Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „B. baldai“ atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-100-971/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sadiva“ ieškinį atsakovams V. B. ir uždarajai akcinei bendrovei „B. baldai“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai atsakovai įpareigoti sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Telšių rajono apylinkės 2017 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-100-971/2017, kuriuo priėmė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sadiva“ atsisakymą nuo dalies patikslinto ieškinio reikalavimų ir civilinės bylos dalį dėl 428,07 Eur skolos priteisimo iš atsakovo V. B. ir dėl 53 Eur sumos skolos priteisimo iš atsakovės UAB „B. baldai“ nutraukė; patikslintą ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovo V. B. 217,80 Eur delspinigių, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio priteistos 257,80 Eur sumos metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 540,30 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Sadiva“; priteisė iš atsakovės UAB „B. baldai“ 1 118,22 Eur skolos, 481,44 Eur delspinigių, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 6 procentų dydžio priteistos 1 639,66 Eur sumos metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 570,30 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Sadiva“; priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovų V. B. ir UAB „B. baldai“ po 7,82 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (2 t., b. l. 17–22).Atsakovai V. B. ir UAB „B. baldai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės 2017 m. birželio 30 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, tenkinti atsakovės UAB „B. baldai“ priešieškinį (2 t., b. l. 25–26).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių rajono teismas 2017 m. liepos 31 d. nutartimi atsakovams V. B. ir UAB „B. baldai“ nustatė terminą sumokėti žyminį mokestį (2 t., b. l. 28).Teismas nustatė, kad apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, nes ginčas kilo iš vartojimo teisinių santykių, todėl atsakovai kaip vartotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės nevertino, kad ginčas tarp šalių kilo iš vartojimo teisinių santykių. Teismas pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu tik vartotojai bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio, todėl atsakovai neteisingai mano, kad jie yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai nesumokėjo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, teismas nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti ir įpareigojo atsakovą V. B. sumokėti 20 Eur žyminį mokestį, o atsakovę UAB „B. baldai“– 164 Eur žyminį mokestį.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai V. B. ir UAB „B. baldai“ prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartį ir perduoti apeliacinio skundo priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (2 t., b. l. 31). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovus sumokėti žyminį mokestį, nes remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu vartotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių. Teismas turėjo kvalifikuoti ginčą kaip kylantį iš vartojimo teisinių santykių, todėl atsakovai kaip vartotojai atleidžiami nuo žyminio mokėjimo ne tik pareiškiant ieškinį, bet ir paduodant apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. Žyminis mokestis – tai įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Taigi žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.Remiantis 306 straipsnio 3 dalimi kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba jo sumokėjimas atidėtas. Nagrinėjamu atveju atsakovai tvirtina, kad jie yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo remiantis CPK83 straipsnio 1 dalies 1 punktu.Atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu yra tiesiogiai susijęs su vartojimo teisinių santykių tarp šalių kvalifikavimu. Siekiant įvertinti ginčo teisinių santykių pobūdį turi būti tiriamos ir nustatomos atitinkamos faktinės aplinkybės, tik visapusiškai išnagrinėjus bylai reikšmingas aplinkybes galima daryti išvadą, ar šalių sudaryta sutartis yra vartojimo, identifikuoti sutarties šalis, t. y. vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją. CPK nepateikiama vartotojo sąvokos, todėl, siekiant nustatyti jos turinį, reikia sistemiškai aiškinti kitus su vartotojo teisių apsauga susijusius teisės aktus. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje numatyta, jog vartotojas – tai fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Teismų praktikoje vartojimo sutartis yra apibrėžiama kaip sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką yra pažymėjęs, kad neturėtų būti tokios situacijos, kad svarstydamas, priimti ar ne žyminiu mokesčiu neapmokestintą ieškinį, teismas pirmiausia turėtų išnagrinėti bylą iš esmės tuo tikslu, kad nustatytų, gali ar negali asmuo būti laikomas vartotoju. Bendroji taisyklė, įtvirtinta CPK 80 straipsnio 1dalyje, yra ta, kad kiekvienas ieškinys, apeliacinis ar kasacinis skundas apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Atleidimas nuo žyminio mokesčio yra šios taisyklės išimtis, todėl, CPK 83 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai. Asmuo, manantis, kad yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius atitinkamą atleidimo pagrindą. Jei tokie įrodymai teismui nepakankami, žyminis mokestis turi būti mokamas, tačiau vėliau bylos nagrinėjimo metu arba išnagrinėjus bylą iš esmės nustačius kitokias aplinkybes, sudarančias atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindą, gali būti grąžinamas CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2014).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymas Nr. XII-2084, TAR, 2015, Nr. 2015-19289), pagal kurią nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Taigi pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiami ne visi vartotojai, kurių reikalavimai kilę iš vartojimo teisinių santykių, o tik tie, kurie savo reikalavimus grindžia vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „Sadiva“ kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovų V. B. ir UAB „B. baldai“. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovai sudarė tiekimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo tiekti prekes atsakovams, o atsakovai įsipareigojo priimti, parduoti ir atsiskaityti su ieškove už parduotas prekes. Atsakovė UAB „B. baldai“ nesutikdama su ieškiniu pareiškė priešieškinį, kuriuo nurodė, kad ieškovė perdavė nekokybiškas prekes, todėl prašė priteisti iš ieškovės 840 Eur prekės trūkumų šalinimo išlaidas ir 2 500 Eur neturtinę žalą, kurią atsakovė patyrė dėl nekokybiškų baldų, nuolatinių ginčų ir dalį bendrovės įvaizdžio gerinimo išlaidų bei kitas 500 Eur dydžio išlaidas (1 t., b. l. 77–78). Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo, kad šalys sudarė konsignacijos sutartį, vieną iš komisinio prekių pardavimo sutarčių, pagal kurią pardavėjas (konsignantas) teikia prekes tarpininkui (konsignatoriui), kuris jas parduoda savo vardu konsignanto sąskaita. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai nesutikdami su ieškiniu remtųsi nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų taikymu pagal CK 6.228⁴ straipsnyje apibrėžtus kriterijus.Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, jog asmuo, manantis, kad yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius atitinkamą atleidimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2014). Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jie patenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) nurodytų subjektų, atleistinų nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ratą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atsakovę atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, vadovaujantis galiojančia CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija.Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinus aplinkybę, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartimi atsakovams nustatytas 10 dienų apeliacinio skundo trūkumų šalinimo terminas, atsakovams nustatytinas naujas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovams V. B. ir UAB „B. baldai“ terminą iki 2017 m. spalio 30 d. sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti Telšių rajono apylinkės teismui įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą.