Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. RV-25-105 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam S. V. patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 6 metų laisvė atėmimo bausmė. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis – S. V., nuteistam pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirtos bausmės pakeistos ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. kovo 3 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. kovo 3 d., 1/2 bausmės atliko – 2021 m. kovo 3 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. sausio 10 d. – 1 metai 22 dienos.

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. RV-25-105 (toliau – Nutarimas) nutarė taikyti S. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą

Komisija tokį sprendimą priėmė motyvuodama tuo, kad S. V. per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį keturis kartus skatintas (paskutinį kartą 2022 m. gruodžio 27 d.), aštuonis kartus baustas (paskutinį kartą 2022 m. balandžio 7 d.), bausmę atlieka specializuotoje atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (pusiaukelės namuose), bausmės atlikimo metu išskirtiniais adaptacijos sunkumais nepasižymėjo. Atlikdamas bausmę S. V. įgijo staliaus, apdailininko, siuvinių gamintojo profesines kvalifikacijas, baigė ketvirtąją klasę pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą. Nuteistojo nuostata į darbinę veiklą bausmės atlikimo metu teigiama – nuo 2019 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) kalėjime dirbo tvarkiniu, nuo 2021 m. vasario mėnesio įdarbintas staliumi, tačiau 2023 m. kovo 17 d. atleistas paties prašymu iš staliaus pareigų. 2023 m. rugsėjo 14 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio statybininku. Pastaruoju metu pasižymi motyvacija dalyvauti tikslinėse priemonėse, nukreiptose į kriminogeninių poreikių valdymą. Šiuo metu nuteistasis turi reikšmingų finansinių įsipareigojimų, kurie sunkina materialinę padėtį. Pastaruoju metu deda pastangas spręsti finansinius sunkumus. Pagal 2023 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo finansinių skyriaus pažymą nuteistasis skolingas pagal vykdomuosius dokumentus 30 867,99 Eur, iš darbo užmokesčio išskaičiuota 1969,70 Eur, iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 127,07 Eur, savanoriškai sumokėjo 60 Eur. S. V. deda pastangas spręsti finansinius sunkumus, pagal galimybes moka skolas, suvokia, kad jo materialinė padėtis išlieka sudėtinga, nors yra dirbantis. Nuteistasis turi impulsyvaus elgesio, socialinių taisyklių laužymo, įstatymų pažeidimo istoriją, polinkį į smurtinius nusikaltimus. Praeityje jis ne visada adekvačiai reaguodavo į susiklosčiusias aplinkybes, griebdavosi fizinės jėgos, susidurdavo su problemų sprendimo įgūdžių sunkumais, ne visada aiškiai suvokdavo savo elgesio pasekmes. Bausmės atlikimo metu S. V. dalyvavo intervencinėse, prevencinėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse, skirtose kriminogeninių veiksnių valdymui. Asmuo suvokia, kad turi probleminių sričių, šiuo metu susiklosčiusias problemas stengiasi spręsti konstruktyviais ir socialiai priimtinais būdais bei metodais. Nuteistasis geba įvertinti, kad jo veiksmų eiga gali turėti tam tikras pasekmes ir prognozuoti savo elgesio poveikį sau ir kitiems. S. V. planuoja savo ateitį, ją sieja su pastoviu darbu, rūpinimosi vaiku, sugeba priimti kitų požiūrį.

Nutarime nurodyta, kad Komisija 2023 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. RV-25-2137 priėmė sprendimą taikyti S. V. lygtinį paleidimą. Visgi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2023 m. birželio 30 d. nutarimą, Komisija pateikė rekomendacijas tęsti socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, orientuotą į tuos kriminogeninius veiksnius, kurie išvardinti socialinio tyrimo išvadoje. Turimais duomenimis, S. V. Komisijos rekomendacijas vykdė: tęsia darbinę veiklą, lanko grupinės psichologinės terapijos užsiėmimus, „Finansinio raštingumo“, „Viešojo kalbėjimo“ mokymus, nuo 2023 m. lapkričio 14 d. dalyvauja elgesio pataisos programoje „Tik tu ir aš“. S. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Šiuo metu yra stebimos nuteistojo pastangos įsitraukti į resocializacijos procesą bei siekti pozityvių elgesio pokyčių. Komisija Nutarime teigia, jog galima įžvelgti teigimą pokytį nuostatose į darbą, priežiūrą ir apribojimus. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones – deda pastangas spręsti finansinius sunkumus, pagal galimybes moka skolas, mokėsi, dirba, dalyvavo intervencinėse, prevencinėse, pozityvaus užimtumo pataisos priemonėse, nuosekliai atliko gerbūvio darbus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, yra atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Ar probacija pasieks tikslą, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, svarbu nustatyti tiek formaliuosius, tiek materialiuosius (nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę ir t. t.) lygtinio paleidimo pagrindus. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikytinas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį byloje Nr. 1S-117-579/2020). Iš to darytina išvada, jog įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Iš teismui pateiktoje nuteistojo asmens byloje esančių duomenų nustatyta, kad S. V. 1/2 bausmės atliko 2021 m. kovo 3 d. Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka nuo 2017 m. kovo 3 d., nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, šiuo metu bausmę atlieka specializuotoje atviro tipo vietoje (pusiaukelės namuose). Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai pristatomas jau ketvirtąjį kartą, 2023 m. birželio 30 d. nutarimu Komisija nutarė nuteistajam lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos taikyti, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, atlikto 2019 m. rugsėjo 23 d., metu nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vėlesnių vertinimų, atliktų 2019 m. lapkričio 18 d., 2021 m. rugpjūčio 20 d., 2021 m. gruodžio 16 d., 2022 m. kovo 16 d., metu stebėta teigiama dinamika atitinkamose srityse (nuteistasis išsprendė gyvenamosios vietos po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos), pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta vidutinė. Atlikus pakartotinius nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus 2023 m. vasario 7 d., 2023 m. birželio 6 d., 2023 m. gruodžio 13 d. nustatyta, kad išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tokiu atveju turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas tokią išvadą daro tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju S. V. nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai nėra tokie akivaizdūs, kad teismas galėtų pagrįstai manyti, jog nuteistasis sugebės savarankiškai gyventi laisvėje nenusikalsdamas.

Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad nuteistasis S. V. ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į jo elgesio bei mąstymo pozityvius pokyčius. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nuosekliai atlieka gerbūvio darbus, nuostata į mokymąsi ir darbinę veiklą teigiama. Asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. V. bausmės atlikimo metu įgijo staliaus, apdailininko, siuvinių gamintojo profesines kvalifikacijas, baigę ketvirtąją klasę pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą. Nuo 2019 m. vasario 28 d. nuteistasis dirba, 2023 m. rugsėjo 14 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio statybininku, darbdavio charakterizuojamas kaip darbštus darbuotojas, gebantis dirbti tiek vienas, tiek komandoje. 2023 m. kovo 6 d. pasirašė subnuomos sutartį su VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl gyvenamosios vietos lygtinio paleidimo metu. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo finansinius įsipareigojimus, skatintas 4 kartus (paskutinį kartą 2022 m. gruodžio 27 d.), neturi psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų. Vis tik pabrėžtina, jog toks nuteistojo elgesys nelaikytinas išimtine aplinkybe, lemiančia besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Taigi, nors nuteistojo asmens byloje yra jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Teismas atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvados dalį, kurioje yra aptarti nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai, negalintys kisti dėl S. V. elgesio, bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Statiniais S. V. kriminogeniniais veiksniais yra pripažinti – teistumai nepilnametystėje (8), teistumai pilnametystėje (2); ne kartą teistas už įsibrovimą; realią laisvės atėmimą atlieka antrą kartą; bausmės vykdymo atidėjimo instituto sąlygų pažeidimas; dabartiniai teisės pažeidimai yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (nuosavybei ir smurtinio) modelio dalis; nusikaltimai sunkėjantys. Nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimai susiję su lėšų įgijimo ir paskirstymo įgūdžių stoka (bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo finansinius įpareigojimus); silpni socialiniai ryšiai, tačiau ne nuo nuteistojo priklausančių priežasčių (tėvai jo neaugino, buvusi sugyventinė nutraukė ryšius, su vaiku nuteistasis pasimatyti neturi galimybės); gyvenimo stiliaus ypatumai neskatinantys nuoseklaus prosocialaus elgesio (bausmės atlikimo metu nėra informacijos apie nuteistojo netinkamą gyvenimo stilių); agresyvus elgesys (bausmės atlikimo metu agresyvaus elgesio atvejai neužfiksuoti); nepakankami problemų sprendimo bei savo elgesio pasekmių numatymo įgūdžiai; kriminalinės nuostatos; neigiamos nuostatos į visuomenės narius. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, kas gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, siekius, tikslus. Šiuo metu S. V. yra nustatyti net 7 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Atkreiptinas dėmesys, kad lyginant su 2023 m. birželio 7 d. socialinio tyrimo išvada, paskutinio vertinimo metu nustatyta tik vienu dinaminiu kriminogeniniu veiksniu mažiau. Teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis S. V. nevisiškai maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Nagrinėjamu atveju nustatytas vienas apsauginis kriminogeninis veiksnys – profesinės kvalifikacijos įgijimas, bausmės atlikimo metu nuostata į darbinę veiklą teigiama. Teismo vertinimu šis apsauginis veiksnys neatsveria šešių statinių ir septynių dinaminių kriminogeninių veiksnių.

Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad S. V. elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu nepasižymėjo nuoseklumu. Asmuo aštuonis kartus pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytą tvarką (paskutinį kartą baustas 2022 m. balandžio 7 d.), skatintas keturis kartus (paskutinį kartą 2022 m. gruodžio 27 d.). Nors nuteistajam skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja, vis tik šios aplinkybės leidžia spręsti apie nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcijos nenuoseklumą. Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas atskleidžia egzistuojantį nuteistojo neigiamą požiūrį į jam taikomus apribojimus, nuteistasis net esant struktūruotoje aplinkoje, kur ir vyksta jo nusikalstamo elgesio korekcijos procesas, linkęs nesilaikyti nustatytų taisyklių ir elgtis nedisciplinuotai. Netinkamo elgesio atvejai nėra fiksuojami tik paskutiniu laikotarpiu, mažiau nei dvejus metus. Iš socialinės tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi impulsyvaus elgesio, socialinių taisyklių laužymo, įstatymų pažeidimo istoriją, polinkį į smurtinius nusikaltimus, ne visada adekvačiai reaguoja į susiklosčiusias aplinkybes, griebiasi fizinės jėgos, turi problemų sprendimo įgūdžių sunkumų, ne visada aiškiai suvokia savo elgesio pasekmes. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo intervencinėse, prevencinėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse, skirtose kriminogeninių veiksnių valdymui. Visgi atsižvelgiant į aukščiau aptartus socialinio tyrimo išvadoje nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius teismas neturi pagrindo vienareikšmiškai spręsti, jog lygtinio paleidimo atveju kriminogeniniai veiksniai bus atitinkamai valdomi, taip pat tai, kad nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra finansinis stabilumas ir gebėjimas užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Lygtinio paleidimo taikymui nėra nustatyta būtina sąlyga atlyginti padarytą žalą, tačiau žalos atlyginimo klausimas yra svarbus vertinant asmens požiūrį į padarytus nusikaltimus ir dedamas pastangas atlyginti priteistas žalas. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Finansų skyriaus 2023 m. gruodžio 12 d. pateiktoje pažymoje dėl vykdomųjų dokumentų pateikti duomenys apie tai, kad S. V. skolingas 30 867,99 Eur, iš darbinės išmokos išskaičiuota 1969,70 Eur, iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 127,07 Eur, savanoriškai sumokėjo 60 Eur (nors bausmę atlieka nuo 2017 m.). S. V. finansiniai įsipareigojimai šiai dienai yra išties dideli, neabejotina, kad tokios žalos atlyginimas iš esmės apsunkintas nuteistojo gaunamų pajamų. Vis dėlto, pastebėtina, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Finansų skyriaus 2022 m. vasario 1 d. pateiktoje pažymoje dėl vykdomųjų dokumentų nurodyta, kad S. V. savanoriškai sumokėjęs 50 Eur, o 2023 m. gegužės 29 d. pateiktais duomenimis, pastarasis savanoriškai buvo sumokėjęs tik menka dalimi didesnę sumą - 60 Eur. Nors nuteistojo pastangos dengti išieškotiną sumą vertintinos teigiamai, tačiau tokios nustatytos aplinkybės, kuomet per pakankamai ilgą bausmės atlikimo laikotarpį savarankiškai sumokėta suma yra labai nedidelė, rodo, kad asmuo visgi nededa pakankamai pastangų atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.

Manytina, kad sėkmingą probaciją apsunkintų nuteistojo negebėjimas pilnai suvokti savo silpnųjų pusių. Kaip minėta, S. V. turi impulsyvaus elgesio, socialinių taisyklių laužymo, įstatymų pažeidimo istoriją, polinkį į smurtinius nusikaltimus, ne visada adekvačiai reaguoja į susiklosčiusias aplinkybes, griebiasi fizinės jėgos, turi problemų sprendimo įgūdžių sunkumų, ne visada aiškiai suvokia savo elgesio pasekmes. Iš pataisos namų psichologinės tarnybos specialistų išvados matyti, kad nuteistojo asmenybei būdingas socialinės atsakomybės trūkumas, asmenybės nebrandumas, nekritiškas požiūris į kitų žmonių įtakas, silpnavališkas charakteris. Padarytų nusikaltimų pobūdis rodo, jog S. V. pateisino fizinės jėgos, fizinio smurto naudojimą kaip priemonę tikslams siekti.

Aptartos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai spręsti, jog viso bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklaus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo, nuteistasis nedėjo tam maksimalių pastangų, todėl šiuo metu daryti išvadą, jog nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, dar negalima

Matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakankamai aktyviai dalyvauja elgesio pataisos programose, tačiau sprendimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemia ne socialinės reabilitacijos priemonių skaičius, apimtis ar pobūdis, bet jų įgyvendinimu pasiektas rezultatas, leidžiantis daryti neabejotiną išvadą, kad įvyko teigiami nuteistojo vertybinių nuostatų pokyčiai, kurie leidžia tikėtis, jog praeities klaidos nebebus kartojamos ir asmuo laisvėje rinksis socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Aptariamu atveju buvo nustatyta apsauginių kriminogeninių veiksnių (įgijo profesinę kvalifikaciją, bausmės atlikimo metu nuostata į darbinę veiklą teigiama), tačiau šiuo metu vis dar išlieka nemaža dalis dinaminių veiksnių, kurių nuteistasis iki šiol nesumažino, S. V. turi daug tobulintinų sričių, kurios išlieka aktualios, reikalaujančios tęstinių ir tikslingų veiksmų. Ir tai neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistajam toliau taikant socialinės reabilitacijos priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistąjį, jo elgesį, mąstymą ir kitų apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Komisijos nutarimas netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2024 m. sausio 12 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-25-105 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam S. V..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.