- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-09
- Bylos Nr.
- eII-440-666/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00402-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Pažeidėjas
- R. A.
- Advokatai
- Jolanta Klimavičienė
- Kategorijos
- 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam R. A. ir jo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei (abu nuotoliniu būdu per Zoom programėlę),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. A., gim. skundą dėl 2025-06-12 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6743-2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2025 m. birželio 12 d. administracinio nusižengimo byla ne teismo tvarka išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau - institucija) pareigūno nutarimu Nr. 30- ANR_N-6743-2025, administracinio nusižengimo byloje pareiškėjui pagal LR ANK 422 str. 4 d. paskirta 450 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesių terminui už tai, kad jis 2025-05-28 17.24 val. Klaipėdos rajone, magistraliniame kelyje Vilnius - Kaunas - Klaipėda, 301 km., vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta.
2. 2025 m. birželio 20 d. Klaipėdos AVPK gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundas, dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 30-ANR_P-6743-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK:25274174017.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose Kretingoje gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas atsakomybėn patraukto asmens skundas dėl nutarimo.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas prašo pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę, ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Nurodo, kad su nutarime nurodytomis aplinkybėmis visiškai sutinka ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo. Prašo taikyti ANK 34 str. 6 d. ir neskirti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Aiškina, kad pažeidimą padarė ne dėl piktybiškų priežasčių, o dėl susiklosčiusių aplinkybių, nes 2025-05-28 apie 17.00 val. jis gavo skambutį iš savo žmonos, kuri pranešė, kad namuose apsemtas rūsys, nes iš trukusio vamzdžio pradėjo tekėti vanduo, todėl kilo būtinybė kuo skubiau sustabdyti užsiliejimą ir sumažinti galimą žalą turtui. Dėl įvykusios avarijos reikėjo grįžti į namus ir sutvarkyti trukusį vamzdį. Supratęs padėties skubumą ir, norėdamas kuo greičiau padėti, nusprendė nedelsiant vykti į Šiaulius savo automobiliu, nors žinojo, kad šiuo metu neturi teisės vairuoti. Teisės vairuoti transporto priemonės neturėjimas sukelia rimtus sunkumus tiek darbo, tiek šeimos poreikių užtikrinimui. Turi finansinių įsipareigojimų bankui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes prašo pakeisti jo atžvilgiu priimtą nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones.
Atsiliepimas
5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas pateiktu atsiliepimu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Institucijos nuomone, išskirtinėmis negali būti laikomos R. A. prašyme nurodytos aplinkybės, jog jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu ir, kad teisės vairuoti netekimas iš esmės pablogintų jo bei jos šeimos gyvenimo kokybę, gebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus. Aiškina, kad R. A. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą - vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, kai teisė vairuoti atimta už LR ANK 422 str. 5 d. numatytą administracinį nusižengimą. Nusižengimas jo atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai. Pagrįstai paskirta administracinė nuobauda - minimali sankcijoje numatyta bauda ir, minimali sankcijoje numatytą alternatyvią administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. R. A. dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai nėra pagrindas pakeisti administracinio poveikio priemonę, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. A. ir jo atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad R. A. labai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Dabartiniu metu R. A. gyvena Kretingoje ir į darbą Klaipėdoje važinėja visuomeniniu transportu. Darbo dienomis gyvena Kretingoje, o savaitgaliais grįžta į namus Šiaulių mieste. Spalio mėnesį nusimato darbas Latvijos respublikoje. Pamoką išmoko. Šiai dienai patyrė ir patiria didelius nepatogumus negalėdamas vairuoti a/m.
Atsiliepimas
7. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime pateikė prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkinamas.
8. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2025 m. gegužės 28 d. R. A. (toliau - Pareiškėjui) surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-4535-2025 (ROIK 25274174017), už tai, kad jis 2025-05-28 17.24 val. Klaipėdos rajone, magistraliniame kelyje Vilnius - Kaunas - Klaipėda, 301 km., vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta. Padaryta veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 str. 4 d. Su pažeidimu R. A. sutiko. Paaiškinime nurodė, kad nebuvo kaip nuvažiuoti į darbą
10. 2025 m. birželio 12 d. administracinio nusižengimo byla ne teismo tvarka išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
11. 2025 m. birželio 12 d. administracinio nusižengimo byla ne teismo tvarka išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūno nutarimu Nr. 30- ANR_N-6743-2025, administracinio nusižengimo byloje, pareiškėjui pagal ANK 422 str. 4 d. paskirta 450 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesių terminui
12. 2025 m. birželio 20 d. Klaipėdos AVPK gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundas, dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 30-ANR_P-6743-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK:25274174017.
Žemesnės instancijos teismas
13. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose Kretingoje gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundas dėl Nutarimo.
14. Pareiškėjas prašo pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę, ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Nurodo, kad su nutarime nurodytomis aplinkybėmis visiškai sutinka ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo. Prašo taikyti ANK 34 str. 6 d. ir neskirti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Aiškina, kad pažeidimą padarė ne dėl piktybiškų priežasčių, o dėl susiklosčiusių aplinkybių, nes 2025-05-28 apie 17.00 val. jis gavo skambutį iš savo žmonos, kuri pranešė, kad namuose apsemtas rūsys, nes iš trukusio vamzdžio pradėjo tekėti vanduo, todėl kilo būtinybė kuo skubiau sustabdyti užsiliejimą ir sumažinti galimą žalą turtui. Dėl įvykusios avarijos reikėjo grįžti į namus ir sutvarkyti trukusį vamzdį. Supratęs padėties skubumą ir, norėdamas kuo greičiau padėti, nusprendė nedelsiant vykti į Šiaulius savo automobiliu, nors žinojo, kad šiuo metu neturi teisės vairuoti. Dabartiniu metu R. A. gyvena Kretingoje ir į darbą Klaipėdoje važinėja visuomeniniu transportu. Darbo dienomis gyvena Kretingoje, o savaitgaliais grįžta į namus Šiaulių mieste. Spalio mėnesį nusimato darbas Latvijos respublikoje. Teisės vairuoti transporto priemonės neturėjimas sukelia rimtus sunkumus tiek darbo, tiek šeimos poreikių užtikrinimui. Turi finansinių įsipareigojimų bankui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes prašo pakeisti jo atžvilgiu priimtą nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones.
15. Iš skundo turinio ir administracine tvarka nubaustojo O. D. paaiškinimų matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 4 dalyje, padarymo, nėra. R. A. iš esmės prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Paskirtą 450 Eur baudą yra sumokėjęs. Prašydama taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, R. A. prašo atsižvelgti, kad prisipažino padaręs pažeidimą, kaltės neginčijo, nuoširdžiai dėl to gailisi. Nurodo, kad pažeidimą padarė ne dėl piktybiškų priežasčių, o dėl susiklosčiusių aplinkybių, veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes 2025-05-28 apie 17.00 val. jis gavo skambutį iš savo žmonos, kuri pranešė, kad namuose apsemtas rūsys, nes iš trukusio vamzdžio pradėjo tekėti vanduo, todėl kilo būtinybė kuo skubiau sustabdyti užsiliejimą ir sumažinti galimą žalą turtui. Dėl įvykusios avarijos reikėjo grįžti į namus ir sutvarkyti trukusį vamzdį. Supratęs padėties skubumą ir, norėdamas kuo greičiau padėti, nusprendė nedelsiant vykti į Šiaulius savo automobiliu, nors žinojo, kad šiuo metu neturi teisės vairuoti.
15.1. ANK 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taigi, taikant būtinojo reikalingumo nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala. Kasacinio teismo praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-65-719/2022).
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Teismas vertina, jog šioje situacijoje būtinasis reikalingumas neegzistavo, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad 2025-05-28 apie 17.00 val. R. A. šeimos turtui grėsė pavojus. Pažeidėjas, darydamas jam inkriminuotą nusižengimą, net jeigu iš tikrųjų jo turtui būtų kilęs pavojus, negalėjo niekaip pašalinti ar sumažinti jiems galimai gresiančio turto pablogėjimo pavojaus. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad pažeidėjas iš Klaipėdos m. į Šiaulių m. turėjo vykti automobiliu apie 2 valandas, o tai avarijos (trūkus vamzdžiui) metu per ilgas terminas neigiamoms pasekmėms sustabdyti ar pašalinti, nes yra galimybė iškviesti avarines tarnybas Šiaulių mieste. Be to, kaip teisminio nagrinėjimo metu paaiškino R. A., jis a/m, kuriuo vyko į namus Šiaulių mieste, pasiimti ėjo pas dukrą, kuri galėjo pastarąjį nuvežti į namus Šiaulių mieste. Akivaizdu, kad ir pareiškėjo sutuoktinė turėjo galimybę išsikviesti avarines tarnybas.
15.3. Pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, kad 2025-05-28 apie 17.00 val. jis gavo skambutį iš savo žmonos, kuri pranešė, kad namuose apsemtas rūsys, nes iš trukusio vamzdžio pradėjo tekėti vanduo, todėl kilo būtinybė kuo skubiau sustabdyti užsiliejimą ir sumažinti galimą žalą turtui, paneigia faktas, jog peržiūrėjus Policijos pareigūno BODY kameros įrašą Nr. PSS-20250528-172703UTC+0300.mp4, nustatyta, kad įrašo 01:05 min. R. A. pasako - „vieną dieną važiavau į darbą“, 02:06 min. „žinau, bet būtinai į darbą reikėjo“. Todėl R. A. teiginiai, kad skubiai, dėl susiklosčiusių aplinkybių 2025-05-28 apie 17.00 val. reikėjo vykti namo, vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės, nenuoširdumą ir tikslą suklaidinti teismą.
15.4. R. A. aiškinimas, kad dabartiniu metu pastarasis gyvena Kretingoje ir į darbą Klaipėdoje važinėja visuomeniniu transportu, darbo dienomis gyvena Kretingoje, o savaitgaliais grįžta į namus Šiaulių mieste, spalio mėnesį nusimato darbas Latvijos respublikoje, turi finansinių įsipareigojimų, dėl to jam labai reikalinga teisė vairuoti, niekaip nepatvirtina būtinybės keisti priimtą nutarimą.
16. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą, turi būti nuodugniai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia padarytas administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).
16.1. Nustatyta, kad R. A. 2025-05-28 vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti yra atimta už 2024-11-19 nusižengimą, kai jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. 2025-04-17 administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-128-574/2025 Vilniaus apygardos teismo nutartimi už nusižengią numatyta ANK 422 str. 5 d., R. A. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vienerių metų laikotarpiui sutrumpintas iki 8 mėnesių. Anksčiau jam skirtos nuobaudos susijusios ir nesusijusios su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, kaip vairuojančiam eismo dalyviui teigiamos įtakos neturėjo ir jis vėl 2025-05-28 vairavo transporto priemonę darydamas šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą. R. A. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių realų pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei. Jis teigia, kad pažeidimą padarė iš esmės dėl būtinojo reikalingumo, kas teismo paneigta, žalos ar kitų KET pažeidimų nepadarė. Šie pažeidėjos skundo argumentai, teismo nuomone, niekaip nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ir/ar pažeidėjo kaltės, o R. A. veiksmai, kai jis neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, sėda vairuoti padidinto pavojaus šaltinį, nesant tam jokio būtinumo, rodo ne tik jo didelį neatsakingumą, bet ir pavojingumą, abejingumą galimoms pasekmėms.
16.2. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, t. y. jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).
17. ANK 422 straipsnio 4 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus.
18. Vertinant pareiškėjo asmenybę matyti, kad jis per pastaruosius 5 metus už administracinius nusižengimus yra baustas ne vieną kartą, daugiausia už nustatyto greičio viršijimą. R. A. turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtas baudas sumokėjo. Minėtos aplinkybės rodo, kad R. A. padarytų administracinių nusižengimų nevertina kritiškai ir iš paskirtų nuobaudų teigiamų išvadų nedaro. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas dirba.
19. Būtinybė turėti teisę vairuoti transporto priemones darbinių funkcijų atlikimui, tam, kad nuvykti į darbo vietą ir važinėtis į darbo objektus, kaip ir asmeninių poreikių tenkinimui, teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas. Asmuo, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina dėl darbo pobūdžio ir/ar kasdieniniame gyvenime, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios teisės netekimą. Neabejotina, jog dėl administracinių sankcijų taikymo R. A. patiria ir patirs tam tikrų nepatogumų, tačiau patiriami suvaržymai nereiškia, kad dėl to jis negalės dirbti ar daryti įprastus kasdieninius darbus. Be to, pačiame Klaipėdos krašte yra gerai išvystytas viešasis transportas, taip pat yra galimybė pasinaudoti privačių pavežėjų paslaugomis.
20. Kaip minėta, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas ir tai nesudaro pagrindo šias aplinkybes vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nurodytos aplinkybės apie darbą ar šeimos poreikių tenkinimą, egzistavo ir R. A. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu. Atsižvelgiant į tai, spręsti, jog šios administracinės priemonės taikymas yra neproporcingas, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
21. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog viena iš sąlygų taikyti ANK 34 str. 6 dalies nuostatas yra kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta tik viena R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi), į kurią buvo PK pareigūnų atsižvelgta skundžiamu nutarimu paskiriant minimalią nuobaudą. R. A. nenurodė jokių kitų lengvinančių ar išskirtinai teigiamai jį charakterizuojančių savybių, nepateikė ir jokių kitų išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.
22. Įvertinus byloje esančių faktinių duomenų visumą, skunde nurodomas aplinkybes, konstatuotina, jog aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą R. A. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra, nes paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 422 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, todėl R. A. skundas netenkintinas, o skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas,
nutaria:
palikti 2025-06-12 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6743-2025 (ROIK: 25274174017), nepakeistą ir R. A., gim. netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismą.