- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-29
- Bylos Nr.
- e2YT-10039-1213/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-03225-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Vyšniauskienė
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- M. Š., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. Š., valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Š. priėmė savo dėdės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
2. Nurodo, kad pareiškėjo tėvo brolis R. Š. nebuvo sukūręs šeimos, neturėjo sutuoktinės bei vaikų. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo tėvui R. Š., pareiškėjo ryšys su tėvo broliu R. tapo dar artimesnis. Jis buvo pareiškėjui lyg antras tėvas. Jie betarpiškai bendravo, greta gyveno, priiminėjo kartu sprendimus susijusius su jo buitimi bei žemės ūkio veikla, traktoriumi įdirbdavo dėdei priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir panašiai. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjo dėdė R. Š. mirė. Pareiškėjas su kitų artimųjų pagalba jį palaidojo. Sutvarkė kapavietę. Pasak pareiškėjo, jis gerai žinojo bei padėjo daug metų tvarkyti R. Š. jo buitį bei turimą kilnojamą ar nekilnojamą turtą, po jo mirties tęsė analogiškus tvarkymo ir valdymo veiksmus. Pareiškėjas nurodo, kad per 3 mėnesius nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. To nepadarė ir jo brolis M. Š.. Po R. Š. mirties atsirado paveldimas turtas – nekilnojamas turtas – statiniai Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas R. Š. vardu. Pareiškėjas pažymi, kad nors į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, jis palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškime paaiškinama, kad pačiu dėde, bei jo ūkiu pareiškėjas intensyviau pradėjo domėtis ir rūpintis nuo 2014-2015 metų, po savo tėvo mirties. Kadangi tiek laiko prižiūrėjo, tvarkė, padėjo mokėti mokesčius už R. Š. priklausantį turtą, naudojosi ir tebesinaudoja jam priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, jo asmeniniais daiktais ir po jo mirties. Aktyviai dalyvavo (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės veikloje, šiemet tapo jos oficialiu nariu. Pasak pareiškėjo, jis žinojo, kad dėdė neturi šeimos, artimesnių giminaičių nei pareiškėjas, kurie pretenduotų į jo turtą, todėl aukščiau paminėtą turtą valdė ir naudojo pareiškėjas, savo nuožiūra. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog kreipėsi į notarą prašydamas išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, tačiau jam buvo atsisakyta jį išduoti, nes jis praleido terminą šiai valiai (palikimo priėmimo) išreikšti. Pareiškėjas negali gauti pažymų ar pateikti notarui ne teismine tvarka, kad jis palikimą atsiradusį po dėdės mirties priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, todėl yra priverstas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Juridinio fakto nustatymas reikalingas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo R. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį R. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog iš pareiškimo turinio bei pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas faktiškai valdė paliktą turtą, todėl atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktas faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus ir argumentus, neprieštarauja, kad teismas juos įvertinęs nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą ir pareiškėjo prašymą tenkintų.
5. Suinteresuotas asmuo M. Š. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
6. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsni 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo R. Š. dėdė. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. Š. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai yra R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)) ir J. Š., gimusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvai susilaukė dar vieno vaiko, pareiškėjo brolio M. Š., gimusio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvo R. Š. tėvai yra S. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir J. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini). Jie, be pareiškėjo tėvo, susilaukė dar vieno sūnaus – R. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) mirties įrašo Nr. 149 matyti, kad R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Mirusysis neturėjo sukūręs šeimos, nebuvo susilaukęs vaikų, turėjo vienintelį brolį (pareiškėjo tėvą), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2025 m. lapkričio 7 d. Valstybės įmonės Registrų centras Asmens teisių nekilnojamojo turto registre sąrašo matyti, kad mirusiojo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: statiniai Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
8. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po R. Š. mirties paveldėjimo byla nebuvo vedama. Nei pareiškėjas, nei kiti asmenys mirus R. Š. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl jo palikimo priėmimo, palikėjo palikimas priimtas nebuvo. Tą patvirtina 2025 m. lapkričio 7 d. Tauragės rajono 3-iojo notaro biuro notarės Vitos Jurkauskienės liudijimas, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirus R. Š. įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į Tauragės rajono 3-ąjį notaro biurą nesikreipė ir paveldėjimo byla notaro biure neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas ir nuosavybės teisės liudijimas yra neišduoti.
9. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.
10. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.
11. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.
12. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
13. R. Š. įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po palikėjo R. Š. mirties, tačiau palikimą faktiškai priėmė – R. Š. po dėdės mirties faktiškai valdė palikėjui nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir žemės sklypus, tęsė naudojimąsi ir kitais asmeniniais mirusiojo daiktais. Pareiškėjas nurodo, jog po savo tėvo mirties (2014-2015 metų) pradėjęs artimiau bendrauti su tėvo broliu (savo dėde), kuriam padėjo prižiūrėti, tvarkyti jam priklausiusį turtą, mokėti mokesčius, naudojosi ir tebesinaudoja dėdės turtu, jo asmeniniais daiktais ir po tėvo mirties. Iš 2025 m. spalio 7 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos dėl R. Š. turto valdymo po jo mirties matyti, kad po R. Š. mirties (duomenys neskelbtini) jo turtą (žemės sklypą, gyv. namą) perėmė ir valdo jo sūnėnas R. Š.. Taip pat byloje pateiktas 2025 m. spalio 7 d. prašymas priimti R. Š. į (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenę, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini), ir prižiūri mirus R. Š. jo namą ir žemę.
14. Netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai, teismas neturi pagrindo. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad R. Š. faktiškai pradėdamas valdyti turtą po dėdės R. Š. mirties, priėmė jo palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
15. Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.
16. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu ir remiantis paminėtu teisiniu reguliavimu, pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Š. po dėdės R. Š. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą jo palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po dėdės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą jo palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.