Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Visos šios faktinės aplinkybės rodo, kad Ligoninė nesiekė tyčia sąmoningai pažeidinėti teisės aktų reikalavimus, o tai laikytina atsakomybę švelninančia aplinkybe.

Be to atsakovas , priimdamas skundžiamą Sprendimą, privalėjo įvertinti ir atsižvelgti į Ligoninės veiklos pobūdį ir tikslus. Ligoninė yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti sveikatos priežiūros paslaugas. Ligoninė yra ne pelno siekianti ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio dalininkė yra Lietuvos valstybė. Likėnų reabilitacijos ligoninė teikia II lygio medicininės reabilitacijos gydymo stacionarines ir ambulatorines paslaugas suaugusiems pacientams, sergantiems nervų sistemos ligomis ir judėjimo atramos aparato pažeidimais.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje galimybę pareiškėjui sumažinti paskirtą baudą paliko spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2018 m. balandžio 6 d. Nr. D1-277“ Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų reorganizavimo“ nuo 2018 m. liepos 1 d. Vilniaus, Kauno , Klaipėdos , Šiaulių , Panevėžio, Alytaus , Marijampolės ir Utenos regioniniai aplinkos apsaugos departamentai reorganizuoti jungimo būdu- prijungiant prie biudžetinės įstaigos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, kuriai po reorganizavimo perėjo visos reorganizuotų regioninių aplinkos apsaugos departamentų teisės ir pareigos .

Bylos rašytiniais duomenimis ir proceso šalių žodiniais paaiškinimais nustatyta, kad VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, įsigijusi 2013 m. rugpjūčio 9 d. iš UAB“ Likėnų vandenys“ du mineralinio vandens gręžinius: Nr. 21965 „Aukštaitija“ ir Nr. 11978„ Likėnai“, juos nuo 2014 m. sausio 31 d. pradėjo eksploatuoti. Panevėžio RAAD Biržų rajono agentūros vyresnioji specialistė K. P. 2018 m. gegužės 22-28 d. d. atlikusi VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės filialo Likėnų reabilitacijos ligoninės planinį patikrinimą, kurio tikslas–mokesčių už gamtos išteklius apskaičiavimas , 2018m. gegužės 28 d. parengė Patikrinimo aktą Nr. B9-103. Šiame akte RAAD Biržų rajono agentūros vyresnioji specialistė konstatavo, kad Ligoninė nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. eksploatavo du mineralinio vandens gręžinius: Nr. 21965 „Aukštaitija“ ir Nr. 11978„ Likėnai“, išgavo 1996 m³ vandens, ir sumokėjo 4306,74 mokestį. Nuo 2017 m. lapkričio mėnesio 22 d. iki 2018 m. sausio 10 d. mineralinio vandens gręžiniai nebuvo eksploatuojami. Nurodė, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruoti išgauti gamtos išteklių kiekiai atitinka su Ligoninės pateiktose Požeminio vandens gavybos metinėse ataskaitose nurodytus kiekius. Mokesčių už naudingąsias iškasenas deklaracijos už 2014-2017 m. mokestinius laikotarpius pateiktos laiku, nepažeidžiant Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino. Mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientai deklaracijose pritaikyti teisingai. Tačiau nurodė, kad Ligoninė per minėtą laikotarpį išgavo ir naudojo mineralinį vandenį, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo, pateikė apskaičiavimą, kad vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi mokesčio didesniu tarifu bendra suma yra 43077,03 Eur. Pažymėtina, kad Panevėžio RAAD Biržų rajono agentūros vyresnioji specialistė K. P. buvo parengusi 2017 m. lapkričio mėn. 20 d. patikrinimo aktą Nr. B9-176, kuriame iš esmės buvo nustatytos tos pačios aplinkybės ir padarytos atitinkamos išvados.

Ligoninė pateikė 2018 m. birželio 27 d. pastabas dėl Nr. S-2436 „ Dėl patikrinimo akto“, kuriose nurodė, kad nesutinka su 2018 m. gegužės 28 d. Patikrinimo akte Nr. B9-103 apskaičiuota mokesčių suma 43 077,03 Eur , kadangi ji yra neproporcinga galimai padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, prašė netaikyti sankcijos arba ją sumažinti.

Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2018 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. ( 11)-V3-858 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ buvo patvirtinti Panevėžio RAAD Biržų rajono agentūros 2017 m. lapkričio mėn. 20 d. Patikrinimo aktas Nr. B9-176 ir 2018 m. gegužės 28 d. Patikrinimo aktas Nr. B9-103 , bei nustatė, kad šiuo Sprendimu patvirtinta 43 077,03 Eur mokesčio suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos į mokesčių administratoriaus biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2018 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. ( 11)-V3-858 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ yra kilęs mokesčio už valstybinius gamtos išteklius teisinių santykių srityje.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymas. Pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamuosius valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.

Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį (7 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 7 straipsnio 4 dalis (2009 m. liepos 23 d. įstatymo Nr. XI-400, 2011 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XI-1818 ir 2015 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. XII-2155 redakcija) nustato, kad mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos.

Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtina nuostata skelbia, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

Byloje nustatyta, kad RAAD Biržų rajono agentūros vyresniajai specialistei K. P. 2018 m. gegužės 22-28 d. d. atlikus VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės filialo Likėnų reabilitacijos ligoninės planinį patikrinimą, buvo nustatyta, kad Ligoninė nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. eksploatavusi du mineralinio vandens gręžinius: Nr. 21965 „Aukštaitija“ ir Nr. 11978„ Likėnai“, išgavo 1996 m³ vandens, sumokėjo 4306,74 mokestį. Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruoti išgauti gamtos išteklių kiekiai atitinka su Ligoninės pateiktose Požeminio vandens gavybos metinėse ataskaitose nurodytais kiekiais. Mokesčių už naudingąsias iškasenas deklaracijos už 2014-2017 m. mokestinius laikotarpius pateiktos laiku, nepažeidžiant Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino. Mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientai deklaracijose pritaikyti teisingai.

Tačiau Patikrinimo akte konstatuota, kad Ligoninė nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. eksploatavo du mineralinio vandens gręžinius: Nr. 21965 „Aukštaitija“ ir Nr. 11978„ Likėnai“ , neturėdama teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo.

Įvertinus Patikrinimo akte Nr. B9-103 nurodytus faktinius duomenis apie apskaičiuotas mokesčio didesniu tarifu sumas, daroma išvada, kad Panevėžio RAAD Biržų rajono agentūros vyresniosios specialistės K. P. atlikti paskaičiavimai atitinka Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pareiškėja skunde ir jos atstovas teismo posėdyje mokesčio didesniu tarifu 43 077,03 Eur paties apskaičiavimo , kaip neteisingo, neginčijo

Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės , veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ir ertmių naudojimo sutartį.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Leidimas Ligoninei eksploatuoti mineralinio vandens gręžinius Nr. 21965 „Aukštaitija“ ir Nr. 11978 „ Likėnai“ buvo išduotas 2017 m. gruodžio 20 d., ir tą pačią dieną tarp Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės buvo sudaryta Likėnų mineralinio vandens telkinio požeminio mineralinio vandens išteklių naudojimo sutartis.

Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, sprendžia, kad Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius, priimdamas 2018 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. ( 11)-V3-858 , pagrįstai rėmėsi 2017 m. lapkričio mėn. 20 d. Patikrinimo aktu Nr. B9-176 ir 2018 m. gegužės 28 d. Patikrinimu akte Nr. B9-103, nurodytais duomenimis ir patvirtino mokestį didesniu tarifu, t.y. 43 077,03 Eur.

Ligoninė skunde ir jos atstovas teismo posėdyje teikė argumentus, kad ginčijamas sprendimas yra formalus, priimtas neištyrus visų faktinių aplinkybių, mokestis buvo paskaičiuotas Ligoninei per didelis, neproporcingas padarytiems pažeidimams, neatsižvelgus į pateiktas pastabas. Be to atsakovas nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais ir prašymą atleisti nuo baudos arba sumažinti paskirtos baudos dydį netenkino. Teismas šiuos argumentus vertina kaip nepagrįstus ir juos atmeta.

Darant tokią išvadą, atsižvelgiama į tai, kad Ligoninė pateikdama 2018 m. birželio 27 d. pastabas Nr. S-2436 „ Dėl patikrinimo akto“, teigė, kad apskaičiuota mokesčių suma 43 077,03 Eur, yra neproporcinga galimai padarytam teisės pažeidimui, todėl prašė netaikyti sankcijos arba ją sumažinti. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pateikęs išaiškinimą, jog Įstatymas apskritai nenumato galimybės taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos išteklius nei numatyta, o pirmosios instancijos teismai, įvertinę faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį mažina, iš esmės remdamiesi teisingumo bei protingumo kriterijais (2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad Panevėžio RAAD, veikdamas jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, neturėjo diskrecijos teisės ir privalėjo vykdyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, įsakmiai nustatančią, kad už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas.

Teismas, spręsdamas, ar Sprendimu patvirtintame 2018 m. gegužės 28 d. Patikrinimo akte Nr. B9-103, apskaičiuota taikant didesnį tarifą mokesčio už valstybinius gamtos išteklius 43 077,03 Eur suma yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ( toliau- Konstitucinis Teismas) jurisprudenciją ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą mažinti aplinkos apsaugos institucijos nustatytą mokestį už gamtos išteklių naudojimą, vertinama tai, kad ūkio subjektas nesiekė tyčia ir sąmoningai nuslėpti mokestį, ir nėra duomenų, kad ūkio subjektas būtų sistemingai pažeidinėjęs įstatymus (2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016); mažesnio mokesčio apskaičiavimą lemiantys duomenys deklaruoti dėl apsirikimo (2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016); ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016).

Nagrinėjamoje byloje iš pareiškėjo skunde, jo atstovo teismo posėdyje duotų paaiškinimų, rašytinių bylos įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas, eksploatavęs du mineralinio vandens gręžinius ir išgavęs 1996 m³ vandens, nevengė deklaruoti išgauto mineralinio vandens kiekio ir mokėti mokesčius valstybei, sumokėjo 4306,74 mokestį. Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruoti išgauti gamtos išteklių kiekiai atitinka su Ligoninės pateiktose Požeminio vandens gavybos metinėse ataskaitose nurodytais kiekiais. Mokesčių už naudingąsias iškasenas deklaracijos už 2014-2017 m. mokestinius laikotarpius pateiktos laiku. Ligoninė įsigijusi 2013 m. rugpjūčio 9 d. iš UAB „ Likėnų vandenys“ mineralinio vandens gręžinius, siekė gauti iš Lietuvos geologijos tarnybos Leidimą juos eksploatuoti. Tačiau ilgiau nei įprasta leidimo eksploatuoti vandens gręžinius gavimo procesas užtruko ne tik dėl Ligoninės kaltės. Ligoninė į Tarnybą dėl leidimo išdavimo kreipėsi 2014 m. vasario mėn. 3 d. raštu , 2016-04-19 raštu Nr. K2-1422, atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ir daugiau kartų, tačiau Tarnyba 2014-02-19 raštu Nr. ( 7) – 1.7-605 ir 2016-05-27 raštu Nr. ( 6)- 1.7-2097 nurodė, kad 2012m. balandžio 30 d. UAB“ Likėnų vandenys“ buvo išduotas leidimas eksploatuoti mineralinio vandens gręžinius ir šis leidimas yra nepanaikintas, galiojantis, todėl vadovaujantis Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 454 „ Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 „ Dėl Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ( išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo nuostatų 48.7 punktu , Ligoninei negali būti išduotas Leidimas eksploatuoti mineralinio vandens gręžinius. Taisyklės nustato, kad Leidimo galiojimas panaikinamas , kai leidimo turėtojas Taisyklių 67 punkto nustatyta tvarka pateikia prašymą panaikinti leidimo galiojimą ( 64.2.1 punktas). UAB“ Likėnų vandenys“ 2014 m. vasario 25 d. pakeitė pavadinimą į UAB“ Batita“. Ligoninė 2016-06-01 raštu Nr. S-1974 kreipėsi į UAB“ Batita“ su prašymu kreiptis į Tarnybą dėl Leidimo panaikinimo. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos pagal UAB“ Batita“ 2017-10-30 pateiktą prašymą panaikino UAB“ Likėnų vandenys“ išduotą leidimą Nr. 12-12. Ligoninė ėmėsi ir kitų veiksmų leidimui gauti- įrengė sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo specialųjį planą, derino žemės sklypo ribas, įregistravo gręžinius žemės gelmių registre, kasmet vykdė privalomąjį požeminio vandens monitoringą mineralinio vandens vandenvietės gręžiniuose ir atliko kitus privalomus veiksmus. Ligoninei Leidimas eksploatuoti mineralinio vandens gręžinius Nr. 21965 „Aukštaitija“ ir Nr. 11978 „ Likėnai“ buvo išduotas 2017 m. gruodžio 20 d.

Be to Ligoninė yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti sveikatos priežiūros paslaugas. Ligoninė yra ne pelno siekianti ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio dalininkė yra Lietuvos valstybė. Iš pareiškėjos atstovo paaiškinimo, bylos duomenų matyti, kad Ligoninės finansinė situacija yra sudėtinga, finansiniai ištekliai planuojami taip, kad Ligoninė užtikrintų nepertraukiamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. O neplanuotos nemažos išlaidos, kuriomis laikytina ir paskaičiuota mokestinė bauda, gali neigiamai paveikti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimą ir sukurti itin skaudžioms pacientų sveikatą tiesiogiai įtakojančioms pasekmėms atsirasti.

Remdamasi tuo , kas nurodyta, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad pakankama ir pagrįsta padarytą pažeidimą atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti teisinė priemonė pareiškėjai yra 2 150,00 Eur dydžio mokesčio nustatymas. Dėl išdėstytų išvadų keistinas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. ( 11)-V3-858 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir paskaičiuotas mokestis sumažintinas iki 2150,00 Eur, o likusioje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas ( ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas, 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 29 d. sprendimą Nr.( 11)-V3-858 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pakeisti ir šiuo sprendimu VšĮ Respublikinei Panevėžio ligoninei patvirtintą mokestį 43 077,03 Eur sumažinti iki 2 150,00 Eur (dviejų tūkstančių šimto penkiasdešimt eurų ).

Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.