Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. J. ir J. J. (J. J.) apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Į bausmės laiką S. J. įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012 m. gegužės 20 d. iki 2012 m. gegužės 21 d. (2 paros) bei bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 nuosprendį.

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Į bausmės laiką J. J. įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012 m. gegužės 20 d. iki 2012 m. gegužės 21 d. (2 paros) bei atlikta bausmė pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nuosprendį.

Nukentėjusiojo I. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista I. M. iš J. J., K. R., S. J. ir J. K. solidariai 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios V. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista V. T. iš J. J., K. R., S. J. ir J. K. solidariai 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas ir priteista Valstybinei ligonių kasai iš J. J., K. R., S. J. bei J. K. solidariai 1279,66 Lt už nukentėjusiajam I. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, 37,47 Lt už nukentėjusiajai V. T. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Priteista I. M. iš J. J., K. R., S. J. bei J. K. po 875 litų proceso išlaidų už advokatų suteiktą teisinę pagalbą.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir K. R. bei J. K., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. ir S. J. nuteisti už tai, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl chuliganiškų paskatų padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą: 2012 m. gegužės 20 d., apie 0.30 val., viešoje vietoje – ties pastatu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai kartu su K. R., J. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, J. J. kėde sudavus ne mažiau kaip 2 smūgius nukentėjusiajam I. M. į galvą bei visi bendrai suduodami kumščiais į įvairias kūno vietas ir spardydami kojomis I. M. į galvą, iš viso ne mažiau kaip 10 smūgių, tuo padarydami jam sužalojimus: apatinio žandikaulio lūžius, poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, dešinėje smakro pusėje, kairiame momenyje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, dešinio kelio srityje, abiejuose blauzdose, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, bei suduodami nukentėjusiajai V. T. vieną kartą kumščiu į veidą ir vieną kartą į ranką, tuo padarydami jai sužalojimus: poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą kairiame skruoste, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji V. T. (turėtų būti V. T.) bei liudytoja M. L. nei ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, nei parodymo atpažinti asmenį pagal nuotraukas metu nenurodė, kokius konkrečius smurtinius veiksmus jis atliko nukentėjusiųjų atžvilgiu, t. y. nepagrindė savo teiginio, kad jis dalyvavo muštynėse (įvykyje) ir atliko aktyvius veiksmus. Mano, kad jeigu V. T. ir M. L. matė jo aktyvius veiksmus, jos neabejotinai turėjo juos apibūdinti, konkretizuoti. Pastebi, kad tik teismo posėdžio metu pastarosios ėmė tvirtinti, jog jis buvo įvykio vietoje, atėjo kartu į įvykio vietą su J. J., visą laiką buvo šalia, smūgiavo ir spardė kojomis J. M., veikė išvien, kartu, ir pasišalino iš įvykio vietos sumušęs J. M.. Esant tokiems parodymams, nuteistojo įsitikinimu, teismas nepagrįstai minėtų asmenų parodymus vertino kaip nuoseklius ir padarė nepagrįstą išvadą, kad netikėti tokiais jų parodymais nėra jokio pagrindo. Tai, kad V. T. ir M. L. parodymus davė būdamos įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, pasak apelianto, nėra pagrindas išvadai, kad šie parodymai yra absoliučiai teisingi ir pakankami jo kaltei įrodyti.

Nuteistojo teigimu, visi kiti byloje apklausti asmenys, taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai tik patvirtina aplinkybę, kad jis (S. J.) buvo įvykio vietoje (to jis niekada ir neneigė), tačiau nepatvirtina teismo nustatytos aplinkybės, kad jis dalyvavo įvykyje ir atliko aktyvius veiksmus, t. y. dalyvavo muštynėse ir sudavė smūgius kažkuriam iš nukentėjusiųjų. S. J. manymu, įvertinus minėtas aplinkybes, galima teigti, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad visi keturi kaltinamieji, tarp jų – ir jis, veikė aktyviai.

Skunde apeliantas taip pat pažymi, kad J. J. nuosekliai, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tvirtino, jog jis (S. J.) muštynėse nedalyvavo, tačiau teismas J. J. parodymus nepagrįstai laikė nenuosekliais ir juos atmetė.

Be to, nuteistojo teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad kaltinamojo J. J. parodymus, jog kartu su juo ėjo K. R., o jo, t. y. S. J., kartu su jais nebuvo, paneigia kaltinamojo K. R. parodymai, patvirtinantys, kad pastarasis buvo kartu su juo, t. y. S. J., o jis (S. J.) neneigia, kad buvo kartu su K. R.. Pažymi, kad tiek jis, tiek K. R. buvo sulaikyti tuoj pat po įvykio, taigi, neturėjo galimybės suderinti savo parodymų, tačiau abu visiškai vienodai nurodė susitikimo bei atėjimo iki kavinės „M.“ aplinkybes, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Kadangi J. J. į įvykio vietą atėjo tikrai ne su jais, jo (J. J.) parodymai, kad jis nematė S. J., yra teisingi ir patvirtina, kad jis muštynėse nedalyvavo.

Nuteistasis S. J. dar kartą pažymi, kad jis neneigė ir neneigia, kad buvo greta muštynių vietos, tačiau tvirtina muštynėse nedalyvavęs. Mano, kad jam buvo pateikti įtarimai ir jis yra nuteistas tik dėl to, kad su kitais įvykio vietoje buvusiais asmenimis tuoj po įvykio buvo rastas biliardinėje „V.“ ir sulaikytas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. J. savo kaltę pripažino visiškai, jos nebeginčijo ir tik prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistojo S. J. gynėja advokatė V. Savickienė prašė jos ginamojo prašymą patenkinti ir paskirti S. J. nedidelę laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis J. J. ir jo gynėjas advokatas A. Zakrasas prašė sumažinti J. J. paskirtos bausmės dydį. Prokuroras prašė nuteistųjų S. J. ir J. J. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. J. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo J. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Kaip jau minėta, nuteistasis J. J. apeliaciniame skunde nurodė, kad byla yra sufabrikuota, prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę, bei, pritaikius BK 64¹ straipsnį, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje J. J. pareiškė nebepalaikantis savo teiginių dėl bylos sufabrikavimo, savo kaltės neginčijo, taip pat atsisakė prašymo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, tik prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. J. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad J. J. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 284 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), o vienas – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui (5 t., 177–183; 6 t., 5–8, 9–13, 17–19 b. l.), taigi yra laikomas recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme, o recidyvistui pagal BK 56 straipsnio nuostatas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad J. J. yra baustas administracine tvarka (7 t., 166–167 b. l.). Be to, bylos duomenimis, J. J. nedirba (5 t., 196 b. l.), nėra registruotas darbo biržoje (5 t. 195 b. l.), policijos nuovados charakterizuojamas patenkinamai (5 t., 194 b. l.). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, J. J. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. J. už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes.

Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtos bausmės yra artimos BK 284 straipsnio 1 dalies ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijose numatytiems laisvės atėmimo bausmių vidurkiams (šių bausmių vidurkiai atitinkamai yra laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui 15 dienų ir laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams 15 dienų), taigi nėra aiškiai per griežtos. Už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos teisingai. Kadangi nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, J. J. padarė 2012 m. gegužės 20 d., t. y. iki Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nuosprendžio, pakeisto Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) priėmimo, teismas pagrįstai nauju ir ankstesniu nuosprendžiais J. J. paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis), ir į bausmės laiką J. J. įskaitė pagal ankstesnį, t. y. 2012 m. spalio 1 d., nuosprendį pastarojo atliktą bausmę.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad, nors ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus J. J. kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, jo atžvilgiu buvo taikytas nuteistojo padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, jam buvo skiriamos švelnesnės negu laisvės atėmimas bausmės – laisvės apribojimas, areštas, tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, ir tai rodo susiformavusias pastarojo antivisuomenines nuostatas, nenorą pasitaisyti bei laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinkanti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Tenkinti J. J. skundą ir švelninti jam paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Nuteistasis S. J. apeliaciniame skunde nurodė, kad jis nusikalstamų veikų nepadarė ir prašė priimti jam išteisinamąjį nuosprendį. Apygardos teisme vykusio posėdžio metu atliekant įrodymų tyrimą S. J. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nebeginčijo, priešingai, kaltu prisipažino visiškai ir prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodė, kad jis labai gailisi nusikaltęs, dirba, pažada atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, nori padėti savo tėvams.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę S. J. teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimus, yra anksčiau teistas, nusikalto esant neišnykusiam teistumui, teisiamas jau ketvirtą kartą, baustas administracine tvarka. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažino tai, kad S. J. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas konstatavo, kad bausmės tikslai S. J. bus pasiekti paskyrus jam už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nusikalstamų veikų padarymo metu S. J. turėjo būti laikomas neteistu: teistumas, kurį S. J. buvo užtraukęs 2009 m. kovo 16 d. apkaltinamasis nuosprendis (5 t., 144–145 b. l.), jam buvo išnykęs, o kiti apkaltinamieji nuosprendžiai, t. y. 2013 m. vasario 20 d. teismo baudžiamasis įsakymas ir 2013 m. liepos 25 d. nuosprendis S. J. buvo priimti jau po nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu (šios nusikalstamos veikos padarytos 2012 m. gegužės 20 d.), padarymo. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad policijos nuovados S. J. charakterizuojamas patenkinamai, į policijos nuovados profilaktinę įskaitą nėra įrašytas (5 t., 140 b. l.), dirba (7 t., 154 b. l.). Apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad S. J. nuo 2012 m. vasario 9 d., t. y. nuo UAB „N.“ įsteigimo, dirba šioje bendrovėje, bendrovės direktoriaus charakterizuojamas itin teigiamai, būdamas laisvėje gyveno su tėvais, jo tėvui nustatytas tik 35 procentų darbingumas, šeima seniūnijos charakterizuojama teigiamai, be to, S. J. apeliacinės instancijos teisme savo kaltę pripažino visiškai, atlygino dalį – 500 Lt – nukentėjusiajam I. M. priteistos neturtinės žalos.

Įvertinusi visus byloje esančius bausmės S. J. skyrimui reikšmingus duomenis, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bausmės tikslai S. J. bus pasiekti paskyrus jam už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes, tačiau sprendžia, kad bausmės tikslai apeliantui gali būti pasiekti paskyrus pastarajam švelnesnes savo dydžiais laisvės atėmimo bausmes, negu paskyrė pirmosios instancijos teismas. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai S. J. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiųjų I. M. bei V. T. pareikštų civilinių ieškinių klausimą, nenukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, tinkamai taikė BPK 113 straipsnio, 115 straipsnio, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas. Kadangi nuteistasis J. J. apeliacinės instancijos teismo posėdyje savo kaltės padarius nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebeginčijo, teisėjų kolegija dėl J. J. skunde nurodyto argumento, kad jis V. T. nesudavė, taigi ir žalos savo veiksmais jai nepadarė, išsamiau nepasisako, ir, kaip jau minėta, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms sprendžiant nukentėjusiųjų I. M. bei V. T. pareikštų civilinių ieškinių klausimą. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiųjų I. M. ir V. T. gydymą patirtas išlaidas (4 t., 78–82 b. l.) priteisė iš visų nuteistųjų solidariai. Kadangi šiuo atveju nuteistieji tiesiogiai nepadarė žalos ligonių kasai, todėl žala, patirta dėl nukentėjusiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, turi būti išieškoma iš kaltų asmenų subsidiariai. Esant tokioms aplinkybėms nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nuosprendį pakeisti:

S. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 9 mėnesių.

S. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 metų 3 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir S. J. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir S. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Į bausmės laiką S. J. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. gegužės 20 d. iki 2012 m. gegužės 21 d. (2 paras) bei bausmę, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš nuteistųjų J. J., K. R., S. J. bei J. K. solidariai priteista 1279,66 Lt už nukentėjusiajam I. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, ir 37,47 Lt už nukentėjusiajai V. T. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Iš nuteistųjų J. J., K. R., S. J. bei J. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti po 319,92 Lt nukentėjusiojo I. M. gydymo išlaidų ir po 9,37 Lt nukentėjusiosios V. T. gydymo išlaidų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.