Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Š. 2020-09-11 vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau, kaip iki 22.05 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, įmonės (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, tarpusavio, asmeninio konflikto metu, tyčia sugriebė ir parmetė ant žemės (asfalto) nukentėjusįjį E. Ž., po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus sudavė jam su ranka vieną kartą į veido sritį, dėl ko E. Ž. vėl krito žemės (asfalto), po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus pasivijo E. Ž., jam kišo koją, dėl ko nukentėjusysis krito ant žemės (asfalto) ir ne mažiau kaip du kartus jam spyrė į įvairias kūno vietas, t.y. pataikė į šoną, kitas kūno vietas, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam apatinio žandikaulio kūno lūžimą dešinėje pusėje ir kairės šakos srityje bei kairio skruostikaulio lanko lūžimą, krūtinės sumušimą, kairės pusės IX, X šonkaulių lūžimą, tai yra sužalojimus vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas L. G. ikiteisminio tyrumo metu parodė, kad jis dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)", vairuotoju ekspeditoriumi. Rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslios datos pasakyti negali, jis ir dar keletas draugų išvažiavo dirbti į (duomenys neskelbtini). Kur jis (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) persėdo į jų įmonės ,, (duomenys neskelbtini) " autovežį ir nuvyko į gretimą miestelį, kurio pavadinimo neatsimena, nusikrauti automobilių. 2020-09-11 (duomenys neskelbtini) mieste, jam pasikrovus automobilius, išvyko į (duomenys neskelbtini) miestą. Kadangi minėtas miestas (duomenys neskelbtini) randasi prie pat (duomenys neskelbtini) sienos pervažiavus (duomenys neskelbtini) upę, jis pasiskambino savo vadybininkui ir pasakė, ar gali nusikrauti bei vėl pasikrauti automobilius. Bet jam vadybininkas pasakė, kad reiks palaukti iki pirmadienio, nes šiuo metu nėra krovinio. Tada jis nusuko į (duomenys neskelbtini) įmonės aikštelę ir sustojo. Be jo minėtoje aikštelėje jau stovėjo du autovežiai. Jam išlipus iš savo autovežio parūkyti, prie jo priėjo "(duomenys neskelbtini)" vairuotojas, kuris jį užkalbino lietuviškai bei pasikvietė ateiti pas juos pasikalbėti. Jis sutiko ir nuėjęs pamatė, kad jie tarpusavyje vartoja alkoholinius gėrimus, tai yra geria brendį ir jie pasiūlė prisijungti prie jų. Ir tuo metu į aikštelę dar atvyko du autovežiai, kurių vairuotojai taip pat buvo lietuviai ir nieko nelaukę atėjo pas juos ir prisijungė prie jų bei vartojo alkoholį. Pradėjus temti, E. nuėjo nusišlapinti ir paėjęs apie du metrus ėmė šlapintis prie autovežio, kuris buvo atvykęs iš (duomenys neskelbtini). Ir tai pamatę jie visi jam pasakė, kad taip negražu daryti, nes yra netoli tualetas ir gali nueiti nusišlapinti ten, o jei nevalioja, tai eina daryti ant žolės, o ne ant asfalto. Tuo metu E. atsisuko į juos ir savo žargonu pradėjo jiems aiškinti, kad čia nieko blogo nėra. Atėjęs jis po minutės laiko apsikabino ranka aplink P. kaklą ir tuo metu pamatė, kad P. E. meta per petį, o pastarasis krinta ant žemės. Nukritus E. ant žemės, jis atsistojo ir nieko nesakęs nuėjo į savo autovežį, o jie toliau liko stovėti. Praėjus valandai laiko jie pamatė, kai iš savo autovežio išlipo E., kuris nuėjo prie savo autovežio, kur sukrauti autovežio įrankiai ir pradėjo ten kažko ieškoti. Nieko neradęs vėl atėjo prie jų ir priėjęs prie P. iš nugaros, jam kumštimi vieną kartą trenkė į galvą. Gavęs smūgį P. nieko nelaukęs atsisuko į E., kumštimi vieną kartą trenkė jam į veido sritį, ko pasakoje E. nuo smūgio nugriuvo ant asfalto. Kas buvo toliau jis pasakyti negali, nes nuo jų atsitraukė, kiek matė, kad dar prie E. buvo priėjęs P. ir dar vienas vairuotojas, kurio vardo nežino. Ar jie dar mušė E. pasakyti negali, nes nematė. Paskui kiek matė, E. atsikėlė, nuėjo į savo autovežį, ten nusirengė ir išlipęs nuogas tik su glaudėmis vaikščiojo po aikštelę bei nuėjo iki apsaugos, kurie ir iškvietė jam policiją bei medicinos pagalbą (t.1, b.l. 126-127).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad E. Ž. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti jam griūnant bei kontaktuojant su kietų bukų savybių turinčiais aplinkos daiktais, suduodant ranką į veidą, spiriant į krūtinės sritį ( t. 1, b.l. 116).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo E. Ž. bei liudytojo L. G. parodymai, kurie sutampa ir vieni kitus papildo, specialisto išvados. Be to, įvertinus kaltinamojo paaiškinimus bei kitus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmų intensyvumas ir pobūdis patvirtina, jog jo veiksmai buvo puolamojo pobūdžio, nagrinėjamoje byloje tiek nukentėjusioji, tiek ir kaltinamasis buvo apsvaigę nuo alkoholio, o tai taip pat turėjo įtakos šiai konfliktinei situacijai kilti.

Atkreiptina, jog teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014).

Teismas sprendžia, jog kaltinamasis suprato, kad savo veiksmais jis gali sukelti nukentėjusiajam kilusias pasekmes. Taigi kaltinamasis P. Š. nagrinėjamu atveju veikė tiesiogine tyčia, siekė sužaloti nukentėjusįjį ir sukėlė pasekmes, už kurias privalo atsakyti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taip pat pripažintina, kad nukentėjusiojo šlapinimasis tarp automobilių ir vėliau kibimas prie kaltinamojo P. Š. buvo provokuojamojo pobūdžio.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta ankščiau, kaltinamojo P. Š. tyčinė veika, nesunkiai sutrikdant nukentėjusiojo E. Ž. sveikatą, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo P. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atlygino žalą Ligonių kasai ir VSDFV, be to posėdžio metu sutiko atlyginti 2000-3000 Eur žalą nukentėjusiajam (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nors pats tvirtina, kad gėrė mažiausiai, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis P. Š. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika smurtinė, nusikaltimas baigtas, kaltinamasis atlygino žalą Ligonių kasai ir VSDFV, iš dalies sutiko atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Pagal bylos duomenis, kaltinamasis yra dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ , darbe charakterizuojamas teigiamai (t.2, b.l.114), administracine tvarka nebaustas, neteistas, turi nepilnametį sūnų (t.2, b.l.115). Be to įvertintini nukentėjusiojo E. Ž. provokuojamieji veiksmai prieš sužalojimo padarymą.

Baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė už BK 138 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės apribojimas, areštas ar laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismo nuomone, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino ir sutinka iš dalies atlyginti padarytą žalą, iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog kaltinamajam skirtinas laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis), neskiriant intensyvios priežiūros, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba vairuotoju ir tai trukdys jam dirbti, bausmės vykdymo metu paskiriant įpareigojimus bei uždraudimus, kurie darytų teigiamą įtaką jo elgesiui, o būtent įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; taip pat uždraudžiant kaltinamajam bausmės vykdymo metu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 1-7 dalis).

Kadangi teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl jam paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti vokas su E. Ž. pateiktais dokumentais: CD - medicininiai dokumentai prancūzų kalba, kompaktinis diskas iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, VšĮ "(duomenys neskelbtini) ", Kraniograma, VšĮ "(duomenys neskelbtini) " medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, VšĮ "(duomenys neskelbtini) " medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, (duomenys neskelbtini) med. dokumentų vertimas į lietuvių kalbą nuosprendžiui įsiteisėjus saugomas byloje.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 136-137), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis E. Ž. bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė prašymą pripažinti jį civiliniu ieškovu ir padengti padarytą materialinę bei neturtinę žalą (t. 2, b.l. 122-126) bei ieškinį dėl 5000 eurų neturtinės žalos, 4950 Eur turtinės žalos. Nukentėjusysis nurodo, jog jam buvo padaryta turtinė žala, nes jis iki sužalojimo dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pareigose. Dėl sužalojimo buvo nedarbingas keturis mėnesius, nuo 2020-09-11 iki 2020-11-13, per kurį jam buvo mokama tik 400 Eur į mėnesį išmoka. Dirbdamas jis būtų uždirbęs ryškiai daugiau. Realus praradimas dėl negalėjimo dirbti sudaro 4600 Eur. Taip pat nukentėjusysis turėjo išlaidų dėl grįžimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) -150,00 Eur, vaistų pirkimo, kelionių pas gydytojus, automobilio parkavimo prie gydymo įstaigų, vertimo paslaugų, bendros 200 Eur išlaidos. Posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė. Iš prie ieškinio pridėtų mokėjimo kvitų matyti, kad už vaistus atsakovas sumokėjo 27,19 Eur, už stovėjimą 4,50 Eur, bei mokėjimo pavedimą už vertimą 60,00 Eur, iš viso 91,69 Eur. Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad atsakovo gautas darbo užmokesčio vidurkis 2020 m sausio – rugpjūčio mėn 1546,40 Eur. Nors nuketėjusysis nurodė, kad buvo nedarbingas, tačiau nurodė tik du mėnesius, t.y nuo 2020-09-11 iki 2020-11-13, t.y. du mėnesiai, tai patvirtina ir VSDFV ieškinys , išmokėta nedarbingumo suma 1050,67 Eur, todėl manytina, kad turtinė žala dėl nedarbingumo yra 2042,13 Eur, kita patirta žala 91,69 Eur, iš viso 2133,82 Eur turtinės žalos, kuri yra priteistina, likusioje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas.

LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad asmuo, padaręs žalą kitam asmeniui, privalo ją visiškai atlyginti. LR CK 6.246 str. 1d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t.y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti fiziniai asmenys, kuriems nusikalstama veika tiesiogiai padaryta turtinė žala.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta kaltinamasis P. Š. savo nusikalstamais veiksmais padarė E. Ž. žalą. Nukentėjusiajam dėl šio įvykio teko kreiptis į medikus.

Pagal suformuotą teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl ko jis jautė skausmus, patyrė įvairius nepatogumus, laiko gaišinimą lankantis pas gydytojus, teko išgyventi skausmą, gėrė nuskausminančius vaistus, taip pat nukentėjusiajam buvo sulaužytas skruostikaulis, žandikaulis, sumušta krūtinė, lūžę šonkauliai, taigi šios visos aplinkybės akivaizdžiai pablogino nukentėjusiojo gyvenimo kokybę. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį tyčiniais veiksmais, dėl mažareikšmės dingsties. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį, kad yra darbingo amžiaus, sveikas, atsižvelgiant į tai, kaltinamasis turi realią galimybę atlyginti nukentėjusiajam patirtą žalą. Iš dalies atsižvelgtina į tai, jog ir pats kaltinamasis įvykio metu nebuvo sužalotas, nepateikė tai įrodančių duomenų. E. Ž. konstatuotas apatinio žandikaulio kūno lūžimas dešinėje pusėje ir kairės šakos srityje bei kairio skruostikaulio lanko lūžimas, krūtinės sumušimas, kairės pusės IX,X šonkaulių lūžimas, sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teismo vertinimu prašoma priteisti 5000 Eurų neturtinė žala yra aiškiai per didelė ir neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog E. Ž. patirti išgyvenimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, atsižvelgiant į patirtų pasekmių gydymo laiką, išgijimo galimybes, sužalojimų padarymo aplinkybes, vertintini 3000 Eur suma, kuri priteistina iš kaltinamojo P. Š., nes jo veiksmų pasekoje atsiradusių sužalojimų atsirado žala. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ( t. 1, b.l. 84-85) prašė priteisti 337,03 Eur, kaltinamasis P. Š. sumokėjo 337,03 Eur (t.2, b.l.119), byla dėl šio civilinio ieškinio nutrauktina.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 1050,67 Eur (b.l.34-36, 39-50, 52-55, 55-73), kaltinamasis P. Š. sumokėjo 1050,70 Eur (t.2, b.l.112), byla šio civilinio ieškinio nutrauktina, metinės palūkanos nepriteistinos.

Nukentėjusysis E. Ž. nurodė, jog bylinėjimosi teisinės pagalbos išlaidos sudaro 800 Eur bylinėjimosi išlaidų byloje, tačiau pateiktas kvitas (t. 2,b.l.121) apie sumokėtus 300 Eur. Todėl priteistinos 300,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

P. Š. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; taip pat uždraudžiant kaltinamajam bausmės vykdymo metu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.(BK 48 straipsnio 1-7 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. Š. galutinę bausmę – 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; taip pat uždraudžiant kaltinamajam bausmės vykdymo metu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 1-7 dalis).

Bausmės pradžią P. Š. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iš P. Š. civilinį ieškinį 2133,82 Eur turtinės žalos, 3000 Eur neturtinės žalos, 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų civiliniam ieškovui nukentėjusiajam E. Ž..

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vokas su E. Ž. pateiktais dokumentais: CD - medicininiai dokumentai (duomenys neskelbtini) kalba, kompaktinis diskas iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, VšĮ "(duomenys neskelbtini) ", Kraniograma, VšĮ "(duomenys neskelbtini) " medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, VšĮ "(duomenys neskelbtini) " medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, (duomenys neskelbtini) med. dokumentų vertimas į lietuvių kalbą nuosprendžiui įsiteisėjus saugomas byloje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti P. Š., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.