Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus specialistas N. S. (toliau –Institucija) 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64-2873531-13 pripažino V. P. padariusį administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 201² str. 1 d., ir paskyrė jam 35 litų baudą.

Administracinė nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis pažeisdamas gyvenamosios vietos deklaravimo tikslus, nuo 2011 m. vasario mėn. negyvendamas deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, adresu Šleinių k., Kalvarijos sen., Kalvarijos sav., laikotarpyje nuo 2012 m. lapkričio 12 d. nepateikė deklaravimo įstaigai duomenų apie pagrindinę gyvenamąją vietą, kurioje faktiškai gyvena ir su kuria yra labiausiai susijęs, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies bei 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

V. P. Institucijos 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą apskundė Marijampolės rajono apylinkės teismui.

Apeliantas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Todėl jo nuomone, minėtoje teisės normoje nurodyti dviejų rūšių nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai: objektyvūs ir subjektyvūs.

Subjektyvus kriterijus yra jo paties ketinimas pripažinti tam tikrą valstybės teritorijos dalį savo interesų vieta – tai jo paties nuostata, jo asmeninė nuomonė, jo pasirinkimas, kurio negali primesti nei policijos įstaiga, nei bet kuri kita viešąją valdžią įgyvendinanti institucija.

Apeliantas pažymi, kad pats teismas iš esmės pripažino, kad nuolatinės gyvenamosios vietos pasirinkimas priklauso nuo paties asmens vertinimo, o šiuo atveju yra ir visi objektyvūs ir subjektyvūs kriterijai, todėl konstatuoti, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė ATPK 201² str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad dėl to paties fakto Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas M. M. buvo priėmęs 2013 m. kovo 12 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 36N-2399911-13. Tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 7 d. nutarimu 2013 m. kovo 12 d. policijos komisariato nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Apylinkės teismo nutarimas yra įsiteisėjęs. Dėl šių aplinkybių, esant įsiteisėjusiam apylinkės teismo nutarimui dėl to paties fakto, daro administracinio teisės pažeidimo teiseną negalimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai atmetė V. P. skundą dėl Institucijos 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo , kuriuo jis prapažintas padaręs ATPK 201² str. 1 d. numatytą pažeidimą ir nubaustas 35 litų bauda.

Skundžiamoje 2013 m. spalio 18 nutartyje apylinkės teismas teisingai nurodė, jog 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarime nurodytos kitos V. P. inkriminuoto pažeidimo padarymo aplinkybės, t. y. jis nubaustas už gyvenamosios vietos nedeklaravimą pasikeitus gyvenamajai vietai, t. y. už veiksmus, padarytus kitu laiku, kai jis jau nebegyveno sodyboje Šleinių k., tačiau neteisingai konstatavo, kad V. P. pažeidimas tęsėsi iki 2013 m. rugpjūčio 8 d., kai buvo surašytas Institucijos nutarimas.

ATPK 250 straipsnio 7 punktas numato, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

V. P. inkriminuotas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, jo pradžia skaičiuotina 2011 m. vasario mėn., kada Institucijos nuomone, asmeniui kilo pareiga deklaruoti pagrindinę gyvenamąją vietą. Tačiau trunkamo teisės pažeidimo padarymo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamas teisės pažeidimas buvo baigtas. ATPK 35 str. 1 d. negali būti aiškinama taip, kad trunkamo pažeidimo padarymo atveju administracinė nuobauda gali būti skiriama nepriklausomai nuo to, kada pažeidimas buvo daromas, o žiūrint tik į tai, kada pažeidimas paaiškėjo. Jei paaiškėjimo metu dar daromas trunkamasis teisės pažeidimas, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimai Nr. N756-2996/2010, Nr. N62-2719/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog pažeidimo nustatymo diena laikytina tokia diena, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, ir ką galima padaryti, tik atlikus atitinkamą tyrimą – surinkus įrodymus, juos įvertinus ir padarius išvadą, jog yra padarytas pažeidimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus bylose Nr. N15 - 983/2005, P143 – 30/2008, N575-1427/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, pati Institucija 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarime patvirtina, kad pažeidimas padarytas 2012 m. lapkričio 12 d., taigi būtent tada Institucija sužinojo apie galimai padarytą pažeidimą ir turėjo galimybę jį nutraukti. Tai patvirtina ir 2013 m. kovo 12 d. nutarimas, todėl 2013 m. rugpjūčio 8 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Institucija neteisingai nurodė, kad V. P. veika tęsėsi nuo 2012 m. lapkričio 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 8 d., nes ji tęsėsi nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2012 m. lapkričio 12 d.

Tai patvirtina ir bylos medžiaga. Kaip matyti iš administracinės bylos Nr. 07-13-7727369 medžiagos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko 2013 m. kovo 12 d. nutarimu buvo konstatuota, kad dar 2012 m. lapkričio 12 d. paaiškėjo, jog V. P. 2010 m. gruodžio 16 d. deklaruodamas savo gyvenamąją vietą, melagingai pateikė savo gyvenamosios vietos duomenis deklaravimo įstaigai. Jis nurodė ne faktinę savo gyvenamąją vietą, su kuria jis yra labiausiai susijęs, o privačią jam priklausančią valdą, kuri yra netinkama gyventi, tuo pažeidė 1998-07-02 d. Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII–840 (toliau – Įstatymo), 6 str. 2 d. 7 p. ir padarė ATPK 201² str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 7 d. nutarimu 2013 m. kovo 12 d. policijos komisariato nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, motyvuojant tuo, kad nebuvo objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad V. P. 2010-12-16 melagingai deklaravo gyvenamąją vietą, todėl byla V. P. atžvilgiu buvo nutraukta nesant veikoje inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Kad Institucija apie pažeidimą privalėjo žinoti dar 2012 m. lapkričio 12 d. patvirtina ir Kalvarijos savivaldybės mero 2013 m. birželio 12 d. raštas, kuriuo nurodoma, jog 2012 m. lapkričio 12 d. raštu buvo prašyta išsiaiškinti ne dėl V. P. melagingo gyvenamosios vietos deklaravimo, o būtent dėl jo pareigos deklaruoti faktinę gyvenamąją vietą. Šiame rašte pažymima, kad institucija neteisingai ištyrė ir kvalifikuotai neįvertino aplinkybių.

Taigi akivaizdu, kad Institucija dar 2012 m. lapkričio 12 d. žinojo apie V. P. deklaruotą gyvenamąją vietą, dėl kurios teisingumo gilo ginčas, todėl turėjo galimybę ištirti visas aplinkybes, kaip to prašė ir Kalvarijos savivaldybės meras, surašyti jam protokolą ir paskirti nuobaudą dėl to, kad Institucijos nuomone, jis pažeidė Įstatymo 10 str. 1 d., – privalėjo pateikti, bet nepateikė deklaravimo įstaigai duomenų apie pagrindinę gyvenamąją vietą, kurioje faktiškai gyvena ir su kuria yra labiausiai susijęs, per ATPK 35 str. 1 d. numatytą 6 mėn. terminą, t. y. iki 2013 m. gegužės 12 d.

Institucija nepasinaudojo galimybę pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą, taigi 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu V. P. administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta ir administracinė nuobauda jam paskirta jau suėjus nuobaudos skyrimo terminui, o Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 18 d. nutartimi palikdamas jį galioti, priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

Taigi ATPK 35 str. numatytas terminas yra naikinamasis ir pasibaigus administracinės atsakomybės taikymo senaties terminui administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (ATPK 250 str. 7 p.). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą esminės reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama ir tuo atveju, kai nesuspėta ištirti aplinkybių bei paskirti nuobaudą dėl objektyvių priežasčių. Minėtų terminų paskirtis yra garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis byloje Nr. N575-727-12).

Atkreiptinas dėmesys, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 7 d. nutarimu nutraukdamas V. P. administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatavo, kad asmuo norėdamas nepažeisti įstatymo, negali būti verčiamas rinktis tarp gyvenimo jam netinkamomis sąlygomis bei pareigos kažkuriam tai laikui pasikeitus jo faktinei gyvenamajai vietai deklaruoti ją, kadangi faktiniai ir teisiniai ryšiai nenutrūksta. O šis nutarimas įsiteisėjęs, todėl turi prejudicinę reikšmę, taigi kyla pagrįsta abejonė, ar po šio teismo nutarimo apskritai turėjo būti keliamas V. P. atsakomybės klausimas dėl Įstatymo 10 str. 1 d. Tačiau nustačius, kad byloje suėjo nuobaudos skyrimo senaties terminas, nebegali būti iš esmės sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo padarymo ar nepadarymo klausimas, todėl kiti skundo argumentai šiuo atveju teisiškai nebereikšmingi ir dėl jų nepasisakoma.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ATPK bendrosios dalies normas, neteisingai pritaikė įstatymą ir nepagrįstai paliko galioti Institucijos 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą bei netenkino V. P. skundo, todėl V. P. skundas tenkinamas, skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinamas ir byla nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 2 p., teisėjas

nutarė:

panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus specialisto 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą, kuriuo V. P. pagal ATPK 201² str. 1 d. nubaudė 35 litų bauda.

V. P. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.