Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutarties, kuria A. D. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto V. Č. 2013-01-09 nutarimu Nr. 40N-2243308-13 A. D. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 110 Lt dydžio bauda dėl to, kad 2012-12-13, apie 14.50 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, perėjo gatvę per pėsčiųjų perėją degant draudžiamam šviesoforo signalui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 131 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, arba nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, - užtraukia baudą nuo 80 Lt iki 140 Lt.

Kelių eismo taisyklių 50 punkte numatyta, kad vietose, kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra – transporto šviesoforų signalais.

Apeliaciniu skundu A. D. kelia kaltės, o kartu ir įrodymų vertinimo klausimus dėl ATPK 131 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apygardos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad jam baigti pereiti gatvę sutrukdė maršrutinio taksi vairuotojas, kuris sudarė jam avarinę situaciją, jog policijos pareigūnai jo nematė ir todėl negalėjo matyti jo įžengimo į pėsčiųjų perėją pradžios. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Skundžiamos nutarties turinys tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimus dėl pažeidimo sudėties ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės turinio, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, liudytoją, pagarsino surinktą rašytinę medžiagą ir šiuos duomenis išanalizavo kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kad A. D. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 131 straipsnio 1 dalyje. Pabrėžtina, kad įrodymų vertinimas yra administracinio teisės pažeidimų bylas nagrinėjančių organų (pareigūnų) prerogatyva, todėl vien tai, jog nubaustajam nepriimtinos padarytos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tai, kad apeliantas perėjo gatvę, pažeisdamas KET 50 punkto reikalavimus, apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas R. S. ir parodė, kad aiškiai matė, kaip pažeidėjas perėjo gatvę reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje degant draudžiamam – raudonam šviesoforo signalui. Be to, tokius aptariamo liudytojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – tarnybiniai pranešimai, kurie buvo pateikti netrukus po įvykio. Todėl apygardos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų paaiškinimais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie asmeniškai pažįsta apeliantą, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Jiems be jokios priežasties apkaltinti A. D. tariamai nesamo administracinio teisės pažeidimo padarymu nebūtų jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo. Todėl, kaip pagrįstai konstatuota nutartyje, netikėti policijos pareigūno parodymais nėra jokio pagrindo, juo labiau, kad tam tikras pareigūnų nurodytas aplinkybes, kaip minėta, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, tarp jų iš dalies ir paties A. D. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kai jis pripažino antrą kelio dalį perėjęs degant raudonam šviesoforo signalui.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. vasario 26 d. nutartį A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nuta r i a:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartį nepakeistą ir A. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.