Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, susipažinusi su uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir administracinės nuobaudos paskurimo A. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas UAB „Vilniaus energija“ pareiškimas, kuriuo prašoma konstatuoti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė A. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁶ straipsnyje (kreditoriaus teisių pažeidimas), ir skirti jai ATPK 50⁶ straipsnyje numatytą baudą.

Pareiškime nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracija yra UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir Kreditorius, pareiškėjas) skolininkas ir su UAB „Vilniaus energija“ tinkamai ir laiku jau eilę metų neatsiskaito už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį į savivaldybei priklausančius ar kitais pagrindais valdomus pastatus bei patalpas, bendra skola viršija 28 (dvidešimt aštuonis) milijonus eurų ir didėja kiekvieną mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Savivaldybei įgyvendinant Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnyje numatytas funkcijas, be kitų šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių, 2014 m. gruodžio 29 d. tarp UAB „Vilniaus energija“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento buvo sudaryta Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 10108/04 (toliau – Sutartis), kuri įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d. Sutartimi UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo tiekti šilumos energiją priede nurodytoms Vilniaus miesto 241 švietimo ir ugdymo įstaigoms. Šias pareigas UAB „Vilniaus energija“ vykdo tinkamai, tačiau nors remiantis Sutarties 13 punktu, už pagal Sutartį patiektą per mėnesį šilumos energiją turi būti atsiskaitoma iki poataskaitinio mėnesio paskutinės dienos, tačiau Savivaldybės administracija šio Sutartimi prisiimto įsipareigojimo nustatytu terminu atsiskaityti už patiektą šilumą nevykdo. Už Sutarties pagrindu nuo 2015 m. liepos 1 d. patiektą šilumą ugdymo įstaigoms Savivaldybės administracija (2016 m. kovo 31 d. duomenimis) yra skolinga Vilniaus energijai beveik 4 mln. eurų, nevertinant susikaupusių delspinigių ir palūkanų.

2016 m. kovo 31 d. Vilniaus energija gavo Savivaldybės administracijos mokėjimo pavedimą, kurio paskirtyje yra nurodoma, kad atsiskaitymas vykdomas už Vilniaus miesto gatvių priežiūrą žiemą, pagal sutartį, datuotą 2015 m. balandžio 21 d. Sut. Nr. 29-132. Taigi iš mokėjimo paskirties, kurią administracijos atsakingi asmenys, formuodami mokėjimo pavedimą Kreditoriui, pamiršo pakeisti, pareiškėjas daro išvadą, kad ankstesniu pavedimu buvo apmokamos sąskaitos už gatvių valymo paslaugas, suteiktas 2015 - 2016 žiemą, kas sukėlė abejonių, jog Savivaldybės administracija su savo kreditoriais atsiskaito nesilaikydama nustatytos atsiskaitymų eilės bei tvarkos, daliai kreditorių pasirinktinai, savo nuožiūra, suteikiant pirmenybės teisę, tuo tarpu su UAB „Vilniaus energija“ tiek pagal Sutartį, tiek pagal kitus sandorius (susitarimus) neatsiskaitydama eilę metų ir turėdama daugiamilijonines skolas.

Pareiškėjas remiasi Biudžeto sandaros įstatymo 7 straipsnio 2 punktu, Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Savivaldybės administracijos nuostatų 10.3, 10.32 ir 15.4 punktais, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1-1302 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės įsiskolinimų padengimo tvarkos aprašo 11 punktu, nustatančiu išlaidų prioretizavimo tvarką, 12 punktu, pagal kurį vykdant atsiskaitymus su kreditoriais prioritetas teikiamas apmokant seniausiai susidariusias skolas, bei Civilinio kodekso 6.930¹ straipsniu, reglamentuojančiu atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, pagal kurio 1 dalies 5 punktą atsiskaitoma pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nurodo, kad iš Savivaldybės administracijos atlikto minėto mokėjimo paskirties matyti, kad ji vykdo einamuosius mokėjimus už Vilniaus miesto gatvių priežiūrą 2015-2016 metų žiemą, nors už Ugdymo įstaigoms patiektą šilumą pagal Sutartį nėra atsiskaitoma nuo pat Sutarties sudarymo, t. y. 2015 m. sausio l d., o pagal kitas sutartis už patiektą šilumos energiją nėra atsiskaitoma daugiau nei 3 metus. Vien tik pagal Sutartį 2016 m. kovo 31 d. yra susikaupusi Savivaldybės administracijos 7.884.256,70 eurų (be priskaitymų už kovo mėn.) dydžio skola. Viešai prieinami įrodymai rodo, kad su kreditoriais Savivaldybės administracija atsiskaitinėja ne vadovaujantis Įsiskolinimų padengimo tvarkos aprašo 11 ir 12 punktais bei Civilinio kodekso 6.930¹ straipsniu, o savo nuožiūra nuspręsdama, kuriam kreditoriui mokėti, o kuriam – ne.

Nurodo, kad CREDITINFO duomenų bazės duomenys patvirtina, jog atsiskaitinėdama su tos pačios eilės kreditoriais (paslaugų tiekėjais) Savivaldybės administracija nesivadovauja Įsiskolinimų padengimo tvarkos aprašo 12 punkte, Civilinio kodekso 6.930¹ str. nurodyta taisykle, jog vykdant atsiskaitymus su kreditoriais prioritetas teikiamas apmokant seniausiai susidariusias skolas, nes, pvz., su kreditoriumi AB „Energijos skirstymo operatorius“ / UAB „Verslo aptarnavimo centras“ už elektros energiją yra atsiskaitoma apmokant praktiškai einamuosius mokėjimus, t. y. atsiskaitoma, blogiausiu atveju, per kelis mėnesius (vidutinis apmokėjimo terminas 107 dienos), tas pats pasakytina ir apie atsiskaitymą su AB „Lesto“, nors šie kreditoriai taip pat teikia paslaugas, už kurias atsiskaitoma kas mėnesį. Šių kreditorių sąskaitos yra apmokamos nepaisant to, jog yra neapmokėtos daug senesnės Kreditoriaus išrašytos sąskaitos, o bendra įsiskolinimo Kreditoriui vertė - daugiamilijoninė.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl didelės sąskaitų apimties ir formalios pažeidimo, įtvirtinto ATPK 50⁶ straipsnyje, sudėties teikia tik pavyzdines sąskaitas, jog, pavyzdžiui, už 2015 metų gruodžio mėnesį (jau esant 5.557.072,97 eurų nesumokėtam likučiui už pagal Sutartį suteiktas paslaugas), esant priskaičiuotai 1.080.789,23 eurų sumai už per 2015 m. gruodžio mėnesį pateiktą šilumą, pati Savivaldybės administracija nesumokėjo jokios įmokos, už 2016 m. sausio mėnesį (jau esant 7.000.898,26 eurų nesumokėtam likučiui už pagal Sutartį suteiktas paslaugas), esant apskaičiuotai 1.437.679,03 eurų mokėtinai sumai už per 2016 m. sausio mėnesį pateiktą šilumą, Savivaldybės administracija pati vėl neatliko jokių mokėjimų (2016 m. sausio mėnesį 6.091,85 eurų sąskaitos dengimui pervedė keli tretieji (pačios mokymo įstaigos) asmenys).

Be to, iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad esant neatsiskaitymams už suteiktas paslaugas pagal Sutartį bei bendram milžiniškam įsiskolinimui UAB „Vilniaus energija“, Savivaldybės administracija toliau įsigyja materialųjį turtą, pvz., pagal su tiekėju 2015 m. rugsėjo 25 d. sudarytą sutartį, savivaldybė įsigijo treniruoklius; pagal sutarties 2.4 punktą už pateiktas prekes (treniruoklius) turėjo būti atsiskaitoma per 60 dienų nuo prekių priėmimo - perdavimo akto pasirašymo, o sutartis baigėsi (buvo pilnai įvykdyta) 2015 m. lapkričio 12 d., kas rodo, kad už prekes pagal šią sutartį Savivaldybės administracija atsiskaitė prieš sutartyje numatytą terminą, be to, pagal Įsiskolinimų padengimo tvarkos 11 punktą, prioritetą turi atsiskaitymai už suteiktas paslaugas (prekes), o ne naujo materialaus turto įsigijimas.

Tai, pareiškėjo nuomone, rodo, kad Savivaldybės administracija, atsiskaitydama su kreditoriais, nesivadovauja nei Įsiskolinimų padengimo tvarkos apraše, nei Civiliniame kodekse nustatyta atsikaitymo su kreditoriais vykdymo eile bei tvarka, t.y. kreditorius, kuriems atlikti atsiskaitymus, pasirenka pažeidžiant šiuose teisės aktuose nurodytas taisykles, jog pirmiausiai privalo būti apmokama seniausiai susidariusios skolos, o atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Taip pat pareiškėjas nurodo, kad neturi galimybės surinkti ir pateikti įrodymus apie Savivaldybės administracijos padarytus visus atsiskaitymų su kreditoriais pažeidimus, tačiau ir iš prie Pareiškimo pridėtų įrodymų, jo nuomone, akivaizdu, jog Savivaldybės administracija netinkamai vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nesilaikė galiojančiais teisės aktais nustatytos tvarkos ir atsikaitymo eilės, tuo pažeisdama Kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. ATPK 50⁶ straipsnyje įtvirtinto pažeidimo sudėtis yra formali, o atsakomybei kilti užtenka Kreditoriaus vienkartinio teisių pažeidimo. Tai, kad Savivaldybės administracija atsiskaito nesilaikydama minėtos tvarkos, blogina UAB “Vilniaus energija” finansinę padėtį bei akivaizdžiai pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises.

Susipažinus su UAB „Vilniaus energija“ pateiktu pareiškimu, teismas vertina, kad pareiškimas atitinka ne visus tokios rūšies procesiniam dokumentui keliamus būtinus reikalavimus.

ATPK 262 straipsnyje numatyta, kad protokolas nesurašomas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ir šio kodekso 50⁶ straipsnyje; administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto minėtame kodekso straipsnyje, pradedama, be kita ko, kreditoriaus pareiškimu, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už šiuose straipsniuose numatytus pažeidimus. Teismas pažymi, jog nors iš esmės minėtoje nuostatoje nėra įtvirtinti kiti konkretūs reikalavimai nurodyto pobūdžio pareiškimo turiniui, tačiau vis dėlto teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal kreditoriaus pateiktą pareiškimą, negali būti ignoruojamos ir ATPK nuostatos, numatančios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises. Taigi tai, kad dėl bylų pagal ATPK 50⁶ straipsnį nesurašomas protokolas, nereiškia, kad pareiškimas, kuriuo iš esmės yra inicijuojamas atitinkamos administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimas, gali būti neaiškus. Kaltinimas asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai, pareiškime, kaip ir administracinio teisės pažeidimo protokole, turi būti tiksliai nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, kurios reikalingos ne tik tinkamam inkriminuojamo pažeidimo išnagrinėjimui ir reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui bei jų teisiniam įvertinimui, bet ir traukiamo asmens teisių, tarp jų ir teisės į pilnavertę gynybą užtikrinimui (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartis byloje Nr. ATP-336-116/2015).

Taigi pareiškimas iškelti atitinkamą administracinio teisės pažeidimo bylą vertintinas kaip dokumentas, kuriame iš esmės turi būti suformuluotas kaltinimas asmeniui, jame turi būti aiškiai apibrėžtos kaltinimo, taigi ir bylos nagrinėjimo ribos (ar pateikti aiškūs duomenys, leidžiantys tas ribas apibrėžti) ir būtent tokio pareiškimo pagrindu teismas priima nutartį iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad nors nėra pagrindo teigti, kad pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo turiniui keltini tokie pat griežti reikalavimai kaip ir administracinio teisės pažeidimo protokolui, juolab kai pareiškimą paduoda ne viešojo administravimo institucija, turinti atitinkamus įgalinimus viešojo administravimo srityje, vis dėlto pareiškime turi būti nurodyti esminiai faktai, aplinkybės ir kiti duomenys, būtini apibrėžiant kaltinimą asmeniui dėl tam tikro pažeidimo padarymo, tokiu būdu užtikrinant jo teisę žinoti, kuo yra kaltinimas bei galimybę gintis. Pažymėtina, kad asmuo turi teisę žinoti, kuo yra kaltinimas, jau administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo metu.

Teismas pirmiausia pažymi, kad apibrėžiant pažeidimą, kuriuo kaltinamas asmuo, pirmiausia turi būti nurodomas jo padarymo laikas, vieta bei esmė. Šiuo aspektu teismas pastebi, kad iš pareiškimo nėra aiškus A. V. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo laikas ir, atitinkamai, konkretūs veiksmai (neveikimas), kurie, pareiškėjo nuomone, vertintini kaip ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas (pastebėtina, kad rezoliucinėje pareiškimo dalyje, formuluojant prašymą teismui, nurodytas tik ATPK 50⁶ straipsnis, nepatikslinant, dėl kokios šio straipsnio dalies pažeidimo prašoma pripažinti A. V. kalta).

Iš pareiškimo matyti, kad pareiškėjas, nors pakankamai plačiai nurodo aplinkybes, susijusias su atsiskaitymais tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Vilniaus energija“ už visas pareiškėjo teikiamas paslaugas savivaldybei bei su visa Savivaldybės administracijos skola pareiškėjui, vis dėlto, tikėtina, galimą pažeidimą sieja su jo, kaip Kreditoriaus pagal 2014 m. gruodžio 29 d. sutartį su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamentu, teisių pažeidimu. Taip pat pareiškėjas pateikė pažymą apie įsiskolinimus pagal šią sutartį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. (Priedas Nr. 3). Motyvuodamas didele sąskaitų apimtimi ir tuo, kad ATPK 50⁶ straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, pateikė sąskaitas už 2015 m. gruodžio, 2016 m. sausio ir vasario mėnesius (pažymėtina, kad nėra visiškai aišku, kodėl šių mėnesių sąskaitose nurodytos sumokėtos sumos nesutampa su skolos pažymoje (Pareiškimo 3 priedas) pagal Sutartį atitinkamais mėnesiais nurodytomis sumomis).

Kita vertus, pateikdamas duomenis, rodančius, jog galimai Savivaldybės administracija pažeidė teisės aktuose nurodytą atsiskaitymų eiliškumą, pareiškėjas: 1) remiasi informacija iš Creditinfo duomenų bazės, konkrečiai nurodydamas Savivaldybės administracijos atsiskaitymus su AB „Energijos skirstymo operatorius“ / UAB „Verslo aptarnavimo centras“ bei AB „Lesto“ ir kad pagal šią informaciją su minėtais kreditoriais atsiskaitoma apmokant praktiškai einamuosius mokėjimus; 2) nurodo informaciją apie Savivaldybės administracijos 2015 m. rugsėjo 25 d. sutartį, pagal kurią įsigytas naujas materialusis turtas. Vertinant pareiškėjo nurodytus duomenis iš CREDITINFO išrašo, pastebėtina, jog, kaip matyti, jame yra informacija AB „Energijos skirstymo operatorius“ / UAB „Verslo aptarnavimo centras“ atveju apie skolas už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. kovo 15 d. ir jų apmokėjimą, o AB „Lesto“ atveju – už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 15 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d.

Taigi įvertinus šių pareiškėjo nurodytų duomenų visumą, tai, kad nurodyti skirtingi laikotarpiai – viena vertus, nurodomas laikotarpis, kuriuo susidarė tam tikri įsiskolinimai pagal Sutartį, pateikiant tik trijų mėnesių išrašytas PVM sąskaitas faktūras; kita vertus – iš esmės aiškiai ir konkrečiai nenurodyta, kokiais konkrečiais (kokio konkretaus laikotarpio) Savivaldybės administracijos mokėjimais, pareiškėjo nuomone, pažeidžiami pareiškėjo nurodytų teisės aktų reikalavimai dėl atsiskaitymų eiliškumo bei tvarkos, teismas vertina, kad Pareiškime nėra visiškai aiškiai ir konkrečiai apibrėžti kaltinimai A. V., kadangi nėra aiškus konkretus pažeidimo laikas (laikotarpis) ir, atitinkamai, nėra aiškūs konkretūs veiksmai (neveikimas) (pvz., konkretūs mokėjimai ir pan.), kurie, pareiškėjo nuomone, vertintini kaip ATPK 50⁶ straipsnio (jo 1 dalies) pažeidimas. Tokie neaiškumai dėl kaltinimų apimties ir ribų, dėl kokių konkrečių faktinių aplinkybių keliamas klausimas, kokia konkreti asmens veika vertinama kaip atitinkamas pažeidimas, kaip minėta, būtų nesuderinami su asmens, kurį siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn, teise į gynybą. Šiuo aspektu pastebėtina, kad UAB „Vilniaus energija“ nurodė pareiškime, jog atsakomybei pagal ATPK 50⁶ straipsnį kilti pakanka ir vienkartinio Kreditoriaus teisių pažeidimo, tačiau vis dėlto akcentuotina, jog tokiu atveju tai – būtent konkretus vienkartinis kreditoriaus teisių pažeidimas – ir turi būti aiškiai nurodyta.

Atkreiptinas dėmesys, kad tikslaus inkriminuojamo pažeidimo padarymo laiko (laikotarpio) nurodymas nėra savitikslis, kadangi tai aplinkybė, reikšminga klausimui dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų skaičiavimo. Pagal teismų praktiką, pažeidimas, įtvirtintas ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, yra trunkamojo pobūdžio. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybė esant tam tikroms aplinkybėms pratęsti šį terminą. Taigi šiuo aspektu reikšmingas tiek pažeidimo padarymo laikas (laikotarpis), tiek ir jo paaiškėjimo kreditoriui momentas.

Taip pat pažymėtina, jog tai, kad teismas yra aktyvus, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, negali būti aiškinama kaip galimybė teismui atlikti kaltinimą pareiškiančio subjekto, šiuo atveju – kreditoriaus ATPK 50⁶ straipsnio prasme funkcijų, o būtent – suformuluoti aiškų ir konkretų kaltinimą. Teismas gali ir turi būti aktyvus bylos nagrinėjimo metu – renkant atitinkamus įrodymus, pašalinant tam tikrus neaiškumus ir sprendžiant kitus klausimus, tačiau vertintina, kad teismo aktyvumas administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo stadijoje, pvz., suformuluojant kaltinimą asmeniui, būtų nesuderinamas su iš Konstitucijos kylančia teismo pareiga bylas nagrinėti nešališkai ir nepriklausomai.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad UAB „Vilniaus energija“ teismui paduotas pareiškimas ir pateikta medžiaga nėra tinkamai paruošti, minėti trūkumai laikytini esminiais, kaip minėta, jie sudarytų prielaidas pažeisti siekiamo patraukti administracinėn atsakomybėn asmens teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir jo teisę į gynybą. Atsižvelgiant į tai, be to, į tai, kad ATPK nenumato pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo trūkumų šalinimo galimybės, pareiškimas su medžiaga grąžintinas UAB „Vilniaus energija“ minėtiems trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 280 straipsnio 2 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo A. V. pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį su priedais dėl nutartyje nurodytų trūkumų grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“.

Išaiškinti, jog išnykus aplinkybėms, trukdančioms nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatytus terminus, neprarandama teisė pateikti medžiagą teismui.

Grąžinti UAB „Vilniaus energija“ 41 (keturiasdešimt vieno) euro žyminį mokestį, sumokėtą 2016 m. balandžio 19 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.