Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties, kuria V. Č. skirta bauda bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos autocentras“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Bankroto administratorė 2020 m. rugsėjo 22 d. pateikė teismui prašymą skirti buvusiam bendrovės vadovui V. Č. iki 2 896 Eur baudą už dokumentų neperdavimą. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi V. Č. buvo įpareigotas perduoti nemokumo administratorei bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Aukštaitijos autocentras“ turtą pagal finansinę atskaitomybės duomenis, buvusius nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo metu, bei turimus bendrovės ūkinės-finansinės veiklos dokumentus, tačiau iki šiol nėra įvykdęs šių teismo įpareigojimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

8. Nors nagrinėjamu atveju teismo nutartys, kuriomis įmonei iškelta bankroto byla ir jos vadovui bei savininkui nustatyti įpareigojimai perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentus ir turtą, priimtos dar galiojant ĮBĮ, tačiau nemokumo administratorius dėl baudos skyrimo kreipėsi ir skundžiama teismo nutartis buvo priimta jau galiojant JANĮ, todėl baudos skyrimas, kaip procesinis teisinis klausimas, spręstintinas vadovaujantis JANĮ nuostatomis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-614-407/2020).

9. JANĮ 57 straipsnyje reglamentuotos juridinių asmenų valdymo organų, taip pat neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko pareigos, susijusios su dokumentų ir turto perdavimu bankroto administratoriui po bankroto bylos iškėlimo. Pagal to paties straipsnio 3 dalį asmenims, kuriems nustatytos tokios pareigos, teismas gali skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną. Pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas už minėtų pareigų nevykdymą taip pat turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

10. JANĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Pažymėtina, kad JANĮ, kaip ir anksčiau galiojusiame ĮBĮ, nėra reglamentuota teismo nutarčių, priimtų išnagrinėjus su minėtų sankcijų taikymu susijusius klausimus, apskundimo tvarka, todėl sprendžiant šiuos klausimus turi būti taikomos bendrosios CPK įtvirtintos proceso teisės normos.

11. CPK X skyriaus nuostatos, reglamentuojančios teismo nuobaudų rūšis bei jų skyrimą, nenumato galimybės atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas skyrė arba atsisakė skirti proceso dalyviui baudą. Toks teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 107 straipsniu, asmuo, kuriam yra paskirta bauda, gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti arba sumažinti. Atskirasis skundas gali būti paduodamas tik asmens, kuriam bauda paskirta, ir tik dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą, paduotas CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atmetamas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1451/2014; 2017 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1289-943/2017; 2019 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-346-823/2019, 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1533-585/2020 ir kt.). Taigi teismo nutartis, kuria paskiriama bauda, negali būti apeliacijos objektas.

12. Nagrinėjamu atveju skundžiama teismo nutartimi suinteresuotam asmeniui paskyrus baudą, V. Č. nesikreipė į pirmosios instancijos teismą dėl baudos panaikinimo, tačiau padavė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria jam paskirta bauda. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau tai negali pakeisti įstatymu nustatyto reguliavimo, kuriuo vadovaujantis tokia nutartis yra neskundžiama. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad keturiolikos dienų terminas prašymui dėl baudos panaikinimo arba sumažinimo pateikti nėra naikinamasis, esant svarbioms priežastims jis gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis negali būti apeliacijos objektas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atsisakyti priimti. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuri negali būti skundžiama apeliacine tvarka, apeliacinis procesas turi būti nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens V. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties nutraukti.