Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Jūratei Arošienei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams V. J., Jonui Barauskiui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A., gim. (duomenys neskelbtini). Marijampolėje, a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), Telšiuose, teistas:

2015 m. gruodžio 30 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams;

2018 m. gegužės 11 d. pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 2 dalį areštu 12 parų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje;

V. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta iki 2021 m. lapkričio 16 d., 7 val. 30 min., veikdamas kartu su V. A., būdamas atsakingas už savo mažamečio sūnaus O. A., gim. (duomenys neskelbtini)., auklėjimą ir vystymąsi, privalėdamas rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad O. A. būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdamas užtikrinti vaikų teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, tai yra sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo kaip tėvo teisėmis ir pareigomis tyčia sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždydamas savo sūnų O. A.: rengė netinkamai – ne pagal oro sąlygas, neatitinkančius jo dydžio rūbais ir avalyne, nesilaikė higienos namuose – laikė nešvarią, neapvilktą patalynę, neužtikrino vaiko higienos – jo neprausdavo, nekarpydavo nagų, nepalaikydavo kitos vaiko kūno higienos, rengdavo nešvariais rūbais, neformavo savarankiškumo įgūdžių, neužtikrino vaiko intelektualinių poreikių ir tinkamo auklėjimo – jo neugdė, nebendravo, nesidomėjo ugdymu, nesilaikė sveikatos priežiūros specialisto rekomendacijų neužtikrindami jo dalyvavimo sanatoriniame gydyme, neužtikrino emocinių poreikių, demonstruojant emocinį šaltumą, paliekant jį vieną patį savo kambaryje ir juo nesirūpinant, ilgai laikydamas pasodintą ant puodo, neužtikrino vaiko tinkamos mitybos – duodavo valgyti nepakankamą kiekį maisto, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytu būdu smurtavo prieš savo mažametį sūnų O. A., tuo bendrais veiksmais jam padarydami galvos plaukuotosios dalies, veido dešinės pusės ir kairiojo kelio nubrozdinimus, kairiojo peties ir kairiojo žasto poodines kraujosruvas, kaktos odos nubrozdinimą, kaklo, abiejų delnų odos nubrozdinimus, taip nežymiai sužalojo savo šeimos narį – mažametį sūnų O. A., jį fiziškai ir psichiškai gniuždė.

V. A. buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta iki 2021 m. lapkričio 16 d., 7 val. 30 min., veikdama kartu su V. A., būdama atsakinga už savo mažamečio sūnaus O. A., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad O. A. būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdamas užtikrinti vaikų teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, tai yra sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo kaip motinos teisėmis ir pareigomis tyčia sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždydama savo sūnų O. A.: rengdavo netinkamai – ne pagal oro sąlygas, neatitinkančius jo dydžio rūbais ir avalyne, nesilaikė higienos namuose – laikė nešvarią, neapvilktą patalynę, neužtikrino vaiko higienos – jo neprausdavo, nekarpydavo nagų, nepalaikydavo kitos vaiko kūno higienos, rengdavo nešvariais rūbais, neformavo savarankiškumo įgūdžių, neužtikrino vaiko intelektualinių poreikių ir tinkamo auklėjimo – jo neugdė, nebendravo, nesidomėjo ugdymu, nesilaikė sveikatos priežiūros specialisto rekomendacijų neužtikrindami jo dalyvavimo sanatoriniame gydyme, neužtikrino emocinių poreikių, demonstruojant emocinį šaltumą, paliekant jį vieną patį savo kambaryje ir juo nesirūpinant, ilgai laikydama pasodintą ant puodo, neužtikrino vaiko tinkamos mitybos – duodavo valgyti nepakankamą kiekį maisto, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytu būdu smurtavo prieš savo mažametį sūnų O. A., tuo bendrais veiksmais jam padarydami galvos plaukuotosios dalies, veido dešinės pusės ir kairiojo kelio nubrozdinimus, kairiojo peties ir kairiojo žasto poodines kraujosruvas, kaktos odos nubrozdinimą, kaklo, abiejų delnų odos nubrozdinimus, taip nežymiai sužalojo savo šeimos narį – mažametį sūnų O. A., jį fiziškai ir psichiškai jį gniuždė.

Apklaustas kaip kaltinamasis, V. A. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jis paaiškino, kad jų šeimą lanko dvi socialinės darbuotojos, daugiausia bendrauja su I. S., kuri pataria ką daryti, sudaro planus, grafikus, pamoko kaip vaikus pamokyti susitvarkyti rūbus, kaip valytis dantis. Jiems sakoma, kad yra blogi tėvai, socialiniai ir vaiko teisių darbuotojai juos šantažuoja, visi sako, kad jie yra blogi tėvai. Įvykius su darželio darbuotojais prisimena. Vaiko teisių darbuotoja L. P. darė spaudimą jo žmonai, ją pažemino, tardė Vaiko teisių apsaugos skyriuje. Tuo metu atvejo vadybininkė ir L. P. pagriebė O. ir išsivežė. Kitą dieną buvo posėdis, jiems buvo pasakyta, kad yra psichiniai ligoniai ir neatsakingai žiūri vaikus, kad padarys viską, kad vaikai būtų paimti iš šeimos. Savo noru buvo pas psichiatrą S. N., kuris pasakė, kad nemato jokių problemų su juo. Pradėjo lankyti tėvystės kursus, susirado darbą, vykdė visas jam užduodamas užduotis. Tik kartą O. buvo nuvedę į darželį nenukarpytais nagais, juos informavo ir nuo tos dienos laikosi švaros. O. buvo nupirkti vienu centimetru per dideli batai, nes jam nepavyko apskaičiuoti dydžio, bet vėliau su socialine darbuotoja nupirko tinkamo dydžio. O. rydavo maistą, neturėjo saiko, apetitu nesiskųsdavo. Vaikas sunkiai vaikščiodavo, todėl jis dažnai nešdavosi glėbyje. Vaikai žaisdavo, apsistumdydavo. Mano, kad padarė klaidą, kad nenuėjo naktį pažiūrėti vaiko, nes O. naktį tamsoj bandė kažkur eiti ir atsitrenkė į staktą. Jis uždėjo ledukų, patinimas praėjo, bet liko guzas. Ž. O. sužalotas buvo tada kai žmona vedė į darželį ir jis užsigavo pargriuvęs. Žmonos klausė dėl žando, ji sakė, kad vaikas griuvo einant į darželį. Kai vaikas sėdėdavo ant puoduko, būdavau šalia. Jis labiau suprato vaiko kalbą nei mama, O. dažnai parodydavo pirštais ko nori. Buvo momentas, kai žmona gyveno laikinuose(duomenys neskelbtini) namuose. Ji paskambino ir paprašė greičiau atvažiuoti, nes iš jos nori atimti vaikus. Tuo momentu jis neturėjo kur gyventi, gyvendavo (duomenys neskelbtini) namuose. Kartu globos centre negalėjo gyventi, nes nebuvo susituokę, ateidavau tik savo vaiko aplankyti. Atėjęs matydavo kaip globos centro darbuotoja labai spaudė žmoną, kitos mamos buvo geros, o ji bloga. O. į darželį dažniau vesdavo jis ir dažniausiai nešdavo ant rankų, nes jis sunkiai vaikščiojo. Ž. O. irgi vesdavo, bet ji greitai vaikšto, todėl jai sakė, kad lėčiau eitų. Nuvedęs O. į darželį, atsisveikindavo. Žmona eidavo pas P., o jis pas O.. Mano, kad juos nori taip „sudirbti“ už tai, kad buvo iškvietęs vienai socialinei darbuotojai policiją. Ji buvo iš mobiliosios komandos, apšmeižė, kad valgyti nėra padaryta, pradėjo kabinėtis prie šuniuko. O. vesdavo pas šeimos gydytoją B., ji pasakė, kad vaiko tokia raida, jam reikalingas dėmesys ir švara. Vaikais jie rūpinasi, gal daugiau vyresniems vaikais skyrė dėmesio. O. buvo išsisukęs koją į lovos turėklus, jam uždėjo langetę, bet nusiimdavo ją, klykdavo. O. keldavosi naktimis, tada atsivesdavo jį į kambarį, laukdavo kol užmigs man ant rankų ir nunešdavo į lovytę. Su žmona turi tris bendrus vaikus – mažieji P., M. ir O., o du vaikai yra jos. Teigė, kad O. rūpinosi gal 70 proc., nors dėmesio visiems skyrė vienodai, aiškino, kad nenorėtų, ko nereikia, nes viskas yra brangu. Buvo visus žaislus išnešęs į sklepą ir parnešdavo po vieną žaislą. Drabužėlius vaikams perka kartu su žmona, kartais su socialine darbuotoja, bet daugiausiai perka žmona. Mano, kad siekiama, jog vaikas nebepažintų tėvo ir mamos. V. vienodai visus vaikus myli, ji valgyti darydavo, plaudavo drabužius, dirba jis vienas pilnu etatu krovėju-pardavėju, šeimai gaunamų pajamų užtenka, žmona nedirba. O. buvo paskirti raminamieji vaistai, kad jis namuose ramiau elgtųsi, „nesidraskytų“, daiktų nemėtytų, vandenį atsukdavo, buvo kaimynus aplieję. Tie vaistai nepadėjo vaikui užmigti, todėl jam nebedavė tų vaistų. Jis buvo su P., M., M. ir G., o žmona daugiausiai rūpinosi O., jis rečiau prisidėjo prie O. priežiūros, su juo būdavo mokinant sėdėti ant puoduko, sėdėdavo 2-3 minutes. Iš kur atsirado sužalojimai ant O. kūno, nebepamena. Vaiko skriaudęs nėra. Buvo atvejis, kai ryte atėjo socialinė darbuotoja ir O. buvo šlapias, patalynė buvo nuvilkta, skalbė ją. Dėl sanatorijos, tai gydytoja B. pamelavo, kad jis neleido vaikų į sanatoriją, nes ne jie nevežė M. L. ir O. į sanatoriją, o gydytoja neturėjo autobusiuko, dėl ko jų nenuvežė. Žmonai jis turi priminti, ką teikia daryti, bet ir ji pati rūpinasi. O. ir M. kambaryje buvo dviese, turėjo savo lovas. O. parėjęs iš darželio pats eidavo miegoti. Iš kur atsirado vaiko plaukuotoje galvos dalyje nubrozdinimai, negali pasakyti, nepamena tų nubrozdinimų, jų nematė. V. supykusi puola skambinti žurnalistams. Jis visais vaikais rūpestingai ir atsakingai rūpinosi. Gal žmona su darbuotojais nesutarė. Jam nustatytas 45 proc. nedarbingumas. Su vaiku pasimatyti jam neleidžiama, buvo perdavęs vaikui dovanėlių.

Apklausta kaip kaltinamoji, V. A. neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad sūnui O. skyrė laiko, mokė kalbėti, bet jam sunku būdavo ištarti žodžius, rodydavo pirštais. Darželyje su vaiku atsisveikindavo ir pabučiuodavo, gal to auklėtoja nematydavo ir pasigrobdavo greičiau vaiką, į grupę nusivesdavo. Rūbai buvo švarūs, batai gal centimetru buvo didesni, bet kitą dieną vaikui nupirko kitus batus. Pirkdavo rūbus vaikams pagal sezoną. O. gal tiek daug dėmesio ir neskyrė, nes daugiau jo reikėjo mažajai M., bet ant puoduko niekas per prievartą jo nesodindavo kol paraudonuos užpakaliukas, to nebūdavo. Po (duomenys neskelbtini) namų vaikas grįžo sutraumuotas, maistą pradėjo ryti, atsitrenkdavo eidamas. Matė, kaip auklėtojos elgiasi(duomenys neskelbtini) namuose su jos vaikais. G. sakydavo, kad auklėtoja O. skriausdavo, grūsdavo jam maistą. Ji neturėjo kur gyventi, tai ateidavo vaikų aplankyti globos namuose, matydavo visko. Kai pradėjo dažniau vaikus lankyti, tai auklėtojos pradėjo žalingai elgtis su O.. Posėdžiai vyksta kas trys mėnesiai, per posėdžius vyksta grasinimai, jie išvadinami psichiniais ligoniais, liepiama eiti pas gydytoją N. prisirašyti raminančių vaistų. Nuo O. atėmimo pradėjo nebemiegoti, gėrė raminančius vaistus. Vykdo kas yra pasakyta, kad tik O. atgauti, eina tėvystės kursus, pas psichologą ėjo ne vieną kartą, bet nebeturi priežasties ten daugiau eiti. Nėra pikta mama, kad prieš vaiką ranką pakelti. Jei būtų O. mušusi, tai ir kitus vaikus galėjo mušti, bet ji to nedarė. Jis dažnai virsdavo, užsigaudavo. Pirko net tepaliuką nuo mėlynių. Vaiko į prišlapintą lovą neguldė, o pašutimų būna kiekvienam vaikui, gal jam nuo sauskelnių taip buvo. O. vaikščiodavo naktimis. Vyras prižiūrėdavo O. ant puoduko, pratino jį prie puoduko, bet vaiko nepriversi sėdėti tiek, kad paraudonuotų užpakaliukas. Gal vieną kartą ir buvo taip, kad pamiršo vaiko pirštines. Auklėtoja man gal norėjo „įkasti“. Dėl paplėštos ausies negali pasakyti nieko. Dėl nubrozdinimų – tai vaikas dažnai apvirsdavo, nes jis sunkai vaikščiojo. Ji eina greitai, panešti vaiko negali, tada vėlavo į darželį, skubėjo, vaikas pavirto ant žolės, krito ant kelių. Jis nespėjo eiti, nes ji per greitai ėjo. Tada pakėlė ir ant rankų paėmusi nunešė į darželį. Jis visur užsigaudavo, naktimis vaikščiojo, užkliūdavo ir pastoviai mėlynes gydė. O. buvo silpnas, susižalodavo, gydytoja R. (vaikų psichiatrė) sakė, kad jis turėtų išaugti, čia tik toks jo laikotarpis. Ji visiems vaikams vienodai dėmesio skyrė, nėra žalinga mama. Nežino, ko jie visi nori iš jų, nesąmones prirašė, kitų liudytojų ji net nepažįsta. Vaiką rengė tinkamai, pati prašydavo socialinės darbuotojos pagalbos, kai reikėdavo. Buvo toks atvejis, kad per dideli batai buvo, bet kitą dieną juos pakeitė kitais, tinkamais. Vaiką prausė, maudė kiekvieną rytą. Visus vaikus vienodai mylėjo, nė vienas nebuvo išskirtinis. Visi vaikai prižiūrėti, vienodai visi viską gauna. Žino kaip vaikus prižiūrėti. Ne kartą neturėjo kur gyventi, todėl gyvendavo šeimos globos namuose, pas seserį, ten kaimynai primelavo, kad vaikai neprižiūrimi, nevalgę. Jai paskyrė socialinę darbuotoją I. S.. Yra neįgali nuo vaikystės, 55 proc. darbinga. Suspėja viską, niekas jai nepadėjo, abu su vyru prižiūrėjo vaikus. M. miegojo su O. vienam kambary, nėra mačiusi, kad jie muštųsi. Turėjo knygučių, skaitydavo. Su gydytoja R. kalbėjo dėl O. elgesio, buvo nustatytas neįgalumas. Nežinojo, kad vaikui vaistai yra prirašyti, bet ir neklausė, vaistų jam nedavė. Šeimos gydytoja skyrė sanatorinį gydymą, kodėl nevažiavo, nežino, gal negalėjo. Laukia tos dienos kai O. bus gražintas į šeimą, nori, kad jis pažintų brolius, seseris ir juos.

Liudytoja I. B. posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamųjų 5 vaikų šeimos gydytoja, santykiai su šeima geri. Vaikus ji prižiūri nuo gimimo. Priekaištų tėvams, kas liečia medicininę pagalbą neturi, visi vaikai paskiepyti, virusiniais susirgimais serga retai, kai vaikai suserga, mama labai dažnai skambina. Vaikus ji kviesdavo atvykti patikrinimui ir nėra buvę nei vieno karto, kad vaikai būtų nešvarūs, nešvariomis rankomis ar nešvariais rūbais. Mama atvesdavo ne vieną vaiką, būdavo šurmulys, bendravimas būdavo su vaikais, o mama likdavo nuošalyje. Vaikai jausdavosi laisvai ir aktyviai. O. turi sunkią negalią, kas 2 metai jam yra peržiūrima negalia. M. ir O. 2021 m. buvo paruošti vykti į raidos sutrikimo sanatoriją. Sanatorinis gydymas tikrai būtų padėjęs, nes ten atliekamos vandens procedūros, mankštos, masažai, vyresniems vaikams teikiamos psichologo konsultacijos. Ji labai stengėsi, kad berniukai išvažiuotų į sanatoriją, buvo suderinta su tėvais ir praeitas pirmas reabilitacijos etapas, tačiau vaikai neišvažiavo ir tėvai nepaaiškino, kodėl jie negalėjo išvažiuoti. Atvejis su O., kad pasireiškė šitoks smurtas šeimoje, buvo labai netikėtas. Iki to laiko su vyresniais vaikais to nebuvo. Ji buvo pakviesta į ligoninės priimamąjį. Kai atėjo į priėmimo kambarį, berniukas buvo apžiūrimas daktaro A.. Apžiūra buvo prasidėjusi. Išrengę vaiką nuogai, apžiūrėjo mėlynes ir kartu su daktaru A. suderino išvadą, aprašymą. Ant viso kūno buvo daugybinės mėlynės, įvairaus senumo. Kada iki to atvejo paskutinį kartą buvo mačiusi O., neprisimena. Kiek kartų 2021 m buvo pasiūlyta važiuoti į sanatoriją, atsakytų, jei turėtų ambulatorinę kortelę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu perskaičius liudytojos I. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, esančius 1 t., b. l. 173, liudytoja juos patvirtino, ir parodė, jog kai vaikus į sanatoriją siuntė, pirmąjį kartą tai ir automobilį buvo suderinusi su Palangos sanatorija, kad pasiimtų vaikus ir vaikai buvo praėję pirminį reabilitacijos etapą. Antrą kartą V. A. paprašė skirti vaikams sanatoriją. Ji išrašė siuntimą, pirmasis reabilitacijos etapas būtų buvęs(duomenys neskelbtini), kad galėtų siųsti į sanatoriją antrajam etapui. Pas reabilitologą užsiregistravo, bet apsilankymo nebuvo. Tėvai vykdo visas jos rekomendacijas, vaikai visada švarūs ir tvarkingai aprengti, ant jų kūno jokių sužalojimų nebūdavo. Tą kartą O. buvo atvežtas į Telšių Regioninės ligoninės priėmimo skyrių, kur jį pirmiausia apžiūrėjo daktaras A. C., po to prie apžiūros prisijungė ir ji. Visus vaiko sužalojimus, kuriuos matė ant O. kūno, įrašė į gydytojo išrašą. Jai buvo netikėta, kad O. buvo taip sužalotas.

Liudytojas A. K. C. posėdžio metu parodė, jog nuo 2020 m. spalio mėn. dirba VšĮ Telšių regioninėje ligoninėje, bendras darbo stažas 7 m. Budėjo ir į priėmimo skyrių buvo atvežtas mažametis vaikas dėl daugybinių sumušimų. Amžiaus neatsimena, tačiau vaikas verbaliai komunikuoti negalėjo, nes neturėjo įgūdžių. Vaikas labai bijojo aplinkinių žmonių, neleido jo apžiūrėti, ypač bandant su vaiko teisių darbuotoja ir su gydytoja pediatre nuimti sauskelnes, tai jis pradėjo klykti iš baimės. Ant vaiko kūno nuo galvos iki kojų buvo įvairaus senumo, dydžio daugybinės sumušimo žymės bei seni randai po buvusios žaizdos. Kai kurios žymės ant vaiko kūno buvo panašios į suaugusio asmens rankos pirštus, kaip kad jie būtų įspausti į odą. Mėlynės buvo plaštakos dydžio, jos galėjo būti nuo smūgio ar griebimo. Gaktos srityje buvo ar įdrėskimas, ar kažkas. Buvo sužalota ausis, galvos plaukuotoje dalyje irgi buvo senas randas. Tiksliai įvardinti kiekvieno sumušimo, spalvos, senumo negali, visus sužeidimus, mėlynes aprašė kortelėje. Trauminis poveikis galėjo būti ilgas, nes tai buvo panašu į sistemingą dažną smurtavimą prieš vaiką, nes kai kurios mėlynės buvo pageltonavusios, kitos buvo raudonos, mėlynos, kiek pažaliavusios, tai rodo, kad sumušimai yra įvairaus senumo. Žaizdų ir nubrozdinimų buvo ir šviežių, ir senesnių.

BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu perskaičius liudytojo A. K. C. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, esančius 1 t., b. l. 114-117, liudytojas juos patvirtino, ir parodė, jog sužalojimai ant sėdmens ar žasto negalėjo būti padaryti paties vaiko, nes suaugusiojo ir vaiko plaštakos dydis skiriasi. Nubrozdinimai bei mažos mėlynės galėjo būti paties vaiko kaltė, nes jis galėjo nugriūti. Rasti randai galvos plaukuotoje dalyje galėjo atsirasti ir jam krentant. Iš rando formos ir dydžio tikrai negalima tiksliai nustatyti, kaip jis atsirado. Kaip atsirado nubrozdinimai veido dešinėje pusėje, pasakyti negali. Randas už ausies kaušelio nelabai galėjo atsirasti vaikui nukrentant ir taip susižalojant ausį. Nubrozdinimai ant veido ir tarpupirščių sužalojimai buvo panašaus senumo ir galėjo atsirasti vaikui griūnant.

Liudytoja L. P. teismo posėdžio metu parodė, kad yra vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė. Socialinės paslaugos šeimai buvo teikiamos nuo pirmo vaiko gimimo, t. y. nuo 2012-2013 m. Šeimoje pradžioje kildavo daug problemų, pagrindinė buvo alkoholio problema, kuri paskui išnyko. Socialinės rizikos šeimų apskaitoje šeima atsidūrė, kai V. dar buvo viena su vaikais, t. y. M.ir G.. O. gimė(duomenys neskelbtini), tais pačiais metais jis buvo paimtas iš šeimos. Vaikui buvo nustatyta laikinoji globa ir O. iki 2018 m. vasaros augo vaikų globos namuose. Tuo metu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl V. smurto prieš dukrą G. L., todėl vaikai ir buvo paimti iš šeimos. Pasibaigus visam procesui, tėvai dėjo pastangas susigrąžinti vaikus į šeimą, stengėsi keisti gyvenimo būdą, nuo tada visiškai baigėsi alkoholio problema, vaikai buvo grąžinti į šeimą. O. į šeimą buvo grąžintas metų amžiaus. Tėvai turi negalias, todėl jiems dėl socialinių įgūdžių stokos buvo paskirta atvejo vadyba ir socialinės paslaugos. Šeimą lankė socialinė darbuotoja I. S.. Mokė prižiūrėti berniuką, paskui iš karto atsirado P.. Socialinis darbuotojas šeimai primindavo, kad pvz. reikia O. pakeisti čiužinį, nes jis šlapindavosi į lovą ir miegodavo savo šlapime, pasakoma ką nupirkti, ką daryti, ką pakeisti. Vykdavo vadybos, socialinis posėdis, ir vis klausdavo, kodėl nevažiuoja į sanatoriją, einamos problemos būdavo, bet tėvai vis rasdavo pasiaiškinimų. 2021 m. lapkričio 16 d. atėjus ryte į darbą, gal apie 9.30 val. paskambino iš darželio, kurį lankė O., kad vaikas yra atvestas sumuštas. Darželis informavo, kad tėvai pakviesti nepaaiškino, kas nutiko vaikui, aprengė vaiką ir išėjo. Su šeimos atvejo vadybininkę V. U. nuvykus į šeimą, tėvai iš karto buvo nusiteikę priešiškai. Berniukas sėdėjo lovoje, jis buvo permatomai baltai mėlynos odos, visas žandas buvo nubrozdintas, vaikas buvo išsekęs. Tėvas bandė prieiti parodyti vaiko žandą ir kai artėjo prie vaiko, jis pradėjo cypti, verkti. Paklausus, negalėjo paaiškinti kas nutiko, vienas iš tėvų sakė, kad jis nugriuvo vonioje, kitas sakė, kad nugriuvo koridoriuje, paskui sakė, kad nubrozdino M.. Tėvas pasakė, kad jis 7 val. išvedė P. į darželį ir nieko nebematė. O. ir P. lankė tą patį darželį, bet tėvas P. vesdavo 7 val., o mama O. – 8-8.30 val., tėvai sakė, kad jiems taip geriau. Tėvai dar sakė, kad O. griuvinėja, naktimis keliasi, ima peilius, save žaloja, negali palipti laiptais, nors pas globėją nieko tokio nebuvo. Aprengę vaiką, pasikalbėję su tėvais ir išvažiavo į ligoninę. Vaikas laiptais nulipo jau visai kitokia emocija, įsėdęs į mašiną kalbėjo. Ligoninėje vaiką apžiūrėjo. Vaiko visas kūnas buvo nusėtas mėlynėmis. Ant vaiko kūno matėsi taškai, gydytojo paaiškinimu, tai suaugusio žmogaus plaštakos įspaudai. Gydytojas paklausė, kas jam buvo nuplėšęs ausį, ji informacijos apie tai neturėjo. Ant viso vaiko kūno buvo tiek senų, tiek naujų mėlynių, kaklas buvo subraižytas, tokiomis kaip kraujosruvomis, o žando žaizda buvo šviežia, to ryto. Bandant atsegti sauskelnes, vaikas pradėjo cypti, verkti. Po gydytojų apžiūros su atvejo vadybininke vaiką nuvežė į budinčio globotojo šeimą. Dabar vaikas gyvena pas globėją I. D.. Vaikas atsigavo, atrodo, kad net negalia išnyko. Šeimoje lankosi socialinis darbuotojas ir atvejo vadybininkas. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojas šeimoje lankosi tik jei yra pranešimų iš policijos. Paklausus mamos, kodėl O. veda į darželį be kepurės ir pirštinių, kai lauke -20 laipsnių, mama atsakymo neturėjo.

Liudytoja S. J. teismo posėdžio metu parodė, nuo 2019 m. rugsėjo mėn. dirba Telšių lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)” judesio korekcijos specialiste. Nuo 2020 m. lapkričio mėnesio, kai O. atėjo į darželį, vaiką masažuodavo, mankštindavo tris kartus per savaitę. Jam nebuvo pilnai išsivystęs raumenynas, buvo gana silpnas, sutrikusi koordinacija, negalėdavo padaryti pritūpimų, fizinė vaiko būklė nebuvo tokia, kokia turėtų būti tokio amžiaus vaiko, vaiko fizinė būklė buvo silpna. Dirbant su vaiku jo fizinė ir emocinė būklė gerėjo. Judesio korekcijos paslaugas berniukui teikė 2021 m. spalio-lapkričio mėn. Pastebėdavo tai nudrėskimus, tai nubraižymus ant vaiko kaklo, tai su guzeliu ant kaktos ateidavo. Vasarą pakinkliuose buvo kaip kraujosruvos, paklausus tėtis paaiškino, kad vaikui sėdint ant lovytės, jis prisispaudė, nusibrozdino namuose. Ausis buvo sužalota, prie ausies spenelio toks lyg įdrėskimas, pamėlynavimas. Mano, kad tai galėjo būti patempimo, o ne virtimo pasekmė. Apie tai pranešė auklėtojai. Dirbo L. Š. arba D. Ž., kuriai tiksliai, nepamena. Taip pat pranešė socialinei darbuotojai I. R.. Auklėtojos į sąsiuvinį žymėdavosi, kas atsitikdavo ar ką pastebėdavo apie vaiką. Ar būdavo pranešama institucijoms, nežino. Įvykio dieną atėjus į darbą apie 7.50 val., auklėtoja jai parodė sėdintį O.. Priėjus prie vaiko matėsi ant žando žolės šapeliai, kuriuos nuėmė, kelnės buvo šlapios, su žvyru. Su darbuotojomis nusprendė, kad vaikas buvo pastumtas, apvirtęs. Pakėlus marškinukus matėsi raudona nugara. Su auklėtoja L. Š. pasikvietė logopedę, direktorę, kad surengti Vaiko gerovės komisijos posėdį ir pakvietė mamą paaiškinimui. Mama iš pradžių pasakė, kad nežino kas nutiko, o po to pasakė, kad mažoji mergaitė su žaislu sužalojo jam žandą. Direktorė pamačiusi, kad mama nieko nesako, pasakė, kad bus perduota vaiko teisėms. Sunkiai pamena, bet atrodo, kad mama vaiką išsivedė namo ir per pietus pas juos į namus atvažiavo policija, vaiko teisių specialistė. Tuo metu, kai O. buvo atiduotas mamai, ji grupėje nebuvo. Tą rytą ant vaiko virš menčių, menčių srityje buvo šviežias paraudimas. Kiek žino, vaikui buvo raidos sutrikimas. Vaikui turint šį sutrikimą sunkiau vystosi raumenys, sąnariai. Iš patirties žino, kad vaikui trūko maisto, vitaminų, galbūt mažas fizinis aktyvumas namie buvo. Matėsi nepriežiūra. Po vasaros atostogų berniukas buvo nusilpęs, net kėdutės eidamas nepanešė. O. labai godžiai valgydavo, o po savaitgalio atrodydavo, kad valgyti nori daugiau. Švaros trūko, kartais būdavo ir kojos nešvarios ir neprausto užpakaliuko kvapas. Kartą atsisakė masažuoti vaiką, dėl ilgų nagų. Vaikas būdavo ir su naujais rūbais, ir su nešvariais, su per dideliais batais ar aprengtas per plonai. Šilto kontakto vaiko su mama nematydavo. Kiek tekdavo matyti, tai nebūdavo taip, kad vaikas nenorėtų eiti namo, bet nebūdavo ir taip, kad labai norėtų. Yra mačiusi, kad vaikas verkdamas eina į darželį. Berniukui turint judesio korekcijos sutrikimus buvo didesnė tikimybė nugriūti. Jis grupėje eidavo greitu žingsniu ir būdavo, kad susvirduliuoja ir parklumpa ant kelių. O. griuvimo metu susižaloti buvo didesnė tikimybė, negu kitiems vaikams, tačiau kad grupėje berniukas būtų griuvęs ir susižalojęs, nematė.

BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu perskaičius liudytojos S. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius 1 t., b. l. 166-170, ji patvirtino ir nurodė, kad 2021 m. gruodžio 15 d. duoti parodymai tikslesni. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad motina skųsdavosi, jog vaikas nenori keltis, praustis ryte, yra isterikas. Motina su vaiku elgdavosi šaltai, neapkabindavo, neklausdavo, kaip jam sekasi. Pastebėjo, kad O. santykiai su tėvu šiltesni. Yra mačiusi, kad motina labai greitai eina su vaiku, jį tempia, grasina mušti. Susidarė įspūdis, kad O. bijo prisilietimų, būdavo susigūžęs. Gyvendamas pas globėjus, vaikas pasikeitė, tapo drąsesnis, išmoko padėkoti, šypsotis.

Liudytoja D. B. teismo posėdžio parodė, kad moko kaltinamųjų sūnų M. L., kuris mokosi „(duomenys neskelbtini)“. Jau 4 metus berniuką moko pagal individualią programą. Su tėvais matosi retai, daugiausia susiskambina, nes vaikas rytais yra atvežamas į mokyklą, pavakariais išvežamas namo. M. yra aprūpintas visomis mokymo priemonėmis, nusiskundimų dėl ugdymo proceso organizavimo neturi. Berniukas turi elgesio problemų. Iš M. pasakojimo žino P., G. ir M., tačiau niekada vaikas nepasakojo apie O.. Neturėjo didelių konfliktų su tėvais. Vaikas turi elgesio problemų, labai noriai eina į mokyklą, nelabai nori važiuoti namo, nelaukia savaitgalių, nes sako, kad namie nėra ką veikti. Apie O. sužinojo per apklausą policijoje. Žinojo, kad šeimoje yra 5 vaikai, bet M. niekada O. neminėjo. Nei prieš apklausą, nei po jos su M. nekalbėjo apie O.. Smurto ar sužalojimų žymių ant M. nėra mačiusi. Iš šeimos vienas M. lanko „(duomenys neskelbtini)“ progimnaziją, kiti vaikai laiko „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ progimnaziją. Berniukas nieko daug apie šeimą nepasakoja, nes yra uždaresnis. Pirmadieniais pasikalba ką jis veikė, tai papasakoja, kad prižiūrėjo brolį, sesę, buvo lauke su jais, žaidė su planšete, žiūrėjo televizorių.

Liudytoja R. S. teismo posėdžio parodė, kad dirba lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“, buvo O. logopedė ir yra Vaiko gerovės komisijos pirmininkė. 2021 m. lapkričio 16 d. atėjus į darbą, prie kabineto laukė vaiko auklėtoja L. Š., kuri informavo, kad vaikas yra sužalotas. Apžiūrėjus O. akį, nubrozdinimus, informavo administraciją ir pasiskambino vaiko mamai. Valandos bėgyje sukvietė Vaiko gerovės komisijos posėdį ir mamos paprašė paaiškinti kas atsitiko vaikui. Mama iš pradžių sakė, kad vaikui paleido iš žaislo mažoji mergaitė. Akis buvo patinusi, raudona, atrodė smarkus ir skausmingas nubrozdinimas, kuris buvo šviežias. Paklausus, koks tai žaislas, mama pasakė, kad vaikas lygtai apvirto.

BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo perskaityti liudytojos R. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, esantys 1 t., b. l. 151-156.

Liudytoja R. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad paklausus iš kokio žaislo vaikui buvo mesta, kur vaikas sėdėjo, kur mama buvo, paaiškinimų negavo. Bendrauta buvo oficialiai, visi sėdėjo prie stalo, kaltinimų nebuvo, iš mamos buvo agresija. Mama po to aiškino, kad ji vedėsi vaiką už rankytės, jis nespėjo eiti ir nugriuvo. Tikėtina, kad vaikas griuvo ir susižalojo. Nuo mesto žaislo negalėjo būti tokie nubrozdinimai. Išvadų nepadarė, perdavė toliau aiškintis Vaiko teisėms. Jei lyginti P. su O., mano O. yra skriaudžiamas labiau, jo rūbai ir batai ne visada švarūs ir tvarkingi, batai neatitiko vaiko kojos dydžio. P. ateina tvarkingas į darželį, rūbai ir batai tinkamo dydžio. O. batai keletu dydžių didesni, vaikas atkartoja kelis žodžius, bet pasakyti savarankiškai ar papasakoti negalėdavo. O. nėra emocingas, kai gyveno su tėvais, jis nelabai reiškė emocijas. O. buvo nubrozdintas skruostas, šviežia žaizda, patinusi, kaktoje tą kartą nieko nebuvo, bet kaktoje anksčiau yra buvęs vienas kitas guzas. Pasidomėdavo auklėtojos, bet mama tikriausiai informuodavo auklėtoją, nes auklėtoja sakydavo, jog mama paaiškino, kad vaikas įpuolė į stalą. Tą kartą mama nieko neinformavo, todėl pasikvietė į Vaiko gerovės komisiją. Ji yra logopedė, ne auklėtoja, vaikų nepriima ir tėvams duoti pastabų negali. Ar tą dieną vaikas buvo su per dideliais batais, pasakyti negali.

Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu parodė yra Telšių socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja, su šeima dirba nuo 2018 m. sausio 5 d., yra dvi socialinės darbuotojos šeimoje. Šeima išsinuomojo būstą(duomenys neskelbtini) kaime. Vaikai buvo paimti iš šeimos, bet tėvų iniciatyva tais pačiais metais birželio 20 d. grąžinti į šeimą. 2021 m. lapkričio 16 d. buvo gautas skambutis iš lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ socialinės pedagogės, kad vaikas į darželį atvestas su nubrozdintu veidu. Su šeima konfliktų nėra, pasitaria, visi kartu vyksta apsipirkti, jie praneša visas naujienas. O. dažniausiai kambaryje būdavo vienas, ramus. Vaikui trūko meilės, o kiti vaikai apspitę tėvus, tėvai jiems viską superka, kas reikalinga darželiui. Kai vaiką paėmė iš šeimos, jos nebuvo. Šeimą lanko beveik kiekvieną dieną. Atėjus ji O. pakalbindavau, bet jis nekalbėdavo, jis pasislėpdavo po antklode arba ateidavo į svetainę, būdavo kartu, šypsodavosi, buvo su pampersais, bet dažnai buvo išsigandęs. Klausdavo tėvų, kodėl O. vienas savo kambaryje lovoje, sakydavo, kad jis miega, yra pavargęs po darželio, nors keturi vaikai būna su tėvais ir žaidžia, žiūri televizorių. Kai nueidavo pas jį į kambarį, jis dažniausiai gulėdavo lovoje, bet būdavo, kad vaikščiodavo po kambarį. Vaikas lankė darželį. Kiti vaikai energingesni. Būdavo, kad O. batai per dideli, be kepurės nuvesdavo į darželį. Jai apie tai pranešdavo socialinė pedagogė iš darželio ir ji su šeima tai aptardavo. Tėvai paaiškindavo, kad batus pirko be vaiko, todėl dideli, arba neranda kepurės. Vaikai turi po vieną porą batų sezonui. Matė, kad O. buvo nupirkti nauji batai, bet jie buvo per dideli. Ji tarpininkauja, lydi į parduotuves apsipirkti, pasitaria ko kam reikia, būdavo V. A. ir vienas ką nors nuperka. Vaikais yra rūpinamasi, pasitariama su ja. Pagalba jiems yra reikalinga, kaip tėvai vieni rūpintųsi vaikais be socialinio darbuotojo, negali atsakyti. V. pergyvena, kad negali matyti O., jai rūpi tas vaikas, dažnai klausia, sako, jog jaučiasi blogai nematydama vaiko. Kitų vaikų atžvilgiu smurto nėra pastebėjusi. Ant O. kūno yra mačiusi ausies paraudimą, mėlynes ant rankų ir kojų, tėvai paaiškindavo, kad apvirto, įpuolė, iškrito iš lovos nakties metu, nes keliasi, eina į virtuvę ir apvirsta. O. higiena bloga, nemalonus kvapas kambaryje, lova šlapia, pampersai nepakeisti. Paliepus, mama pakeisdavo vaiko pampersą. Tam kambaryje buvo du berniukai, O. ir vyriausias vaikas. Tėvai norėjo nupratinti nuo sauskelnių, vaikas būdavo ilgai laikomas ant puoduko, pakėlus matėsi paraudęs užpakaliukas. Žaislų buvo. Kad O. pats save žalotų, nematė, ji kalbindavo vaiką, bet jis nekalbėdavo, šypsodavosi ir iš tolo žiūrėdavo. Gavusi pranešimą apie sužalotą vaiką ir nuvykusi į šeimą, matė paraudusią ausį, buvo kaip paplėšta. Kalbėjo su šeima, tėvai aiškino, kad vaikas užsigavo, o gal kitas vaikas papešė. Kiti vaikai nesakė, kad kas iš jų ką nors jam padarė. Yra mačiusi kraujosruvas ant O., buvo guzas ant kaktos, bet buvo pasakyta, kad vaikas naktį įpuolė į durų staktą eidamas į virtuvę, pasak tėvų, vaikas nieko nežadina ir dažnai naktį eina pavalgyti. Veidas būdavo nubrozdintas ir anksčiau, to niekas nepaaiškindavo.

BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, esantys 1 t., b. l. 139-141, kuriuos liudytoja patvirtino. Liudytoja I. S. patvirtino, kad tėvų paklausus, kas buvo, jie pasakė, jog vaiką išvedė į darželį sveiką ir nežino iš kur atsirado nubrozdinimas vaikui. Būdavo, kai paliepdavo aprengti O. ir atsivesti į kambarį, O. noriai būdavo kartu. Kalbėjo su tėvais, jie paaiškino, kad vaikų neskiria. Žiemą, kai šlapia, dažnai O. reikėjo nešti, todėl vaikus į darželį vesdavo atskirai. Dabar O. gyvena pas globėjus, tėvai negali su vaiku susitikti. Iš tėvų dažnų klausimų, kaip sekasi O., nėra. Paklausė per visą laikotarpį gal 10 kartų. Buvo kreiptasi į gydytoją V. R., paaiškino, kad vaikas pavargsta parėjęs iš darželio, bet vaistų nebuvo skirta. Kiti vaikai yra energingi. Vaikas neatrodydavo alkanas, mano nėra draudimo vaikui valgyti. Darželyje sakydavo, kad vaikas daug valgo, tėvai taip pat sakydavo, kad vaikas daug valgo namuose. Tėvai važiuodavo pas gydytojus vieni, buvo kartu tik pas gydytoją V. R.. Kai vaikas pradėjo eiti į darželį, jis tapo guvesnis, labiau bendravo. Mano, kad tėvai geba rūpintis vaikais, kodėl O. buvo išskirtas, nežino. P. mokėjo išsireikalauti, o O. buvo ramaus būdo. V. gal dėl savo nesupratimo neskyrė O. tiek dėmesio. Kad tėvai iš vaiko tyčiotųsi, nematė. Nėra mačiusi kitų vaikų su nubrozdinimais. Mano, kad tėvai vienodai rūpinasi vaikais. Niekada vaikai nesiskundė, kad tėvai smurtautų prieš juos ir yra per maži, kad pasakytų, nori ar nenori į darželį.

BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, esantys 1 t., b. l. 139-141. Liudytoja patvirtino, kad matė ant O. kaktos gumbą ir pradėjusią geltonuoti kraujosruvą, vasario 1 d. gumbo nebuvo. Tėvai visada sakydavo, kad vaikas įpuolė.

BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu perskaičius liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, esančius 1 t., b. l. 146-148), liudytoja patvirtino parodymus, jog yra mačiusi vaiką ir nuogą arba su maikute ir sauskelnėm.

Liudytoja R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamųjų kaimynė. Jiems parsikrausčius, pirmą Kalėdų naktį kaimynai iškvietė jiems policiją dėl triukšmo. Atvyko policija, pasižiūrėjo ir išėjo. Yra buvusi (duomenys neskelbtini) namuose kai jie nusipirko muzikinį centrą. Pirmą savaitę grojo garsiai muzika, kitą savaitę pradėjo ir dainuoti. Nebeiškentusi, nuėjo ir pamatė V. A. prie muzikinio centro su mikrofonu rankoje, šalia vežimėlyje buvo kūdikis, buvo šviesos efektai, o kambaryje buvo didelė netvarka. Paklausė, ko nesusitvarko, V. paaiškino, kad laukia, kol atveš chemikalų. Paskui buvo pokalbis dėl rūkymo, nes rūkydavo tualete, bet taip pat išsiaiškino. Vaikai švarūs, bendraujantys, mandagūs, aprengti, sutvarkyti, vaikai turi telefonus, juos sutikus, pakalbina, vaikai papasakoja kaip jiems sekasi. Šeimoje atrodo yra keturi vaikai. Pradžioje, kai jie parsikraustė vis ateidavo pas juos draugai, dabar nebeateina, nebemato. Ji gyvena virš jų, nemato ar skriaudžiami vaikai, nieko negirdi, jokių mušimų ar vaikų cypimų. Santykiai kaimyniški, Kalėdom iš jų net dovanų gavo. Vaikai aprengti, važinėja dviračiais, nieko blogo pasakyti negali.

Liudytoja V. U. teismo posėdžio metu parodė, kad yra Socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė. Pirmas apsilankymas šeimoje buvo 2018 m. rugsėjo mėn., tada buvo keturi vaikai – M., G., P. ir O.. O. vienas pats sėdėjo lovytėje be jokių emocijų, žaislų neturėjo. Tai pastebėdavo ir kitų apsilankymų metu, todėl manydavo, kad tai yra dėl vaiko negalios. Ji lankydavosi retai, gal pora kartų metuose. Pamena, matė O. kaktoje gumbą, tėvai paaiškino, kad vaikas naktį tamsoje ėjo ir užsigavo. Tada buvo kartu su socialine darbuotoja I. S.. 2021 m. lapkričio 16 d. paskambino Vaiko teisių specialistė L. P. ir paklausė, ar žino, jog yra sumuštas O.. Kartu nuvažiavo į šeimos namus (duomenys neskelbtini) gatvėje, ant O. veiduko vienoje pusėje matėsi didelis nubrozdinimas. V. buvo labai išsigandusi ir V. susinervinęs. Prašė paaiškinti kas atsitiko, bet V. atsisakė paaiškinti. V. pasakė, kad nieko nežino, nes ne jis vaiką vedė, o mamai iš namų vaiką išvedus, to nebuvo. Vaiko teisių specialistė priėmė sprendimą, kad reikia paimti vaiką ir vežti pas gydytojus, paprašė palydėti į gydymo įstaigą. Nuvažiavo į ligoninės priimamąjį, ten O. apžiūrėjo gydytojas, paskui atėjo vaikų gydytoja I. B., atliko apžiūrą. Apžiūrą atliko labai išsamiai, pradėjo nuo galvytės, nuo plaukų, ausų, tarpupirščius apžiūrinėjo ir viską rašė. Kiek pamena, ant rankytės buvo pirštų žymės, likusios mėlynės ir ant nugaros senesnių pirštų žymių. Gydytojai nekomentavo. Liečiantis prie vaiko užpakaliuko, vaikas sureagavo, bijojo numauti sauskelnes. Nebepamena, ar buvo dar kokių sužalojimų. Porą kartų su socialine darbuotoja I. S. atvažiavus pas juos į namus apie 18 val., visi vaikai būdavo pasiruošę miegui, tėvai paaiškindavo, kad tik šiandien taip sugalvojo anksti miegoti, tačiau kilo įtarimai, kad tai vyksta nuolat. Vieno apsilankymo metu teko matyti O. sėdintį be emocijų ant puoduko. Kildavo įtarimas, kiek ilgai tas vaikas sėdi ant puoduko, nes atvykus vaikas sėdėjo ir išvykstant jis dar tebesėdėdavo, o tai gal 15 minučių. O. lova buvo netvarkinga, čiužinys su kvapu, kalbėjo, kad būtina jį pakeisti, po kurio laiko čiužinį pakeitė. O. emocijų nerodymas joms sukėlė klaidingas išvadas, nes dabar teko bendrauti su globėja, kuri akcentavo, kad vaikas kalba, pas jį daug emocijų. Pati vaiko dabar nematė. Apsilankymų buvo daugiau, kai buvo projektas „Vaikų svajonės“, iš projekto gaudavo dovanėlių ir jas nuveždavo. Iki pietų vaikai būdavo darželyje. Buvo atvejis kai tėvai nenorėjo vaikų vesti į darželį, turėjo kalbėti ir įtikinėti, kad O. ir P. privalo lankyti darželį.

BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu perskaičius liudytojos V. U. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, esančius 1 t., b. l. 159, liudytoja juos patvirtino, ir parodė, kad ankstesni parodymai buvo tikslesni, o dabar praėjo daug laiko ir sunku viską prisiminti. M. yra emocijų ir elgesio sutrikimas, todėl tėvų požiūris į jį taip pat yra skirtingas nei į kitus vaikus. Vaikai nėra vienodai mylimi. Iš socialinių darbuotojų pasakojimų žino, kad kitiems vaikams nuperka ką nors, o M. pamiršta. Ar tėvai turi įgūdžių, sprendžia iš to, kaip jie rūpinasi vaikais. Vieną kartą yra mačiusi O. nuogą ant puoduką. Apsilankymų šeimoje nebuvo daug. Kol šeima gyveno(duomenys neskelbtini), visus kartus nuvykus O. buvo vienas pats kambaryje, ne su kitais vaikais. Pokalbiai su šeima vyko ir telefonu, paskui lankėsi dėl guzo kaktoje. Atvažiavus, vaikas jokių emocijų nerodė, jis buvo ant puoduko, guzas buvo praėjęs, pradėjęs žaliuoti. Iki to įvykio buvo alkoholio vartojimų, prasidėjo tėvystės kursai, psichologų konsultacijos, lankymasis pas gydytojus. Kas liečia vaikus, V. neprieštaraudavo, ką pasakydavo padaryti, tą ir padarydavo, bet su socialinio darbuotojo priminimais, kontrole. Ar O. buvo maitinamas pakankamai, pasakyti negali. Rinko informaciją iš kitų, iš darželio buvo gauta informacija dėl maitinimo. Maisto neatveždavo.

Liudytoja A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad yra lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ mokytojos padėjėja. Darželyje dirba nesenai, gal pusmetis iki įvykio. O. buvo užguitas, kai ateidavo mama, vaikas niekada nepasitikdavo mamos su džiaugsmu, mama niekada nepaklausdavo ką vaikas veikė, kaip jam sekasi, mama ateidavo pikta ir susinervinusi. Vaikas atsigaudavo prieš pietus, pradėdavo su kitais vaikais žaisti, matėsi, kad yra jautresnis, tylus, nekalbus. Matydavo, kad nagučiai nekarpyti, rūbai netvarkingi, jam apsipylus kitą dieną atvesdavo su tuo pačiu megztuku, bet apsuktu į nugarą. Tėvams pastoviai apie tai buvo sakoma ir primenama. Ryškus skirtumas pasimatė vaikui pabuvus pas globėjus, tada pirmasis buvo vyriškis, pabuvus pas jį, vaikas su šypsena bėgdavo jo pasitikti, apsikabindavo, globėjas jį ant rankų pakeldavo. Mama kitus vaikus veda į darželį, bet nė karto eidama pro šalį nėra užėjusi į O. grupę paklausti, kaip O., nebuvo net paskambinus pasiklausti. Mano, kad O. jai nelabai rūpi. Pamena, buvo ruduo, tėvų prašė atnešti guminukus, tai atnešė tokius, kurie vaikui buvo ryškiai per maži, dažnai atvesdavo be pirštinių, be šaliko. Vaikas valgydavo viską, ką darželyje duodavo, buvo išblyškęs, pastoviai prašydavo vaikui nukarpyti nagučius, kad neįbrėžtų kitam vaikui, nėra mačiusi, kad žalotų kitus vaikus ar save. Pamena atvedė jį su guzu, bet guzas jau buvo pageltonavęs.

BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu perskaičius liudytojos A. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, esančius 1 t., b. l. 133-136, liudytoja juos patvirtino, ir parodė, kad V. A. yra mačiusi gal vieną kartą, kai atvedė ar pasėmė vaiką. Matėsi šalti santykiai su vaiku. Po O. paėmimo nei tėvas, nei mama nėra nė karto klausę apie vaiką. Dabar O. darželio nelanko, jį kažkur išvežė.

Liudytoja I. R. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba lopšelyje darželyje „(duomenys neskelbtini)“ socialine pedagoge. Dirbti pradėjo 2020 m. rudenį, lapkričio mėn. teko susidurti su šia šeima dėl dažnų vaiko mėlynių. Viską stengėsi užfiksuoti savo asmeniniuose užrašuose ir po kiekvieno incidento informuodavo socialinę darbuotoją I. S.. Informuodavo dėl nešvaros, dėl per didelių batų, kad vaiką žiemą veda be kepurės ir pirštinių. P. šeima rūpinosi tikrai gerai, visiškai skirtingai, nei O.. Kai žiemą O. atveda be pirštinių, nuėjus pas P. į grupę, tai su P. viskas būdavo gerai. Su mama ir tėvu buvo daug kalbėta dėl higienos, nes vaikas, pradėjus lankyti darželį, buvo labai apleistas, nesutvarkyti plaukai, nagučiai nekarpyti, rūbeliai su specifiniu kvapu, prišlapintomis kelnėmis, nors tuo tarpu su P. viskas buvo gerai. Po pusmečio su vaiko rūbeliais mama ėmė šiek tiek susitvarkyti. Ne kartą vaiko rūbai ir batai buvo per dideli. 2021 m. balandžio 7 d. užfiksavo, kad žieminiai batai per dideli, vietoj 24 dydžio buvo 29 dydžio. Iš karto buvo sakyta mamai ir socialinei darbuotojai. 2021 m. vasario 1 d. mama pranešė, kad neves vaikų į darželį, kalbėjo, jog O. yra mėlynas, nes save žaloja. Ji apie tai informavo socialinę darbuotoją I. S.. Vaiko tėvai neatvedė, jo nematė. Lapkričio mėnesį vaikas buvo atvestas su paplėšta ausimi, aplinkui mėlyna, ausis atlėpusi, tėvų paklausus kas atsitiko, jie paaiškino, kad vaikai jį nuskriaudė. Policijai pateikė nuotrauką, bet joje nelabai matosi, nei gyvai atrodė. Daug kartų vaikui buvo vienur kitur pamėlynavęs kūnas, tėvai aiškino, kad jis pats save žaloja, krenta iš lovos naktį, nors dirbo toje grupėje ir nepastebėjo, kad vaikas kristų iš lovos per pietų miegą, jis nesikeldavo. Pastebėjus ant vaiko įdrėskimus ar bet kokius sužalojimus iš karto buvo sakoma socialinei darbuotojai, kalbama su tėvais. Tėvai aiškino, kad vaikas save kandžioja, save žaloja, nors dirbdama toje grupėje nei ji, nei kitos auklėtojos to nepastebėjo. Su negalią turinčiais vaikais dirba 17 metų ir paauglystės laikotarpiu pastebėdavo vaikų kandžiojimąsi, galvų trankymą. O. pradėjo lankyti darželį apie 4 metų amžiaus. Kai pradėjo lankyti darželį, vaikas atsigavo. Pastebėjo, kad tėveliai ateina pasiimti ir nebendrauja su vaiku. Pakalbėjus apie tai su tėveliais, jie gal truputį pradėjo bendrauti su vaiku. Vaikui trūko bendravimo ir tai matėsi. Su mama buvo sunku susikalbėti, gal su tėvu šiek tiek lengviau. Nesijautė meilės vaikui, pyktis vaikui iš mamos pusės, ji pastoviai nepatenkinta, viskas blogai. Apie tai ne kartą buvo kalbėta su vaiko tėvu, gal jis dalį pareigų prisiimtų sau iš mamos, jeigu jai per sunku. Jautėsi, kad tas vaikas išskirtas iš tos šeimos, nes mergaitė pradėjo lankyti darželį, ja rūpinasi gerai, kaip ir P.. Vaikas visada gerai ir daug valgė. Pastebėjo, jog vaikas priešiškai nusiteikęs puodukui, išsigandęs, tėvai įvardijo, kad sodina vaiką ant puoduko 20-30 minučių, kalbėjo su tėvais, kad tai per ilgas laikas. Po to, kai pastebėjo O. paplėštą ausį, pradėjo atidžiau stebėti šeimą ir daug su jais bendrauti. Visi skambučiai tėvams buvo dėl O., kad kažkas su juo negerai. O. matė iki lapkričio mėnesio, kai vaikas buvo atimtas iš šeimos. Kai ateidavo vaiko pasiimti iš darželio laikinas globėjas, vaikas bėgdavo pas jį išskėstomis rankomis. Bendravimo stoka su vaiku matėsi šeimoje. Su tėvais buvo kalbėta, pasiūlyta daugiau laiko skirti O., pažaisti su juo. Daug kalbėdavo su tėvais, būdavo pykčių ir grasinimų iš tėvelių, bet daugiau pykčio buvo iš mamos už kritiką. Atrodė, kad O. yra ne iš jų šeimos.

BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu perskaičius liudytojos I. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, esančius 2 t., b. l. 21-23 , liudytoja juos patvirtino, ir atsakydama parodė, kad paklausus mamos, kodėl O. be kepurės, aiškino, kad nerado. O. džiugiau ėjo prie tėvo, nei prie mamos. Kai buvo vaikui paplėšta ausis, ji V. rodė klausdama, ar tikrai kitas vaikas galėjo taip padaryti, V. pasilenkęs prie vaiko žiūrėjo ir kažką sakė „ji nervuota, ką ana čia daro“. Tik pradėjus kalbėti apie O., mamos veidas pasikeisdavo, visa įsitempdavo, susidarė vaizdas, kad vaikas ją nervuoja. Dažniausiai mama atvesdavo vaiką į darželį, į pastabas sureaguodavo, kartais ne iš karto, tik po kelių dienų.

Liudytoja L. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. dirbo Telšių apskrities Vaiko teisių skyriaus mobiliojoje komandoje kaip specialistė, gavo pavedimą dirbti su šia šeima. Šeimoje yra tėtis V. A., mama V. ir tuo metu šeimoje buvo 4 vaikai – M., P., G., M.. O. jau buvo paimtas iš šeimos, nes buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis dėl fizinio smurto. Pavedimą dirbti su šeima gavo gruodžio 1 d., o gruodžio 2 d. nuvyko į namus. Kai šeimoje įvyksta krizė, vaikas paimamas iš šeimos ir paskiriama mobili komanda, trys specialistai – psichologas, socialinis darbuotojas ir priklausomybių ligų specialistas darbui su šeima, kad išsiaiškinti kokios pagalbos reikia šeimai. Užduotis per 30 darbo dienų įvertinti tos šeimos situaciją, santykį tarp vaikų ir tėvų. Tėvai buvo šoke, svarstė ar priimti mobilios komandos specialistus į savo namus. Su šeima susitiko gal septynis kartus, visa šeima buvo ne visais kartais. Pirmo susitikimo metu buvo visi šeimos nariai, kitais kartais nebuvo vaikų. Tėvai nervinosi, pyko dėl susidariusios situacijos, dėl to, kad yra kišamasis į šeimą. Šeimoje ne pirmi metai lankėsi socialinis darbuotojas. Bendraujant su vaikais, iškilo nemenkų abejonių dėl vaikų saugumo, dėl netinkamo tėvų valdžios panaudojimo. Pirmųjų susitikimų metu su vaikais namuose buvo pastebėtos įrengtos kameros, bendraujant su vaikais, matėsi, kad jie sukasi nuo kamerų, nori nuo jų slėptis. Bendraujant su M., jis įvardijo, kad nenori ir bijo, nes tėtis paskui peržiūri vaizdo įrašus ir viską mato, jei kas negerai, bara. Buvo grįžusi G. iš mokyklos. Kiti specialistai bendravo su tėvais, o ji vaikams pasiūlė piešti ir Kalėdų seneliui parašyti laišką. Vaikai piešė eglutę, dovanėles kiekvienam šeimos nariui, išskyrus O.. Vaikai paaiškino, kad jam jų nebereikia, apie O. jie visiškai nieko nekalbėjo. Nustebino tai, kad paprašius išpakuoti nupieštas dovanėles, tai paaiškino, kad tėčiui bus įrankiai, mamai – kosmetika, vienam vaikui telefonas, kitam planšetė, broliui mašinėlė, mažajai mergaitei kažkoks žaisliukas, o O. maistas, G. įvardino, kad maistas – dešrytė. Po vaikų apklausos teisme tėtis buvo piktas ir sakė, kad mobilios komandos nebepriims, buvo apsunkinti susitikimai su vaikais. Kalbantis su V., buvo prieita išvados, kad jiems taip nenaudinga elgtis. Po to sutiko bendradarbiauti. Prieš paskutinį susitikimą V. atvedė vaikus į Vaiko teisių apsaugos skyrių, su vaikais pabendrauti atskirai. V. paaiškino, kad filmavimo kameros yra dėl šeimos saugumo, nes yra buvęs incidentas dėl V. brolio ir jiems ta filmavimo kamera yra svarbi. Paaiškino, kad filmavimo kameros nėra pirmo būtinumo, kai tuo tarpu berniukų kambaryje nebuvo įsuktos lemputės, virtuvėje atviri laidai. Susidarė įspūdis, kad vaikai yra per mažo amžiaus, jog vieni patys ryte atsikelia ir apsirengia, susiruošia mokyklai, papusryčiauja ir ne visada tinkamai apsirengia. Šeimoje nėra jokių taisyklių. Vaikai apie O. kalbėjo nenoriai, tarsi jo nebebūtų.

Liudytoja Z. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba(duomenys neskelbtini) darželio „(duomenys neskelbtini)“ grupės mokytoja, anksčiau dirbo „(duomenys neskelbtini)“ grupėje. Į darželį O. atveda globėja I. D. ir jos vyras. O. pirmą kartą į „(duomenys neskelbtini)“ grupę paimtas iš šeimos į globėjų rankas, atėjęs jautėsi puikiai, apžiūrinėjo žaislus, patyrinėjęs žaislą, padėdavo į vietą, kontakto su kitais vaikais nesurasdavo, grupinių žaidimų nebuvo. O. turėjo sutrikimų valgymo metu, jam užeidavo kažkoks negerumas, pasitraukdavo nuo stalo, reikėdavo jį įkalbėti ir jis grįždavo, kartais pakrisdavo ant grindų, bet nesuprasdavo, kodėl tai įvykdavo, kartais nenorėdavo miegoti pietų miego, bet pasikalbėjus viskas išsispręsdavo. Jis daugiau verkdavo. Bendrose veiklose nelabai norėdavo dalyvauti, labiau norėjo žaisti vienas. Rudenį perėjo į vyresniųjų grupę. Jau jautėsi daugiau subrendęs, jau norėjo žaisti su bendraamžiais, po atostogų mielai pradėjo dalyvauti muzikinėje veikloje. Jam sunku daineles padainuoti, nes O. netaria daug žodžių, jo sutrikusi, padrika ir neaiški kalba. Vyresni vaikai, ypač mergaitės atranda su juo bendrų veiklų, draugauja, ir O. jaučiasi laimingesnis suradęs draugų. Vaikas turi specialiųjų poreikių. O. mėgsta judrius žaidimus, išėjus į lauką viską išbando. Pirmą kartą atėjus į darželį jis dar buvo su pampersais, jam reikėjo parodyti kur tualetas, dabar jau sąmoningai žino kada reikia eiti į tualetą, kada plauti rankas. Vaiko koordinacija buvo sutrikusi, dabar šiek tiek pasitaisė. Jis yra labai savimi pasitikintis, viską valgo, nori padėti sutvarkyti indus. Kalba labai neaiški, neaiški sakinių struktūra, vaikas lanko logopedės užsiėmimus, dalyvauja (duomenys neskelbtini) būrelyje pagal savo sugebėjimus, lavinama jo motorika, mėgsta dėlioti. Santykiai su globėjais labai geri, ne kiekvienas tėvelis šitaip bendrauja su savo vaiku. Globėja O. labai myli, O. taip pat labai ją myli, apsikabina, laukia, vadina mama. Vaikas apie tėvus nėra paklausęs. Tėvai niekada neskambino, neturint raštiško sutikimo jų įleisti negalima.

Liudytoja L. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad 25 metus dirba lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja. O. jų grupę pradėjo lankyti 2020 m. spalio mėn. Pirmais metais labai sirgo, vaiką tėvai laikydavo dažniausiai iki pietų, vasaros laikotarpiu vaiko į darželį nevedė. Vaikas buvo nemylimas, neprižiūrėtas. Su auklėtoja turi bendrą sąsiuvinį, kur fiksuoja įvairius įvykius. 2020 m. gruodžio mėn. vaikas buvo atvestas be kepurės, šaliko ir pirštinių, mama tada paaiškino, kad pamiršo.

BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu perskaičius liudytojos L. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, esančius 1 t., b. l. 120-123, 127-130, liudytoja juos patvirtino. Liudytoja nurodė, kad O. į darželį daugiau atvesdavo mama, tėtis atėjęs paimti vaikų, paimdavo ant rankų ir išsinešdavo abu vaikus. Atėjus tėvui jo paimti, vaikas jokios reakcijos nereiškė. Yra vaiką tėvai atvedę per dideliais batais, yra tėvas atvedęs vaiką be kepurės tik su uždėtu kapišonu. Po viso šito įvykio mama atėjusi pasiimti vaiką, pagrasino, kad bus susidorota Klaipėdos kriminalinės policijos. Visada yra įtampa. Tėtis yra taip pat ne kartą sakęs, kodėl jos žmona terorizuojama, šantažuojama. Po O. paėmimo tėvai praeina pro grupę ir nė karto nėra užėję ar paklausę kaip vaikui sekasi. Buvo atnešę megztuką Kalėdų šventei, bet šventė buvo pasibaigusi. Bendrų renginių nebuvo, bet buvo eksponuojami vaikų darbeliai, kiti tėvai pasidžiaugia, o jie – ne.

Liudytoja D. Ž. parodė, kad dirba lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ auklėtoja su specialiųjų poreikių vaikais. O. pradėjo lankyti grupę 2020 m. spalio mėn. Nuo pat pirmų dienų vaikas noriai ėjo į darželį, lengvai išsiskirdavo su mama, nerodė jokių emocijų ar ilgesio mamai, kalbėti nemokėjo, nenorėdavo eiti namo. Mama visada buvo pikta. Kartais į darželį atvesdavo ir tėtis, jis elgdavosi kažkaip kitaip su vaikais, pakalbindavo, o mama visada būdavo pikta, pavargusi, nesidomėjo vaiko ugdymu. Su auklėtoja L. Š. komunikavimo sąsiuvinyje užsirašydavo, jei kas nors įvyksta. Pastebėjo, kad dažnai kartodavosi nelaimingi atsitikimai, vaikas dažnai ateidavo į darželį su mėlyne, guzu. Paklausus, mama sakydavo, kad vaikas pats save žaloja, bet grupėje to nepastebėjo. Jei kas vaikui nepatikdavo, jis pakrisdavo ant stalo, bet nei savęs, nei kitų vaikų neskriaudė. O. buvo atėjęs su praskelta lūpa, papasakoti kas buvo, vaikas nemokėjo, bet jis parodydavo į lūpą ir pasakydavo „mama“. Vaiką paėmus iš šeimos ir atidavus globėjams, jis atgijo, ateidavo linksmesnis, pradėjo rodyti emocijas. Nors tėvai į darželį vedė kitus du vaikus, nė karto nesidomėjo, kaip O. sekasi, neskambino pasiklausti, kaip jis jaučiasi. O. buvo atvestas su parskelta lūpa. buvo guzas, auselė paplėštą, bet visada tėvai paaiškindavo, kad jį nuskriaudė broliukas, kad vaikas atsikėlęs naktį vaikščiojo ir atsitrenkė į durų staktą arba į kriauklę vonioje. Buvo, kad vaiką atvedė nubrozdintu veidu, tada dirbo auklėtoja L.. Kitą dieną ant vaiko veido nubrozdinimas dar labiau buvo išryškėjęs. Ant užpakaliuko pastebėjo ilgas sėdėjimo žymes. O. valgydavo savarankiškai ir noriai, turėjo gerą apetitą. Kilo įtarimas, kad vaikas yra nemylimas ir neprižiūrėtas.

Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad du metus dirbo laikinu globėju. Vaiko teisių tarnyba atvežė O. 2021 m. lapkričio 16 d. dėl smurto šeimoje. Gruodžio mėnesį iškėlė. Vaikas buvo pasimetęs ir nedrąsus, veidas buvo patinęs, negalėjo suprasti, ar jis sumuštas, ar kas jam nutiko, tik po kelių dienų pasimatė nubrozdinimai, gal apvirtęs buvo. Mėlynių ant kūno buvo, bet jų galėjo vaikui nuo bet ko atsirasti, nebūtinai mušimo žymės turėjo būti. Vaikas mažai kalbėjo, sunku buvo suprasti ką kalba. Jis buvo 4,5 metų amžiaus. Berniukas nuolat būdavo su juo, vienas nenorėjo būti, o ir jis bijojo palikti vaiką vieną, kad nesusižalotų, lipant laiptais reikėjo saugoti, vienas paliktas imdavo verkti, šaukti. Vaikas sunkiai užmigdavo, reikėjo būti kartu su juo, pradėdavo verkti, gal ko bijodavo. Naktį jis miegodavo gerai, nevaikščiojo. Miegodavo šalia, jo negalėjo vieno palikti, naktį nusispardydavo, iš lovos iškritęs nebuvo. Bijojo sėstis ant puoduko, visą laiką buvo su pampersais. Jam sunkiai sekėsi žaisti su žaislais, juos išmėtydavo, kartais kildavo agresyvumo požymiai bet kam ir juokdavosi. Jo elgesys buvo nenuspėjamas, koordinacija buvo sutrikusi, nuolat reikėjo jį prižiūrėti. Į darželį veždavo, išlipus iš mašinos, jis gale mašinos imdavo verkti balsu, tekdavo raminti. Darželyje jam buvo pažįstama aplinka, viskas buvo gerai, buvo patenkintas ir namo važiuodavo laimingas. Nelabai patikdavo jam maudytis, ožiuodavosi. Žiūrėdamas televizorių ar gatvėje pamatęs kokią moterį, sakydavo „mama“. Tėvo nei karto neminėjo. Svetimų žmonių nebijojo. Turėjo gerą apetitą. Būdavo, kad norėdavo ant lovos šokinėti.

BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo perskaityti liudytojo R. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, esantys 1 t., b. l. 47. Liudytojas nurodė, kad vaikas neturėjo sotumo jausmo. Tokio amžiaus vaikai būna kitokie, jam viskas buvo dėl negalios. Tuo metu pas jį buvo dar vienas tokio pat amžiaus vaikas ir jis buvo visiškai savarankiškas, žaisdavo, apsirengdavo, o O. visiškai nieko. Iš pradžių buvo matyti, kad jam nejauku, svetimi žmonės ir aplinka. Mokė ant puoduko, po kurio laiko pats pradėjo prašytis ant puoduko. Atvažiavus pasiimti iš darželio, jis atbėgdavo patenkintas, apsikabindavo ir paskui pripažino kaip savo artimą, tik labai bijojo vienas likti mašinoje.

Liudytoja S. R. teismo posėdžio metu parodė, kad yra lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ grupės auklėtoja. Buvo P. auklėtoja. Dėl P. didelių problemų neturėjo. Buvo atvedę vaiką nenupraustą ir netvarkingais, nešvariais rūbeliais, bet tėvus apie tai informavus, jie padarė išvadas ir kitą dieną atvedė vaiką tvarkingą. P. laukdavo ateinant tėčio, atvedus į darželį atsisveikindavo lengvai, ašarų nebūdavo, atėjus parsivesti labai didelių emocijų nebūdavo. Į darželį dažniausiai atvesdavo tėtis, o parsivesti ateidavo mama. Sužaloto P. nėra mačiusi. Vaiką atvesdavo nuo 7 val. ryto, būdavo ir prieš 7 val. Tėtis labiau domėjosi vaiku nei mama, ji nesidomėjo, visada būdavo pikta, kontakto su ja nebuvo, dažnai kalbėdavo telefonu arba žiūrėdavo į telefoną. Tokio amžiaus vaikui metas atsisakyti sauskelnių, todėl siūlė mamai atnešti daugiau rūbelių, bet ji rūbelių neatnešė. Pratino vaiką ant puoduko, puoduko nebijojo, bet tėvai matyt to nedarė, nes būdavo, kad atvesdavo vaiką su pilnomis sauskelnėmis iš po nakties. Apie O. nieko nežino. P. specialiųjų poreikių neturėjo. Tėvai sakė, kad negalima P. kieto maisto duoti, vengti bulvių, bet darželyje vaikas valgydavo normaliai. Kartais P. atvesdavo su per šiltais rūbais, kartais be pirštinių tėtis atvesdavo vaiką. Kiek pamena, batai buvo tinkami.

2022 m. balandžio 8-29 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-80/2022 išvadose nurodyta, kad O. A. konstatuojami mišrūs specifiniai raidos sutrikimai (F83); šio sutrikimo išsivystymo tiesioginiu priežastiniu ryšiu sieti tik su byloje tiriamais įtariamųjų veiksmais negalima, kadangi šio sutrikimo formavimąsi lemia genetiniai, neurologiniai bei aplinkos faktoriai. Pažymėta, kad nors ankstyvoji O. A. raida sutrikusi nuo gimimo (genetiniai ir neurologiniai faktoriai), tačiau jo gyvenamoji aplinka (įtariamųjų V. A. ir V. A. šeima), kurioje galimai vyravo smurtas, nepriežiūra, emocinis šaltumas jo atžvilgiu ne tik neugdė tiriamojo kompetencijų, bet ir slopinančiai veikė jo raidą (medicininiuose dokumentuose fiksuotas ženklus raidos koeficiento kritimas nuo 32,2-64,5 % 2020 m. sausio 27 d. iki 17,3-52,5 % 2020 m. rugsėjo 25 d.). Aplinkos faktoriaus reikšmę tiriamajam nustatyto sutrikimo formavimuisi atskleidžia tai, kad jam patekus į saugią, emociškai palankią, ugdančią ir tiriamojo poreikius atliepiančią aplinką, ima spartėti jo raida, t. y. stebimas tiek pažintinių, tiek socialinių, tiek emocinių jo kompetencijų augimas. Gyvenamoji aplinka turėjo ir turi reikšmingą (įtariamųjų tėvų aplinkoje – neigiamą, globėjų šeimoje – teigiamą) poveikį O. A. pažintinei-socialinei-emocinei raidai (3 t., b. l. 82- 93).

V. A. 2021 m. lapkričio 26 d. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b.l. 9-10).

V. A. 2021 m. gruodžio 1 d. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 54-55).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 163 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku.

Fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas. Vaiko palikimo ilgą laiką be priežiūros požymis sistemingumo nereikalauja. Pažymėtina, kad terminas „ilgas laikas“ turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į vaiko amžių, jo fizinį ir protinį išsivystymą, gebėjimą savimi pasirūpinti ir kitas aplinkybes. Kitoks žiaurus elgesys su vaiku gali turėti įvairių formų, tokių kaip tyčiojimasis iš vaiko, įžeidinėjimai, žiaurios, žeminančios ar alinančios bausmės, vertimas dirbti sunkius darbus, nesirūpinimas vaiku ir pan. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, jeigu jis šią veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-553-942/2015).

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose NR. 2K-510/2012, 2K-315/2012).

Išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinimai V. A. ir V. A. pagal BK 136 straipsnį yra nepagrįsti ir neįrodyti.

Teismo vertinimu, sprendžiant dėl kaltinamiesiems V. A. ir V. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 163 straipsnyje, padarymo, nėra neginčijamai nustatyta, kad jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė tyčia. Kaip minėta, BK 163 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas sprendžia, jog byloje nesurinkta duomenų, kurie besąlygiškai ir neginčytinai pagrįstų kaltinamųjų kaltę piktnaudžiavus jų kaip tėvų teisėmis ir pareigomis, tyčia sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždant sūnų O. A., jį rengus netinkamai – ne pagal oro sąlygas, neatitinkančiais jo dydžio rūbais ir avalyne, nesilaikius higienos namuose – tyčia laikius nešvarią, neapvilktą patalynę, neužtikrinus vaiko higienos – jo neprausus, nekarpius nagų, nepalaikius kitos vaiko kūno higienos, rengus nešvariais rūbais, neformavus savarankiškumo įgūdžių, neužtikrinus vaiko intelektualinių poreikių ir tinkamo auklėjimo – jo neugdžius, nebendravus, nesidomėjus ugdymu, nesilaikius sveikatos priežiūros specialisto rekomendacijų, neužtikrinant jo dalyvavimo sanatoriniame gydyme, neužtikrinus emocinių poreikių, demonstruojant emocinį šaltumą, paliekant jį vieną patį savo kambaryje ir juo nesirūpinant, ilgai laikant pasodintą ant puoduko, neužtikrinus vaiko tinkamos mitybos – duodant valgyti nepakankamą kiekį maisto, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytu būdu smurtavus prieš savo mažametį sūnų O. A., tuo bendrais veiksmais jam padarant galvos plaukuotosios dalies, veido dešinės pusės ir kairiojo kelio nubrozdinimus, kairiojo peties ir kairiojo žasto poodines kraujosruvas, kaktos odos nubrozdinimą, kaklo, abiejų delnų odos nubrozdinimus, taip nežymiai sužalojus savo šeimos narį – mažametį sūnų O. A., jį fiziškai ir psichiškai gniuždžius.

Kaltinamieji viso proceso metu nepripažino jiems inkriminuojamos veikos, ir nors byloje yra duomenys apie O. A. matomus išorinius sužalojimus, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kad šiuos sužalojimus nenustatytu ikiteisminio tyrimo metu, tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytu būdu smurtaudami prieš sūnų O. padarė būtent jo tėvai, t. y. kaltinamieji.

Analizuojant liudytojų parodymus, pažymėtina, kad liudytoja apklausta gydytoja I. B., kuri prižiūri visus penkis kaltinamųjų vaikus nuo gimimo, nurodė, kad priekaištų, kas liečia medicininę pagalbą, ji tėvams neturi. Liudytoja nurodė, kad nėra buvę, kad vaikus kaltinamieji atvestų nepraustus, nešvariais rūbais. Liudytoja parodė, kad O. A. negali yra sunki. O. ir jo broliui M. buvo paskirtas gydymas raidos sutrikimų sanatorijoje, tačiau vaikai ten nenuvyko, o tėvai nepaaiškino, kodėl vaikai neišvažiavo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja buvo nurodžiusi, kad V. A. po to prašė dar kartą skirti vaikams sanatoriją, bet ir vėl nenuvyko, nes nepraėjo pirmojo reabilitacijos etapo. Teismas pripažįsta, kad tėvai, neveždami sūnaus O. į sanatoriją, pažeidė jo teises, tačiau sprendžia, kad toks pareigos nevykdymas negali būti pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę, o baudžiamosios atsakomybės taikymas nebūtų proporcingas neatliktų veiksmų pavojingumui.

Liudytojas A. K. C., apžiūrėjęs O. A., nustatė nuo galvos iki kojų įvairaus senumo, dydžio daugybines sumušimo žymes bei senus randus po buvusios žaizdos. Kai kurios žymės ant vaiko kūno buvo panašios į suaugusio asmens rankos pirštus, kaip kad jie būtų įspausti į odą. Mėlynės buvo plaštakos dydžio, jos galėjo būti nuo smūgio ar griebimo. Gaktos srityje buvo ar įdrėskimas, ar kažkas. Buvo sužalota ausis, galvos plaukuotoje dalyje irgi buvo senas randas. Tiksliai įvardinti kiekvieno sumušimo, spalvos, senumo liudytojas negalėjo. Teigė, kad trauminis poveikis galėjo būti ilgas, nes tai buvo panašu į sistemingą dažną smurtavimą prieš vaiką, nes kai kurios mėlynės buvo pageltonavusios, kitos buvo raudonos, mėlynos, kiek pažaliavusios, tai rodo, kad sumušimai yra įvairaus senumo. Žaizdų ir nubrozdinimų buvo ir šviežių, ir senesnių. Liudytoja S. J., kuri 2021 m. spalio-lapkričio mėnesiais masažuodavo ir mankštindavo O. tris kartus per savaitę, patvirtino, kad ant vaiko kūnelio matydavo sužalojimus – nudrėskimus, nubraižymus ant vaiko kaklo, guzelį ant kaktos, matė sužalotą ausį – įdrėskimą bei pamėlynavimą, kas, jos manymu, galėjo atsirasti dėl ausies patempimo. Apie tai pranešė O. auklėtojai bei socialinei pedagogei I. R.. Įvykio dieną priėjusi prie vaiko matė ant žando žolės šapelius, kuriuos nuėmė, kelnės buvo šlapios, su žvyru. Su darbuotojomis nusprendė, kad vaikas buvo pastumtas, apvirtęs. Pakėlus marškinukus matėsi raudona nugara. Kaip nurodyta 2021 m. lapkričio 23 d. Specialisto išvadoje Nr. G 1669/2021(04), O. A. apžiūros metu nustatyti sužalojimai: galvos plaukuotosios dalies, veido dešinės pusės ir kairiojo kelio odos nubrozdinimai, kairiojo peties ir kairiojo žasto poodinės kraujosruvos, abiejų plaštakų nykščių odos defektai (galimai liekamieji reiškiniai po odos nudegimų). Pateiktuose medicininiuose dokumentuose papildomai aprašyti sužalojimai: kaktos odos nubrozdinimas, kaklo, abiejų delnų odos nubrozdinimai, nugaros, dešiniojo žasto, dešinės pėdos ir sėdmenų sumušimo žymės. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais tiek griuvinėjant. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Dėl kaltinimo, jog kaltinamieji sūnų O. A. rengė netinkamai – ne pagal oro sąlygas, neatitinkančiais jo dydžio rūbais ir avalyne, nesilaikė higienos namuose – laikė nešvarią, neapvilktą patalynę, neužtikrino vaiko higienos – jo neprausdavo, nekarpydavo nagų, nepalaikydavo kitos vaiko kūno higienos, rengdavo nešvariais rūbais, neformavo savarankiškumo įgūdžių, neužtikrino vaiko intelektualinių poreikių ir tinkamo auklėjimo – jo neugdė, nebendravo, nesidomėjo ugdymu, nesilaikė sveikatos priežiūros specialisto rekomendacijų, neužtikrindami jo dalyvavimo sanatoriniame gydyme, neužtikrino emocinių poreikių, demonstruojant emocinį šaltumą, paliekant jį vieną patį savo kambaryje ir juo nesirūpinant, ilgai laikydami pasodintą ant puoduko, neužtikrino vaiko tinkamos mitybos – duodavo valgyti nepakankamą kiekį maisto, pažymėtina, kad liudytoja I. S., kuri yra kaltinamųjų šeimą lankanti socialinė darbuotoja, parodė, kad O. dažniausiai būdavo vienas kambaryje, būdavo ramus, dažnai išsigandęs, norėdami atpratinti nuo sauskelnių, tėvai ilgai jį ilgai laikydavo ant puoduko, matė paraudusį užpakaliuką. Dėl paplėštos ausies tėvai paaiškino, kad vaikas pats užsigavo, o gal kitas vaikas papešė. Yra mačiusi kraujosruvas ant O., buvo guzas ant kaktos, bet buvo pasakyta, kad vaikas naktį įpuolė į durų staktą eidamas į virtuvę, pasak tėvų, vaikas nieko nežadina ir dažnai naktį eina pavalgyti. Veidas būdavo nubrozdintas ir anksčiau, to niekas nepaaiškindavo. O. alkanas neatrodė, draudimo valgyti nebuvo, nėra mačiusi, kad tėvai tyčiotųsi iš O.. Mano, kad visais vaikais tėvai rūpinasi vienodai, gal dėl savo nesupratimo neskyrė O. tiek dėmesio, kiek kitiems vaikams, kitų vaikų su nubrozdinimais nėra mačiusi. O. higiena bloga, nemalonus kvapas kambaryje, lova šlapia, pampersai nepakeisti. Buvo atvejis, kai tėvai nupirko O. per didelius batus, vėliau su jos pagalba nupirko tinkamus. Liudytoja V. U. parodė, kad atvykdavo vieną ar du kartus per metus į kaltinamųjų šeimą, yra mačiusi O. sėdintį be emocijų ant puoduko apie 15 min., lovos čiužinys buvo su kvapu, lova buvo netvarkinga. Pakalbėjus, kad reikia pakeisti čiužinį, kaltinamieji jį pakeitė. Liudytoja A. V. parodė, kad vaikas niekada mamos nepasitikdavo su džiaugsmu, mama niekada nepaklausdavo, ką vaikas veikė, ateidavo pikta, vaiką atvesdavo ir nekarpytais nagais, ir nešvariais rūbais, tėvai buvo atnešę guminukus per mažus, dažnai atvesdavo be pirštinių, kepurės. Liudytoja I. R. teismo posėdžio metu parodė, kad matė ant O. kūno mėlynes, viską stengėsi užfiksuoti savo asmeniniuose užrašuose ir po kiekvieno incidento informuodavo socialinę darbuotoją I. S.. Informuodavo dėl nešvaros, dėl per didelių batų, kad vaiką žiemą veda be kepurės ir pirštinių. P. šeima rūpinosi tikrai gerai, visiškai skirtingai, nei O.. Kai žiemą O. atveda be pirštinių, nuėjus pas P. į grupę, tai su P. viskas būdavo gerai. Su mama ir tėvu buvo daug kalbėta dėl higienos, nes vaikas, pradėjus lankyti darželį, buvo labai apleistas, nesutvarkyti plaukai, nagučiai nekarpyti, rūbeliai su specifiniu kvapu, prišlapintomis kelnėmis, nors tuo tarpu su P. viskas buvo gerai. Po pusmečio su vaiko rūbeliais mama ėmė šiek tiek susitvarkyti. Ne kartą vaiko rūbai ir batai buvo per dideli. 2021 m. balandžio 7 d. užfiksavo, kad žieminiai batai per dideli, vietoj 24 dydžio buvo 29 dydžio. Iš karto buvo sakyta mamai ir socialinei darbuotojai. 2021 m. vasario 1 d. mama pranešė, kad neves vaikų į darželį, kalbėjo, jog O. yra mėlynas, nes save žaloja. Lapkričio mėnesį vaikas buvo atvestas su paplėšta ausimi, aplinkui mėlyna, ausis atlėpusi, tėvų paklausus kas atsitiko, jie paaiškino, kad vaikai jį nuskriaudė. Daug kartų vaikui buvo vienur kitur pamėlynavęs kūnas, tėvai aiškino, kad jis pats save žaloja, krenta iš lovos naktį, nors dirbo toje grupėje ir nepastebėjo, kad vaikas kristų iš lovos per pietų miegą, jis nesikeldavo. Vaikui trūko bendravimo ir tai matėsi. Su mama buvo sunku susikalbėti, gal su tėvu šiek tiek lengviau. Nesijautė meilės vaikui, pyktis vaikui iš mamos pusės, ji pastoviai nepatenkinta, viskas blogai. Apie tai ne kartą buvo kalbėta su vaiko tėvu, gal jis galėtų dalį pareigų prisiimti sau iš mamos, jeigu jai per sunku. Jautėsi, kad tas vaikas išskirtas iš tos šeimos, nes kai mergaitė pradėjo lankyti darželį, ja rūpinamasi buvo gerai, kaip ir P.. O. visada gerai ir daug valgė. Pastebėjo, jog vaikas priešiškai nusiteikęs puodukui, išsigandęs, tėvai įvardijo, kad sodina vaiką ant puoduko 20-30 minučių, kalbėjo su tėvais, kad tai per ilgas laikas. Po to, kai pastebėjo O. paplėštą ausį, pradėjo atidžiau stebėti šeimą ir daug su jais bendrauti. Liudytoja L. Z. pavedimą dirbti su šeima gavo kai O. buvo paimtas iš šeimos, vaikai apie O. nieko nekalbėjo, šv. Kalėdų proga piešiant dovanėles, O. buvo nupieštas maistas. Liudytoja Z. Š. parodė, kad O., pradėjęs lankyti darželį, gyvendamas pas globėją, turėjo sutrikimų valgymo metu, jam užeidavo kažkoks negerumas, pasitraukdavo nuo stalo, reikėdavo jį įkalbėti ir jis grįždavo, kartais pakrisdavo ant grindų, bet nesuprasdavo, kodėl tai įvykdavo, kartais nenorėdavo miegoti pietų miego, bet pasikalbėjus viskas išsispręsdavo. Jis daugiau verkdavo. Bendrose veiklose nelabai norėdavo dalyvauti, labiau norėjo žaisti vienas. Liudytoja L. Š. parodė, kad O. buvo nemylimas, neprižiūrėtas. Su auklėtoja turi bendrą sąsiuvinį, kur fiksuoja įvairius įvykius. 2020 m. gruodžio mėn. vaikas buvo atvestas be kepurės, šaliko ir pirštinių, mama tada paaiškino, kad pamiršo. Yra vaiką tėvai atvedę per dideliais batais, yra tėvas atvedęs vaiką be kepurės tik su uždėtu kapišonu. Liudytoja D. Ž., darželio auklėtoja, pastebėjo, kad dažnai kartodavosi nelaimingi atsitikimai, vaikas dažnai ateidavo į darželį su mėlyne, guzu. Paklausus, mama sakydavo, kad vaikas pats save žaloja, bet grupėje to nepastebėjo. Jei kas vaikui nepatikdavo, jis pakrisdavo ant stalo, bet nei savęs, nei kitų vaikų neskriaudė. O. buvo atėjęs su praskelta lūpa, papasakoti kas buvo, vaikas nemokėjo, bet jis parodydavo į lūpą ir pasakydavo „mama“. Vaiką paėmus iš šeimos ir atidavus globėjams, jis atgijo, ateidavo linksmesnis, pradėjo rodyti emocijas. Nors tėvai į darželį vedė kitus du vaikus, nė karto nesidomėjo, kaip O. sekasi, neskambino pasiklausti, kaip jis jaučiasi. Dėl sužalojimų tėvai paaiškindavo, kad jį nuskriaudė broliukas, kad vaikas atsikėlęs naktį vaikščiojo ir atsitrenkė į durų staktą arba į kriauklę vonioje. Buvo, kad vaiką atvedė nubrozdintu veidu, tada dirbo auklėtoja L.. Kitą dieną ant vaiko veido nubrozdinimas dar labiau buvo išryškėjęs. Ant užpakaliuko pastebėjo ilgas sėdėjimo žymes. O. valgydavo savarankiškai ir noriai, turėjo gerą apetitą. Kilo įtarimas, kad vaikas yra nemylimas ir neprižiūrėtas. Liudytoja S. R., kaltinamųjų sūnaus P. auklėtoja darželyje, parodė kad P. tėvai yra buvę atvedę nenupraustą ir netvarkingais, nešvariais rūbeliais, bet tėvus apie tai informavus, jie padarė išvadas ir kitą dieną atvedė vaiką tvarkingą. Kartais P. atvesdavo su per šiltais rūbais, kartais be pirštinių tėtis atvesdavo vaiką. Liudytoja R. P. parodė, kad O. į darželį žiemą būdavo atvestas be pirštinėlių, plonesne striuke, be kepurės. Grupėje būdavo ir kitų vaikų su nenukarpytais nagučiais ar be kepurėlių, pirštinių. Pašutimų būdavo ir kitiems vaikams, bet nieko blogo nepagalvodavo. O. blogiau vaikščiojo, būdavo, kad kartais apvirsdavo. Vaikas valgydavo kartais ir po dvi porcijas, bet nemano, kad jis būdavo alkanas. Liudytoja, įstatyminė O. A. atstovė I. D. parodė, kad O. pas ją buvo atvežtas iš budinčio globėjo R. K.. Atvežtas vaikas buvo nedrąsus, linkčiojo galvą, paskui ėjo žaisti su žaislais, ašarų nebuvo. Iš pradžių vaikas nesileido glostomas, liečiamas. Mokėjo pasakyti „muša“, „ačiū“, „mama“. Tai rodė, kad kažkas negerai. Gal po 3 dienų vaikas pradėjo ją vadinti mama. Be jokių problemų ryte eina valytis dantukus, plautis rankas. Yra judrus, apvirtęs sako „muša“ ir kažkaip keistai visada rodydavo į veido sritį, kur buvo nubrozdinimas. Kas liečia puoduką, tai iš pradžių buvo klyksmas, bet per mėnesį išmoko atsisakė sauskelnių. Su tuštinimusi reikėjo 3 mėnesių, kol išmoko. Būna kartais, dar naktį prisišlapina, iš lovos jis naktį nelipa, bijo tamsos. Su valgymu nėra problemų, yra įpratęs, kad prieš naktį nori dar užkasti dešrytės, mėsos užsinori. Vaikas yra linksmas, guvus, laksto, labai nori daug papasakoti, tada sunku jį suprasti, išmoko tris raides rašyti, išmoko eilėraštuką „Mano batai“, kai yra noras, iki dešimt suskaičiuoja. O. lanko (duomenys neskelbtini) būrelį darželyje kartą savaitėje, lavina smulkiąją motoriką. 2022 metų žiemą buvo pas psichologą-psichiatrą Vilniuje ekspertizei, su juo dirbo dvi valandas. Jis nevirsta, nors iš pradžių jis pavaidindavo, kad supykęs virsta. Pastebėdavo jo agresiją, puldavo griebti jai už gerklės arba nei iš šio, nei iš to trenkdavo, bet ir su tuo susitvarkė.

Vertindamas liudytojų parodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamieji galimai nepakankamai rūpinosi sunkią negalią turinčiu sūnumi O. A., neskyrė jam pakankamai dėmesio, kiek reikėtų skirti sunkią negalią turinčiam vaikui, nepakankamai rūpinosi jo higiena, nesirūpino jo emocine būsena, lavinimui ir kt. Teismas, spręsdamas dėl subjektyviosios nusikalstamos veikos pusės – kaltinamųjų tiesioginės tyčios buvimo, itin atidžiai vertina tiek kaltinamųjų, tiek aukščiau paminėtų liudytojų parodymus. Kaip matyti iš liudytojos I. S., kuri su šeima dirba nuo 2018 metų sausio 5 d., parodymų, namuose O. būdavo vienas savo kambaryje, gulėdavo savo lovoje, tėvai sakydavo, kad jis pavargęs po darželio ir nori miego. Atėjus jai į kambarį, su ja vaikas nekalbėdavo, slėpdavosi po antklode, arba ateidavo į svetainę ir šypsodavosi, tačiau būdavo atvejų, kad O. ateidavo į svetainę ir būdavo su šeima. Patvirtino, kad yra buvę atvejis, kai tėvai nupirko naujus batus, tačiau jie buvo per dideli, dėl ko su jos pagalba buvo nupirkti nauji batai, su ja aptardavo pirkinius ir pirkdavo kartu su ja. Teismo posėdžio metu liudytoja nurodė, kad O. trūko tėvų meilės, ikiteisminio tyrimo metu ji buvo nurodžiusi, kad O. patalynė būdavo nešvari, prišlapinta, ištepta išmatomis, nors kitų vaikų patalynė būdavo tvarkinga. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino, kad vaiko higiena buvo bloga, sauskelnes vaikui motina pakeisdavo jai liepus. Pažymėtina, kad daugiau kaip trejus metus dirbdama pastoviai su kaltinamųjų šeima, teikdama jiems socialines paslaugas, liudytoja I. S., vaikų darželio darbuotojos, kurios taip pat kone kasdien matydavo O., jo sužalojimus, nuotaikas ir pan., nė karto nesikreipė į kompetentingas institucijas, policiją dėl vaiko nepriežiūros ar smurto jo atžvilgiu vartojimo, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad parodymuose liudytojai išreiškė savo nuomonę, kuri, vertinant kaltinimo aspektu, nėra pagrįsta neginčijamai. Byloje nustatyta, kad kaltinamiesiems reikalinga socialinio darbuotojo pagalba, jiems taikoma atvejo vadyba. Byloje apklausti liudytojai akcentavo, kad vaikas ne kartą buvo atvestas sužalotas, tačiau, kaip minėta, nei vienas iš jų nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl galimai vartoto smurto O. atžvilgiu. Ir tik paskutinysis atvejis, kai kaltinamoji V. A. atvedė vaiką stipriai nubrozdintu veidu ir dėl išsakytų pastabų kilo konfliktas, dėl ko motina vaiką išsivedė namo, paskatino darželio darbuotojus sukviesti Vaiko gerovės komisijos pasitarimą. Jame dalyvavusi kaltinamoji V. A. neigė tyčia sužalojusi vaiką, nurodydama, kad mažoji jam paleido iš žaislo, o vedant į darželį O. apvirto ir susižalojo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų kaltinamosios V. A. pateiktą paaiškinimą, kad O., vedamas į darželį, apvirto ir nusibrozdino veidą. Paties apvirtimo fakto bei aplinkybių nematė nė vienas iš apklaustų liudytojų, o pats vaikas dėl mažo amžiaus ir sunkios negalios papasakoti apie įvykį negalėjo. Ikiteisminio tyrimo metu mažamečio O. A. apklausti nepavyko. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota mažamečio O. A. apklausa, matyti, kad jis, esant nekoordinuotiems judesiams, nepilnamečių vaikų apklausos kambaryje lipdamas ant sofos, susitrenkia galvą į rankose turimą dėžutę bei sofos atlošą, į užduotis klausimus, reikšmingus vertinant galimai padarytą jo tėvų nusikalstamą veiką, negeba atsakyti. Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad kaltinamiesiems trūksta socialinių įgūdžių, abu jie yra neįgalūs, abu yra (duomenys neskelbtini) registre. Nors Specialisto išvadose konstatuojama, kad įtariamiesiems V. A. ir V. A. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo, nes nustatytas lengvas protinis atsilikimas netrukdo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti elementariose socialinėse ir buitinėse situacijose, tačiau kaltinti tėvus tyčia neformavus O. savarankiškumo įgūdžių, neužtikrinus vaiko intelektualinių poreikių ir tinkamo auklėjimo – jo neugdžius, nebendravus, nesidomėjus ugdymu, neužtikrinus emocinių poreikių, demonstruojant emocinį šaltumą, nėra pagrindo, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, jie patys neturi šių įgūdžių, dėl ko kaltinamiesiems jau ilgą laiką yra teikiama pagalba. Pažymėtina, kad liudytoja S. R., kuri nurodė buvusi ir kaltinamųjų sūnaus P. auklėtoja, nurodė, kad P.tėvai taip pat buvo atvedę nenupraustą ir netvarkingais, nešvariais rūbeliais, bet tėvus apie tai informavus, jie padarė išvadas ir kitą dieną atvedė vaiką tvarkingą. P. laukdavo ateinant tėčio, atvedus į darželį atsisveikindavo lengvai, ašarų nebūdavo, atėjus parsivesti labai didelių emocijų nebūdavo. Tėtis labiau domėjosi vaiku nei mama, ji nesidomėjo, visada būdavo pikta, kontakto su ja nebuvo, dažnai kalbėdavo telefonu arba žiūrėdavo į telefoną. Tokio amžiaus vaikui metas atsisakyti sauskelnių, todėl siūlė mamai atnešti daugiau rūbelių, bet ji rūbelių neatnešė. Pratino vaiką ant puoduko, puoduko nebijojo, bet tėvai matyt to nedarė, nes būdavo, kad atvesdavo vaiką su pilnomis sauskelnėmis iš po nakties. Apie O. nieko nežino. P. specialiųjų poreikių neturėjo. Paminėtos aplinkybės neleidžia neginčijamai teigti, jog O. A. kaltinamieji nesirūpino tyčia, itin išskirdami jį iš kitų vaikų. Suprantama, kad rūpintis neturinčiais negalios vaikais tėvams yra žymiai lengviau, sūnui O., kuriam nustatyta sunki negalia, buvo būtinas išskirtinis dėmesys, tačiau dėl, teismo įsitikinimu, dėl kaltinamųjų lengvo protinio atsilikimo, socialinių įgūdžių stokos jie nepasirūpino O. tiek, kiek buvo būtina. Pažymėtina, kad tai, jog V. A. nupirko sūnui per didelius batus, nes vaiko kartu su juo nebuvo, kaip tik rodo tėvo rūpestį sūnumi, nors batų dydis ir netiko, tačiau spręsti, kad batus per didelius tėvas nupirko tyčia, norėdamas fiziškai ir psichiškai gniuždyti vaiką, būtų nelogiška. Liudytojų, dirbančių darželyje, parodymais nustatyta, kad nenukarpytais nagais, blogos higienos, netinkamais rūbais ar avalyne, būna atvedama ir daugiau vaikų. Teismas pripažįsta, kad konstatuoti, jog O. A. tėvai neužtikrino tinkamos mitybos, nėra jokio pagrindo, nes byloje nėra jokių pagrįstų ir neginčijamų įrodymų, kad vaikui buvo duodamas nepakankamas kiekis maisto – nėra jokių medikų ar kompetentingų institucijų išvadų apie per mažą vaiko svorį, jo išsekimą dėl maisto trūkumo ir pan.

Liudytoja apklausta vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė S. S. patvirtino ekspertizės išvadas, kad aplinkos faktoriai įtariamųjų A. elgsena tiriamojo atžvilgiu jo raidą veikė slopinančiai, tačiau negalima atmesti genetinių ir neurologinių faktorių, kurie taip pat galėjo turėti įtakos vaiko raidai. Įrankių ar instrumentų, kurie galėtų įvertinti kokia apimtimi įtariamųjų veiksmai veikė vaiko raidą slopinančiai, tačiau neabejotinai minėti aplinkos faktoriai, t. y. įtariamųjų veiksmai, tikrai veikė jo raidą slopinančiai. Šiuo metu nėra galimybės nustatyti tiesioginio priežastinio ryšio O. A. diagnozės su šios bylos įvykiais. Iš medicininių dokumentų matosi, kad saugioje aplinkoje vaiko raida vystosi greičiau. Vaikų ir paauglių psichologė ekspertė T. G.-N. teismo posėdžio metu parodė, kad O. A. psichologinė psichinė būsena keitėsi ne tik pasikeitus globėjams, ji keitėsi ir šiaip pakeitus aplinką. Pagal medicininius dokumentus vaiko raida vėluoja visose srityse, kartu vėluoja ir jo specialioji kalba, dėmesys. Verbalinio kontakto dėl O. A. kalbos neišlavėjimo užmegzti nepavyko, tačiau kontaktas buvo vaikui įsitraukus į žaidimą, į piešimą, tik tas kontaktas nebuvo pilnavertis, kad būtų galima vertinti, ar vaikas gali būti liudytoju. Taigi, ekspertizės metu nustatyta, jog slopinančiai vaiko raidą veikė ne tik aplinka tėvų šeimoje, bet ir jo nuo gimimo turima negalia.

Teismas sprendžia, kad kaltinamieji dėl jų turimos negalios, neišugdytų jų pačių socialinių įgūdžių, neskyrė pakankamai dėmesio sunkią negalią turinčiam sūnui, tačiau pripažinti, kad tai kaltinamieji darė tyčia, piktnaudžiaudami savo kaip tėvų teisėmis ir pareigomis, tyčia sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždydami, nėra jokio pagrindo. Nustatyta nepakankama vaiko priežiūra, dėmesio vaiko poreikiams stoka šioje byloje, teismo įsitikinimu, negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Akivaizdu, kad neįgalių kaltinamųjų šeimoje augo dar keturi mažamečiai vaikai, kuriems taip pat buvo reikalinga tėvų priežiūra, o būdami socialiai nepasiruošę bei neįgalūs, kaltinamieji nesugebėjo paskirstyti tinkamai dėmesio visiems vaikams, nesugebėjo tinkamai patenkinti sunkią negalią turinčio vaiko poreikių. Darželyje dirbančių liudytojų parodymus teismas vertina kaip subjektyvią jų nuomonę, kaltinimas remiamas prielaidomis, padaryti sužalojimai kaltinamųjų sūnui O., kaip teigiama 2021 m. lapkričio 23 d. Specialisto išvadoje Nr. G 1669/2021(04), galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuvinėjant, taigi, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų be pagrįstų abejonių spręsti, kad kaltinamieji atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Išanalizavus bylos duomenis, sprendžiama, kad byloje esantys įrodymai tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma, nesudaro vientisos loginės sekos ir neginčijamai nepatvirtina, jog V. A. ir V. A. piktnaudžiavo tėvų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydami vaiką, palikdami jį ilgą laiką be priežiūros, smurtavo prieš jį, kas sukėlė O. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl byloje nagrinėjamų įvykių, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu, kad visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai, principu.

Nesant neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių kaltinamųjų kaltę padarius BK 163 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, kaltinamieji išteisintini, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nurodyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji yra išteisinami dėl jiems pareikštų kaltinimų kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiojo atstovės advokatės Lionės Musteikienė civilinis ieškinys dėl 400 Eur neturtinės žalos, padarytos kaltinamųjų veiksmais, atlyginimo jo atstovaujamam mažamečiui nukentėjusiajam O. A. (5 t., b. l. 91-93), o taip pat civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 20,01 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., b. l. 78-79, 82-84), paliktini nenagrinėti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Dėl kardomosios priemonės ir bylinėjimosi išlaidų

2021 m. lapkričio 26 d. prokurorės nutarimu kaltinamajam V. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 9-11).

2021 m. gruodžio 1 d. nutarimu kaltinamajai V. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 54-56).

Kaltinamiesiems paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis (BPK 139 straipsnis).

Nepilnamečiui nukentėjusiajam O. A. buvo teikiama būtina valstybės garantuojama atstovo advokato pagalba BPK 55 straipsnio 4 dalies pagrindu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gegužės 10 d. pažymoje „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. APD-2023-08214 nurodyta, kad advokatės Lionės Musteikienės suteiktos antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajam O. A. išlaidos sudaro 736,67 Eur (6 t., b. l. 67). Nusprendus išteisinti kaltinamuosius, šios išlaidos iš kaltinamųjų priteistinos.

Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas Nr. 1, kuriame supakuotos CD laikmenos (7 vnt.):

1. Nepilnamečių apklausų vaizdo ir garso įrašai (3 vnt.);

2. 2022 m. sausio 5 d. Apžiūros protokolo Nr. IBPS-V-37173-22, priedas – DVD+R laikmena, kurioje įrašyti vaizdo įrašai (1 vnt.);

3. 2022 m. sausio 5 d. Tarnybinio pranešimo Nr. IBPS-V-29692-22, priedas – DVD+R laikmena, kurioje įrašyti vaizdo ir garso įrašai (1 vnt.);

4. 2021 m. lapkričio 22 d. DVD+R laikmena, kurioje įrašytos fotonuotraukos, pateiktos Savanorišku daiktų dokumentų pateikimo protokolu Nr. IBPS-V-2727792-21 (1 vnt.);

5. 2022 m. gegužės 31 d. Paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolo priedas – DVD+R laikmena, kurioje įrašytas proceso veiksmo vaizdo ir garso įrašas (1vnt.),

paliktini palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

V. A. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. A. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamiesiems V. A. ir V. A. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.

Nukentėjusiojo atstovės advokatės Lionės Musteikienės pateiktą civilinį ieškinį dėl 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo jos atstovaujamam mažamečiui nukentėjusiajam O. A. palikti nenagrinėtą.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 20,01 Eur (dvidešimties eurų 1 ct) už nukentėjusiajam O. A. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, palikti nenagrinėtą.

Nukentėjusiajam O. A. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamųjų nepriteisti, juos išteisinus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką Nr. 1, kuriame supakuotos CD laikmenos (7 vnt.):

1. Nepilnamečių apklausų vaizdo ir garso įrašai (3 vnt.);

2. 2022 m. sausio 5 d. Apžiūros protokolo Nr. IBPS-V-37173-22, priedas – DVD+R laikmena, kurioje įrašyti vaizdo įrašai (1 vnt.);

3. 2022 m. sausio 5 d. Tarnybinio pranešimo Nr. IBPS-V-29692-22, priedas – DVD+R laikmena, kurioje įrašyti vaizdo ir garso įrašai (1 vnt.);

4. 2021 m. lapkričio 22 d. DVD+R laikmena, kurioje įrašytos fotonuotraukos, pateiktos Savanorišku daiktų dokumentų pateikimo protokolu Nr. IBPS-V-2727792-21 (1 vnt.);

5. 2022 m. gegužės 31 d. Paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolo priedas – DVD+R laikmena, kurioje įrašytas proceso veiksmo vaizdo ir garso įrašas (1vnt.),

palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.