Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Agnei Masionei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovui T. A., dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu, kurį tikslino bylos nagrinėjimo eigoje prašo: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus Ą. A., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina V. Č.; 2) priteisti iš atsakovo T. A., nepilnamečio sūnaus Ą. A. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę V. Č.; 3) priteisti iš atsakovo T. A. 2250 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 4) Nustatyti atsakovo T. A. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi Ą. A. tvarką: 1. T. A. bendrauja su sūnumi Ą. A. kiekvieno kalendorinio mėnesio poriniais savaitgaliais, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios ar kitos buvimo vietos penktadienį laikotarpyje nuo 16 val. iki 18 val., grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio laikotarpyje nuo 16 val. iki 18 val.; 2. T. A. sūnaus Ą. A. gimimo dieną, bendrauja su sūnumi poriniais metais, neporiniais metais - V. Č.; 3. T. A. bendrauja su sūnumi Ą. A. žiemos metinių švenčių (Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų) metu, poriniais metais, neporiniais metais - V. Č.; 4. T. A. bendrauja su sūnumi Ą. A. pavasario metinių švenčių (Šv. Velykų) metu poriniais metais, neporiniais metais - V. Č.; 5. Tuo atveju jei T. A. bendravimo tvarka su sūnumi sutampa su sūnaus užsiėmimais, renginiais, šventėmis ar pan., T. A. privalo užtikrinti sūnaus dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose ir šventėse; V. Č. įpareigojama elektroniniu paštu ar SMS žinute prieš kiekvieną T. A. susitikimą su sūnumi informuoti jį apie sūnaus užsiėmimus, vyksiančius jų bendravimo metu; 6. Jeigu sūnaus Ą. A. susirgimo atvejai, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su T. A. bendravimo su sūnumi dienomis, T. A. bendravimas su sūnumi perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės; 5) priteisti iš atsakovo T. A. bylinėjimosi išlaidas.

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog sutinka su byloje pateikta išvada.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje pateikto 2014 m. lapkričio 24 d. gimimo įrašo Nr. 3650 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė Ą. A., kurio motina yra ieškovė V. Č., tėvas – atsakovas T. A..

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas (įgyvendinti tėvų valdžią) – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Teismas, iš byloje pateiktų duomenų ir šalių paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl mažamečio sūnaus Ą. A. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nekyla, nuo gimimo iki šiol šalių sūnus gyvena su ieškove, atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sutinka su ieškiniu dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Esant nustatytoms aplinkybėms, šalims nurodžius jog jų sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, byloje nesant duomenų, kad ieškovė netinkamai įgyvendintų motinos valdžią, ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko Ą. A. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinamas.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją.

Šioje byloje ieškovė teismo prašė nustatyti jos pasiūlytą ir patikslintame ieškinyje išdėstytą atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią atsakovui nustatomas bendravimas su nepilnamečiu sūnumi kas antrą savaitgalį, atsakovas su sūnumi praleidžia jo gimtadienio šventę, kasmetines didžiąsias šventes kas antrais metais.

Įvertinus ieškovės pasiūlytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos sąlygas, teismas daro išvadą, jog ši tvarka padės išlaikyti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu atsakovu, nebus pažeistas maksimalaus atsakovo dalyvavimo auklėjant vaiką principas. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškinys dalyje dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo tenkinamas.

Pabrėžtina, kad šalių ir jų sūnaus santykiai priklauso nuo pačių šalių. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo sūnaus ateitį, abu privalo vengti konfliktinių tarpusavio santykių, sūnų auklėti ir juo rūpintis abipusiu sutarimu.

Pažymėtina ir tai, jog CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms, galima reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, bei paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog atsakovas T. A. nustojo teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui Ą. A., todėl ieškovė įgijo teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovo.

Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam iš jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomas teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Ieškovė ieškinyje nurodė jog nepilnamečio sūnaus kasdieniams poreikiams tenkinti būtina suma per mėnesį sudaro 515,00 Eur, šiuos poreikius ieškovė įrodinėjo ieškinyje pateikta sūnaus poreikių lentele, kurioje nurodė, kad vidutiniškai per mėnesį nepilnamečiui sūnui išlaikyti reikalingos lėšos: maitinimui – 150 Eur; aprangai – 20 Eur; vitaminams, vaistams, psichologo konsultacijoms – 100 Eur; asmens higienos prekėms, kirpyklai – 25 Eur, gyvenamosios vietos mokesčiams (šildymas, vanduo, elektra) – 100 Eur; mokesčiui už darželį – 60 Eur; ugdymo priemonėms (knygutės, pieštukai, žaislai ir kt.) – 60 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškovė taip pat nuomojasi būstą, kurio nuomos mokestis per mėnesį yra 180,00 Eur, bei pateikė būsto nuomos sutartį. Taip pat paaiškino, kad šalių sūnus turi psichologinių raidos sutrikimų, nuolat lankosi pas psichologą, dalyvauja grupinėse veiklose pas psichologus. Ieškovė sūnų veda į psichologų konsultacijas. Taip pat būna skiriamos valstybės kompensuojamos psichologo konsultacijos, tačiau jų kiekis yra nepakankamas. Vaikui neįgalumas nėra nustatytas. Ieškovė jokios valstybės paramos vaikui auginti negauna išskyrus per mėnesį mokamą 60,00 Eur dydžio išmoką vaikui. Išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas nuo tos dienos, kai šalys buvo nurodžiusios raštu, jog atsakovas sumokėjo ieškovei 3000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už tam tikrą laikotarpį.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog laikosi atsiliepimuose į ieškinį išdėstytos pozicijos, kad vaiko poreikius ieškovė dirbtinai padidino. Mano, kad atsakovo mokama dalis 100,00 Eur per mėnesį šalia to, kad atsakovas dar vaikui nuperka maisto, sportinių reikmenų, apmoka sporto būrelį, tokiu būdu išleisdamas apie 60,00 Eur per mėnesį, yra pakankama šalių nepilnamečiui sūnui išlaikyti. Ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių jos nurodomas išlaidas vaiko išlaikymui. Taip pat ieškovė nepateikė jos dabartines pajamas iš individualios veiklos patvirtinančių įrodymų. Pateikti įrodymai pagrindžia atsakovo argumentus, kad jis neturi išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovas nuolatinės darbovietės neturi, dirba atsitiktinius darbus užsienyje, neturi įgijęs nekilnojamojo turto. Apie atsakovo sveikatos sutrikimus duomenų neturi. Pati ieškovė nurodė, jog vaikas daug laiko praleidžia su atsakovu (2 – 3 kartus per mėnesį), todėl natūralu, kad atsakovas apmoka visas vaiko išlaidas tuo metu.

Iš 2019 m. balandžio 9 d. medicinos dokumentų išrašo nustatyta, jog šalių nepilnamečiui vaikui yra diagnozuoti psichologinės raidos sutrikimai, rekomenduojamos psichologo, ergoterapeuto, dailės terapeuto terapijos, spec. pedagogo konsultacija 1 kartą per mėnesį, prioritetu laikomas mamos mokymas.

(duomenys neskelbtini) lopšelio – darželio 2019 m. sausio 30 d. pažyma apie įmokas už Ą. A. ugdymą, patvirtina, jog šalių sūnaus ikimokyklinio ugdymo išlaidas apmokėjo ieškovė.

Iš byloje pateikto rašytinio šalių susitarimo nustatyta, jog ieškovė raštu patvirtino, kad gavo iš atsakovo 3 000,00 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2017 m. liepos 13 d.

Institucijos teikiančios išvadą atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo siūloma teikti vaikui išlaikymo suma po 100,00 Eur per mėnesį neatitinka vaiko poreikių ir interesų.

Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus apie lėšas šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui, iš pateiktų rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų sprendžia, jog ieškovė neįrodė visų ieškinyje pateiktoje išlaikymo lentelėje nurodytų sūnaus išlaikymo lėšų pagrįstumo.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio teismas vadovaujasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 ir joje nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas vaiko išlaikymo išlaidas, sutinka, jog nurodytos išlaidos maistui (150,00 Eur per mėnesį), aprangai – 20 Eur, asmens higienos prekėms, kirpyklai – 25 Eur, mokesčiui už darželį – 60 Eur, yra pagrįstos, atitinkančios nepilnamečio vaiko interesus, tenkinančios jo poreikius.

Iš ieškovės atstovės teismo posėdyje duotų paaiškinimų teismas visgi sprendžia, jog ieškovės nurodyta sūnaus komunalinių mokesčių dalis po 100,00 Eur per mėnesį, kuomet sūnui tenkanti dalis sudaro ½ dalį visų mokesčių, yra nepagrįstai didelė. Ieškovė nepateikė įrodymų apie sumokėtų mokesčių dydį, todėl teismas vien tik iš ieškovės ieškinyje nurodytos sumos neturi pagrindo pagrįstai manyti, jog ieškovės mokami mokesčiai už 50 kv. m. būstą ne šildymo sezono metu gali siekti iš viso 200,00 Eur per mėnesį. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog vidutinė metinė komunaliniams mokesčiams sumokama suma gali siekti 120,00 Eur per mėnesį, todėl nepilnamečio vaiko dalis mažintina iki 60,00 Eur per mėnesį.

Teismas nesutinka su ieškovės ieškinio argumentu, jog būtina suma nepilnamečio sūnaus ugdymo priemonėms (knygutės, pieštukai, žaislai ir kt.) turi būti 60 Eur per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, jog pati ieškovė, atsakingai vertindama savo pačios gaunamas pajamas bei atsakovo finansinę padėtį, tuo pačiu būdama atsakinga vartotoja, turi tenkinti būtinuosius sūnaus poreikius jo ugdymo priemonėms, tačiau nurodyta 60 Eur per mėnesį suma laikytina nerūpestingu išlaidavimu. Teismas daro išvadą, jog 25,00 Eur suma vaiko ugdymo priemonėms (knygutės, pieštukai, žaislai ir kt.) per mėnesį yra pakankama tenkinti būtinuosius 5 metų vaiko poreikius.

Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis apie šalių nepilnamečio sūnaus sveikatos sutrikimus, teismas daro išvadą, jog siekiant tenkinti būtinuosius poreikius sūnaus psichinės sveikatos gerinimui šiuo metu skiriama suma – po 100,00 Eur per mėnesį yra protinga, pagrįsta byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šalių nepilnamečio sūnaus būtiniems ir protingiems poreikiams tenkinti pakankama suma per mėnesį iš viso yra 440,00 Eur.

Pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo ir motinos turtinę padėtį.

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bei ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog šiuo metu ieškovės pajamos siekia 600,00 Eur per mėnesį. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, Valstybės įmonės „Regitra“ pateikta informacija patvirtina, jog ieškovė nekilnojamojo turto ar privalomai registruotino turto Lietuvoje neturi.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys, Užimtumo tarnybos informacija patvirtina, jog atsakovas nedirba, ieškosi darbo. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, jog atsakovas dirba atsitiktinius darbus dažniausiai užsienyje. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, Valstybės įmonės „Regitra“ pateikta informacija patvirtina, jog atsakovas nekilnojamojo turto ar privalomai registruotino turto Lietuvoje neturi. Atsakovo atstovas paaiškino, kad atsakovas sveikatos problemų neturi, yra darbingas

Atsižvelgiant į šalių pateiktus ir teismo iniciatyva gautus duomenis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teismas daro išvadą, jog šiuo metu ieškovės ir atsakovo finansinė padėtis yra lygiavertė, tačiau pakankama tik būtiniausiems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti.

Byloje nustačius, jog protingiems šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti pakankama suma yra 440,00 Eur per mėnesį, 60,00 Eur dydžio išmoką kiekvieną mėnesį šalių nepilnametis sūnus gauna iš valstybės, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo finansines galimybes teikti išlaikymą, į jų turtinę padėtį, amžių, galimybes dirbti, teismas daro išvadą, jog nepilnamečio vaiko poreikių ir jo tėvų turtinės padėties proporcingumo principą labiausiai atitinka įpareigojimas tiek ieškovę tiek ir atsakovą lygiomis dalimis nepilnamečiui vaikui skirti po 190,00 Eur per mėnesį ((440 - 60) / 2 = 190)

Teismas atmeta atsakovo atsikirtimų argumentus, jog atsakovas daug savo lėšų išleidžia sūnui būnant su juo kartu, todėl sutinka mokėti sūnui tik po 100,00 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į tai, jog šiuo sprendimu teismas nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustato su ieškove, kuri turi rūpintis sūnaus išlaikymo išlaidų apmokėjimu. Teismas pažymi, jog nesant tarp šalių geranoriško susitarimo dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo lėšų naudojimo tvarkos, atsakovas, sumokėjęs sūnaus išlaikymo lėšas (po 190,00 Eur per mėnesį), turi teisę reikalauti ieškovę (kaip vaiko lėšų tvarkytoją uzufrukto teise) iš vaiko išlaikymo lėšų padengti atsakovo patirtas būtinas ir protingo dydžio sūnaus išlaikymo išlaidas už laikotarpius, kuomet sūnus leis laiką su atsakovu.

Priteista išlaikymo suma periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur per mėnesį, indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio Ą. A. motina ieškovė V. Č. (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Pagal Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas yra nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra - kiekvieną dieną.

Byloje iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas neteikė išlaikymo nepilnamečiui sūnui laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2019 m. liepos 18 d.). Atsakovas, prieštaraudamas ieškovės argumentams, teikė byloje kvitus, patvirtinančius jo išlaidas nepilnamečio vaiko išlaikymui. Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis teikė išlaikymą nepilnamečiui vaikui laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2019 m. liepos 18 d.), kadangi visi byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas apmokėjo tam tikras nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidas jau po ieškinio pateikimo teismui dienos.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į imperatyvią tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, į nustatytą išlaikymo nepilnamečiui Ą. A. dydį, būtiną jo kasdieniams poreikiams tenkinti, valstybės lėšas, kuriomis yra remiami nepilnamečiai vaikai, iš atsakovo priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas už 9 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos, viso 1 710,00 Eur (9 mėn. x 190,00 Eur = 1 710,00 Eur).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Atsižvelgiant į tai, jog tiek ieškovei, tiek ir atsakovui šioje byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais ieškovė ir atsakovas 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, 392 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio Ą. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina, ieškove V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi Ą. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant, kad:

1) T. A. bendrauja su sūnumi Ą. A. kiekvieno kalendorinio mėnesio poriniais savaitgaliais, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios ar kitos buvimo vietos penktadienį laikotarpyje nuo 16 val. iki 18 val., grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio laikotarpyje nuo 16 val. iki 18 val.;

2) T. A. sūnaus Ą. A. gimimo dieną, bendrauja su sūnumi poriniais metais, neporiniais metais - V. Č.;

3) T. A. bendrauja su sūnumi Ą. A. žiemos metinių švenčių (Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų) metu, poriniais metais, neporiniais metais - V. Č.;

4) T. A. bendrauja su sūnumi Ą. A. pavasario metinių švenčių (Šv. Velykų) metu poriniais metais, neporiniais metais - V. Č.;

5) Tuo atveju jei T. A. bendravimo tvarka su sūnumi sutampa su sūnaus užsiėmimais, renginiais, šventėmis ar pan., T. A. privalo užtikrinti sūnaus dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose ir šventėse; V. Č. įpareigojama elektroniniu paštu ar SMS žinute prieš kiekvieną T. A. susitikimą su sūnumi informuoti jį apie sūnaus užsiėmimus, vyksiančius jų bendravimo metu;

6) Jeigu sūnaus Ą. A. susirgimo atvejai, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su T. A. bendravimo su sūnumi dienomis, T. A. bendravimas su sūnumi perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės.

Priteisti iš atsakovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui Ą. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 00 ct) per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo 2019 m. liepos 18 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui sūnui Ą. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d., iš viso už 9 (devynių) mėnesių laikotarpį – 1 710,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dešimt eurų).

Paskirti ieškovę V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.