą pareiškimą dėl galimai administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje (savavaldžiavimo), padarymo. Skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad tarp bendrasavininkų kilęs ginčas dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo yra sprendžiamas teisme, civilinė byla nėra baigta, todėl R. K. veiksmuose nėra nustatyta ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.
3. Nesutikdama su Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK priimtu nutarimu pareiškėjos V. P. atstovas advokatas V. R. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams prašydamas panaikinti Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK 2022 m. spalio 19 d. nutarimą ir paskirti R. K. administracinę nuobaudą pagal ANK 518 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
4. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi panaikino Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK 2022 m. spalio 19 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos (ROIK: 22183578297) ir bylą grąžino institucijai, kurios pareigūnai yra įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriui. Teismas konstatavo, kad iš V. P. pareiškimo matyti, kad galimai 2022 m. rugsėjo 23 d. buvo pažeista V. P. teisė naudotis jai kartu su kitais bendrasavininkais priklausančiu turtu, kadangi dėl kitų abiejų bendraturčių ar vieno iš jų veiksmų, buvo suvaržytos jos teisės naudotis bendru turtu, t. y. dėl naujai įrengto užrakto ji negalėjo patekti į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas gyvenamąsias patalpas. Teismas pažymėjo, kad tiriant pareiškėjos pareiškimą net nebuvo išsiaiškinta, kas (R. K. ar V. K. ar jos kartu) įrengė naują durų užraktą ir dėl kokių priežasčių po šio užrakto įrengimo raktas nebuvo perduotas kitai bendrasavininkei V. P., bei nebuvo išsiaiškinta dėl kokių paskatų buvo įrengtas naujas užraktas bei kodėl nebuvo perduotas raktas V. P., bei šioms aplinkybėms išsiaiškinti buvo reikalinga apklausti R. K. ir V. K.. Taip pat visų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio šio turto bendrasavininką R. K.. Tik ištyrus šias aplinkybes būtų buvęs pagrindas spręsti, ar yra, ar nėra kurio nors iš kitų bendrasavininkių (R. K. ar V. K.) veiksmuose savavaldžiavimo požymių, kadangi pats civilinės bylos dėl naudojimosi tvarkos ar atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nagrinėjimo teisme faktas nesuteikia teisės bet kuriam iš bendrasavininkų apriboti kito ar kitų bendrasavininkų teisių naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Šalies argumentai
5. Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens R. K. atstovė advokatė Angelė Ikasalienė pateikė apeliacinį skundą aukštesnės instancijos teismui, kuriuo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį ir palikti galioti Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK 2022 m. spalio 19 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos (ROIK:22183578297).
5.1. Skunde nurodo, kad pareiškėja V. P. nepateikė jokių faktinių duomenų, jokių įrodymų, kad 2022 m. rugsėjo 23 d. (kai iškvietė policiją) ar 2022 m. rugsėjo 26 d. (kai pateikė pareiškimą policijai) ji dėl kokių nors R. K. veiksmų negalėjo patekti į patalpas – gyvenamojo namo ir ūkines, kur turi nuosavybės dalį. V. P. savo nuosavybės dalis (bendroje dalinėje nuosavybėje su R. K. ir V. K.) dovanojimo ir pardavimo sandoriais perleido ankstesnis savininkas R. K., kuris turėjo jai perduoti patalpas ir raktus ir tai jis padarė. V. P. neinformavo bendrasavininkių, kad ji neturi kokių tai raktų, nuo kurių tai bendrų patalpų. Atvykus policijai, dalyvaujant R. K. iki ji išvyko į darbą, nebuvo tikrinta ar ūkiniai pastatai aplamai rakinami. Faktiškai ant dviejų pastatų buvo tik užkabinta nerakinama spyna, o vieno durys buvo tik paremtos. Įėjimo į gyvenamąjį namą (R. K. namo dalyje) spynos R. K. nekeitė, spyna buvo įdėta dar R. K. (prieš tai jie naudojosi vienu raktu), kuris bendrasavininkams davė raktus ir perleidęs nuosavybę savo raktą atidavė V. P.. Vienu metu buvo sugadinta durų, esančių tarp patalpų 1-2 ir 1-3 spyna, matėsi, kad buvo rakinta ir spynoje likęs nulūžęs raktas, todėl durys ilgą laiką buvo iš vis nerakinamos, tik išvykstant buvo uždaromos palenkta vinimi nuo patalpos 1-2 pusės, į kurią V. P. turėjo patekimą, todėl galėjo patekti ir į patalpą 1-3. Tokia situacija buvo ir 2022 m. rugsėjo 23 d. Policijos iškvietimo metu nebuvo tikrinta į kokias patalpas V. P. nori patekti ir ar yra jai kokių tai kliūčių į jas patekti. Buvo tik diskutuojama, kokiomis patalpomis bendrasavininkai gali naudotis. R. K. tik pareiškė savo nuomonę, kad šalių ginčą sprendžia teismas, kuris nuspręs, kas kokiomis patalpomis naudosis, nustebo, kad šį klausimą pradėjo nagrinėti policijos patruliai, nes nebuvo jokio konflikto.
5.2. Atkreipė dėmesį, kad skundžiamoje teismo nutartyje nepagrįstai praplečiamas ratas asmenų trauktinų administracinėn atsakomybėn. V. P. neteikusi jokio skundo prieš vieną iš bendrasavininkų - V. K., neprašė taikyti jai administracinės atsakomybės, nekaltino jos savavaldžiavimu, tačiau teisėjas savarankiškai sprendžia dėl atsakomybės ir V. K. atžvilgiu. Tai peržengia paduoto skundo ribas, atskleidžia teisėjo galimą šališkumą. Be to, V. P. skundas teisme buvo išnagrinėtas nepranešus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniu – R. K., nuslepiant nuo jos šį faktą. Apie išnagrinėtą bylą ir priimtą nutartį atsitiktinai paaiškėjo 2023 m. sausio 31 d., tai patvirtinama teismui pateiktu prašymu dėl susipažinimo su byla. Nedalyvaudama teisme R. K. neturėjo galimybės būti išklausyta, nors buvo sprendžiamas klausimas dėl jos atsakomybės. Pažymėjo ir tai, kad skundžiamą teismo nutartį priėmė tas pats civilinę šalių bylą nagrinėjantis teisėjas K. L..
5.3. Apeliantės atstovė kritiškai vertina teismo nutartyje dėstomus teiginius, kad 2022 m. rugsėjo 23 d. V. P. negalėjo patekti į bendrai valdomas patalpas, kadangi šie teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių. Be to, nesant jokių įrodymų besąlygiškai tikima V. P. ir jos atstovu, jog buvo pakeistas durų užraktas. Priešingai, jokių aktyvių veiksmų, kuriais R. K. būtų trukdžiusi V. P. naudotis bendru turtu, ji neatliko. Neužrakino bendrų patalpų, netrukdė V. P. į jas įeiti, netrukdė susikraustyti į gyvenamas ir ūkines patalpas. Pažymėjo, kad 2022 m. rugsėjo 23 d. atvykus V. P., sodyboje dar buvo R. K., todėl visos patalpos gyvenamajame name buvo atviros. V. P. paprastai įeidavo į namą per savo įėjimą iš lauko į patalpą 1-5, iš čia galėjo eiti į visas kitas namo patalpas tiek savo, tiek R. K. per patalpą 1-2. Dėl konkrečių ūkinių patalpų jokios kalbos nebuvo, buvo teoriškai diskutuojama kokios iki teismo sprendimo yra V. P. teisės į patalpas, kuriose ji įgijo nuosavybės teises iš R. K..
5.4. Skundo autorės nuomone, policija 2022 m. spalio 19 d. nutarime nutraukti administracinio nusižengimo teiseną teisingai sprendė, kad tarp šalių - bendrasavininkų kilęs ginčas dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo yra sprendžiamas teismo civilinėje byloje. Dėl ko, konstatavo, kad R. K. veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje požymių. Pažymėjo, kad V. P. nuosavybės dalis, kurias ji įgijo iš R. K., iki K. K. mirties tiesiogiai valdė, naudojo ir disponavo tik R. K. ir V. K.. Jokių šių asmenų savavališkų veiksmų policija nenustatė. Sodyboje R. K. apsigyveno dar 1991 metais ištekėjusi už K. K.. Teigia, kad apskųstas policijos nutarimas nutraukti administracinę teiseną yra teisėtas ir pagrįstas, R. K. veiksmuose nėra jokio administracinio nusižengimo sudėties (ANK 5 straipsnis).
5.5. Skunde nurodė, kad esant reikalui V. P. pati galėjo įrengti bendrų patalpų užraktus ir duoti raktus bendrasavininkams. Tai ji padarė 2022 m. gruodžio 4 d. – užrakinusi tris ūkinius pastatus. R. K. įdėjus naują spyną duryse iš patalpos 1-2 į patalpą 1-3, raktas pirmo susitikimo metu buvo duotas V. P.. Spyna nurodytose duryse buvo pakeista ne savavališkai, o todėl, kad buvo kažkieno sulaužyta rakinant. Po to šiose duryse ilgai nebuvo jokios spynos, V. P. turėjo galimybę įdėti savo spyną, bet to nedarė. Pabrėžė, kad R. K. ramiai išgyvena visus V. P. puldinėjimus, provokacijas, kaltinimus, policijos kvietimus, nekelia jai ir jos turtui ar turtinėms teisėms jokios grėsmės. Mano, kad pareiškėjos V. P. tikslas yra bet kokia kaina pasiekti, kad R. K. būtų nubausta, nes civilinėje byloje ji tai naudotų kaip motyvą, kad R. K. ir jos dukra yra konfliktiškos asmenybės ir siektų jas iš vis pašalinti iš bendros nuosavybės. Tam ji ir telkiasi policiją. Dėl namo apšiltinimo argumentų pabrėžia, kad tokie R. K. veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti ar pavojingi, juolab, kad pati V. P. yra apšiltinusi savo namo dalį anksčiau, o R. K., elgdamasi rūpestingai, tik suvienodino namo išorę.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į R. K. atstovės advokatės Angelės Ikasalienės apeliacinį skundą Alytaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, kadangi sutinka su teismo nutartyje išdėstytais argumentais ir motyvais, o apeliacinį skundą prašo atmesti.
7. Atsiliepime į R. K. atstovės advokatės Angelės Ikasalienės apeliacinį skundą pareiškėjos V. P. atstovas advokatas V. R. prašo R. K. apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog visi bendraturčiai turi teisę naudotis ir patekti į bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas patalpas ir statinius, todėl R. K. neturėjo jokios teisės pareiškėjai V. P. drausti tokia teise pasinaudoti. Tačiau institucijos pareigūnai neapklausė nei vieno bendraturčio, neapklausė ir buvusio bendraturčio R. K., nebuvo išsiaiškinta, kas įrengė spyną, kas sudėjo kablius ant durų iš vidaus, kad net ir turėdama raktą nuo verandos durų pareiškėja negalėtų patekti į vidų, nes iš vidaus R. K. tuos kablius užkabina. Mano, kad visas šias aplinkybes privalo nustatyti Institucija. Atkreipė dėmesį, kad atsiliepime į skundą Institucija sutiko su teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi, tokiu būdu pripažindama, jog ji yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
R. K. atstovės advokatės Angelės Ikasalienės apeliacinis skundas netenkinamas
8. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
9. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai (Alytaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriui), kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutartį bei atsiliepimų į pateiktą skundą argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą Institucijai, priėmusiai nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, grąžino pagrįstai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kokios aplinkybės šioje administracinio nusižengimo byloje reikalauja papildomo tyrimo ir kokią tai turėtų įtaką bylos baigčiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų motyvuotam galutiniam procesiniam sprendimui priimti. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui, ji turėtų būti grąžinama Institucijai papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių.
11. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Tokios teismų praktikos nuostatos, vertinant jas šios bylos kontekste, įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią Instituciją imtis visų būtinų priemonių patikrinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius, ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
12. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog 2022 m. rugsėjo 23 d. galimai buvo pažeista V. P. teisė naudotis jai kartu su kitais bendrasavininkais priklausančiu turtu, kadangi dėl kitų bendraturčių ar vieno iš jų veiksmų, buvo suvaržytos jos teisės naudotis bendru turtu, t. y. dėl naujai įrengto užrakto ji negalėjo patekti į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas gyvenamąsias patalpas. Šiuo atveju nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, apsiribojus gauta informacija apie civiline tvarka sprendžiamus ginčo šalių santykius dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo. Akivaizdu, jog net nebuvo tikslinamos pareiškime nurodytos aplinkybės, kas konkrečiai R. K. ar V. K. ar jos kartu įrengė naują durų užraktą ir dėl kokių priežasčių po šio užrakto įrengimo raktas nebuvo perduotas kitai bendrasavininkei V. P., bei dėl kokių paskatų buvo įrengtas naujas užraktas, neapklaustos nei R. K., nei V. K., nei buvęs bendrasavininkas R. K.. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, jog civilinės bylos dėl naudojimosi tvarkos ar atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nagrinėjimo teisme faktas nesuteikia teisės bet kuriam iš bendrasavininkų apriboti kito ar kitų bendrasavininkų teisių naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal bendrąją taisyklę, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis).
13. Nėra pagrindo prieštarauti toms faktinėms aplinkybėms, jog tarp šalių šiuo metu vyksta ginčai civilinio proceso tvarka dėl naudojimosi statiniais ir žemės sklypu tvarkos nustatymo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-39-308/2023. Nepaisant to, minėta civilinė byla nėra išnagrinėta, vyksta parengiamieji teismo posėdžiai. Atsižvelgiant į tai, nesant teismo sprendimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės kiekvienas bendrosios dalinės nuosavybės savininkas turi teisę naudotis visu bendrąja dalinę nuosavybę sudarančiu turtu, jeigu nėra bendraturčių susitarimo dėl tvarkos, pagal kurią bendraturčiai naudotųsi atskiromis izoliuotomis patalpomis (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju tokio susitarimo nėra, todėl tiek V. P., tiek R. K. ir V. K. turi teisę patekti į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas gyvenamojo namo patalpas ir šiuo atveju kiti bendrasavininkai neturi teisės kliudyti kitam bendrasavininkui patekti į šias patalpas iki nebus nustatyta ar teismo sprendimu ar bendrasavininkų sutarimu šių patalpų naudojimosi tvarka. Tokiu būdu negali būti ignoruojamos aplinkybės nurodytos V. P. 2022 m. rugsėjo 26 d. pareiškime dėl galimo savavaldžiavimo jos atžvilgiu pagal ANK 518 straipsnį.
14. Visa tai rodo, kad Institucijos skubotas sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos yra nepagrįstas, o administracinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai, nesurinkti įrodymai, asmenų paaiškinimai, kurie galėtų pagrįsti / paneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę pagal pareiškime dėstomas aplinkybes. Šiame kontekste atitinkamai turi būti įvertintos ir R. K. nurodytos aplinkybės, jog pastaroji neužrakino bendrų patalpų, netrukdė V. P. į jas įeiti, netrukdė susikraustyti į gyvenamas ir ūkines patalpas. Nepaisant to, pastebėtina, kad nutarimas tiek dėl asmens pripažinimo kaltu padarius administracinį nusižengimą, tiek ir dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo turi būti surašytas taip, kad nekiltų abejonių dėl asmens, kaltinto padarius administracinį nusižengimą, kaltumo (nekaltumo), nutarime padarytų išvadų teisingumo ir pagrįstumo, o nagrinėjamu atveju šio reikalavimo nesilaikyta.
15. Apeliaciniame skunde taip pat keliamos abejonės dėl nutartį priėmusio teisėjo nešališkumo. Teisėjo K. L. šališkumas motyvuojamas tuo, kad tas pats teisėjas nagrinėja ir civilinę bylą tarp nurodytų ginčo šalių dėl naudojimosi statiniais ir žemės sklypu tvarkos nustatymo, be to, prieš priimant skundžiamą nutartį į posėdį nebuvo kviesta R. K., nesiaiškinta jos nuomonė nagrinėjamu klausimu, taip pat teisėjo iniciatyva nepagrįstai praplečiamas administracinėn atsakomybėn trauktinų asmenų sąrašas į jį įtraukiant ir V. K..
16. Apygardos teismo vertinimu, bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad teisėjas K. L. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose nagrinėja civilinę bylą Nr. e2-39-308/2023, pagal ieškovės V. P. patikslintą ieškinį atsakovėms V. K. ir R. K., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų V. K. dėl naudojimosi statiniais ir žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovių V. K. ir R. K. patikslintą priešieškinį ieškovei V. P. dėl naudojimosi statiniais ir žemės sklypu tvarkos nustatymo, tačiau šioje byloje joks galutinis procesinis sprendimas nėra priimtas, priešingai, vyksta parengiamieji teismo posėdžiai, bylos baigtis nėra aiški. Vadovaujantis ANK 576 straipsnio 2 dalį, teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Aukštesnės instancijos teismas įvertinęs BPK 58 straipsnyje įtvirtintus nušalinimo pagrindus nagrinėjamu atveju nenustatė jokių aplinkybių, jog teisėjas K. L. nebūtų galėjęs nagrinėti šios administracinio nusižengimo bylos. Draudimas teisėjui antrą kartą nagrinėti bylą taikomas tuo atveju, jei prieš tai tam pačiam teisėjui dalyvaujant byloje buvo priimtas baigiamasis procesinis sprendimas. Gi nagrinėjamu atveju, vienoje byloje sprendžiami civiliniai teisiniai šalių santykiai, kitoje galimai padarytas administracinis nusižengimas, jokie galutiniai sprendimai nei vienu, nei kitu atveju nėra priimti.
17. Sutiktina, kad priimant skundžiamą nutartį R. K. nebuvo informuota apie vykstantį teisminį nagrinėjimą, tačiau atsižvelgiant į priimto sprendimo rūšį – grąžinti bylą Institucijai tolimesniam tyrimui, akivaizdu, kad bet kokiu atveju klausimas dėl R. K. teisinės padėties administracinės atsakomybės kontekste bus sprendžiamas toliau Institucijos pareigūnų lygmenyje. Be to, teisė į apeliaciją R. K. buvo užtikrinta, tad esminių procesinių pažeidimų šiuo klausimą aukštesnės instancijos teismas nenustatė.
18. Tuo tarpu atsakant į skundo argumentus dėl nepagrįstai praplėsto administracinėn atsakomybėn trauktinų asmenų sąrašo, t. y. dėl administracinės atsakomybės V. K. atžvilgiu pažymėtina, kad priešingai skundo autorės dėstomai pozicijai, pirmosios instancijos teismas nenurodė V. K. kaip administracinėn atsakomybėn trauktino asmens. Atkreiptas dėmesys į tai, kad bendrasavininkės be V. P. yra tiek R. K., tiek V. K., tad būtina išsiaiškinti abiejų minėtų asmenų poziciją pareiškime nagrinėjimo klausimo ir inicijuojamos administracinės teisenos kontekste.
19. Apygardos teismas pažymi, jog vien tai, kad teismas konstatavo administracinio nusižengimo teiseną atlikusių pareigūnų darbo trūkumus ir priėmė ne tokį procesinį sprendimą, kokio pageidavo apeliantė ir jos atstovė, savaime nerodo, teismo šališkumo. Priešingai, tai rodo, kad teisėjas tinkamai vykdė savo pareigas, ėmėsi priemonių anksčiau paminėtiems pažeidimams pašalinti siekiant nustatyti objektyvią tiesą nagrinėjamoje byloje.
20. Įvertinęs aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio nusižengimo bylą grąžino Institucijai nagrinėti iš naujo. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn trauktino asmens R. K. atstovės advokatės Angelės Ikasalienės apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.