Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-04-14 · Civilinė byla Nr. 2A-596-611/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-04-14Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-04-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-14
Bylos Nr.
2A-596-611/2011
Teisminio proceso Nr.
2-11-3-00305-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Petras Jaržemskis, Andžej Maciejevski (pran.)
Ieškovas
J. P.
Atsakovas
VšĮ „Ignalinos AE regiono verslo inkubatorius“
Kategorijos
  • 11.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-596-611/2011
(S)
Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00305-2010-8Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.5; 11.9.7; 11.9.8; 121.15; 121.18.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. balandžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

teisėjų Dalios Kačinskienės ir Petro Jaržemskio,sekretoriaujant Eglei Čeponienei,dalyvaujant atsakovo atstovui adv. Mindaugui Baneliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui VšĮ „Ignalinos AE regiono verslo inkubatorius“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, pripažinti darbo sutartį nutrauktą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ir priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir nepanaudotas atostogas bei 5000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad nuo 2004-04-02 dirbo VšĮ Ignalinos regiono AE verslo inkubatoriuje (toliau - Verslo inkubatorius) vadybininke pagal neterminuotą darbo sutartį. 2009-09-08 ji buvo įspėta dėl darbo sutarties nutraukimo, o 2010-02-17 atleista iš darbo LR DK 129 str. 1 d. pagrindu. Mano, jog darbdavys, atleisdamas ją iš darbo, pažeidė įstatymą, nes išleisdamas atostogų nesumokėjo visų priklausančių išmokų. Po įspėjimo gavimo buvo keičiamas įspėjimo terminas, jį prailginant iki 4 mėnesių. Pabrėžė, jog ji turėjo pirmumo teisę būti palikta dirbti, nes viena augina vaiką iki 16 metų amžiaus.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad įstaigoje dėl susidariusios sunkios ekonominės padėties buvo nutarta mažinti darbuotojų skaičių. Ieškovė buvo pasirašytinai įspėta apie darbo sutarties nutraukimą. Darbdavys jokių įstatymų reikalavimų nepažeidė.

Žemesnės instancijos teismas

Visagino miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės J. P. 1500 Lt atstovavimo išlaidų atsakovui ir 6 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad ieškovė buvo priimta dirbti nuo 2004-04-02 VšĮ Ignalinos AE verslo inkubatoriuje vadybininke. 2009-09-08 ji pasirašytinai buvo įspėta dėl darbo sutarties nutraukimo po 2 mėnesių. 2009-11-09 įspėjimo dėl atleidimo papildymu, ieškovė informuota, kad įspėjimo terminas jos atžvilgiu sudarys 4 mėnesių laikotarpį. 2010-01-07 įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo papildymu atleidimo terminas perkeltas į 2010-02-17, atsižvelgiant į 2009-09-18 įsakymu Nr.DS-9-25 suteiktų kasmetinių atostogų laiką nuo 2009-10-01 iki 2009-11-07. Taip darbo sutartis su ieškove direktorės įsakymu Nr.DS-10-2 buvo nutraukta 2010-02-17 LR DK 129 str. pagrindu. Teismas nurodė, kad ieškovės keliamas klausimas šioje byloje yra dėl darbo santykių nutraukimą reguliuojančių normų taikymo ir darbdavio pareigų vykdant atleidimo procedūrą laikymosi. Darbo sutarties nutraukimo pagrindas nėra ginčijamas. Teismas nustatė, kad įstaigos steigėjai - Visagino savivaldybė ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Ūkio ministerijos - sumažino veiklai skiriamus asignavimus, taip pat įstaiga patyrė nuostolių. Steigėjų atstovai priėmė nutarimą mažinti įstaigos etatų skaičių iki 3, atsisakant vieno vadybininko. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad buvo objektyvios ekonominės priežastys darbuotojų skaičiaus mažinimui. Teismas nustatė, kad Verslo inkubatoriaus personalą sudarė 4 asmenys: direktorius, finansininkas ir du vadybininkai. Nurodė, kad nusprendus mažinti darbuotojų skaičių iš dviejų vadybininkų paliekant vieną, darbdavys objektyviai negalėjo pasiūlyti jokio kito darbo įspėtam apie atleidimą darbuotojui. Teismas konstatavo, kad ieškovė neturėjo pirmumo teisės prieš kitą darbuotoją būti palikta dirbti. Tokias išvadas teismas padarė įvertinęs kito Verslo inkubatoriaus vadybininko - V. M. LR DK 132 str. 2 d. nustatytą garantiją būti paliktam dirbti, kaip asmeniui, auginančiam vaiką iki 3 metų. Teismo manymu, įspėjimo termino pratęsimas nuo 2 iki 4 mėnesių nelaikytinas įstatymo pažeidimu. Teismo požiūriu, aplinkybė, kad įspėjimo apie atleidimą laikotarpiu išleidžiama atostogų nuo 2009-10-01, atsiskaitymą gavo tik 2009-10-18, t.y. praėjus dviems savaitėms, negali įtakoti ginčo dėl atleidimo, nes nėra susijusi priežastiniu ryšiu su atleidimo iš darbo procedūra, o ieškovė nėra inicijavusi šio ginčo nagrinėjimo nustatyta tvarka.

Teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus bei vertindamas tarp šalių susiklosčiusią situaciją, padarė išvadą, kad atsakovas, vykdydamas atleidimo iš darbo procedūras, jų nepažeidė, todėl konstatavo, jog šioje byloje atsakovas pagrindė ieškovės atleidimo iš darbo būtinų juridinių faktų sudėtį, darančią teisėtu jos atleidimą iš darbo LR DK 129 str. pagrindu.

Teismas konstatavęs, kad darbdavys nepažeidė atleidimo iš darbo procedūrų, o ieškovė savo veiksmais pati prisidėjo prie įtampos įstaigoje sukėlimo, reikalavimą dėl neturinės žalos atlyginimo atmetė. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad ieškovės atleidimas LR DK 129 str. pagrindu savaime negali sukelti jai dvasinių išgyvenimų, streso ar pažeminimo, nes toks atleidimo būdas numatytas įstatyme.

Šalies argumentai

Ieškovė J. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimą ir grąžinti bylą naujam nagrinėjimui Visagino miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai padarė išvadą, kad ji neturi prieš V. M. jokių pirmenybių likti darbe, kadangi neatkreipė dėmesį į šias aplinkybes: ir ji, ir V. M. turi nepilnamečių vaikų, bet V. M. nėra vienišas tėvas, dirba dviejose darbo vietose, turi šeimą ir jo vaiką iš esmės augina žmona - I. M., o ieškovė esanti vieniša motina ir papildomų uždarbių neturi. Teismas neišnagrinėjo tokios pirmenybės likti darbe kaip kvalifikacija. Pabrėžė, kad jos kvalifikacija ir išsilavinimas yra žymiai aukštesnė negu V. M. – ji turinti magistro laipsnį, papildomą išsilavinimą, atitinkantį vadybininko pareigas, o V. M. turi tik mechanikos inžinerijos bakalauro laipsnį ir tokia V. M. kvalifikacija visiškai neatitinka užimamų pareigų, todėl akivaizdu, kad darbe turėjo būti palikta ieškovė, o ne V. M.. Ieškovės teigimu, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pagal 2009-09-07 VšĮ IAE regiono verslo inkubatoriaus steigėjų susirinkimo protokolą Nr. 27 įstaigoje reikėjo palikti tris etatus. Apie darbuotojų skaičiaus mažinimą jokios kalbos nėra. Dabartiniu metu dirba apie 20 žmonių. Įspėjimo metu ieškovei nebuvo pasiūlytas joks kitas darbas, nauji darbuotojai buvo priimti po ieškovės atleidimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Nurodo, kad LR DK nenumato, kad aplinkybės dėl papildomo V. M. uždarbio, jo finansinės bei šeimyninės padėties turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo. Tai, kad ieškovė neturi papildomų uždarbių nereiškia, kad turi pirmenybės teisę nebūti atleista iš darbo prieš tuos asmenis, kurie dirba dviejose darbo vietose ar gauna pajamų iš kitų šaltinių. Į ieškovės nurodytas aplinkybes neturi ne tik pareigos, bet ir teisės atsižvelgti tiek darbdavys atleisdamas darbuotoją iš darbo, tiek teismas, spręsdamas klausimą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo, nes priešingu atveju būtų pažeistas nediskriminavimo principas. Pabrėžė, kad darbuotojo kvalifikacija nėra pirmenybės teisė būti paliktam darbe, ir pastarosios LR DK neįtvirtina kaip tokios. Darbuotojo kvalifikacija yra svarbi tuomet kai yra taikomas LR DK 135 str.. Pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, įtvirtinta LR DK 135 str., taikoma ne todėl, kad konkretaus darbuotojo kvalifikacija yra aukštesnė už kitus darbuotojus, o todėl kad konkretus darbuotojas atitinka LR DK 135 str. 1 d. 1 p. išdėstytas aplinkybės, o kvalifikacija turi būti nustatoma tik tam, kad LR DK 135 str. įtvirtinta pirmenybės teisė būtų taikoma konkretiems darbuotojams, t.y. tiems, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, kvalifikaciją. Be to, ieškovės nurodytos aplinkės dėl kvalifikacijos nustatymas šioje byloje neturi esmės, nes V. M. atžvilgiu yra taikoma LR DK 132 str. įtvirtinta garantija kaip darbuotojams, auginantiems vaikus iki 3 metų amžiaus. Esant absoliučiam draudimui nutraukti darbo sutartį su V. M., auginančiu vaiką iki trejų metų, pagal LR DK 129 str. darbo sutartis buvo nutraukta su ieškove.

Nurodė, kad VšĮ Ignalinos atominės elektrinės regiono verslo inkubatoriaus steigėjų susirinkimo protokole Nr.27 yra kalbama apie inkubatoriaus darbuotojų - vadybininkų - skaičiaus mažinimą dėl sudėtingos finansinės situacijos ir nutarta įstaigos etatų skaičių sumažinti iki trijų. Todėl esant tokiai situacijai, kuomet įstaigoje dirbo tik du vadybininkai, finansininkė ir direktorė, darbdavys, atsižvelgdamas į LR DK reikalavimus ir garantijas, nusprendė atleisti iš darbo vieną iš vadybininkų - ieškovę. Priežastis darbdavys nurodė ir įsakyme dėl ieškovės atleidimo iš darbo. ai matosi, kad darbdavys informuoja ieškove, kad įstaigoje nėra nei vienos laisvos darbo vietos. Akivaizdu, kad nusprendus mažinti darbuotojų skaičių iš dviejų vadybininkų paliekant vieną, darbdavys objektyviai negalėjo pasiūlyti jokio kito darbo įspėtam apie atleidimą darbuotojui. Pabrėžė, kad 2010-07-01 Verslo inkubatoriuje dirbo ne 20, o 6 darbuotojai: administracinis personalas - direktorė, vadybininkas, finansininkė, techninis personalas - valytoja, atsakingas už šilumos ūkį asmuo (0,25 etato), atsakingas už elektros ūkį asmuo (0,25 etato).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako dėl apeliantės apeliacinio skundo argumentų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė buvo priimta dirbti atsakovo įstaigoje verslo vadybininkės pareigose pagal 2004-04-02 neterminuotą darbo sutartį, dirbti pradėjo 2004-04-05 (b.l..3-5, 43-46). Darbo sutartis su ieškove nutraukta 2010-02-17 pagal LR DK 129 str. atsakovo direktorės įsakymu Nr.DS-10-2. Ieškovė 2009-09-08 buvo įspėta, kad vadovaujantis atsakovo visuotinio dalininkų susirinkimo protokolu Nr.27 bei atsižvelgiant į sunkią įstaigos finansinę padėtį atsakovo įstaigoje yra mažinamas darbuotojų skaičius, todėl ieškovė po 2 mėnesių po šio įspėjimo gavimo bus atleista, panaikinus jos etatą. Atsakovas, sužinojęs, kad ieškovė turi nepilnametį sūnų, gim.2000-01-26 (b.l.37), 2009-11-09 įspėjimu (b.l.9) pratęsė įspėjimo terminą dviem mėnesiais iki bendro 4 mėnesių termino. Ieškovė su abiem įspėjimais buvo tinkamai supažindinta. Kadangi įspėjimo termino metu ieškovei buvo suteiktos kasmetinės atostogos (nuo 2009-10-01 iki 2009-11-07), 2010-01-07 raštu įspėjimo terminas buvo pagrįstai pratęstas minėtų atostogų laikui (b.l.33, 47). Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo įstaigoje buvo ekonomiškai pagrįstas etatų skaičiaus mažinimas ir tam buvo svarbios priežastys, nes atsakovo steigėjų Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR ūkio ministerijos, ir Visagino savivaldybės tarybos 2009-09-07 susirinkimo metu buvo nuspręsta sumažinti etatų skaičių iki trijų dėl įstaigos patiriamų veiklos nuostolių ir sumažėjusio finansavimo (b.l.51-52). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, šalių argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepažeidė LR DK 129 str. 1-2 d. numatytos tvarkos, darbuotojų skaičiaus mažinimas buvo realus dėl objektyvios būtinybės, nesiūlydamas ieškovei kito darbo, nepažeidė įstatymo, nes objektyviai negalėjo pasiūlyti kito darbo dėl laisvų etatų neturėjimo, atsakovas nepažeidė LR DK 130 str. nustatyto įspėjimo termino, pagrįstai pratęsė įspėjimo terminą iki 4 mėnesį dėl to, kad ieškovė augina vaiką iki 14 metų, bei dėl ieškovei suteiktų atostogų įspėjimo terminu. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino teisingai.

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė neturi pirmenybės likti darbe prieš kitą darbuotoją V. M.. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės argumentu. LR DK 129 str. 4 d. numato, kad darbo sutartis su darbuotojais, auginančiais vaikų iki 14 metų, gali būti nutraukiama tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Tuo tarpu pagal LR DK 132 str. su darbuotojais, auginančiais vaiką iki 3 metų, darbo sutartis negali būti nutraukta, jeigu nėra darbuotojo kaltės (LR DK 129 str.). Taigi, nagrinėjamu atveju yra normų konkurencija ir atsižvelgiant į minimų normų turinį ir tikslus, paskirtį, į LR DK sistemą, pripažintina, kad LR DK 132 str. normoje įtvirtintas draudimas yra speciali norma LR DK 129 str. 4 d. atžvilgiu. LR DK iš viso draudžia nutraukti darbo sutartį su tėvais, auginančiais vaikus iki trejų metų, nepriklausomai nuo to, ar jie augina vaiką vieni ar su sutuoktiniais, ar turi kitų pajamų šaltinių, o tuo tarpu su tėvais, auginančiais vaikus iki 14 metų (taip pat nepriklausomai nuo to ar jie vieni augina vaikus ar ne), darbo sutartis tam tikrais atvejais pagal LR DK 129 str. gali būti nutraukiama, jeigu tai reikalinga esminiams darbdavio interesams užtikrinti. Nagrinėjamu atveju, buvo mažinama viena darbo vieta atsakovo įstaigoje ir tai buvo reikalinga užtikrinti atsakovo tolesnį veiklos tęsimą, nė vieno darbuotojo neatleidimas iš esmės pažeistų atsakovo interesus, o negalinti pagal LR DK 132 str. nutraukti darbo santykius su kitu vadybininku V. M. dėl to, kad jis augina 2007-06-16 gimusį sūnų A. M. (b.l.50), t.y. vaiką iki trijų metų, nagrinėjamu atveju pripažintinas pateisinamu ir atitinkančiu LR DK 129 str. 4 d. numatytas sąlygas ieškovės atleidimas. Nagrinėjamu atveju darbuotojo kvalifikacija, esant tokiai normų konkurencijai, neturi teisinės reikšmės ginčui, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad jos kvalifikacija yra aukštesnė nei V. M., neturi teisinės reikšmės ginčui ir todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Darbuotojo kvalifikacija yra reikšminga tik atleidžiant darbuotoją LR DK 129 str. 1 d. numatytu pagrindu dėl kvalifikacijos stokos, arba pagal LR DK 135 str. 1 d. sprendžiant pirmenybės teisę būti paliktam darbe vienam iš darbuotojų, nes minėtoje normoje numatyta pirmenybės teisė būti paliktam darbe taikoma tik tokiu atveju, jeigu darbuotojo kvalifikacija yra ne žemesnė nei kitų darbuotojų kvalifikacija.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė neteisingai aiškina atsakovo steigėjų 2009-09-07 susirinkimo sprendimą. Kaip matyti iš minėto susirinkimo protokolo, svarstant atsakovo 2009 metų I pusmečio veiklos rezultatus, buvo siūloma mažinti darbuotojų skaičių, mažinant vadybininkų skaičių, steigėjai pritarė tokiam siūlymui, nusprendę pavesti atsakovo direktorei sumažinti įstaigos etatų skaičių iki trijų. Minėto protokolo turinys, įvertinus jį visumoje, atsižvelgiant į tokio sprendimo priėmimo motyvus, reiškia, kad buvo nuspręsta sumažinti būtent vadybininko vieną etatą. Ieškovė, teigdama, jog pas atsakovą dirba 20 žmonių ir po jos atleidimo buvo priimti nauji darbuotojai, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, bylos duomenys paneigia tokius apeliantės argumentus. Kaip matyti iš atsakovo pateikto VSDFV Visagino skyriaus 2010-07-23 rašto (b.l.140), atsakovo įstaigoje 2009-09-01 dienai, t.y. sprendimo mažinti darbuotojų skaičių priėmimo dienai, atsakovo įstaigoje dirbo 8 darbuotojai, atsakovas 2010-08-02 raštu (b.l.141) patikslino, kad iš tų 8 etatų keturi sudarė administracinį personalą, 4 etatus sudarė techninis personalas, o 2010-07-01 dienai atsakovo įstaigoje dirbo 6 darbuotojai – 3 etatai administracinio personalo (direktorė, vadybininkas, finansininkė) ir 3 techninio personalo etatai (valytoja, 0,25 etato atsakingas už šilumos ūkį asmuo ir 0,25 etato atsakingas už elektros ūkį asmuo. Tai patvirtina ir VSDFV Visagino skyriaus 2010-07-23 rašte nurodyti duomenys (b.l.142). Taigi, po ieškovės atleidimo nauji darbuotojai nebuvo priimti, o darbuotojų skaičiaus mažinimas buvo realus.

Ieškovė, reikalaudama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nenurodė tam būtino įstatyminio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo ir bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo atvejus ir teisinius pagrindus reglamentuoja LR CPK 327 str., numatantis, jog byla gali būti grąžinama nagrinėti iš naujo tik esant absoliutiems teismo sprendimo negaliojimo pagrindams (LR CPK 329 str. 2 ir 3 d.) arba esant neatskleistai bylos esmei. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, o bylos esmė yra atskleista, surinkti visi bylai reikšmingi įrodymai, ieškovė apeliaciniame skunde kritikavo tik teismo atliktą įrodymų įvertinimą, tačiau nenurodė, kokias aplinkybes reikia iš naujo ar papildomai aiškintis ir kad to negali padaryti apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija ištyrė ir įvertino ieškovės visus apeliacinio skundo argumentus, atsakovas, atsikirsdamas į apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, paneigiančius apeliantės teiginius, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčui taikytinas LR DK teisės normas, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, tinkamai įvertino byloje esamus įrodymus ir teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš jos priteistinos atsakovo patirtos 484 Lt dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 str., 98 str. 2 d.) ir 8,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. P. 484 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui VšĮ Ignalinos AE regiono verslo inkubatoriui ir 7,05 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą

Kolegijos pirmininkas Andžej MaciejevskiTeisėjai Dalia KačinskienėPetras Jaržemskis