Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 7 dalį, paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 20 metų bausmė su turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, A. S. pripažintas (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pakeistas Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendis ir A. S. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 3 dalį, taikant 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 18 metų bausmė, pirmus 5 metus atliekant kalėjime.

A. S. bausmės pradžia – (duomenys neskelbtini), bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini), liko atlikti (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmės ((duomenys neskelbtini) (toliau ir – Komisijos) (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau ir – Nutarimas) priėmimo dieną.

Komisija, išnagrinėjusi (duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)) administracijos pateiktą (duomenys neskelbtini) socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Socialinio tyrimo išvada) dėl nuteistojo A. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, (duomenys neskelbtini) priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti A. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 85 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam kreiptis į priklausomybių specialistus dėl dalyvavimo priklausomybių reabilitacijos programose. Nustatytas 5 mėnesių šių rekomendacijų įgyvendinimo terminas ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos data – (duomenys neskelbtini). Komisija Nutarime nurodė, jog, nors nuteistasis atliko įstatymu numatytą bausmės dalį, taip pat reikia nustatyti, ar jis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija vertino individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Nurodė, kad, nors nuteistasis turi pakankamą išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, patvirtino savo įsidarbinimo galimybę laisvėje, įžvelgiama teigiama jo motyvacija darbui save realizuoti darbinėje veikloje po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nuteistasis sprendžia finansinius įsipareigojimus, nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais geri, piktnaudžiavimo narkotikais bei alkoholiu kriminogeniniai veiksniai nėra reikšmingi pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymo ateityje procesams, nuteistojo emocinės gerovės ypatumai nėra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu, tačiau reikia įvertinti ir kitas aplinkybes. Nuteistasis Komisijai pristatomas (duomenys neskelbtini). Šiuo metu yra atlikęs (duomenys neskelbtini) paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis bausmę atlieka už (duomenys neskelbtini) nusikaltimo padarymą, kurio pasekmės neištaisomos – (duomenys neskelbtini). Daromi nusikaltimai sunkėja. Nuteistasis pripažintas (duomenys neskelbtini). A. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju vyktų gyventi į (duomenys neskelbtini). Nuteistojo oficiali darbinė patirtis (duomenys neskelbtini), per tą laikotarpį (duomenys neskelbtini). Vertinant nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus, pastebima, jog nors nuteistasis geba įvardinti veiksnius, vedusius jį į nusikalstamas situacijas, tačiau kiek stokoja savikritikos savo keistinų savybių atžvilgiu. Nors nuteistasis daugeliu atveju suvokęs galimas neigiamas savo poelgių pasekmes, tačiau pastebima, jog visumoje orientuodavosi į teigiamas pasekmes sau ir kai kuriems asmenims, nusikalsdavo spontaniškai. Nors dėl ankstesnių savo poelgių yra linkęs prisiimti atsakomybę, tačiau pastarąjį nusikaltimą pripažino iš dalies. Nors nuteistasis nurodo, jog savitvardą praranda retai ir nenaudoja agresijos prieš kitus asmenis, tačiau (duomenys neskelbtini) teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Nuteistasis kai kuriuos savo poelgius linkęs racionalizuoti, geba identifikuoti tik dalį savo paties probleminių sričių, ne visuomet yra linkęs pasirinkti racionalius būdus pasiekti asmeniniams tikslams. Nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, tačiau nusikalstamo elgesio rizika išlieka (duomenys neskelbtini). Bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini). Įvertinusi visas aplinkybes, Komisija nusprendė, jog konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja, šiuo metu negalima, visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistajam A. S. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama (duomenys neskelbtini), todėl privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės (duomenys neskelbtini) dalis. Taigi yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis A. S. šiuo metu atlieka jam paskirtą (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte. A. S. Lietuvos Respublikoje yra nuteistas (duomenys neskelbtini). Paskutiniai nuteistojo įvykdyti nusikaltimai yra žymiai sunkesni už ankstesnius jo įvykdytus nusikaltimus, kadangi šiuo metu jis atlieka bausmę už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tai sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, jog nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius ir jam taikoma probacija bus sėkminga.

Didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei rodo ir tai, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės, tarp kurių ir terminuotas laisvės atėmimas, esmingai neįtakojo jo elgesio bei požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Praeityje nuteistajam buvo (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) A. S. buvo taikytas (duomenys neskelbtini) (nuo 2023 m. sausio 1 d. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), iš jų vieną kartą nuteistasis (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Teismas vertina, jog praeityje nuteistajam taikytas (duomenys neskelbtini) (nuo 2023 m. sausio 1 d. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos) institutas teigiamai neįtakojo jo elgesio bei požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, atsižvelgiant į jo padarytų nusikalstamų veikų tyčinį pobūdį, skaičių bei sunkumą, matyti, jog nuteistajam galėjo susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, ir tai galėjo tapti prielaida nusikalsti ateityje, o ne aplinkybe, skatinančia nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau tai nereiškia, jog, vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistojo pastangas mažinant savo nusikalstamumo galimybes.

Iš teismus pateiktos medžiagos matyti, jog paskutinis nusikaltimas, kaip ir daugelis ankstesnių (išskyrus (duomenys neskelbtini)), buvo įvykdytas veikiant bendrininkų grupėje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo geranoriškumas aplinkinių atžvilgiu gali būti vertinamas kaip veiksnys, galintis padidinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, be to, pats nuteistasis pripažįsta, jog praeityje pasiduodavo kitų asmenų daromai įtakai ir veikė pagal kitų asmenų įnorius. Nuteistasis pripažįsta, kad veikla, kurioje jis dalyvaudavo būdamas laisvėje, buvo susijusi su jo nusikalstamumu. A. S. teigia, jog šiuo metu yra nutraukęs ryšį su buvusiais teistais draugais, tačiau teismas vertina, jog laisvės atėmimo vietoje nuteistojo bendravimo galimybės yra ribotos, be to, bausmės atlikimo metu gali ir nebūti poreikio bendrauti su jo nusikalstamą elgesį įtakojusiais asmenimis, tačiau atsižvelgus į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupėje, teismas vertina, jog teigti, kad laisvėje nuteistasis neatkurs socialinių ryšių su kriminalinį elgesį palaikančiais bei nusikalstamą gyvenimo būdą vedančiais asmenimis, nėra jokių objektyvių garantijų. Tuo labiau, kai ir Socialinio tyrimo išvadoje kaip kriminogeninis dinaminis veiksnys nurodytas gyvenimo stilius ir draugai, kuris šiuo metu struktūruotoje aplinkoje yra valdomas.

Teismas vertina ir tai, kad Socialinio tyrimo nurodyta, jog nuteistasis suvokia įstatymų laikymosi svarbą, tačiau vertinimų metu yra išryškėję tam tikros nuostatos, palaikančios neteisėtą elgesį siekiant asmeninės naudos. Pažymėtina ir tai, kad nors nuo paskutinių nusikalstamų veikų, už kurias A. S. atlieka bausmę, praėję apie 15 metų, tačiau nuteistasis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies. Tokia nuteistojo pozicija rodo jo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis. Akivaizdu, jog asmuo, nepripažįstantis savo kaltės, ar pripažįstantis ją iš dalies, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu, todėl į tai taip pat tikslinga atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

A. S. yra įgijęs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Būdamas laisvėje, prieš bausmės atlikimą, kaip teigia pats nuteistasis, apie (duomenys neskelbtini), tačiau oficialių duomenų apie šią veiklą nėra, taip pat jis teigia (duomenys neskelbtini). Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, jo oficiali darbinė patirtis tik (duomenys neskelbtini), per kuriuos yra (duomenys neskelbtini). Ankstesnių teistumų metu yra (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini). Vertinimo metu nuteistasis pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą, jog lygtinio paleidimo atveju būtų įdarbintas (duomenys neskelbtini), tačiau tai nėra teisiškas įsipareigojimas bei garantija, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017), tuo labiau atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini). Nustatytos aplinkybės visgi nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog, būdamas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis.

Pažymėtina ir tai, jog būdamas laisvėje nuteistasis ne visada turėjo oficialų pragyvenimo šaltinį, be to, visos įvykdytos veikos susijusios su materialinės naudos siekimu, tai leidžia manyti, jog finansinio stabilumo trūko. Nuteistajam pagal paskutinį teismo nuosprendį yra priteista atlyginti nusikaltimais padarytą žalą. Pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis nuteistajam priskaičiuota (duomenys neskelbtini) Eur skola už praeityje padarytus administracinius nusižengimus. (Duomenys neskelbtini) iš antstolių kontorų gauta patvarkymų dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų bendra skola (duomenys neskelbtini) Eur. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį išmokėta (duomenys neskelbtini) Eur, likusi neišmokėta skolos dalis – (duomenys neskelbtini) Eur. Teismo vertinimu, nors nuteistasis ir bando spręsti savo finansinius įsipareigojimus – išmokėti skolas, tačiau, atsižvelgiant į jo ankstesnius nusikaltimus, įvykdytus dėl materialinės naudos, šis kriminogeninis veiksnys yra labai reikšmingas sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Nors nuteistasis Skunde pabrėžia, kad yra atlyginęs visus dėl (duomenys neskelbtini) atsiradusius nuostolius, tačiau teismas vertina ir tai, kad iš (duomenys neskelbtini) gautų antstolių patvarkymų matyti, jog nuteistasis per (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo metų išmokėjo tik (duomenys neskelbtini) Eur skolos, tas liudija nuteistojo atsainų požiūrį į savo finansinių įsipareigojimų vykdymą. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis vis dar turi finansinių įsipareigojimų, o galimybės juos dengti yra ribotos, teismui duoda pagrindą išvadai, jog neįvykdytos finansinės prievolės gali paskatinti nuteistąjį laisvėje vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų, ir tai stipriai apsunkins nuteistojo reintegraciją į visuomenę, ypatingai šiuo atveju, kai visi nuteistojo padaryti nusikaltimai yra susiję su finansinės naudos siekimu.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. A. S. bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini) ir, nors (duomenys neskelbtini) negaliojančios, tačiau tai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti privalomoms laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms, todėl vien tik (duomenys neskelbtini) buvimo faktas neleidžia šio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. (Duomenys neskelbtini) galiojimo pasibaigimas suėjus įstatyme nustatytam terminui niekaip neeliminuoja fakto, kad nuteistajam jos buvo paskirtos. Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021). Aplinkybė, jog nuteistasis turi (duomenys neskelbtini), sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių. Nuteistojo (duomenys neskelbtini) buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją, kuri, teismo vertinimu, vis dar nėra pakankama. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl, vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams, tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Stebimas teigiama linkme pakitęs nuteistojo požiūris dalyvavimo intervencinėse pataisos programose atžvilgiu, kadangi jis bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) dalyvauja ,, (duomenys neskelbtini)“, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis geba identifikuoti tik dalį savo paties probleminių sričių – nuteistasis buvo išreiškęs norą dalyvauti (duomenys neskelbtini), tačiau, atvykęs pas specialistą, paaiškino, jog jokių priklausomybių neturi, kitų problemų taip pat neturi, todėl jam nėra tikslo lankyti šią programą. Atsižvelgiant į šią informaciją galima teigti, jog nors A. S. motyvacija įsitraukti į savo paties resocializacijos procesą šiuo metu kinta teigiama linkme, tačiau pastebimas ir vidinės motyvacijos trūkumas. Tai patvirtina ir jo Skunde išreikštas priešiškas požiūris į Komisijos rekomenduotą resocializacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonę – dalyvavimą priklausomybių reabilitacijos programose, kuriame jis nurodo, jog yra baigęs visas įžangines ir kitas programas ir šiuo metu yra verčiamas tai daryti antrą kartą. Teismo vertinimu, toks požiūris ir nuteistojo dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, tikėtina, jog yra įtakotas bei formuojamas jo turimo bei siekiamo vieningo tikslo – kuo greičiau išeiti į laisvę, o ne noro pasitaisyti, reabilituotis ir pan.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog interviu metu nuteistasis teigiamai atsiliepia apie gyvenimą visuomenėje, reiškia norą būti pilnaverčiu visuomenės nariu, mano, jog ilgametė laisvės atėmimo bausmė yra itin didelė gyvenimo pamoka, tačiau, žvelgiant į nusikaltimų istorijos patirtį, galima kelti prielaidą apie sutrikusį požiūrį į visuomenę: būdamas recidyvistu, jis padarė naują labai sunkų nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teismo pripažintas (duomenys neskelbtini).

Teismo vertinimu, nesutiktina ir su Skunde nuteistojo nurodytu argumentu, jog Nutarimą Komisija priėmė šališkai ir neobjektyviai, kadangi Komisijos sudėtis nesikeičia. Pažymėtina, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų (toliau – Nuostatos) 6 punkte numatyta, kad Komisijos sudaromos dviejų metų laikotarpiui iš septynių narių. Nuostatų 7 punktas numato, kad į komisijos narius skiriami Kalėjimų departamento, pataisos įstaigų darbuotojai, probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu buvo sudaryta teisėtos sudėties komisija, laikantis Nuostatų 7 punkto. Pažymėtina, kad Nuostatų 21 punkte įtvirtinta, jog Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nagrinėjamu atveju Komisijos (duomenys neskelbtini) Nutarimas buvo priimtas dalyvaujant 5 Komisijos nariams iš septynių, tarp jų ir Komisijos pirmininkui, todėl Komisija galėjo dirbti ir priimti sprendimus svarstomais klausimais. Pažymėtina ir tai, jog Nuostatų 5 punkte yra įtvirtinta, kad paprastai yra sudaroma viena komisija. Atsižvelgdamas į pataisos įstaigoje esančių nuteistųjų ir (ar) komisijos priimamų sprendimų skaičių, Kalėjimų departamento direktorius gali sudaryti ir daugiau komisijų, arba viena komisija savo veiklą gali vykdyti keliose pataisos įstaigose, tačiau tai nėra privaloma, todėl nuteistojo Skunde nurodyti argumentai, jog tos pačios sudėties Komisija negalėjo priimti sprendimo, yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini.

Įvertinus visas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui svarbias ir aukščiau aptartas aplinkybes, charakterizuojančias nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, dar negalima daryti išvados, jog A. S. toliau jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pakankamai reikšminga pažanga, teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje, mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, tai nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, A. S. elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Juo labiau, kad ir šiuo metu vis dar išlieka (duomenys neskelbtini) pakartotinio nusikalstamumo rizika bei dinaminių kriminogeninių (nors ir valdomų) veiksnių – gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos.

Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis A. S. dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. S. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, jog Komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo A. S. Skundas dėl (duomenys neskelbtini) Komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo A. S. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.