Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. gynėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisingai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai J. K. pripažino kaltu neteisėtai disponavus labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu turint tikslą jas platinti. Kvalifikuojant pripažintą įrodyta J. K. padarytą nusikalstamą veiką, teismas baudžiamąjį įstatymą irgi pritaikė tinkamai.

9. Iš esmės šių išnagrinėtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatytų aplinkybių neneigia J. K., šios aplinkybės nėra ginčijamos ir apeliaciniame skunde. Skunde nesutinkama tik su tuo, kad J. K. žinojo ir suprato, kad jam perduotame pakete yra psichotropinės medžiagos ir koks jų kiekis, nurodoma, jog jis nesuprato, jog paketą veža tikslu platinti.

10. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistasis J. K. taip pat neigė žinojęs ir supratęs, jog pakete yra supakuotos psichotropinės medžiagos ir koks jų kiekis, tačiau pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis: atliktus kaltininko veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti ir pan.

11. Šioje nutartyje jau aptartos aplinkybės kaip tik ir patvirtina J. K. suvokimą, kad pakete buvusios medžiagos yra psichotropinės medžiagos, suvokimą ir apie jų labai didelį kiekį. Paketą perdavęs nenustatytas asmuo liudytojo R. M. teiravosi būtent J., kuris dirba su „bokšteliu“. Taigi nenustatytas asmuo tikslingai ieškojo J. K.. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, šis nenustatytas asmuo tiksliai žinojo ir kuriuo metu bei kurioje vietoje rinkosi įmonės darbuotojai, vykstantys darbui į pataisos namus, žinojo, jog su jais turėjo vykti J. K.. Todėl teisėjų kolegija pritaria teismo išvadai, kad psichotropinių medžiagų perdavimo aplinkybės buvo derinamos ir aptariamos iš anksto. Paketo turinio žinojimą patvirtina ir paties nuteistojo elgesys gavus šį paketą. R. M. padavus juodos spalvos izoliacija apvyniotą paketą, J. K. nekilo jokių klausimų. Jis nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti nei paketą perdavusio asmens, nei šio paketo turinio. Priešingai, žinodamas, kad pakete yra psichotropinės medžiagos, suvokdamas, jog draudžiama jas įvežti į pataisos namų teritoriją, nuteistasis šį paketą paslėpė guminėje žarnoje, kurią įdėjo tarp kitų panašių daiktų į daiktadėžę, o šią dar ir po sėdyne. Nuteistasis sąmoningai ir aktyviais veiksmais paslėpė paketą su psichotropinėmis medžiagomis tam, kad vizualiai jis neatitiktų draudžiamų daiktų požymių. J. K. suvokimą apie pakete buvusias psichotropines medžiagas, nors ir netiesiogiai, patvirtina ir kitos aplinkybės. Prieš pradedant dirbti pataisos namuose J. K. buvo supažindintas su pataisos namų tvarka, jam buvo paaiškinta ne tik apie draudžiamus daiktus, kurių negalima įnešti į pataisos namus, bet ir apie nuteistųjų įtaką, kaip jai nepasiduoti. Nepaisydamas to, iš nuteistojo bendradarbių liudytojų R. M., A. P., R. S. bei tuo metu pataisos namuose bausmę atlikusio liudytojo D. K. parodymų matosi, kad J. K. į pataisos namus įnešdavo maisto produktus bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Kaip užfiksuota tarnybiniame pranešime, apie tai parodė ir liudytojas A. K., įvykio metu patikrintoje J. K. vairuotoje transporto priemonėje taip pat buvo paslėptos ne tik psichotropinės medžiagos, bet ir maisto produktai. O liudytojas V. S., irgi nuteistojo bendradarbis, parodė, kad J. K. pietaudavo su pataisos namuose esančiais nuteistaisiais, jiems jis įnešdavo ne tik maisto produktų ir telefonų, bet ir narkotines medžiagas, kurios jam buvo paduodamos jau supakuotos. Tokius parodymus liudytojas patvirtino ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (1 t., 84-88 b.l.). Šios aplinkybės, nors tiesiogiai nepatvirtina J. K. kaltės, jo suvokimo, jog pakete buvo psichotropinės medžiagos, tačiau parodo, kad nuteistasis žinojo pataisos namų tvarką (draudžiama psichotropines medžiagas įnešti į pataisos namų teritoriją) ir turėjo ryšių su ten bausmę atliekančiais nuteistaisiais bei, kaip pirmosios instancijos teismas nurodė, paaiškina aplinkybę, kad iš R. M. perėmus paketą su psichotropinėmis medžiagomis, J. K. nekilo klausimų, jam iš anksto buvo žinomi tolimesni veiksmai su šiomis medžiagomis, galutinis sumanymas į pataisos namų teritoriją pergabenti šias medžiagas siekiant jas išplatinti nuteistiesiems.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis J. K. bent bendrais bruožais neabejotinai suvokė, jog pakete yra psichotropinės medžiagos ir jų labai didelį kiekį. Tokiam suvokimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog nuteistasis žinojo tikslią psichotropinių medžiagų rūšį, tikslų jų kiekį ir koncentraciją. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai padarė išvadą, kad nusikalstamą veiką J. K. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Aplinkybė, kad liudytojas A. K., patikrinęs nuteistojo vairuojamą transporto priemonę ir suradęs paketą su psichotropinėmis medžiagomis, negalėjo įvardinti to paketo turinio, nepaneigia paties J. K. suvokimo apie psichotropines medžiagas.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad J. K. informaciją, jog pakete yra psichotropinės medžiagos, galėjo gauti tik iš R. M.. Jau aptartos aplinkybės paneigia šią prielaidą ir patvirtina, kad iš R. M. paimdamas paketą J. K. jau žinojo to paketo turinį, apie paketą ir jį perdavusį asmenį bei tolimesnius veiksmus su pačiu paketu nuteistajam nekilo jokių klausimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir R. M. atžvilgiu (1 t., 3-4 b.l.), bet vėliau ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas, nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. M. kaltę padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (2 t., 164-166 b.l.).

14. Apeliaciniame skunde nurodoma dar ir apie tai, kad J. K. tikslas buvo R. M. perduotą paketą pervežti pro pataisos namų patikrinimo postą ir šį paketą be jokio atlygio atiduoti atgal R. M.. Ši versija irgi atmetama, tokių aplinkybių nepatvirtina jokie bylos duomenys. Pats J. K. teisme parodė, kad jam R. M. nesakė, jog paketą pasiims iš jo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas aplinkybes, nustatė, kad J. K. tikslas buvo platinti psichotropines medžiagas pataisos namuose bausmes atliekantiems nuteistiesiems. Šį nuteistojo tikslą patvirtina jau aptartos paketo su psichotropinėmis medžiagomis perdavimo J. K. aplinkybės ir vėliau su šiuo paketu jo atlikti veiksmai. Be to, tikslą platinti psichotropines medžiagas pataisos namuose bausmes atliekantiems nuteistiesiems patvirtina ir kitos aplinkybės. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra duomenų, jog pats nuteistasis J. K. vartotų narkotines ar psichotropines medžiagas. Tuo tarpu labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų jis paslėptas gabeno į uždarą, specialios paskirties teritoriją – pataisos namus, kuriuose bausmę atliekantys nuteistieji savarankiškai įsigyti tokių medžiagų neturi galimybės. Į šią teritoriją jis galėjo patekti savo atliekamų darbo funkcijų pagrindu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad J. K. turėjo ryšių su pataisos namuose bausmes atliekančiais nuteistaisiais, į gabentų psichotropinių medžiagų kiekį (labai didelį), teisėjų kolegija pritaria teismo išvadai, kad J. K. tikslas buvo atgabentas psichotropines medžiagas į pataisos namus perduoti ten bausmę atliekančiam tyrimo metu nenustatytam nuteistajam (atliekantiems nuteistiesiems).

15. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. K. pripažino kaltu neteisėtai disponavus labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu turint tikslą jas platinti. Jau aptarti įrodymai patvirtina, kad J. K., turėdamas tikslą platinti psichotropines medžiagas, paketą su labai dideliu psichotropinės medžiagos – JWH-018 kiekiu iš pradžių striukės kišenėje autobusu, o vėliau šį paketą paslėpęs guminėje žarnoje, kurią įdėjo į daiktadėžę po sėdyne, specialia darbo funkcijoms atlikti skirta transporto priemone neteisėtai gabeno į pataisos namus, tačiau pataisos namų teritorijoje pareigūnams patikrinus jo vairuojamą transporto priemonę, psichotropinės medžiagos buvo surastos ir paimtos, todėl minėtos medžiagos nebuvo perduotos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, atliekančiam bausmę pataisos namuose. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš šio BK straipsnio 3 dalies dispozicijoje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymo. Bet kurio kito dispozicijoje nurodyto alternatyvaus veiksmo įvykdymo stadija (baigtumas) ar tai, kad nusikaltimo dalykas nebuvo realizuotas (nepasiekė adresato) dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, neturi įtakos visos nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Nagrinėjamu atveju J. K. neteisėtas gabenimas labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų turint tikslą jas platinti, nors šių medžiagų jis ir neperdavė kitiems asmenims, sudaro baigto nusikaltimo sudėtį. Todėl J. K. veika pagrįstai pripažinta baigtu nusikaltimu ir teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

16. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas nuteistajam bausmę pirmosios instancijos teismas vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.

16.1. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė savo rūšimi arba dydžiu yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

16.2. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas nenustatė jokių J. K. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Įvertino tai, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas įvertino ir duomenis apie nuteistojo asmenybę. Jis anksčiau neteistas (2 t., 170-171 b.l.), vieną kartą baustas administracine tvarka (2 t., 178 b.l.), šis administracinės teisės pažeidimas nėra susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. J. K. vedęs, turi legalų pragyvenimo šaltinį. Nuo 2014 m. metų jis dirba UAB „Y“, šios darbovietės charakteristikoje J. K. apibūdinamas teigiamai, kaip pareigingas, gerai atliekantis pavestus darbus, drausmingas, bendradarbių mėgstamas ir gerbiamas (3 t., 135 b.l.). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai, kad J. K. veiksmais itin neigiamų pasekmių nekilo (psichotropinės medžiagos nebuvo išplatintos). Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, ir jo amžių, kad jis pats psichiką veikiančių įstatymo draudžiamų medžiagų nevartoja, kas rodo, kad J. K. padarytas nusikaltimas labiau buvo atsitiktinio pobūdžio, jis nebuvo nusikaltimo iniciatorius, be to, nėra duomenų apie jo naujai padarytus nusikaltimus bei padarė išvadą, kad net minimalios BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės J. K. paskyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai ir jos tikslams, teisingumo ir humanizmo principams, tokia bausmė būtų neproporcinga ir taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija numato vienintelės rūšies bausmę – laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų. Pirmosios instancijos teismas, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį skirdamas J. K. bausmę, taikė 54 straipsnio 3 dalį ir J. K. paskyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra ženkliai mažesnė šio BK straipsnio 3 dalies sankcijos minimumą. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė tinkamai individualizuota ir užtikrina teisingumo principą bei atitinka bausmės paskirtį. Ši bausmė atitinka ir padarytos nusikalstamos veikos, ir paties J. K. asmenybės pavojingumą. Laisvės atėmimo bausmę dar labiau švelninti nėra pagrindo, teismas jau atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė ir į didžiąją dalį apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių. Kitos skunde nurodomos aplinkybės – bylos nagrinėjimas tęsiasi ilgą laiką, nuteistasis nesislapstė ir nevengė atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir į teismą – nesuteikia pagrindo švelninti J. K. paskirtą bausmę dar labiau. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2017 m. vasario 7 d. (1 t., 1 b.l.), teisme kaltinamasis aktas su baudžiamąją byla gautas 2019 m. vasario 8 d. (3 t., 73 b.l.), o 2020 m. vasario 13 d. paskelbtas skundžiamas Kauno apygardos teismo nuosprendis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad šios bylos nagrinėjimas tęsiasi labai ilgą ir neproporcingą laiką. Be to, pažymėtina, kad atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir dalyvauti teismo posėdžiuose yra įtariamojo ir kaltinamojo asmens pareiga, ši aplinkybė negali būti traktuojama kaip kažkaip išimtinai teigiamai apibūdinanti J. K.. Taigi šios aplinkybės tiek nesumažina, juo labiau nepaneigia, J. K. asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, kad jam paskirtą bausmę būtų pagrindas dar labiau švelninti.

16.3. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340-648/2017 ir Nr. 2K-296-788/2017. Pasak gynėjo, į šias nutartis teismas turėjo atsižvelgti skirdamas bausmę J. K.. Konstitucinio Teismo praktikoje nurodoma, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodomos kasaciniame teisme išnagrinėtų baudžiamųjų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių. Todėl tose bylose priimti sprendimai negali būti laikomi ir taikomi kaip precedentai šioje nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340-648/2017 kasacinis teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nuteistasis įgijo ir gabeno daug mažesnį, o laikė dar mažesnį, kiekį, nei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-337 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ yra nustatytas šių narkotinių medžiagų nedidelis kiekis. Nuteistasis įgijo narkotines medžiagas – kanapes savo reikmėms, neturėdamas tikslo jų platinti, bet vėliau jas vartojo kartu su savo draugu ir nepilnamečiais, kurie aiškiai suprato, kur ir kokiu tikslu yra kviečiami, patys savanoriškai ėjo kartu į sandėliuką, kur visi kartu vartojo minėtas medžiagas. Šios aplinkybės kasaciniam teismui leido padaryti išvadą apie nuteistojo veiksmų mažesnį pavojingumą negu tokios rūšies nusikaltimų – narkotinių medžiagų – kanapių įgijimo, gabenimo, laikymo ir jų platinimo (taip pat ir nepilnamečiams) pavojingumas ir taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-788/2017 taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacinis teismas atsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatytas tikslus nuteistojo vaidmuo padarant nusikalstamą veiką, nenustatyta, jog jis būtų platinęs narkotines medžiagas, o jo gabentos narkotinės medžiagos buvo surastos pareigūnų. Vis dėlto pagrindą taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacinis teismas visų pirma motyvavo tuo, jog baudžiamojo proceso metu buvo padaryta įrodymų vertinimo klaidų, dėl kurių procesas užsitęsė beveik šešerius metus, baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama du kartus, o šios aplinkybės sukūrė nuteistajam netikrumo jausmą dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties, kurį laiką nebuvo aiškus jo likimas, teismai ne kartą priėmė skirtingus sprendimus. Tuo tarpu šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad J. K., nors ir nebūdamas nusikaltimo organizatoriumi, tačiau turėdamas tikslą platinti psichotropines medžiagas pataisos namuose esantiems nuteistiesiems, neteisėtai gabeno psichotropines medžiagas – JWH-018, kurios pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą atitinka labai didelį kiekį, ir jas turėjo perduoti tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes šios psichotropinės medžiagos pareigūnų buvo surastos ir paimtos. Šioje baudžiamojoje byloje procesas trunka apie trejus metus, apeliacine tvarka byla nagrinėjama pirmą kartą. Todėl apeliaciniame skunde nurodytos kasacinės nutartys šioje byloje nėra taikomos kaip precedentai. Nepaisant to, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skirdamas J. K. bausmę ir taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas jau įvertino reikšmingas aplinkybes, įvertino tiek nusikalstamos veikos aplinkybes, tiek ir paties J. K. asmenybę ir paskyrė teisingą bausmę, kuri ženkliai mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės minimumą. Dėl šioje nutartyje jau aptartų aplinkybių, apibūdinančių padarytos nusikalstamos veikos ir paties kaltininko asmenybės pavojingumą, dar labiau švelninti ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusios rūšies bausmę, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Kitos rūšies bausmės paskyrimas šiuo atveju neatitiktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir prieštarautų bausmės paskirčiai.

Rezoliucinė dalis

nutar i a:

Nuteistojo J. K. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.