- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-31
- Bylos Nr.
- II-53-598/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00275-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Banga Bartkienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. V.
- Institucija
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Tomas Vildžiūnas
- Kategorijos
- 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam R. V. ir jo atstovui advokatui Tomui Vildžiūnui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 61-ANR_N-2527-2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 61-ANR_N-2527-2019, R. V. nubaustas už tai, kad 2019 m. spalio 22 d. apie 15:50 val. kelio Jonava-Kėdainiai-Šeduva 6 km, vairuodamas transporto priemonę Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę judančią ta pačia kryptimi, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją kelio ženklo Nr. 325 „lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje. Šie R. V. veiksmai kvalifikuoti pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.
Šalies argumentai
Pateiktu skundu R. V. neigia administracinio nusižengimo padarymo faktą ir nurodo, jog priekyje važiavusią transporto priemonę lenkė iš karto pasibaigus ženklo „lenkti draudžiama“ galiojimo zonai ir ištisinei kelio ženklinimo linijai. Nurodė, jog lenkiamą automobilį aplenkė punktyrinės kelio ženklinimo linijos ribose ir jokio pažeidimo nepadarė. Ištisinės ženklinimo linijos nekirto, lenkimo manevrą pradėjo ir baigė leidžiamoje zonoje, kur nėra jokio lenkimą draudžiančio ženklo ir ištisinės linijos, nes puikiai matė ženklus, linijas ir juo labiau – iš priešpriešos artėjantį policijos automobilį. Buvo sustabdytas kai važiavo savo eismo juosta ir vėl buvo prasidėjusi ištisinė kelio ženklinimo linija. Kartu važiavęs keleivis D. J. matė ir buvo tikras, kad jis kelių eismo taisyklių nepažeidė, bandė paaiškinti, tačiau pareigūnas dėmesio nekreipė. Atsisakė pasirašyti protokolą, kadangi pažeidimo nepadarė, o protokolo negalėjo perskaityti dėl jo blogos kokybės, išblukusio šrifto. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde nurodytus argumentus; prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Nurodytu laiku į teismą institucijos atstovas neatvyko, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime su skundu nesutinka. Nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas byloje surinktais įrodymais, o R. V. nurodytos aplinkybės vertintinos kaip bandymas išvengti neigiamų pasekmių. Iš byloje esančio policijos tarnybinio automobilio vaizdo įrašo matyti, kad važiuojantis automobilis keliu Jonava-Kėdainiai-Šeduva 6 km pažeidė KET reikalavimus, t. y, lenkė kitą automobilį, judantį ta pačia kryptimi, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama" galiojimo zonoje. Vaizdo įraše matosi automobilio šviesos priešpriešinio eismo juostoje, kuris atlieka lenkimo manevrą ir aplenkęs automobilį grįžta į savo važiuojamąją eismo juostą ir būna sustabdytas policijos pareigūnų, o lenkiamas automobilis nuvažiuoja. 2019-11-20 buvo papildomai nuvykta į nusižengimo padarymo vietą ir padarytas tarnybiniu telefonu vaizdo įrašas važiuojant nuo Jonavos miesto link Kėdainių. Nustatyta, kad tame kelio ruože yra kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama", kuris galioja 1 km, taip pat yra ištisinė kelio ženklinimo linija 1.1 skirianti priešingų krypčių transporto srautus, ir už atitvarų pavažiavus maždaug apie 100 m matosi kelio ženklas Nr. 326 „Apribojimų lenkti draudžiama pabaiga". 2019-11-21 taip pat buvo padarytas vaizdo įrašas tarnybiniu telefonu važiuojant nuo Kėdainių m. link Jonavos m., kuriame taip pat buvo filmuojama KET reikalavimų pažeidimo vieta. KET pažeidimo vieta vizualiai yra gerai matoma ir policijos pareigūnai tinkamai, visapusiškai įsitikinę užfiksavo apelianto padarytą nusižengimą. Mano, kad nutarimo panaikinimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 str. reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, asmenybę ir atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Surinktais įrodymais apelianto kaltė pilnai įrodyta. Praeityje jis baustas administracinėmis nuobaudomis, šis jo nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles teismo prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo su R. V. Kėdainių kryptimi, vairavo R. V. Važiuojant į nuokalnę priešingų krypčių srautus skyrė ištisinė kelio ženklinimo linija. Priekyje jų važiavo automobilis, kuris tai mažino, tai didino greitį. R. V. norėjo ji aplenkti. Susilyginus su kelio ženklu, kurio tuo metu neįsidėmėjo, pradėjo lenkti priekyje važiavusį automobilį, jau per punktyrinę kelio ženklinimo liniją ir baigė per punktyrinę liniją. Leidžiantis nuo kalno jau matė policijos automobilį. Policijos pareigūnai juos sustabdė, kai jau buvo atlikę lenkimo manevrą ir pavažiavę maždaug apie 100 ar 200 metrų. Yra įsitikinęs, kad R. V. KET nepažeidė, lenkė leidžiamoje vietoje ir matydamas visus kelio ženklus.
Liudytojas A. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba kelių policijoje. Tą dieną dirbo su nežymėtu automobiliu. Važiuojant nuo Kėdainių Jonavos kryptimi pastebėjo, kaip pažeidėjas neleistinoje vietoje aplenkė automobilį ir lenkimo manevrą baigė prieš ženklo „lenkti draudžiama“ galiojimo zonos pabaigą. Pažeidimas buvo aiškus, kadangi punktyrinė linija prasideda kai baigiasi kalnas. Kai pamatė pažeidimą tarp jo ir pažeidėjo buvo apie 200 m., giedras oras, geras matomumas. Analizavo vaizdo įrašą, jame pažeidimas matyti ne taip kokybiškai.
Liudytojas V. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba kelių policijoje. Tą dieną dirbo su žymėtu automobiliu. Dėl pastebėto pažeidimo patvirtino A. U. parodymus. Tačiau paaiškino, kad pažeidimą pastebėjo maždaug iš pusės kilometro atstumu. Matomumo sąlygos buvo geros, švietė saulė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiame kontekste pažymima ir tai, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Skundžiamu nutarimu R. V. buvo pripažintas kaltu dėl nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2019 m. spalio 22 d. apie 15:50 val. kelio Jonava-Kėdainiai-Šeduva 6 km, vairuodamas transporto priemonę Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkęs kitą transporto priemonę judančią ta pačia kryptimi, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją kelio ženklo Nr. 325 „lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje. Pažeidimui įrodyti buvo vadovautasi ir pažeidimo metu fiksuotu vaizdo įrašu iš policijos tarnybinio automobilio, kurį skundžiamą nutarimą priėmusi institucija traktuoja taip: „kad vaizdo įraše matosi automobilio šviesos priešpriešinio eismo juostoje, kuris atlieka lenkimo manevrą ir aplenkęs automobilį grįžta į savo važiuojamąją eismo juostą ir būna sustabdytas policijos pareigūnų, o lenkiamas automobilis nuvažiuoja.“
Žemesnės instancijos teismas
Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. V. paties lenkimo fakto neneigia, tačiau nurodė, jog kelių eismo taisyklių šiuo manevru nepažeidė, kadangi lenkiamą automobilį aplenkė punktyrinės kelio ženklinimo linijos ribose. Ištisinės ženklinimo linijos nekirto, lenkimo manevrą pradėjo ir baigė leidžiamoje zonoje, kur nėra jokio lenkimą draudžiančio ženklo ir ištisinės linijos, nes puikiai matė ženklus, linijas ir juo labiau – iš priešpriešos artėjantį policijos automobilį. Buvo sustabdytas kai važiavo savo eismo juosta ir vėl buvo prasidėjusi ištisinė kelio ženklinimo linija. Šią aplinkybę patvirtina ir kartu važiavęs keleivis D. J. patvirtindamas, kad R. V. lenkti priekyje važiavusią transporto priemonę pradėjo iškart susilyginus su kelio ženklu ir jau per punktyrinę kelio ženklinimo liniją, ir baigė lenkimą per punktyrinę liniją. Leidžiantis nuo kalno jau matė policijos automobilį. Policijos pareigūnai juos sustabdė, kai jau buvo atlikę lenkimo manevrą ir pavažiavę maždaug apie 100 ar 200 metrų.
Teismas, atsižvelgiant į byloje esančius policijos pateiktus įrodymus (vaizdo įrašus), kreipėsi į Kelių priežiūros tarnybą ir gavo informaciją apie kelių ženklinimą kelio Jonava-Kėdainiai-Šeduva 6-ame kilometre, kad kelio ženklas Nr. 326 (lenkimo draudimo pabaiga) pastatytas 6,208 km.; toliau prasideda punktyrinė linija, kuri tęsiasi iki 6,303 km.; nuo 6,303 km iki 6,383 km – ištisinė linija ir nuo 6,383 km vėl - punktyrinė.
Taigi Kelių priežiūros tarnybos pažyma nustatyta, kad pasibaigus kelio ženklo „lenkti draudžiama“ galiojimui sulig ženklu prasideda ir punktyrinė kelio ženklinimo linija. Pagal pateiktus kelio ženklinimo atstumus, administracinėn atsakomybėn patrauktas R. V. nagrinėjamu atveju lenkimo manevrą, nepažeidžiant kelių eismo taisyklių, galėjo atlikti per 95 metrų punktyrinės linijos atstumą. 2019 m. spalio 22 d. policijos automobilio vaizdo kameros pateiktas vaizdo įrašas nėra kokybiškas. Vaizdo įraše matyti, kad policijos automobilis važiuoja nuo Kėdainių pusės link Jonavos, priekyje matyti įkalnė, kurios kelio šonuose yra medžiai. Saulėtą dieną medžiai sudaro šešėlį ant kelio į įkalnę ir toje vietoje vaizdo įraše automobilių nematyti. Pasibaigus medžių šešėliui, Kėdainių kryptimi kelio važiuojamojoje dalyje (lenkime) pasimato automobilio žibintų šviesos ir automobilis aplenkęs priekyje važiavusį automobilį iš karto grįžta į savo juostą (Kėdainių kryptimi), ir jau prasilenkiant su policijos automobiliu jis važiuoja savo juosta. Kelio ženklo Nr. 326 (lenkimo draudimo pabaiga) vaizdo įraše nėra matyti, ženklą užstoja šalikelių medžių lapija. Tačiau visiškai akivaizdžiai matyti, kad R. V. vairuojamas automobilis į savo eismo juostą grįžo (baigė lenkimo manevrą) tebesant punktyrinei kelio ženklinimo juostai, kuri nuo kelio ženklo Nr. 326 (lenkimo draudimo pabaiga) tęsiasi 95 metrus.
Atlikus papildomus įvykio vietos vaizdo įrašus, Institucija atsiliepime nurodė, kad KET pažeidimo vieta vizualiai yra gerai matoma ir policijos pareigūnai tinkamai, visapusiškai įsitikinę užfiksavo apelianto padarytą nusižengimą. Tačiau teismas atsižvelgia į teismo posėdžio metu pareigūnų duotus iš dalies skirtingus parodymus ir tai kelia teismui abejonių. Liudytojas A. U. įsitikinęs, kad lenkimo manevrą R. V. baigė prieš ženklo „lenkti draudžiama“ galiojimo zonos pabaigą. Taigi teismo nuomone, tokiu atveju R. V. lenkimo manevrą turėjo atlikti išskirtinai esant ištisinei kelio ženklinimo linijai. Tačiau teismas šiuos parodymus laiko neobjektyviais, kadangi iš vaizdo įrašo (fiksuoto įvykio metu) akivaizdu, kad lenkimo manevras buvo baigtas dar tebesant punktyrinei kelio ženklinimo linijai, kuri prasideda nuo ženklo Nr. 326 (lenkimo draudimo pabaiga). Kadangi pasibaigus punktyrinei kelio ženklinimo linijai vėl prasideda ištisinė linija, ši aplinkybė galėjo policijos pareigūnus suklaidinti. Kita vertus pareigūnas A. U. teigia pažeidimą pastebėjęs, kai tarp jo ir pažeidėjo buvo apie 200 m, tuo tarpu pareigūnas V. Š. paaiškino, kad pažeidimą pastebėjo maždaug iš pusės kilometro atstumu. Beje patys pareigūnai patvirtino, kad pažeidimas vaizdo įraše matyti ne taip kokybiškai.
Pasak pareigūno A. U. pažeidimas buvo aiškus, kadangi punktyrinė linija prasideda kai baigiasi kalnas. Iš vaizdo įrašo įvykio dieną matyti, kad R. V. vairuojamo automobilio žibintų šviesos lenkime pasimato beveik baigiantis nuokalnei, tačiau ši aplinkybė neginčijamai neįrodo, jog R. V. lenkimo manevrą atliko esant ištisinei kelio ženklinimo linijai ir ženklo „lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje.
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo R. V. kaltė grindžiama administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis ir pareigūnų fiksuota ginčo įvykio situacijos vaizdo medžiaga bei papildomai pateiktais įvykio vietos vaizdo įrašais. Tačiau peržiūrėjus tiek ginčo įvykio situacijos, tiek ir papildomos įvykio vietos vaizdo įrašus, teismas turi pagrindo manyti, jog policijos pareigūnai, užfiksavę, jų manymu, lenkimo manevro pažeidimą, visgi neįvertino visų administracinio nusižengimo inkriminavimui reikšmingų aplinkybių, kadangi peržiūrėjus vaizdo medžiagą, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad R. V. lenkė kitą transporto priemonę esant draudžiamam kelio ženklui bei ištisinei linijai. Įvertinus tai, kad vairuotojas, pasibaigus kelio ženklui lenkti draudžiama, turėjo galimybę lenkimo manevrą atklikti per 95 metrus besitęsiančią punktyrinę liniją iki prasidedant kitai ištisinei kelio linijai ir esant kartu važiavusio liudytojo patvirtinimui bei nekokybiškam vaizdo įrašui, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo faktą. Nors pareigūnai pateikė papildomą pažeidimo padarymo vietos vaizdo įrašą abejomis kelio kryptimis, tačiau sulyginus vaizdo įrašus su vaizdo įrašu įvykio dieną išlieka abejonės pažeidimo padarymu, kadangi pareigūnų fiksuota vaizdo medžiaga pati savaime nepatvirtina pažeidimo fakto ir nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. V. pozicijos.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neabejotinai nenustatyti ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas, Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimas Nr. 61-ANR_N-2527-2019 naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
Pareiškėjo R. V. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. 61-ANR_N-2527-2019 administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną R. V. atžvilgiu nutraukti.
Administracinio nusižengimo bylą ROIK: 19107197733 nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatui.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.