Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. G. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: D. N., G. G., P. A. K., R. V., A. Ž., M. R., valstybės įmonė Turto bankas, Prienų rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas D. G. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti pagal įgyjamąją senatį pareiškėjo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – pagalbinį ūkio pastatą, žymėjimas plane 1I1/p, 563 kv. m., 3957 kub. m., esantį (duomenys neskelbtini), kurio duomenys nustatyti 2023 m. kovo 28 d. UAB „G.“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje.

Pareiškėjas pateiktame pareiškime nurodo, kad jo žiniomis, nekilnojamasis daiktas – žemės miltų perdirbimo agregatas (pagalbinis ūkio pastatas), žymėjimas plane 1I1/p, 563 kv. m., 3957 kub. m., esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), priklausė Prienų rajono (duomenys neskelbtini)žemės ūkio bendrovei. Pastatas yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Pareiškėjas nuomojasi žemės sklypą, nuomos terminas yra nuo 2000 m. gegužės 29 d. iki 2099 m. gegužės 29 d. 1993 m. gruodžio 10 d. Prienų rajono (duomenys neskelbtini)žemės ūkio bendrovė pardavė Pastatą pareiškėjui už 1500 rublių. Pareiškėjo užsakymu 2023 m. kovo 28 d. UAB „G.“ parengė Pastato kadastrinius matavimus ir pareiškėjas kreipėsi į Registrų centrą dėl nuosavybės teisės į žemės miltų perdirbimo agregatą registravimo, tačiau jo prašymą buvo atsisakyta tenkinti, motyvuojant, kad jo pateikti dokumentai nepagrindžia nuosavybės teisės įgijimo.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškime nurodyto nekilnojamojo turto nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo faktas.

Suinteresuotas asmuo A. Ž. 2024 m. gegužės 2 d. pateikė teismui dokumentą (dokumento registracijos Nr. DOK-18236), kurį teismas laiko suinteresuoto asmens paaiškinimu. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Pareiškėjo atstovas ir suinteresuotas asmuo G. G. teismo posėdžių metu papildomai paaiškino, kad atstovaujamasis ant svetimo žemės sklypo išsipirko statinį. Statinys realiai egzistuoja, Registrų centre yra inventorinė byla, tačiau šį daiktą, pritrūkus duomenų, atsisakė įregistruoti. Suinteresuoti asmenys, žemės sklypo savininkai, neprieštarauja pareiškimui, statinys neįteisintas, jie teigę parduos žemę pareiškėjui. Vienas suinteresuotas asmuo pasisakė galimai kitaip dėl neįvykusio tarpusavio sandorio, perspektyvoje spręsis gal šis taip pat parduos, gal panaudos pagrindais bus tvarkomasi su žeme. Žemės ūkio bendrovė iki šiol egzistuoja, vyko reorganizavimo procedūros, dalis turto perėjo į nekilnojamojo turto fondą, dalis turto liko bendrovėje, keitėsi juridinio asmens pajininkai. Kaip suinteresuotas asmuo pritaria pareiškėjo pareiškimui ir jokių pretenzijų nereiškia. Taip pat nurodė, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių rasti išlikusius dokumentus. Papildomai paaiškino, kad su žemės savininkais viskas suderinta, šie padarys žemės perleidimą. Nurodė, kad A. Ž. yra verslininkas iš Šiaulių, jam priklauso tik 1/6 dalis žemės sklypo, jei nepavyktų geruoju susitarti, ateityje galimas žemės atidalijimas, pastato lokacija tą daryti irgi leidžia. Žemės sklypo naudojimosi tvarka iki šiol nėra nustatyta. Paaiškino, kad žemės sklypas buvo suformuotas palei pastatą kaip jį aptarnaujantis daiktas. Minėta žemė yra užteršta mazutu, gazoliu. Norint ją naudoti žemės ūkio veiklai, reiktų nukasti apie metrą grunto ir išvežti, žemdirbystei ji netinkama, galėtų likti tik gamybinės paskirties, sandėliavimui.

Pareiškėjo atstovas advokatas G. G. baigiamosiose kalbose patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. V., G. G., D. N., A. Ž., P. A. K., M. R., Prienų rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, prašydamas pripažinti pagal įgyjamąją senatį pareiškėjo D. G. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – pagalbinį ūkio pastatą, žymėjimas plane 1I1/p, 563 kv. m., 3957 kub. m., esantį (duomenys neskelbtini), kurio duomenys nustatyti 2023 m. kovo 28 d. UAB „G.“ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, palaiko ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas statinį valdo nuo 1993 m., jo, kaip daikto savininko teisės, buvo atvaizduotos nekilnojamojo turto registro išraše, nors nuosavybės teisės neįregistruotos, turi naudojimosi teisę 99 metams. Turto bankas nurodė, kad tai ne valstybės turtas, iki privatizavimo turtas priklausė kolūkiui, vėliau (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei. Liudytoja D. Š. paliudijo, kad daiktas buvo perduotas pajininkui, surašant pinigų priėmimo kvitą. Pareiškėjas prižiūrėjo turtą kaip galėjo, kaip sveikata pagal turimą supratimą ir įgūdžius leido. Šiuo metu nusprendė vykdyti jungtinę veiklą, atgaivinti statinį. Sutvarkius nuosavybę, bus galima ūkinė veikla, ketina įruošti medienos apdirbimo cechą ir pan. Bandė visais įmanomais būdais rinkti dokumentus archyvuose, tačiau jų nerado, nes nėra tinkamai suformuotų ir išlikusių, liudytojai patvirtino dėl pastato teisėtumo, dokumentai nebuvo perduoti saugojimui. Jokių duomenų, kad būtų neteisėtai pastatytas, nėra. Šie dokumentai neišlikę kaip ir nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Statinio vertė žema, tuo tarpu patsai agregatas brangus, dėl ko pastatas matomai nebuvo įtrauktas į nuolatinio saugojimo bylų nomenklatūrą. Pareiškėjas valdė atvirai, nepertraukiamai, niekas pretenzijų, netgi paskelbus apie tai viešai, nereiškė, daugiau pretendentų neatsirado, visi žinojo, kad tai yra pagalbinio ūkio pastatas, kurį pareiškėjas įgijo nuosavybės teise. Yra visos sąlygos turto valdymo nepertraukiamumas, elgėsi kaip savininkas, daiktinės teisės kitų asmenų vardu neįregistruotos.

Liudytoja V. K. paaiškino, kad pastatas kolūkio laikais buvo pastatytas, jame gamino granules. Pastatą pareiškėjas įsigijo tada, kai iširo kolūkis. Liudytoja (duomenys neskelbtini) kolūkyje dirbo virėja, apskaitininke, todėl pamena visas šias aplinkybes. Patikino, kad tiek pareiškėjas, tiek jo tėvas dirbo kolūkyje. Pastatas galbūt 1978 m. buvo pastatytas, jame gamino žolės miltus, granules gyvuliams šerti, be to, jame laikė žolę, sandėliavo. Pastatas mūrinis, statytas iš plytų, perdangos medinės, buvo išbetonuotos grindys, galėdavo net transportas vidun įvažiuoti. Stogas šiferio, viena jo pusė šiuo metu apleista. Nurodė, kad aplink pastatą dirbama pieva, gyvuliai ganosi. Pareiškėjas su traktoriumi atvažiuoja, šienauja, žiūri ir tvarkosi. Žemės sklypas, kuriame yra statinys, yra maždaug 20 arų dydžio.

Liudytoja D. Š., dirbusi nuo 1963 m. iki 2010 m. gegužės mėn. (duomenys neskelbtini) kolūkyje buhaltere, paaiškino, kad žolės miltų agregatas prie jos buvo pastatytas, kolūkis turėjo apie 2000 ha žemės, 3000 kiaulių, 1500 galvijų. Šiame laike kolūkis keitėsi, vyko reorganizacija į žemės ūkio bendrovę, žmonėms po 3 ha išdalijo, kitiems už pajinius įnašus gyvulius atidavė, todėl vėliau poreikio agregatui neliko. Buvo paskelbta, kad parduodamas statinys, kuris mokėjo daugiau, tam ir pardavė. Bendrovė įsikūrė apie 1990 m., vyko viso turto privatizavimas. Perkant daiktus, pirmiausia į kasą turėjo sumokėti pinigus, tada turėjo pateikti dokumentus. Kiek pamena, privatizavimo komisija formino tik gyvenamųjų namų dokumentaciją, o į ūkinius pastatus nekreipė dėmesio, tokio turto į inventorinius apyrašus netraukė. Dėl statybos teisėtumo paaiškino, kad pastatą pastatė kolūkis, galimai 1985 m. Paskirtis pastato ir jame buvusių įrenginių žolės miltams gaminti. Žino, kad tuo metu reikėjo projektinės dokumentacijos, nes be projekto nebūtų buvusi galima jokia gamyba, be to, minėtame pastate žmonės dirbo, statinys turėjo atitikti ir saugumo darbe keliamus reikalavimus. Tuo metu tokius darbus atliko Kaimo statybos projektavimo institutas ir tarpkolūkinė statybinė organizacija, buvo sprendžiama dėl statinio teisėtumo, jo pripažinimo tinkamu naudoti. Tarpkolūkinė statybos organizacija statė jų objektus, tame tarpe ir 4000 vietų apie milijono vertės kiaulidę. Buvo sudaromos pridavimo komisijos, jose dalyvavo statytojai ir projektuotojai, kurie darbus atliko. Paprastai rašydavo priėmimo aktą, jeigu fiksuodavo trūkumus, tekdavo juos pataisyti. Kiek atsimena, pagal vertę nuolatinio saugojimo nomenklatūron jis įtrauktas nebuvo, nes buvo daug stambesnių ir vertingesnių projektų. Registrų centre reikalavimo registruoti ūkinius pastatus nebuvo, inventorizacjos biure registruodavo tik gyvenamuosius namus. Žemė buvo valstybinė. Žino, kad keletą metų statinys funkcionavo ir dirbo, o kai naikino kolūkius, visiems išdalino žemes, nebeliko poreikio pastato laikyti, nes žemės ūkio gamybai, nesant poreikio šerti gyvulių, jis nebuvo reikalingas. Jokių ginčų dėl jo pardavimo nebuvo.

Liudytojas V. B., anksčiau veikęs pagal pareiškėjo išduotą įgaliojimą, norintis vykdyti bendrą veiklą, paaiškino, kad teko bendrauti su bendrovės buhaltere, prašė archyvinės medžiagos 2023 m. spalio mėn. (duomenys neskelbtini)žemės ūkio bendrovė informavo, kad išlikusių pastato pirkimo ar statybos dokumentų neturi. Norėtų įteisinti nenaudojamą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame vykdyti veiklą. Jis vykdo medžio apdirbimo veiklą, darytų investicijas, atgaivintų kaimo vietovę, įkurtų darbo vietų. Paaiškino, kad tai yra realus statinys, pastatas mūrinis su stogu, reikalinga jį paremontuoti, sutvarkyti infrastruktūrą, plotas apie 400 kv. m. ar daugiau. Pastatui eksploatuoti reikėtų žemės. Yra šeši žemės savininkai, jo giminaičiai (tetos ir dėdienės, uošvienė), su kuriais dėl to suderinta. Žemė užteršta tame sklype, ji yra daugiau gamybinės paskirties, ne žemės ūkio veiklai ji skirta.

Liudytoja D. P., nuo 2011 m. dirbusi (duomenys neskelbtini) ŽŪB apskaitininke, nurodė, kad jai nebuvo perduota jokių apskaitos dokumentų dėl (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. tenai nebedirba, todėl situacija realiai nėra žinoma. Jokių dokumentų jai fiziškai tuo metu niekas neperdavė, o ar buvo iš kolūkio laikų kokie tai nekilnojamojo turto dokumentai, ji nežino, ar buvo saugojimo bylų nomenklatūros ji taip pat nežino ir neprisimena. Statinys ir jame esantis siloso agregatas nebuvo pagrindinių priemonių sąraše. Ji tvarkė pirkėjų, tiekėjų apskaitą, banką ir kasą, todėl dėl šių aplinkybių tiksliai paaiškinti negalinti, be to praėjo ilgas laiko tarpas, visko neatsimena.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad 1993 m. gruodžio 10 d. Prienų rajono (duomenys neskelbtini)žemės ūkio bendrovė pardavė Pastatą pareiškėjui už 1500 rublių, pakvitavime nurodant, kad apmokėta už žm agregatą. Pareiškėjas ginčo pastatu naudojasi nuo jo įsigijimo 1993 metais. Žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklauso suinteresuotiems asmenims D. N., G. G., P. A. K., R. V., A. Ž., M. R.. Žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-07-4326. nuomos pagrindais naudojasi pareiškėjas, nuomos sutarties terminas nuo 2000 m. gegužės 29 d. iki2099 m. gegužės 29 d.

2023 m. kovo 28 d. UAB „G.“ parengė Pastato kadastrinius matavimus. Pareiškėjas, atlikęs kadastrinius matavimus, kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisės į žemės miltų agregatą įregistravimo, tačiau jo prašymą buvo atsisakyta tenkinti. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyrius 2023 m. rugsėjo 15 d. raštu informavo, kad pareiškėjo prašymas atmestas, kadangi kartu su pareiškėjo prašymu pateikti dokumentai nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą, esantį (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras 2023 m. spalio 27 d. raštu Nr. SP-140999 (4.55 Mr) informavo pareiškėją, kad daiktinės teisės į Pastatą nėra registruotos, dokumentų, susijusių su Pastatu įstaiga neturi, Pastato archyvinė byla įstatymų nustatyta tvarka nebuvo suformuota, Pastato statusas „Formuojamas“. Valstybės įmonė Turto bankas 2023 spalio mėn. raštu Nr. (15.15Mr.) SK4-TVD patvirtino, kad Pastato nevaldo patikėjimo teise. Prienų rajono savivaldybės administracija 2023 m. spalio mėn. raštu patvirtino, kad Pastatas Prienų rajono savivaldybei nepriklauso. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2023 m. lapkričio 7 d rašte Nr. 2D-19072 nurodė, kad neturi duomenų apie Pastato statybos teisėtumą. Kauno regioninis valstybės archyvas 2023 m. spalio 31 d. informavo, kad Prienų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos viršaičio 1993 metų dokumentuose žinių apie tai, kad buvo sudaryta Prienų rajono Š. Ž. ūkio bendrovės pirkimo-pardavimo sutartis dėl pagalbinio ūkio pastato nėra. Žemės ūkio bendrovių dokumentai jų archyve nesaugomi. 2023 m. spalio 20 d. liudijimu D. Š., nuo 1963 m. (duomenys neskelbtini)kolūkyje, kuris vėliau buvo reorganizuotas į (duomenys neskelbtini)žemės ūkio bendrovę, dirbusi vyr. buhaltere nurodė, kad apie 1985 (duomenys neskelbtini)kolūkis pastatė žolės miltų pastatą – agregatą, kuris gamino žolės miltų granules gyvulių šėrimui. Prasidėjus privatizacijai Pastatas – agregatas buvo parduotas pareiškėjui už 1500 rublių. 2023 m. spalio 23 d. liudijimu (duomenys neskelbtini) gyventoja V. K. patvirtino, kad pareiškėjas prižiūrėjo Pastatą – agregatą. Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023 m. gruodžio 28 d. pažymoje „Dėl statinių teisinės regsitracijos“ Nr. JF-ŠI-1076 pažymėta, kad pareiškėjui priklausančiam pagalbinio ūkio pastatui pagal UAB „G.“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (parengtą 2023 m. kovo 28 d.) suteikti šie duomenys: pagalbinio ūkio pastatas 1I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 1983 m., statybos pabaigos metai 1985 m.; pastato adresas – (duomenys neskelbtini); pastatu rūpinosi ir jį prižiūrėjo pagal savo galimybes D. G.. Pakartotinai pateikus 2024 m. balandžio 10 d. rašytą prašymą dėl informacijos suteikimo apie statinio teisėtumą, statybą leidžiantį dokumentą ir pan., rašytą (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, žodžiu susisiekus su tuometiniu direktoriumi R. K., šio buvo paaiškinta, kad jokių archyvinių statinių dokumentų neturi, kadangi jam tokie dokumentai nebuvo perduoti (2024 m. spalio 28 d. raštas). Lietuvos centrinis valstybės archyvas patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) kolūkio (duomenys neskelbtini) kaimo ūkio dokumentai jame nesaugomi.

Byloje nenustatyta, kad aukščiau paminėtas pastatas, dėl kurio faktinio egzistavimo bylos duomenimis abejonių nėra, būtų valstybės ar savivaldybės, ar kurio nors kito asmens nuosavybė. Įstatymo nustatyta tvarka privalomai paskelbus specialiame interneto tinklalapyje pranešimą apie šios civilinės bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio 1 dalies) nustatyta tvarka ir pasiūlius visiems suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos kreiptis su pareiškimais dėl įtraukimo dalyvauti procese, tokių asmenų neatsirado. Teismui byloje dalyvaujantiems asmenims, tame tarpe pareiškėjui, pasiūlius iki teismo posėdžio dienos pateikti papildomus įrodymus, susijusius su aplinkybėmis, nurodytomis suinteresuotų asmenų atsiliepimuose, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir/ar atsikirtimų pagrindu, pareiškėjas ėmėsi visų įmanomų priemonių tikslu gauti papildomus rašytinius įrodymus, tačiau, nesant išlikusių dokumentų (jų savalaikiai tinkamai nesuforminus ir neperdavus saugojimui), ką patvirtina archyvų pažymos ir liudytojų parodymai, jų gauti nepavyko. Pareiškėjas, be pirmiau aptartų rašytinių įrodymų, pareiškimo pagrįstumą įrodinėjo ir liudytojų parodymais, kurių patikimumu teismas abejoti pagrindo neturi, juos laiko nuosekliais, pagrįstais, tarpusavyje susijusiais ir vienas kitam neprieštaraujančiais, tarp kurių yra loginė seka ir, kurie visų pirmiau aptartų duomenų sąveikoje, duoda pagrindą pareiškimą laikyti įrodytu (CPK 176 straipsnis).

Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Pagal tikimybių pusiausvyros principą išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Šiuo konkrečiu atveju, ištyrus byloje esančius įrodymus, įvertinus teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, liudytojų duotus parodymus, teismo vertinimu galima daryti išvadą, kad minėtas turtas buvo valdomas teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir sąžiningai, byloje esantys įrodymai pagrindžia pastato valdymo ir naudojimo faktą. Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad faktiškai egzistuoja nekilnojamojo turto objektas, dėl kurio įgijimo įgyjamosios senatis pagrindu kreipėsi į teismą pareiškėjas, duomenų, kad pastatas sukurtas neteisėtu būdu nėra, pareiškėjas, pastatui tapus nereikalingu kolūkio reikmėms, būdamas (duomenys neskelbtini) kolūkio darbininku, niekam neprieštaraujant, šį įsigijo ir sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė įstatymo reikalaujamą terminą, per kurį daugiau suinteresuotų asmenų neatsirado ir valdymo fakto neginčijo.

Pažymėtina tai, jog iki šio momento nei vienas asmuo nepareiškė pareiškėjui jokių pretenzijų į valdomą pastatą ir nėra jokių duomenų apie tai, kad turtas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią. Apie tai, kad daiktas buvo valdomas atvirai ir teisėtai, leidžia teigti pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys apie tai, jog pareiškėjas 1993 m. gruodžio 10 d. iš Prienų rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės nusipirko už 1500 rublių pastatą, bylos duomenimis pagal tuometinę paskirtį įvardijamą žolės miltų agregatu. Tai, kad nekilnojamasis daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, o visas daikto valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio l dalyje nustatytą terminą patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Nagrinėjamu atveju, ištyrus byloje esančių duomenų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytais argumentais ir byloje pateiktais duomenimis, kad pareiškėjas dar 1993 metais įsigijęs pastatą, kuriame buvo atitinkama žemės ūkio produkcijos gamybos įranga, kitaip vadinamą žolės miltų agregatu, valdė jį visą nurodytą laikotarpį. Byloje nėra duomenų, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl minėto objekto. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenimis dėl nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), nebuvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad objektas buvo pastatytas jo statybos metu (1983-1985 metais) galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į byloje ištirtų duomenų visumą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas įrodė aplinkybes, jog, visą laikotarpį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdė aukščiau paminėtą turtą, todėl, esant tokioms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu yra įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – pagalbinį ūkio pastatą, žymėjimas plane 1I1/p, 563 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), kurio duomenys nustatyti 2023 m. Kovo 28 d. UAB „G.“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270, 526–529 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, jog D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – pagalbinį ūkio pastatą, žymėjimas plane 1I1/p, 563 kv. m., 3957 kub. m., esantį (duomenys neskelbtini), kurio duomenys nustatyti 2023 m. kovo 28 d. UAB „G.“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.