Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Marius Steponaitis,

gynėjams advokatams Zojai Kastėnienei, Vandai Laukevičienei, Sauliui Alysui, Alfonsui Daukantui,

nukentėjusiesiems V. T., I. M., jo atstovams advokatams Ramūnui Dobrovolskiui, Aisčiui Damulevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J.J. (J. J.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, teistas: 1) 2006-01-16 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (8 epizodai) laisvės apribojimu 1 metams; 2) 2006-06-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 22 str. l d., 180 str. l d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. bausmę subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-01-06 nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė bausmė - 9 mėnesiai laisvės atėmimo, pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. 2007-02-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės; 3) 2007-05-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-06-01 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 11 mėnesių; 4) 2008-12-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. 60 parų arešto; 5) 2009-02-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2009-04-02 nuosprendžiu, pagal BK 178 str. 1 d., 138 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 3 metams, bausmę subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-12-10 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 3 metai 15 dienų laisvės atėmimo; 6) 2009-05-11 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, subendrinus su Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu 2009-04-02 paskirta bausme, galutinė bausmė - 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, atlikęs bausmę; 7) 2012-10-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-08 nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-01 nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą;

K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą;

S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, teistas: 1) 2009-03-16 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. 60 parų arešto; 2) 2013-02-20 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 25 parų arešto bausme; 3) 2013-07-25 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-20 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 15 dienų; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą;

J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas 2007-02-07 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 straipsniu, jos vykdymą atidedant 1 metams, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J., K. R., S. J. ir J. K. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl chuliganiškų paskatų padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą:

jie 2012 m. gegužės 20 d., apie 0.30 val., viešoje vietoje – ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, J. J. kėde sudavus ne mažiau 2 smūgių nukentėjusiajam I. M. į galvą bei visi bendrai suduodami kumščiais į įvairias kūno vietas ir spardydami kojomis I. M. į galvą, viso ne mažiau 10 smūgių, tuo padarydami jam sužalojimus: apatinio žandikaulio lūžius, poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, dešinėje smakro pusėje, kairiame momenyje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, dešinio kelio srityje, abiejuose blauzdose, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, bei suduodami nukentėjusiajai V. T. vieną kartą kumščiu į veidą ir vieną kartą į ranką, tuo padarydami jai sužalojimus: poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą kairiame skruoste, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Asmens blaivumo testu 2012-05-20, 01.53 val. J. J. nustatytas 2,23 promilių girtumas (1 t., 133 b.l.).

Asmens blaivumo testu 2012-05-20, 01.47 val. S. J. nustatytas 2,06 promilių girtumas (2 t., 1 b. l.).

Asmens blaivumo testu 2012-05-20, 01.56 val. K. R. nustatytas 3,28 promilių girtumas (2 t., 42 b.l.).

Asmens blaivumo testu 2012-05-20, 01.36 val. J. K. nustatytas 2,14 promilių girtumas (2 t., 70 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu ištirtais įrodymais, jų visuma nustatyta, kad smurtinius veiksmus prieš I. M. atliko visi kaltinamieji, kurie po suduotų J. J. smūgių kėde pradėjo spardyti nukentėjusįjį, kuris buvo pargriautas nuo kėdės, nesirinkdami kur pataikys, suduodami smūgius nukentėjusiajam į galvą. Jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajai V. T. - nežymus. Kad visi keturi kaltinamieji veikė aktyviai, kaip minėta, patvirtina ne tik nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, bet ir iš dalies J. J. parodymai.

Nors liudytojai ir nepatvirtino, kuris kaltinamasis ir kokius smūgius tiksliai kiekvienas jų atskirai sudavė (išskyrus J. J. smūgius I. M. į galvą kėde), tačiau jie šių aplinkybių negalėjo nurodyti ir dėl to, kad įvykio vietoje buvo daug žmonių, be to, konfliktas įvyko labai greitai ir jiems netikėtai, o fizinis smurtas grupės asmenų buvo nukreiptas ir panaudotas faktiškai prieš vieną asmenį. Be to, nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai ne tik kėde į galvą sėdinčiam, bet ir smūgiuojant kojomis į galvą, jam parkritus, taip pat kitas kūno vietas. Be to, byloje nustatyta, kad visi kaltinamieji ėjo aiškintis santykių dėl tariamo vieno iš kaltinamųjų užpuolimo, o nuėję į įvykio vietą jokių konflikto užuomazgų nesiaiškino, priešingai, iš karto puolė mušti nukentėjusįjį, smūgius – daugiausiai kojomis sudavė visi kaltinamieji į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir galvą pargriuvusiam nukentėjusiajam, pačios muštynės truko pakankamai trumpai, baigę mušti visi pabėgo iš įvykio vietos, todėl panaudoto smurto pobūdis ir intensyvumas, veiksmų bendrumo suvokimas ir pritarimas vienas kito veiksmams, smurto kryptingumas - užsipuolė vieną grupėje žmonių buvusį asmenį liudija, kad kaltinamieji veikė, turėdami vieningą tyčia sužaloti, padarinių nedetalizavo, atitinkamai visi yra inkriminuojamos veikos - nesunkaus sveikatos sutrikdymo bendravykdytojai.

Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-249/2009). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2012). Chuliganiškos paskatos yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kuri yra įrodinėjimo dalykas, todėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas gali būti taikomas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – būtent chuliganiškos paskatos. Taigi teismas mano, jog įrodyta, kad kaltinamieji nesunkiai sužalojo I. M. dėl menkavertės dingsties - dėl prieš tai buvusio nesutarimo. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Motyvas – chuliganiškos paskatos – paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, šioms paskatoms būdingas veikos bepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad visi keturi kaltinamieji iki nusikaltimo padarymo žodžiu susitarimo užpulti ir sužaloti I. M. bei su juo kartu buvusią V. T. neišreiškė. Bet tokį jų susitarimą veikti prieš nukentėjusįjį bendrai kartu grupėje rodo jų veiksmai - tai vieningas ėjimas į nusikaltimo vietą, aiškiai išreikšta priežastis – pagalba pažįstamam ir tariamai nukentėjusiajm asmeniui dėl galimo įžeidimo ir puolimo, toliau sekęs bendras smurto panaudojimas viešojoje vietoje nepaisant esant kitiems aplinkiniams, šių atliktų veiksmų bendrumo suvokimas, o J. J. ir K. R. dar ir pakartotinis ėjimas į įvykio vietą kartu su didesniu būriu asmenų. Todėl toks kaltinamųjų padarytų veiksmų pobūdis, tai yra veikimas panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį - norą pagelbėti pažįstamam asmeniui dėl įžeidimo, tokių veiksmų atlikimas demonstratyviai – viešoje vietoje, kur vyko šventė ir toje vietoje buvo nemažai žmonių, nepaisant elementarių moralės bei elgesio normų, brutaliais smurtiniais veiksmais demonstruojant niekinantį požiūrį į nukentėjusįjį, rodo, kad kaltinamieji smurtinius veiksmus prieš I. M. padarė dėl chuliganiškų paskatų. Kaltinamųjų veikos kvalifikuotinos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Kaltinamųjų veiksmai pagrįstai vertintini kaip įžūlūs, aplinkiniai buvo sukrėsti, šokiruoti. Kadangi kaltinamieji viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl to buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nežymiai sužalota V. T., todėl jų padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų J. J., K. R., S. J. ir J. K. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe, be to, veikas padarė apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors J. J. prisipažino sudavęs smūgius, tačiau teismas tai nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes jis keitė savo parodymus proceso metu, parodymai nebuvo nuoseklūs ir išsamūs, todėl teismas tokių parodymų neturi pagrindo laikyti nuoširdžiais. Be to, toks jo parodymų keitimas nerodo jo pastangų, kad būtų byloje nustatyti visi kaltinamieji. Kad jis nerodo nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytų nusikaltimų, patvirtina ir jo paties elgesys teisiamojo posėdžio metu prieš nukentėjusiuosius.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, nustatytas jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus.

J. J. anksčiau teistas, naujas veikas padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka. Kadangi naujus nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), jam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta reali bausmė - laisvės atėmimas (BK 56 str. 1 d.).

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2012-05-20 iki 2012-05-21 (2 paros) (BK 66 str.) (1 t., 134-135 b. l.).

Kaltinamasis K. R. anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, baustas administracine tvarka, policijos nuovadoje dėl jo skundų negauta (2 t., 166 b. l.), yra jauno amžiaus, nedirbantis, duomenų, kad po įvykio praėjus jau beveik dvejiems metams būtų padaręs dar kokius pažeidimus byloje, nėra. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė, kaltinamajam K. R. skirtina laisvės atėmimas, už padarytas nusikalstamas veikas nustatant bausmes mažesnes nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, nes yra pagrindo manyti, kad jis daugiau nenusikals (BK 75 str.).

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2012-05-20 iki 2012-05-21 (2 paros) (BK 66 str.) (2 t., 43-44 b. l.).

Kaltinamasis S. J. anksčiau teistas, nusikalto esant neišnykus teistumui, teisiamas jau 4 kartą, baustas administracine tvarka, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2012-05-20 iki 2012-05-21 (2 paros) (BK 66 str.) (II t., 2-3 b. l.).

Kaltinamasis J. K. laikomas neteistu (1 t., 131 b. l., 4 t. 38-39 b. l.), baustas administracine tvarka, policijos nuovadoje dėl jo skundų negauta, į policijos profilaktinę įskaitą neįrašytas (2 t., 120 b. l.), yra jauno amžiaus, nedirbantis. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, už padarytas nusikalstamas veikas nustatant bausmes mažesnes nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, nes yra pagrindo manyti, kad jis daugiau nenusikals (BK 75 str.).

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2012-05-20 iki 2012-05-21 (2 paros), 2013-03-20 iki 2013-03-28 (9 paros) (BK 66 str.) (5 t., 48-49 b. l., 6 t. 8-9, 14, 27-29, 33-35 b. l.).

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais, bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

Pagal susiformavusią teismų praktiką (kasascinės bylos 2K-585/2006, 2K-136/2008,2K-106/2008), už nesunkų kūno sužalojimą, padarant BK 138 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, kai sulaužomi nosies kaulai arba kaulas, paprastai nustatomas neturtinės žalos dydis sudaro apie 1000–5000 Lt. Teismų praktikoje nustatomas ir didesnis neturtinės žalos dydis, tačiau tik tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta neįgalumo grupė ir pan.

Byloje nustatyta, kad dėl tyčinių kaltinamųjų neteisėtų veiksmų I. M. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, jam padaryti apatinio žandikaulio lūžiai, poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, dešinėje smakro pusėje, kairiame momenyje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, dešinio kelio srityje, abiejuose blauzdose, dėl ko jis daugiau nei 10 dienų buvo nedarbingas, dėl apatinio žandikaulio lūžio jis ilgą laiką juto skausmą, patyrė operaciją, buvo skirtas gydymas, kuris tęsiasi iki šiol, kas neabejotinai rodo, kad nukentėjusysis patyrė ir toliau patiria nepatogumus, ir tai pripažintina neturtine žala. Kartu atsižvelgtina ir į tai, kad išskyrus žandikaulio lūžį, kitų sužalojimų, sukėlusių sunkesnes pasekmes, I. M. nebuvo padaryta. Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašoma neturtinės žalos suma nelaikytina proporcinga konstatuotiems neigiamiems padariniams, todėl mažintina iki 5000 Lt, priteisiant juos solidariai iš kaltinamųjų J. J., K. R., S. J. bei J. K..

Nukentėjusioji V. T. byloje pareiškė civilinį ieškinį 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., 64-65 b. l.). Ji teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nusikaltimo metu ji muštynių metu gavo smūgį į veidą, jai buvo sužalota ranka. Jai buvo padaryta moralinė žala, nes tenka jai bendrauti su daugeliu asmenų, o jai buvo sužalotas veidas ir iki pat šiol yra likęs randas, nors ir neakivaizdus. Be to, ji filmuojasi, dainuoja grupėje, aktyviai koncertuoja. Faktinės byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. T. patyrė odos nubrozdinimą kairiame skruoste dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, t.y. merginos, veiksmų. Poodines kraujosruvas kairiame dilbyje nukentėjusioji patyrė dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, kurie nebuvo tiesiogiai nukreipti į V. T.. Įrodymų, kad padaryti sužalojimai bei sukeltas išgąstis sukėlė nukentėjusiosios fizinei ir psichinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų, pakenkė jos reputacijai, sumažino karjeros galimybių, nukentėjusioji nepateikė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, be to, neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimą, stresą, jos prašoma neturtinės žalos suma mažintina iki 500 Lt, priteisiant juos solidariai iš kaltinamųjų.

Nukentėjusysis I. M. prašo priteisti iš kaltinamųjų turėtas išlaidas advokatų paslaugoms apmokėti. Iš pinigų paėmimo kvito matyti, jog I. M. sumokėjo advokatui R. Dobrovolskiui 1000 Lt, A. Damulevičiui – 2500 Lt už suteiktas teisines paslaugas. Nukentėjusiojo atstovas advokatas R. Dobrovolskis dalyvavo teismo posėdžiuose, tačiau susitarimas su nukentėjusiuoju I. M. buvo nutrauktas abipusiu susitarimu. Vėlesniuose teismo posėdžiuose dalyvavo advokatas A. Damulevičius. Todėl nurodytos patirtos išlaidos už advokatų teikiamą teisinę pagalbą pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų J. J., K. R., S. J. ir J. K. po 875 Lt (BPK 104 str. 2 d., 105 str., 106 str. 2 d.).

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė civilinį ieškinį dėl 1279,66 Lt turtinės žalos, patirtos dėl I. M. gydymo, atlyginimo (1 t., 78-81, 86 b. l.) bei 37,47 Lt litų turtinės žalos, patirtos dėl V. T. gydymo, atlyginimo (1 t., 78-80, 82, 86 b. l.). Kaltinamųjų veiksmai prieš nukentėjusįjį I. M. padaryti tyčiniais kaltinamųjų veiksmais. Kaltinamųjų žalos padarymo faktas yra įrodytas, ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, ginčo dėl dydžio nėra, todėl priteistinas iš kaltinamųjų solidariai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-404/2007).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeistina į suėmimą, J. J. suimant teismo posėdžių salėje, pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Paskirtos kardomosios priemonės kaltinamiesiems K. R., S. J. ir J. K., pradėjus bausmių vykdymus, panaikintinos, grąžinant J. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią pakete Nr. 1 prie bylos viršelio (BPK 139 str. 3 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu siekiant užtikrinti civilinius ieškinius 2012-10-05 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimais buvo laikinai apribotos K. R. ir J. K. nuosavybės teisės į pinigines lėšas, esančias bankuose, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą (2 t., 61-62, 68-69, 103-104, 110, 3 t., 95 b. l., 5 t., 80-81). Kadangi civiliniai ieškiniai dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo nėra atlyginti, laikino nuosavybės teisių į minėtą turtą apribojimo terminas pratęstinas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisti dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-01 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti galutinę trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-05-20 iki 2012-05-21 – 2 paras bei atliktą bausmę pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-01 nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą ir J. J. suimti teismo posėdžių salėje, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisti vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-05-20 iki 2012-05-21 – 2 paras.

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisti vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-25 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti galutinę dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo, pradėjus bausmės vykdymą.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-05-20 iki 2012-05-21 – 2 paras bei atliktą bausmę pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-25 nuosprendį

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisti vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012-05-20 iki 2012-05-21 (2 paras), nuo 2013-03-20 iki 2013-03-28 (9 paras).

Kardomąsias priemones K. R., S. J. ir J. K., pradėjus bausmių vykdymus, panaikinti, grąžinant J. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo I. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti I. M. iš J. J., K. R., S. J. ir J. K. solidariai 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios V. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti V. T. iš J. J., K. R., S. J. ir J. K. solidariai 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti Valstybinei ligonių kasai iš J. J., K. R., S. J. bei J. K. solidariai 1279,66 Lt už nukentėjusiajam I. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, 37,47 Lt už nukentėjusiajai V. T. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Priteisti I. M. iš J. J., K. R., S. J. bei J. K. po 875 litų proceso išlaidų už advokatų suteiktą teisinę pagalbą.

Pratęsti 2012-10-05 nutarimais taikytą laikiną K. R. ir J. K. nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas, esančias bankuose, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo

Kompaktines plokšteles su vaizdo medžiaga palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.