Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Y. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-20174-2025 (toliau – ir nutarimas) Y. D. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 4 dalyje ir ANK 424 straipsnio 4 dalyje, už ką jam vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta 450 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjas nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo 6 mėnesiams ir mano, kad pagal faktines bylos aplinkybes jo atžvilgiu yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Ginčo dėl pareiškėjo padaryto nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje, nėra. Pareiškėjas supranta, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia jo nuo atsakomybės, bet tokia situacija susiklostė dėl objektyvių priežasčių: 2024 m. birželio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10_ANR_N-15169-2024 už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, Y. D. buvo paskirta 300 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 6 mėnesiams. Sumokėjęs paskirtą baudą Y. D. nevairavo transporto priemonių 6 mėnesius. Y. D. yra Baltarusijos Respublikos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimas jam išduotas dėl to, kad pareiškėjas gavo pabėgėlio statusą. Lietuvos Respublika netaiko pareiškėjui reikalavimo išsilaikyti lietuvių kalbos egzaminą, todėl pareiškėjas lietuvių kalbos neišmoko. Kai pareiškėjo atžvilgiu 2024 m. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir 2024 m. birželio 6 d. priimtas nutarimas, rusų kalbos vertėjas administracinio nusižengimo byloje nedalyvavo, o pareigūnė neišaiškino pareiškėjui, kad Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, asmeniui, kuriam, teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimo, ši teisė grąžinama tik įstatymų nustatyta tvarka – užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju surašant administracinio nusižengimo protokolą ir 2025 m. rugpjūčio 21 d. priimant nutarimą, rusų kalbos vertėjas taip pat nedalyvavo. Y. D. neturėjo jokių motyvų vairuoti transporto priemonę neturint teisės vairuoti. ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą Y. D. padarė dėl nerūpestingumo. Tik sulaikytas policijos pareigūnų, pareiškėjas sužinojo, kad jo vairuotojo pažymėjimas nebegalioja, dėl ko iš karto užsirašė į specialius kursus, baigė juos ir šiuo metu, kol dar neįsiteisėjęs Institucijos 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas, Y. D. turi teisę vairuoti transporto priemones, yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas, jo įmonė verčiasi (duomenys neskelbtini) darbais, todėl vairuoto pažymėjimas yra būtinas darbinėms funkcijoms atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 424 straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 (šešių) mėnesių iki 1 (vienerių) metų. ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles.

Byloje nėra ginčo dėl Y. D. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje. Skunde iš esmės neginčijamas ir Y. D. padarytas nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 4 dalyje, tačiau teigiama, kad minėtas nusižengimas buvo padarytas dėl nerūpestingumo, dėl ko skunde keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas ir prašoma panaikinti pareiškėjui pagal sankciją pritaikytą administracinio poveikio priemonę. Teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tiek, kiek ji susijusi su Y. D. paskirtos ir skundžiamos administracinio poveikio priemonės taikymu.

Y. D. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 4 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje, dėl to, kad 2025 m. rugpjūčio 2 d., 10.15 val., Naugarduko – Kauno g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, vairavo automobilį, kai asmeniui atimta teisė vairuoti. Y. D. už padarytus du nusižengimus buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – minimali 450 eurų dydžio bauda – ir privaloma administracinio poveikio priemonė – minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimas 6 mėnesiams. Tokiu būdu švelninti specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą būtų teisėta tik taikant įstatymo išimtis ir specialias teisės normas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Būtina nustatyti kompleksą faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tai, kad asmeniui paskirta administracine nuobauda ar administracinio poveikio priemone yra sukeliami tam tikri nepatogumai, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys bylose Nr. 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Y. D. teismo posėdžio metu parodė, kad nežinojo, jog reikia išklausyti kursus. Tai sužinojęs kursus išklausė per 4 dienas. Kai pirmą kartą buvo atimta teisė vairuoti 3 mėnesiams, jis klausė policijoje, ar gali vairuoti. Jam sakė, kad gali vairuoti. Dėl kursų nieko nebuvo pasakyta. Jis suvokia, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, yra pasiruošęs sumokėti baudą. Prašo neatimti teisės vairuoti, kadangi jo darbo pobūdis reikalauja vairuotojo pažymėjimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kaltę dėl padarytų nusižengimų iš esmės pripažino, įvykio pasekmių neginčijo, gailisi. Visgi, išimtinių pažeidimų padarymo sąlygų ar aplinkybių teismas nenustatė, o tai, kad privalomai taikyta švelniausia pagal trukmė administracinio poveikio priemonė sukels nepatogumų naujai ne vieną pažeidimą padariusiam Y. D. nėra pagrindas šią priemonę panaikinti.

Tiek pateikdamas teismui skundą, tiek teismo posėdžio metu Y. D. prašė panaikinti Institucijos nutarimu jam paskirtą administracinio poveikio priemonę nurodydamas, kad nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, jis padarė dėl nerūpestingumo, nes nežinojo Lietuvoje galiojančios teisės vairuoti susigrąžinimo tvarkos. Tokios pareiškėjo nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, negali būti pripažįstamos išimtinėmis ir reikšmingomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų pagrindas švelninti, o juo labiau visai naikinti, Institucijos paskirtą minimalios trukmės terminą dėl specialios teisės atėmimo. Toks atvejis, kad pagrindas švelninti atsakomybę pažeidėjams būtų jų teigiamas įstatymo reikalavimų nežinojimas, sukurtų nepagrįstą ir absoliučiai neteisėtą precedentą, kuris iškreiptų baudžiamosios politikos principus. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad šiuo atveju net pats įstatymas nurodo ir pasisako, jog įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas rūpestingas asmuo turi pareigą pats aktyviai domėtis ir savalaikiai išsiaiškinti, kokia tvarka vyksta jo teisės vairuoti transporto priemones grąžinimas. Pareiškėjo atstovas advokatas, pateikdamas teismui skundą, pažymėjo, kad Y. D. yra Baltarusijos Respublikos pilietis, kuris turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymi, kad nors Y. D. Lietuvos Respublika netaiko reikalavimo išsilaikyti lietuvių kalbos egzaminą, dėl ko asmuo nemoka lietuvių kalbos, tačiau naudojantis specialia teise vairuoti transporto priemones ir turint nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, pats asmuo turi aktyviai domėtis ir išsiaiškinti, kokia tvarka vyksta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo atnaujinimas šalyje, kurioje jis gavo leidimą gyventi.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir išklausęs Y. D. paaiškinimus teismo posėdžio metu, nenustatė jokių išimtinių sąlygų ar ypatingų aplinkybių, dėl kurių nusižengimus padariusiam asmeniui būtų pagrindas švelninti, o juo labiau naikinti, minimaliai pagal sankciją taikytą administracinę atsakomybę. Pažeidėjo teisme nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis buvo suklaidintas policijoje dėl galėjimo vairuoti, kelia pagrįstas abejones dėl to, kad tokie teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, tokią aplinkybę Y. D. pirmą kartą nurodė tik teisme. Iš byloje esančio pareigūnės M. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad sustabdytas Y. D. pareigūnams aiškino, jog teisę vairuoti jis yra atgavęs, apie neva klaidingai jam nurodytą informaciją jis neminėjo ir skundą pateikusiam savo atstovui advokatui.

Y. D. buvo paskirtas trumpiausios trukmės privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Taikant sankciją pažeidėjui buvo tinkamai įvertinta tai, kad Y. D. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir gailisi dėl jų padarymo. Dėl to, nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, buvo paskirta tiek minimali bauda, tiek trumpiausios trukmės teisės vairuoti atėmimas. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, tame tarpe ir neatsargi jo kaltė, buvo įvertintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, jo prisipažinimas bei gailėjimasis pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių pagal minėtas ANK 34 straipsnio nuostatas pažeidėjui pagrįstai buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta piniginė nuobauda ir trumpiausios trukmės privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas, žinodamas, jog dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nusižengimų nedaryti, tačiau taip nesielgė. Įstatymų leidėjas už tokio teisės pažeidimo padarymą sankcijoje numatęs griežtą nuobaudą ir privalomą administracinio poveikio priemonę, tuo tik pabrėžia pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Neigiamų pasekmių, susijusių su vairavimu, atsiradimas, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti Y. D. paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jų visai neskirti. Teismas pažymi, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, teismo vertinimu, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančių administracinio poveikio priemonių paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.

Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinėmis funkcijomis, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti pažeidėjo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus pirmiausiai privalėjo įvertinti pats Y. D.. To nepadaręs Y. D. prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padarytų pažeidimų, riziką. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl jo darbinių funkcijų, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Dėl to skunde nurodytos aplinkybės, jog pažeidėjas gailisi padaręs nusižengimą, teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl darbo funkcijų atlikimo nėra tiek jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, kad galėtų lemti teismo sprendimą naikinti ar sutrumpinti ir taip pagal sankciją paskirtą trumpiausios trukmės privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 21 d. priimtame nutarime nurodoma, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Pažeidėjo administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta. Jų patikrinus priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą nenustatė ir teismas. Teismas teigiamai vertina tai, kad pažeidėjas yra dirbantis, tačiau ši aplinkybė, ANK prasme, nelaikytina atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Teismo vertinimu, Y. D. pritaikyta švelniausia pagal sankciją administracinė atsakomybė atitinka įstatymo nuostatas, yra pagrįsta ir teisinga, dėl ko ją dar labiau švelninti ar tuo labiau naikinti, kaip skundu prašo pažeidėjo atstovas advokatas, nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o Y. D. atstovo advokato skundas netenkintinas.

Pažymėtina, kad skundo nagrinėjimo metu teismas nustatė pagrįstai kaip procesinį pažeidimą skunde nurodytą aplinkybę, jog nutarimo priėmimo metu lietuvių k. nemokančiam Y. D. nebuvo užtikrinta teisė turėti vertėją. Visgi, pats pažeidėjas teisme nurodė, kad procese vyko ne vien tik lietuvių, bet ir rusų k., kurią jis supranta, priimto nutarimo esmė Y. D. buvo aiški, nagrinėjant skundą teisme pažeidėjui teisė turėti vertėją buvo užtikrinta. Dėl to teismas pripažįsta, kad nutarimo priėmimo metu padarytas procesinis administracinio nusižengimo teisenos pažeidimas nėra tokio pobūdžio, dėl ko būtų būtina naikinti priimtą pagrįstą ir motyvuotą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutarė:

Y. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovo advokato skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-20174-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.