- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-10
- Bylos Nr.
- Iv-795-473/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02689-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Atsakovas
- LR krašto apsaugos ministerijai
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Marekui Paškevičiui (Marek Paškevič), atsakovo atstovui Vincui Zaliauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovei LR krašto apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir darbo užmokesčio priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Krašto apsaugos ministro 2010-06-29 d. įsakymą Nr. P-770, kuriuo su pareiškėju nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir jis išleistas į atsargą; 2) grąžinti jį į profesinę karo tarnybą; 3) priteisti darbo užmokestį ir kitas išmokas už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką; 4) atlyginti patirtas atstovavimo išlaidas.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-5) nurodė ir teismo posėdyje jo atstovas paaiškino, kad dėl Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – KPAT prie KAM) pertvarkymo Krašto apsaugos ministro 2010-06-29 įsakymu Nr. P-770 su juo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis dėl to, kad Lietuvos kariuomenėje, kitose krašto apsaugos sistemos institucijose nebuvo laivų jo karinį laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų. Minėta profesinės karo tarnybos sutartis galiojo iki 2013-04-18. Skundžiamas Krašto apsaugos ministro įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jį priimant buvo netinkamai aiškintos, taikytos ir dėl to pažeistos Konstitucijos 48 str., Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 21 str. 1 d., 3 d., 28 str. 1 d., 38 str. 2 d. 2 p., 41 str. 2 d., Darbo kodekso 1 str. 2 d., 3 str. 2 d., 5 str. 1 d., 9 str., 10 str., 11 str., 129 str., 135 str. nuostatos. KASOKTĮ nenustato tikslių profesinės karo tarnybos kario atleidimo sąlygų (pvz., kad panaikinus pareigybę privaloma siūlyti kitas kvalifikaciją atitinkančias lygiavertes ar žemesnes pareigas, pirmenybės likti darbe sąlygų ir panašiai), todėl vadovaujantis LR Konstitucijos 48 straipsnio ir Darbo kodekso 5, 9 straipsnių nuostatomis turėjo būti taikomi bendri darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Krašto apsaugos ministro 2010-06-30 įsakymas Nr. P-913 priimtas atsižvelgiant į Patariamosios komisijos kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti 2010-06-01 protokole Nr. RK-4 išdėstytus siūlymus. Minėtame protokole išdėstyti siūlymai taip pat priimti netinkamai aiškinant, taikant ir dėl to pažeidžiant aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas ir visiškai nenagrinėjant visų laisvų krašto apsaugos sistemos institucijų pareigybių. Krašto apsaugos ministras tinkamai aiškindamas ir taikydamas minėtas teisės aktų nuostatas privalėjo patikrinti ar visoje krašto apsaugos sistemoje nėra pareiškėjo karinį laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų. To nepadarė nei Krašto apsaugos ministras nei Patariamoji komisija kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti, tik formaliai konstatavo minėtas aplinkybes. Nei vienas iš minėtų subjektų nenagrinėjo laisvų krašto apsaugos sistemos institucijų pareigybių sąrašų. Krašto apsaugos ministras turėjo teisę nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį, tačiau tik įvykdęs visas minėtas įstatymų nustatytas sąlygas, t. y. siūlyti pareiškėjui jo laipsnį, o ne laipsnį ir kvalifikaciją, atitinkančias pareigas, žemesnes arba aukštesnes pareigas, įvertinti jo pirmenybę likti darbe. Visiškai nepagrįstai buvo reikalaujama atitikti dvi sąlygas, t. y. turėti tam tikrą laipsnį ir kvalifikaciją, nes visos minėtos KASOKTĮ nuostatos reikalauja turėti tik atitinkamą laipsnį, t. y. sistema sukurta taip, kad atitinkamas laipsnis suteikiamas tik jei asmuo turi reikalingą kvalifikaciją, vadinasi jei turi suteiktą laipsnį, tai gali eiti bet kurias pareigas, kurioms reikia ne aukštesnio nei turimas laipsnis. Pareiškėjo kvalifikacija yra pakankamai aukšta, t. y. turi aukštąjį išsilavinimą, baigęs anglų kalbų kursus ir pan. Tokia kvalifikacija ir turimas tarnybos stažas leido suteikti jam vyresniojo leitenanto laipsnį, atitinkamai iki jam sukaks 40 metų turi teisę eiti krašto apsaugos sistemoje pareigas, kurioms reikia ne aukštesnio kaip vyresniojo leitenanto laipsnio, o tam tikrais atvejais ir aukštesnes pareigas. Nepagrįstas yra skundžiamo sprendimo motyvas ir pagrindas, kad profesinės karo tarnybos sutartis yra nutraukiama vadovaujantis KASOKTĮ 38 str. 2 d. 2 p. nuostata, kad sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų. Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2010 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2015 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos (toliau ir – KAS) karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2010 metais ir 2015 metais patvirtinimo įstatymas, kuris įsigaliojo 2010-06-10, nustato, kad bendras ribinis KAS karių, tai yra profesinės ir privalomosios pradinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, kariūnų, skaičius 2010 metais nustatomas nuo 12 650 iki 15 200. Iš to skaičiaus: 1) profesinį karo tarnybos karių – nuo 7 700 iki 8 400, iš jų generolų ir admirolų – iki 9, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 30, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 130, majorų ir komandorų leitenantų – iki 385; 2) privalomosios pradinės karo tarnybos karių, dalyvaujančių būtinuosiuose kariniuose mokymuose savanoriškumo pagrindu, – nuo 300 iki 600; 3) karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių - nuo 4 500 iki 6 000; 4) kariūnų - nuo 150 iki 200. Vadinasi krašto apsaugos sistemoje profesinės karo tarnybos karių skaičius dar iki pareiškėjo atleidimo dienos buvo padidintas ir dėl to nebuvo pagrindo taikyti KASOKTĮ 38 str. 2 d. 2 p. ir tuo pagrindu nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju. Ginčijamu įsakymu iš esmės yra neužtikrinamas LR Konstitucijoje įtvirtintas teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principas, kuriuo preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami darbą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas darbuotojų teises ir socialines garantijas. Patariamosios komisijos kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms teikti 2010-06-01 protokolas Nr. RK-4 nepagrįstas ir dėl to, kad kai kuriems žemesnius už pareiškėją balus turintiems asmenims nebuvo nutrauktos profesinės karo tarnybos sutartys, todėl minėtos komisijos vertinimai ir siūlymai nebuvo objektyvūs. Krašto apsaugos ministro 2010-06-29 įsakymo Nr. P-770 neteisėtumą patvirtina ir pareiškėjo 2010-07-01 skunde nurodyti motyvai, kad Patariamosios komisijos kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms teikti 2010-06-01 protokolas Nr. RK-4 nepagrįstas ir neobjektyvus dėl to, kad netinkamai nurodytas jo amžius.
Atsiliepimas
Atsakovė Krašto apsaugos ministerija su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 78-83) ir teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad Krašto apsaugos ministro įsakymu 2009-12-10 Nr. V-1160 patvirtinta nauja KPAT struktūra bei KPAT nuostatai. Krašto apsaugos ministras 2009-12-10 įsakymu Nr. 1161 „Dėl Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos pareigybių, tarp jų ir pareigybių, kuriais užimtiems asmenims reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimų (NATO, ES) sąrašo patvirtinimo“ patvirtino naują KPAT pareigybių sąrašą ir tokiu būdu aiškiai sumažino karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičių. Vėliau krašto apsaugos ministras 2010-02-03 įsakymu Nr. V-104 „Dėl Karo prievolės administravimo tarnybos prie krašto apsaugos ministerijos darbo organizavimo pakeitimo“ nuo 2010-04-15 pakeitė KPAT darbo organizavimą, nutraukdamas dalies KPAT teritorinių skyrių veiklą perduodant jų teises, pareigas ir turtą kitiems krašto apsaugos sistemos padaliniams. Iki įsakymų, pakeitusių KPAT administracinę struktūrą, priėmimo egzistavo 47 teritoriniai skyriai. Tai patvirtina įstatymo leidėjo tikslą - suteikti krašto apsaugos ministrui diskrecijos teisę, užtikrinant karo prievolės administravimą, pačiam spręsti, vieną ar kelias savivaldybių teritorijas gali aptarnauti vienas teritorinis skyrius, vadovaujantis ekonomiškumo, racionalumo ir protingumo principais. Karo prievolei administruoti 60-ies savivaldybių teritorijose 47 teritoriniai skyriai buvo tol, kol egzistavo nuolatinis, nepertraukiamas šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą procesas, kuriuo metu buvo šaukiamas sąlyginai didelis šauktinių skaičius. Tačiau, atsižvelgiant į pertvarkomą karo prievolės modelį Lietuvoje bei šauktinių karių poreikį, t. y. mažėjant šauktinių karių skaičiui, karo prievolės įstatyme numatytoms karo prievolės administravimo funkcijoms vykdyti savivaldybių teritorijose pakanka 10 teritorinių skyrių. Krašto apsaugos ministro 2009-12-10 įsakymu Nr. V-1161 buvo patvirtinta KPAT nauja šios institucijos struktūra ir pareigybių sąrašas, kurie įsigaliojo nuo 2010-04-15. Lyginant su ankstesniu pareigybių sąrašu, KPAT vietoje buvusių 260 pareigybių (iš jų karininkų – 88, puskarininkių – 21, seržantų – 53), iš viso patvirtinta 88 naujos pareigybės (iš jų, karininkų – 22, puskarininkių – 8, seržantų – 21). Iš pateiktų duomenų matyti, kad ženkliai sumažėjo karių skaičius, be to, buvo panaikinta pareiškėjo pareigybė. Priimdamas sprendimą pertvarkyti KPAT sistemą, sumažinant teritorinių skyrių skaičių ir, atitinkamai, darbuotojų, tarnautojų ir karių skaičių krašto apsaugos ministras savo įgaliojimų neperžengė ir veikė, atsižvelgdamas į realias aplinkybes ir vadovaudamasi ekonomiškumo, racionalumo ir protingumo principais, KPAT sistemoje tarnaujančiu karių, valstybės tarnautoju ir darbuotojų mažinimas, kaip ir teritoriniu skyrių mažinimas buvo realus. KASOKTĮ 38 str. 2 d. 2 p. nuostatos krašto apsaugos ministrui suteikia teisę nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį ir karį atleisti iš tarnybos kai sumažinamas karių skaičius arba pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija, neatsižvelgiant į aplinkybę ar nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų. Šio ginčo atveju, vien ši aplinkybė negali nulemti pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagrįstumo ir teisėtumo. Šioje byloje reikšminga faktinė aplinkybė yra karių skaičiaus sumažinimas arba pertvarkymas krašto apsaugos sistemos institucijos, tarnybos. Šios aplinkybės atsirado pirmiausiai. KASOKTĮ 38 str. 2 d. 2 p. nuostata ,,<...(arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų“ laikytina savarankišku kario atleidimo iš tarnybos pagrindu. Esant dabartiniam specifiniam karo tarnybos santykių reglamentavimui vykdant krašto apsaugos institucijų pertvarkymus (keičiant dalinių struktūrą, steigiant naujus ir pan.) profesinės karo tarnybos kariams negarantuojamos tarnybos vietos. Logiška, kad formuojant naujus dalinius ir pertvarkant kitus negali būti į kitas, naujas pareigas automatiškai perkeliami kariai, neturintys tam tikros kvalifikacijos ir nustatytų karinių specialybių bei kitų reikalavimų. Be to, KASOKTĮ 31 str. 4 nustatyta, kad profesinės karo tarnybos sutartys, neatsižvelgiant į jų terminą, gali būti nutrauktos prieš terminą. Atleidžiant pareiškėjais tarnybos buvo laikomasi KASOKTĮ numatytų procedūrų ir tvarkos. KASOKTĮ 39 str. 1 d. numato, kad krašto apsaugos ministerija ar kariuomenės vadovybė gali nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį šio įstatymo 38 str. 2 d. 2 p. pagrindu karį įspėjusi ne mažiau kaip prieš du mėnesius arba neįspėjusi, tačiau išmokėdama kariui 40 str. 3 d. nustatytą papildomą kompensaciją. Pareiškėjas apie galimą profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimą buvo įspėtas. Panaikinus KPAT tarnaujančio pareiškėjo (ir kitų karių) pareigybes, krašto apsaugos ministro 2010-04-14 įsakymu Nr. P-394 pareiškėjas buvo perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą KASOKTĮ 42 str. 2 d. 1 p. pagrindu. Pareiškėjas sprendimo perkelti jį į minėtą rezervą neskundė ir tokiu būdu laikė, kad jo teisės nepažeistos. Remiantis KASOKTĮ 42 str. 1 d. nuostata suteikia teisę pačiam įgaliotam asmeniui (atsakovei) spręsti kario paskyrimo į kitas pareigas klausimą be kario sutikimo ar prašymo. Panaikinus pareiškėjo pareigybę, jo paskyrimas į kitas pareigas buvo svarstomas Patariamosios komisijos kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti. Ši komisija, turėdama visą informaciją apie laisvas karių pareigybes krašto apsaugos sistemoje ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, konstatavo, kad pareigų, į kurias pareiškėjas galėtų būti perkeltas (paskirtas) nėra. Jeigu karys atleidžiamas iš tarnybos dėl karių mažinimo arba dėl krašto apsaugos sistemos institucijos pertvarkymo, įstatymas (KASOKTĮ) nenumato reikalavimo patikrinti aplinkybę ar yra jo karinį laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių laisvų pareigybių. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad KASOKTĮ nepakankamai reglamentuoja profesinės karo tarnybos karių atleidimo iš tarnybos santykius, kad turėjo būti taikomas Darbo kodeksas ir jo 135 str. nustatyta pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Pagal patvirtintas krašto apsaugos sistemos gaires, vykdant bendrą krašto apsaugos sistemos reformą ir Kariuomenės transformaciją prisiimtas įsipareigojimas optimizuoti karininkų, puskarininkių, seržantų ir eilinių pareigybių skaičių siekiant sudaryti sąlygas daugiau priimti į kariuomenę profesinės karo tarnybos eilinių karių. Tokiu būdu keičiasi personalo administravimo politika ribojanti paskyrimą į tam tikros kategorijos pareigas jau tarnaujančių karių. Kasmet laipsniškai mažinamas karininkų, puskarininkių ir seržantų skaičius, o didinamas eilinių korių skaičius. Pareiškėjas priklauso karininkų kategorijai ir negali būti skiriamas į eilinio laipsnio pareigybę. KASOKTĮ nuostatos krašto apsaugos ministrui suteikia diskrecinę teisę, atsižvelgus į įstatyme keliamus krašto apsaugos sistemai uždavinius ir nustatytas funkcijas, sistemos poreikius ir interesus, spręsti personalo komplektavimo klausimus, nustatyti karinėms pareigybėms reikalavimus ir tuo pačiu nuspręsti kokių kategorijų (pagal laipsnį, specialybę ir kt. kriterijus) kariai šiuo metu yra reikalingi, todėl teismas neturėtų vertinti priimtų sprendimų dėl personalo komplektavimo tikslingumo ir pagrįstumo. Karys skiriamas į tam tikrą patvirtintą pareigybę turi atitikti ir jai nustatytus reikalavimus, t. y. ne tik turimą karinį laipsnį. Pareiškėjas pagal savo turimą vyresniojo leitenanto laipsnį negali būti paskirtas ir eiti tokį patį laipsnį atitinkančio karo lakūno, karo mediko, ryšininko ir kt. pareigas, vien tik dėl to, kad jis turi tokį patį karinį laipsnį, nors jo turima kvalifikacija neatitinka pareigybei keliamų reikalavimų. Perkėlimas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą arba kitas pareigas kaip atskiras sprendimas gali būti skundžiamas atskira tvarka, numatyta teisės aktuose. KASOKTĮ įtvirtintos terminuotos profesinės karo tarnybos sutartys, kurios gali būti nutrauktos nepasibaigus nustatytam laikotarpiui, kai atsiranda įstatyme nustatyti atvejai. Kiekvienas asmuo, sudarydamas profesinės karo tarnybos sutartį, žino šių sutarčių terminuotų santykių prigimtį, todėl jokie pagrįsti lūkesčiai dėl profesinės karo tarnybos santykių tęstinumo iki kariui atsiras teisė gauti valstybinę pensiją negali kilti. Nagrinėjant šią bylą turi būti atsižvelgta į karo tarnybą kaip specifinę veiklos sritį, kuriai taikomas ir specialus įstatyminis reguliavimas, į krašto apsaugos institucijų vykdomas funkcijas, keliamus uždavinius ir reikšmę. Krašto apsaugos sistemai, karo tarnybai keliami nauji uždaviniai ir dėl to atsiranda poreikis kitaip organizuoti karo tarnybą, pertvarkyti personalo komplektavimą. Tokiu atveju šiuo metu esantis karo tarnybos organizavimo įstatyminis reglamentavimas negarantuoja kariams karo tarnybos tęstinumo.
Motyvuojamoji dalis
Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.
Iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas buvo profesinės karo tarnybos kariu, tarnavo Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos Kauno karo prievolės centro Teritorinio Prienų skyriaus vedėjo pareigose, turėjo vyresniojo leitenanto karinį laipsnį (b. l. 91). Su pareiškėju sudaryta Profesinės karo tarnybos sutartis, įsigaliojusi nuo 2008-04-18. Pagal šios sutarties 1 punktą pareiškėjas buvo priimtas į profesinę karo tarnybą 5 metams (iki 2013-04-18). Pagal šios sutarties 6 punktą Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka sutartis gali būti nutraukta nepasibaigus 1 punkte nustatytam laikotarpiui (b. l. 89-90).
Krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis KASOKTĮ 10 str. 2 d. 2 p. ir LR karo prievolės įstatymo 15⁹str. 1 d., 2009-12-10 įsakymu Nr. V-1160 patvirtino Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos naują šios institucijos struktūrą, nuostatus, ir 2009-12-10 įsakymu Nr. V-1161 patvirtino naują pareigybių sąrašą. Šie 2009-12-10 įsakymai įsigaliojo nuo 2010-04-15. Pagal naują Karo prievolės administravimo tarnybos struktūrą, joje nebeliko Kauno karo prievolės centro Teritorinio Prienų skyriaus. Lyginant su ankstesniu pareigybių sąrašu, KPAT prie KAM vietoje buvusių 260 pareigybių (iš jų, karininkų – 88, puskarininkių – 21, seržantų – 53), iš viso buvo patvirtintos 88 naujos pareigybės (iš jų karininkų – 22, puskarininkių – 8, seržantų – 21). Iš naujai patvirtinto pareigybių sąrašo matyti, kad sumažėjo karininkų kategorijai (kuriai priskiriamas ir pareiškėjas) priskirtų KPAT prie KAM profesinės karo tarnybos karių skaičius (nuo 88 iki 22), bei visų kitų šios institucijos karių (karininkų ir puskarininkių) skaičius (b. l. 105-109, 110-114, 96-104). Krašto apsaugos ministro 2010-02-03 įsakymu Nr. V-104 „Dėl Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos darbo organizavimo pakeitimo“ 1 p. nutraukta dalies KPAT prie KAM teritorinių skyrių (tarp jų ir Teritorinio Prienų skyriaus) veikla, perduodant jų teises, pareigas ir turtą kitiems KAS padaliniams (b. l. 110-114).
Krašto apsaugos ministro 2010-04-14 įsakymu Nr. P-394, vadovaujantis KASOKTĮ 42 str. 2 d. 1 p. ir Krašto apsaugos ministro 2009-07-07 įsakymo Nr. V-649 1.1.2 p., pareiškėjas nuo 2010-04-15 buvo perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą (b. l. 92-94). 2010-02-10 ir 2010-04-26 pareiškėjui įteikti pranešimai apie galimą profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimą, nesant laisvų jo karinį laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų (b. l. 87, 88).
Krašto apsaugos ministro 2010-06-29 įsakymu Nr. P-770, vadovaujantis KASOKTĮ 38 str. 2 d. 2 p., 45 str. 1 d., Krašto apsaugos ministro 2010-02-03 įsakymu Nr. V-104 ir atsižvelgiant į kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti patariamosios komisijos sprendimą, kuriuo konstatuojama, kad Lietuvos kariuomenėje, kitose krašto apsaugos sistemos institucijose nebuvo laivų jo karinį laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų, su pareiškėju nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir jis 2010-06-29 buvo išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą (b. l. 85).
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (1998-05-05 d. Nr. VIII-723; KASOKTĮ) nustato krašto apsaugos sistemos organizavimo, valdymo ir kontrolės pagrindus, karo tarnybos atlikimo ir karių aprūpinimo tvarką, taip pat civilių tarnybos krašto apsaugos sistemoje ypatumus. KASOKTĮ 21 str. 2 d. nustatyta, kad kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. Kario statusą nustato šis ir kiti kariuomenės veiklą bei karo tarnybą reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai. Išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi. KASOKTĮ 31 str. 4 d. nustatyta, kad neatsižvelgiant į profesinės karo tarnybos sutarties terminą, šio įstatymo 37 ir 38 straipsniuose numatytais atvejais ji gali būti nutraukta prieš terminą. Pagal KASOKTĮ 38 str. 2 d. 2 p. profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis turi būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija ir (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų. KASOKTĮ 42 str. 1 d. nustatyta, kad į kitas pareigas, kitą dalinį junginį ar vietovę arba į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą profesinės karo tarnybos karys gali būti perkeliamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto vado sprendimu.
Byloje nustatyta, kad panaikinus KPAT prie KAM Kauno karo prievolės centro Teritorinio Prienų skyriaus vedėjo pareigybę, pareiškėjas vadovybės valia buvo perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą (KPAT prie KAM viršininko 2010-04-14 įsakymas Nr. P-394) bei raštu įspėtas apie galimą sutarties nutraukimą ir atleidimą iš tarnybos. Pareiškėjas nuo 2010-04-15 pareigų nevykdė, į kitas pareigas perkeltas (paskirtas) nebuvo, todėl Karo tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 punktu pagrindu buvo perkeltas į laikinąjį personalo rezervą. Pareiškėjas sprendimo perkelti jį į minėtą rezervą neskundė.
Byloje nustatyta, kad panaikinus pareiškėjo pareigybę, jo tolimesnės karjeros klausimas (be jo dalyvavimo) 2010-06-01 buvo svarstomas Patariamojoje komisijoje kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti, kuri, turėdama visą informaciją apie laisvas karių pareigybes krašto apsaugos sistemoje ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, konstatavo, kad Krašto apsaugos sistemoje nėra pareiškėjo išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų (b. l. 10-13). Todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad atsakovė nepatikrino, ar krašto apsaugos sistemoje yra jo karinį laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigybių.
Kaip minėta, KASOKTĮ 21 str. nustato, kad darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantis teisės aktai kariams netaikomi, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. KASOKTĮ 42 str. 1 dalis kario paskyrimą ar perkėlimą į kitas pareigas ar personalo rezervą sieja tik su vadovybės valia ir tarnybos interesais (poreikiais), t. y. suteikia teisę vadovybei spręsti kario paskyrimo į kitas pareigas klausimą be kario sutikimo ar prašymo. Atsakovė neturėjo prievolės pareiškėjui siūlyti (ieškoti) kitas pareigas arba privalomai perkelti jį į kitas pareigas, panaikinus jo pareigybę, nes KASOKTĮ numatyta kitokia, negu darbo įstatymuose, karių paskyrimo į pareigas ar perkėlimo į jas tvarka, ir tokios pareigos (privalomos procedūros) šis specialus įstatymas nenustato. Ginčo atveju pagrįstai buvo taikomos specialios karo tarnybos santykius reglamentuojančios teisės normos įtvirtintos KASOKTĮ, o ne darbo kodekso normos.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Krašto apsaugos ministro 2010-06-29 įsakymas Nr. P-770 „Dėl vyr. ltn. V. Š. išleidimo į atsargą“, kuriuo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 str. 2 d. 2 p. pagrindu buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju, ir jis buvo išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo nurodytais motyvais naikinti, grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą bei priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p., 57 str.).
Anksčiau nurodytais motyvais atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, prašymas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis LR ABTĮ 44 str., taip pat netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,
nusprendė:
pareiškėjo V. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.