- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-25
- Bylos Nr.
- e2S-742-413/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-2879-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- E. O. O.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-7428-1162/2023, pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinio atsakovui E. O. O. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. O. O. 308 Eur nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus ieškinio ir jo priedų vertimus į atsakovui suprantamą kalbą.
Šalies argumentai
3. Ieškovas 2023 m. kovo 21 d. savo rašte teismui nurodė, kad ieškovo ir atsakovo nesiejo ir nesieja jokie sutartiniai santykiai, kurių pagrindu būtų galima žinoti, kokia kalba atsakovui yra suprantama. Ieškovo nuomone, aplinkybę, kad atsakovui yra suprantama lietuvių kalba, patvirtina kartu su ieškiniu pateiktas įrodymas – eismo įvykio deklaracija, kurią pildė (tikėtina savo dalį) ir pats pasirašė atsakovas ir kurioje nėra jokių įrašų kita atsakovui suprantama kalba apie tai, kad jis ko nors nesuprato. Be to, atsakovui yra suteiktas Lietuvos Respublikos asmens kodas, jo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Teismas tik spėja, kad atsakovui gali būti suprantama ir anglų kalba, todėl ieškovas negali įvykdyti teismo nutarties, nes šioje proceso stadijoje nei teismui, nei ieškovui nėra aiškiai žinoma, ar atsakovas supranta lietuvių kalbą ir kokia kita kalba jam gali būti suprantama. Ieškovas pažymėjo, kad procesiniai dokumentai gali būti išversti į proceso dalyviui suprantamą kalbą ir vėlesnėse proceso stadijose, kai teismui tampa žinoma, jog šis asmuo nesupranta lietuvių kalbos ir kokia kalba jam yra suprantama.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 28 d. nutartimi ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui E. O. O. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui, kadangi nustatytu terminu nebuvo pašalinti ieškinio trūkumai.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, t. y. nepateikė įstatymų nustatyta tvarka patvirtintų ieškinio ir jo priedų vertimų į atsakovui suprantamą kalbą. Ieškovo nurodytos aplinkybės nepatvirtina fakto, kad atsakovas moka / supranta valstybinę lietuvių kalbą. Iš pateiktos 2022 m. sausio 11 d. eismo įvykio deklaracijos nėra galimybės nustatyti, ar deklaraciją pildė atsakovas, ar kitas asmuo, be to, kaip matyti iš dokumento 14 dalies „Mano pastabos“, kurioje E. O. O. patvirtina, jog yra atsakingas už padarytą žalą ir pasirašo, yra vertimas anglų kalba. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato reikalavimo, jog eismo įvykio deklaracija būtų išversta į asmeniui suprantamą kalbą, tuo tarpu CPK 113 straipsnio 3 dalyje imperatyviai numatyta, kad tuo atveju, kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Priešingu atveju, asmuo, nurodytas atsakovu, nesupras jo atžvilgiu pradėto civilinio proceso prasmės, negalės tinkamai pasinaudoti CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis teisėmis, o tai pažeis CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių lygiateisiškumo principą.
6. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas prašo priimti byloje sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį ar kito paruošiamojo dokumento, taip pat esant kitoms įstatyme numatytoms sąlygoms. Proceso įstatymas numato galimybę įteikti procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui ne tik CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai), bet ir CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (paliekant pranešimą apie siunčiamus dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje) ar CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu), todėl šiuo atveju ieškovo nurodyta aplinkybė, kad procesiniai dokumentai gali būti išversti į atsakovui suprantamą kalbą vėlesnėse proceso stadijose, vertintini kritiškai. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas pripažino, kad teismo nutartis neįvykdyta.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Nagrinėjamu atveju visiškai neaišku, kuo remdamasis teismas nusprendė, kad atsakovas nemoka/nesupranta lietuvių kalbos, kokios aplinkybės tai patvirtina. Be to, teismas tik spėja, kad atsakovas moka anglų kalbą, atsižvelgiant į šios užsienio kalbos paplitimą. Jokių kitų aplinkybių teismas nenurodė.
7.2. Nepaisant to, kad nors CPK 113 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata nereikalauja įrodyti, jog atsakovas moka/supranta lietuvių kalbą, ieškovas pateikė teismui savo paaiškinimus ir nuomonę dėl atsakovui suprantamos kalbos. Ieškovo ir atsakovo nesiejo ir nesieja jokie sutartiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovui būtų galima žinoti, kad atsakovas nemoka lietuvių kalbos ir kokia kalba jam yra suprantama. Kartu su ieškiniu pateiktas įrodymas – eismo įvykio deklaracija, kurią pildė (tikėtina savo dalį) bei pats pasirašė atsakovas ir kurioje nėra jokių įrašų kita jam suprantama kalba apie tai, kad atsakovas ko nors nesuprato. Atsakovas turi Lietuvos Respublikos asmens kodą, jo gyvenamoji ir darbo vieta yra Lietuvoje. Atsakovo atžvilgiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2022 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-20794-528/2022, kurioje procesiniai dokumentai nebuvo verčiami į kokią nors atsakovui suprantamą kalbą.
7.3. Akivaizdu, kad ieškovas negalėjo įvykdyti minėtos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutarties, nes šioje proceso stadijoje nei ieškovui, nei teismui nėra žinoma, jog atsakovas nesupranta lietuvių kalbos, tuo labiau – kokia kita kalba (-os) atsakovui yra suprantama (-os). Be to, ieškovas, vykdydamas teismo įpareigojimą procesinius dokumentus ir jų priedus išversti į anglų kalbą, patirtų nemažas išlaidas, kas padidintų ir bylinėjimosi išlaidas. Šis įpareigojimas ieškovui galėtų būtų skiriamas tik teismui įsitikinus, kad procesinių dokumentų ir jų priedų vertimas iš tiesų yra būtinas. Kyla klausimas, kaip teismas spręstų vertimo išlaidų priteisimo klausimą, jei paaiškėtų, kad atsakovas nesupranta anglų kalbos, o supranta lietuvių kalbą arba kitą užsienio kalbą, arba nėra reikalinga versti procesinius dokumentus į jam suprantamą kalbą, nes jį atstovauja lietuvių kalbą mokantis advokatas. Šiuo atveju ieškinio priėmimo stadijoje teismas priėmė formalų procesinį sprendimą, pagrįstą vien tik savo nepagrįstais spėjimais, ir visiškai nesivadovavo proceso ekonomiškumo principu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, neištaisius ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. O. O. dėl 308 Eur nuostolių atlyginimo.
12. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 13 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 (dešimties) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus ieškinio ir jo priedų vertimus į atsakovui suprantamą kalbą. Teismas nurodė, kad kreipdamasis į teismą ieškovas nenurodė, ar atsakovas moka / supranta valstybinę lietuvių kalbą, nepateikė procesinio dokumento ir jo priedų, skirtų atsakovui, vertimų į jam suprantamą kalbą (tuo atveju, jei atsakovas valstybinės kalbos nemoka), todėl laikė, kad pateiktas procesinis dokumentas neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
13. Ieškovas dėl minėtos teismo nutarties 2023 m. kovo 14 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydamas šią nutartį panaikinti. Teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą, kadangi teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartis apeliacine tvarka nėra skundžiama. Toje pačioje nutartyje teismas pažymėjo, kad ieškovas, manydamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus, gali šią procesinę poziciją išdėstyti teismui raštu paprastame procesiniame dokumente, nurodydamas argumentus dėl nepagrįstai nustatytų ieškinio trūkumų. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog nutartyje nėra nurodyta išversti procesinius dokumentus ir jų priedus į atsakovo gimtąją kalbą, bet į atsakovui suprantamą kalbą, kuri gali būti ir anglų kalba, atsižvelgiant į šios užsienio kalbos paplitimą.
14. Ieškovas 2023 m. kovo 21 d. pateikė teismui savo paaiškinimus raštu, kuriuose nurodė, jog negali įvykdyti teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo, kadangi nežino, kokia kalba atsakovui yra suprantama. Visų pirma, ieškovo ir atsakovo nesiejo ir nesieja jokie sutartiniai santykiai, kurių pagrindu būtų galima žinoti, kokia kalba atsakovui yra suprantama. Antra, aplinkybę, kad atsakovui yra suprantama lietuvių kalba, patvirtina kartu su ieškiniu pateiktas įrodymas – eismo įvykio deklaracija, kurią pildė (tikėtina savo dalį) ir pats pasirašė atsakovas ir kurioje nėra jokių įrašų kita jam suprantama kalba apie tai, kad atsakovas ko nors nesuprato. Trečia, atsakovas turi Lietuvos Respublikos asmens kodą, jo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Ketvirta, teismas tik spėja, kad galbūt atsakovui yra suprantama anglų kalba, tačiau tiksliai to taip pat nežino.
15. Skundžiama nutartimi teismas laikė, kad ieškovas trūkumų nepašalino, todėl ieškovo ieškinį laikė nepaduotu. Atskirajame skunde ieškovas nurodo analogiškus argumentus, kaip ir prieš tai minėtame 2023 m. kovo 21 d. rašte.
16. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba (2 straipsnis). CPK 11 straipsnyje nustatyta, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis. Už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iš valstybės biudžeto.
17. CPK 113 straipsnio, reglamentuojančio procesinių dokumentų kalbą ir skaičių, 3 dalyje nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose nustatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK nustatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.
18. Procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos, laikytini trukdančiais įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-241/2016; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-993-1120/2021).
19. Ieškovas atskirajame skunde remiasi aplinkybe, kad atsakovui E. O. O. yra suteiktas Lietuvos Respublikos asmens kodas ir nurodo, kad jam, kaip Lietuvos piliečiui, turėtų būti suprantama lietuvių kalba.
20. Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens kodas suteikiamas šio įstatymo 5 straipsnyje išvardytiems asmenims. Šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, jog gyventojų registro objektai yra šie asmenys, kurių duomenys tvarkomi Gyventojų registre: 1) Lietuvos Respublikos piliečiai; 2) asmenys be pilietybės ir kitų valstybių piliečiai, kurie gauna Lietuvos Respublikoje išduodamus asmens dokumentus, deklaruoja gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje ar kurių civilinės būklės aktai registruojami Lietuvos Respublikos institucijose. Taigi iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 5 ir 8 straipsnių matyti, kad asmens kodas yra suteikiamas ne tik Lietuvos Respublikos piliečiams, bet ir kitiems asmenims, ir jo suteikimas nėra siejamas su lietuvių kalbos mokėjimu.
21. Ieškovas atskirajame skunde taip pat remiasi aplinkybe, kad atsakovas gyvena ir dirba Lietuvoje, todėl jam turi / yra suprantama lietuvių kalbą.
22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovo E. O. O. deklaruota gyvenamojo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. dirba UAB „WESTERN UNION PROCESSING LITHUANIA“. Teismo vertinimu, šie įrodymai nei paneigia, nei patvirtina ieškovo nurodomą aplinkybę, kad atsakovas supranta valstybinę kalbą, nes, kaip matyti iš Juridinių asmenų išrašo, atsakovas dirba įmonėje, kurios akcininkas Airijoje įsteigtas juridinis asmuo WESTERN UNION PROCESSING LIMITED, bendrovei nustatyta prokūra, prokūristas – Austrijos pilietis. Bendrovės pagrindinė veikla susijusi su informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veikla. Teismo vertinimu, šioje Lietuvoje veikiančioje užsienio kapitalo įmonėje nebūtinai darbuotojai privalo mokėti valstybinę lietuvių kalbą. Taigi, aplinkybės, kad atsakovui turėtų būti žinoma lietuvių kalba, nepatvirtina ir ieškovo nurodytos prielaidos, kad atsakovas turi deklaruotą gyvenamąją ir darbo vietas Lietuvoje.
23. Apeliantas taip pat remiasi aplinkybe, jog eismo įvykio deklaraciją, kurią pildė (tikėtina savo dalį) bei pasirašė pats atsakovas ir kurioje nėra jokių įrašų kita jam suprantama kalba apie tai, kad atsakovas ko nors nesuprato.
24. Iš byloje esančios eismo įvykio deklaracijos matyti, kad eismo įvykio metu 2022 m. sausio 11 d. kaltininko vairuojama transporto priemonė TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruota ne Lietuvoje, o Estijos Respublikoje.
25. Sutiktina su apeliantu, kad eismo įvykio deklaracijoje nėra jokių atsakovo pastabų, kad jis kažko nesuprato, be to, eismo įvykio deklaracijos abi pusės užpildytos skirtingu braižu, todėl tikėtina, kad savo pusę atsakovas užpildė pats. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad eismo įvykio deklaracijos blankas yra tik lietuvių kalba ir joje, pildant dalį, kurią pildo eismo įvykio kaltininkas, šiuo atveju atsakovas, viskas įrašyta taisyklingai (teisingai).
26. Taigi, vertinant pateiktą eismo įvykio deklaraciją, galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovui yra suprantama lietuvių kalba. Tokią išvadą teikia pagrindo daryti ir tai, jog teismas iš Antstolių sistemos registro nustatė (CPK 179 str. 3 d.), jog antstolių sistemose yra užvesta keletas vykdomųjų bylų, kuriose vykdomi išieškojimai iš šioje byloje atsakovu patraukto asmens E. O. O.. Kelios vykdomosios bylos jau yra užbaigtos. Teismas neturi duomenų, jog vykdant išieškojimus iš atsakovo, jam buvo siunčiami vykdomieji dokumentai, išversti į kokią nors užsienio kalbą.
27. Taigi, iš aptartų faktinių šios bylos aplinkybių negalima daryti kategoriškos išvados, jog atsakovas nesupranta lietuvių kalbos, be to, jeigu atsakovas yra užsienietis, į bylą nepateikta jokių duomenų, kurių pagrindu ieškinio priėmimo stadijoje būtų galima spręsti apie jam suprantamą kurią nors užsienio kalbą. Vien tai, kad atsakovo vardas ir pavardė nėra lietuviški, nereiškia, jog jis nesupranta lietuvių kalbos.
28. Todėl sutiktina su apelianto argumentais, kad nesant tikslių duomenų, ar atsakovas tikrai nesupranta lietuvių kalbos, ieškinio priėmimo stadijoje taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir įpareigoti ieškovą pateikti teismui ieškinio bei jo priedų vertimus į atsakovui suprantamą, tikėtina anglų, kalbą, šiuo atveju nebuvo būtina.
29. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo kritika ieškovo argumentams, kad procesiniai dokumentai gali būti išversti į atsakovui suprantamą kalbą ir vėlesnėse proceso stadijose kritiškai. Pažymėtina, kad pagal aukštesnės instancijos teismų išaiškinimus, teismas ieškinio trūkumų šalinimo institutą gali taikyti ir iškėlęs civilinę bylą (CPK 115 straipsnio 2 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-133-567/2023). Taigi, po ieškinio priėmimo paaiškėjus naujai aplinkybei, jog atsakovas visiškai nesupranta lietuvių kalbos, o tik kažkurią užsienio kalbą, teismas galės taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
30. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino trūkumų šalinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normoms, dėl to skundžiama teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.