Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-10-21 · Civilinė byla Nr. e2-1088-407/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-21
Bylos Nr.
e2-1088-407/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00699-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Ieškovas
S. N. R.
Atsakovas
Luminor Bank AS
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1088-407/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00699-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.1.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. N. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo S. N. R. ieškinį atsakovams Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, notarei Rasai Birutienei, antstolei Virginijai Meškauskienei, uždarajai akcinei bendrovei „Turto lizingas“ dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo, vykdomojo įrašo ir turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – G. B. B. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. N. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti 2013 m. birželio 7 d. kredito sutarties Nr. 2403-2013-82825, sudarytos S. N. R. ir G. B. B. R. su Luminor Bank AS (iki reorganizacijos AB DNB bankas) vienašališką nutraukimą prieš terminą negaliojančiu; 2) pripažinti notarės Rasos Birutienės 2016 m. gegužės 16 d. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 14-2556, negaliojančiu; 3) pripažinti antstolės Virginijos Meškauskienės 2017 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-17-15-10212 negaliojančiu ir taikyti restituciją – priteisti iš Luminor Bank AS uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Turto lizingas“ naudai 70 131 Eur; priteisti iš UAB „Turto lizingas“ ieškovo S. N. R. ir trečiojo asmens G. B. B. R. naudai kiekvienam po ½ dalį 0,1203 ha žemės sklypo ir 178,38 kv. m gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovas 2021 m. liepos 15 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-61-341/2021, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1280-430/2021, dėl S. N. R. ir G. B. B. R. iškeldinimo iš UAB „Turto lizingas“ priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos, ir negautų pajamų priteisimo. Šio teismo sprendimo pagrindu išduotus vykdomuosius raštus vykdo antstolis Dainius Šidlauskas vykdomosiose bylose Nr. 0178/21/00723, Nr. 0178/21/00724 ir Nr. 0178/21/00710. Patenkinus ieškinį nagrinėjamoje byloje, ieškovui ir trečiajam asmeniui būtų priteistas ginčo nekilnojamasis turtas, todėl yra pagrindas sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0178/21/00723 ir Nr. 0178/21/00724 iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2486-258/2021. Priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes iškeldinus ieškovą iš gyvenamojo namo, atsakovė UAB „Turto lizingas“ gali perleisti kitiems asmenims arba kitaip apsunkinti ginčo nekilnojamąjį turtą. Dėl to ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „Turto lizingas“ nekilnojamąjį turtą – 0,1203 ha žemės sklypą ir 178,38 kv. m gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini); sustabdyti antstolio Dainiaus Šidlausko vykdomą išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0178/21/00723, Nr. 0178/21/00724 ir Nr. 0178/21/00710.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 20 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4. Teismas nurodė, kad ieškovui neįrodžius nesąžiningų atsakovės veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, vien ieškinio reikalavimo pobūdis negali būti savarankiškas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Teismas nustatė, kad 2013 m. birželio 7 d. kredito sutartis vienašališkai nutraukta prieš 5 metus, turtas dar 2017 m. buvo parduotas atsakovei UAB „Turto lizingas“. Prievolės pagal kredito sutartį nėra įvykdytos ir šiuo metu. Kitoje civilinėje byloje jau yra išnagrinėtas ir atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2017 m. rugsėjo 18 d. varžytynių aktą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, atsakovų Luminor Bank AS ir UAB „Turto lizingas“ turtinė padėtis yra tokia, kad jie galės atlyginti ieškovui jo patirtus nuostolius, jei ieškinys būtų patenkintas, o turtas jau būtų perleistas kitiems asmenims.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

5. Ieškovas S. N. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė šiuos argumentus:

5.1. Civilinėje byloje, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4140-258/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-651-464/2019 išnagrinėtas ir atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2017 m. rugsėjo 18 d. varžytynių aktą, ieškinio reikalavimas buvo grindžiamas antstolio procesinių normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, pažeidimais. Nurodytoje byloje buvo visiškai kitoks ieškinio pagrindas ir dalykas, todėl visiškai skirtingoje byloje priimti teismo sprendimai negali būti pagrindu netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar ieškinio.

5.2. Jeigu būtų patenkintas ieškinys šioje byloje, ieškovas įgytų teisę pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-61-341/2021, kurioje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. vasario 8 d. sprendimu nutarta iškeldinti ieškovą iš vienintelio gyvenamojo busto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir priteisti po 800 Eur nuomos mokestį, skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 18 d.

5.3. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas padarys būsimo galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą neįmanomą. Jeigu gyvenamasis namas bus parduotas kitiems sąžiningiems turto įgijėjams, bus neįmanoma taikyti restitucijos.

Atsiliepimas

6. Atsakovai Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, UAB „Turto lizingas“ ir antstolė Virginija Meškauskienė atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

6.1. Ieškinys yra tapatus ieškiniui, dėl kurio pagrįstumo jau yra priimti teismo sprendimai – Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4140-258/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-651-464/2019. Ieškovas iš esmės siekia to paties rezultato – išvengti teisinių padarinių, atsiradusių dėl netinkamo kredito sutarties vykdymo – nuosavybės netekimo. Teismai jau įvertinimo turto pardavimo iš varžytinių akto teisėtumą ir konstatavo, kad nėra pagrindo šį aktą panaikinti.

6.2. Pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-61-341/2021 nėra. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020). Tai, kad ieškovas naują (pakitusią) aplinkybę sieja išimtinai su būsimu teismo sprendimu, lemia, jog toks argumentas neatitinka proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygų ir yra nepagrįstas.

6.3. Atsakovė UAB „Turto lizingas“ yra sąžininga ginčo nekilnojamojo turto įgijėja. Kadangi nekilnojamas daiktas negali būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo (išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo), nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų šiuo atveju nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

8. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos šios dvi sąlygos: 1) tikėtinas ieškinio pagrįstumas ir 2) reali grėsmė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

9. Nagrinėjamu atveju apelianto ieškinyje ginčijamas jo ir trečiojo asmens G. B. B. R. su atsakovu Luminor Bank AS sudarytos kredito sutarties vienašališkas nutraukimas. Kreditas pagal šią sutartį suteiktas įsigyti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Kredito gavėjai įsipareigojo įkeisti bankui minėtą nekilnojamąjį turtą. Apelianto ieškinyje taip pat ginčijamas notarės išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos pagal kredito sutartį išieškojimo ir antstolės surašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas, pagal kurį skolininkų nekilnojamąjį turtą įsigijo UAB „Turto lizingas“, bei prašoma taikyti restituciją, grąžinant turto pirkėjai jos sumokėtą pinigų sumą, o ieškovui ir trečiajam asmeniui – minėtą nekilnojamąjį turtą.

10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-61-341/2021, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1280-430/2021, dėl S. N. R. ir G. B. B. R. iškeldinimo iš UAB „Turto lizingas“ priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos, ir negautų pajamų priteisimo. Minėtoje civilinėje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoti vykdomieji raštai yra vykdomi vykdomosiose bylose Nr. 0178/21/00723, Nr. 0178/21/00724 ir Nr. 0178/21/00710.

11. Apeliantas prašė taikyti dviejų rūšių laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti konkretų nekilnojamąjį turtą, t. y. 0,1203 ha žemės sklypą ir 178,38 kv. m gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei sustabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0178/21/00723, Nr. 0178/21/00724 ir Nr. 0178/21/00710 (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Šios laikinosios apsaugos priemonės yra siejamos su ieškovo reikalavimu taikyti restituciją, priteisiant jam ir trečiajam asmeniui nekilnojamąjį turtą, kuris buvo parduotas pagal ginčijamą 2017 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą. Iš byloje pareikšto ieškinio matyti, kad minėtą aktą prašoma pripažinti negaliojančiu dėl to, kad jame nurodyta, jog parduotas tik G. B. B. R. turtas. Kadangi ginčo turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir trečiajam asmeniui, anot ieškovo, jam priklausanti turto dalis nebuvo parduota.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje neįrodyta pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio reikalavimo, kuriam užtikrinti prašoma taikyti minėtas priemones, pagrįstumas. Ieškinyje nurodytos aplinkybės akivaizdžiai negali būti pagrindas tenkinti minėtą reikalavimą, juolab kad varžytynių akte aiškiai nurodyta, koks turtas yra parduodamas. Pažymėtina, kad apelianto ieškinys nėra grindžiamas jokiais CPK 602 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, kuriais teismas gali pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu.

13. Pažymėtina ir tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, ieškovui nepateikus per nustatytą terminą dubliko, 2021 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinio reikalavimus dėl 2013 m. birželio 7 d. kredito sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą ir notarės 2016 m. gegužės 16 d. vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais atmetė, o civilinės bylos dalį dėl 2017 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo nutraukė. Nors minėtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, nes ieškovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tai nepaneigia šioje nutartyje nurodytos išvados, kad ieškinio tikėtino pagrįstumo sąlyga nagrinėjamu atveju neįrodyta.

14. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad ieškovai G. B. B. R. ir S. N. R. jau buvo pareiškę ieškinį dėl to paties antstolės Virginijos Meškauskienės 2017 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-17-15-10212 pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Ieškinys atmestas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. e2-4140-258/2018), kuris įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi palikus jį nepakeistą (civilinės bylos Nr. e2A-651-464/2019). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas pakartotinai ginčija 2017 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą, nors ir, jo paties teigimu, kitu pagrindu nei ankstesnėje byloje, yra pagrindas konstatuoti, kad prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje iš tikrųjų yra siekiama ne užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, o siekiama kitų tikslų, neatitinkančių laikinųjų apsaugos priemonių paskirties.

15. Be to, pažymėtina, kad šioje byloje ieškinį pareiškė tik S. N. R., tačiau prašoma stabdyti išieškojimą ir vykdomosiose bylose Nr. 0178/21/00710 bei Nr. 0178/21/00723, kuriose skolininkė yra G. B. B. R.. Apeliantas nepagrindė, kaip jo teisių gynimas yra susijęs su vykdymo veiksmais minėtose vykdomosiose bylose.

16. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0178/21/00724 yra vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl S. N. R. iškeldinimo iš UAB „Turto lizingas“ priklausančios gyvenamosios patalpos. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų patenkintas apelianto ieškinys šioje byloje, tai savaime nepanaikintų minėto teismo sprendimo dėl jo iškeldinimo. Apelianto argumentas, kad jis palankaus teismo sprendimo šioje byloje atveju galėtų pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo iškeldinimo byloje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų sustabdymą, nes tai neproporcingai pažeistų kitos šalies, t. y. turto savininkės UAB „Turto lizingas“ teises ir teisėtus interesus.

18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesant vienos iš būtinų sąlygų – tikėtino ieškinio reikalavimo, kuriam užtikrinti prašoma taikyti minėtas priemones, pagrįstumo. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vigintas Višinskis