Telšių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. S. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, G. T. ir A. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja B. S. L., gimusi (duomenys neskelbtini), ir M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokoje pareiškėja su sutuoktiniu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo dviejų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,06 ha žemės sklypą, pagal patikslintus kadastro duomenis žemės sklypo plotas 0,0624 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,0524 ha žemės sklypą, pagal patikslintus kadastro duomenis žemės sklypo plotas 0,0581 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis M. L. (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl jo palikimo priėmimo į notarų biurą nei vienas iš įpėdinių nesikreipė. B. S. L. liko gyventi jai ir sutuoktiniui priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur deklaravo savo gyvenamąją vietą dar (duomenys neskelbtini), sudarė sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais dėl paslaugų teikimo šiam butui, mokėjo mokesčius už elektrą, vandenį ir kitas komunalines paslaugas VšĮ „Akmenės būstas“, UAB „Akmenės vandenys“, UAB Gren Akmenė, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, UAB „Besmegeniai“, ką patvirtina pateikti mokėjimų pranešimai ir mokėjimų kvitų kopijos. Taip pat pareiškėja prižiūrėjo ir rūpinosi paveldimais žemės sklypais, ką patvirtina žemės naudojimo patikrinimo aktas.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Byloje nustatyta, kad B. S. L. M. L. palikimo atsiradimo momentu gyveno jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute ir liko jame gyventi, mokėjo mokesčius, rūpinosi butu ir žemės sklypais, t. y. elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą. Suinteresuoti asmenys G. T. ir A. R. sutiko, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jų mama B. S. L. priėmė po sutuoktinio M. L. mirties likusį palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, pretenzijų į palikimą nereiškė.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja B. S. L. priėmė savo sutuoktinio M. L., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.