Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Robertas Ročys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

A. C., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme; 2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gegužės 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais, kuri Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. C. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:

jis 2023 m. birželio 22 d., apie 14 val. 35 min., šeimos gyvenamojoje vietoje, t. y. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu, būdamas neblaivus (alkotesteriu nustatytas 3,18 promilių neblaivumas) tyčia iš už nugaros rankomis suėmė savo posūniui T. L. už kaklo, taip laikydamas jį smaugė, po ko jis du kartus kumščiu sudavė ant kairio šono gulinčiam T. L. į galvą, t. y. tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas nukentėjusiajam T. L. padarė nežymius įdrėskimus kaklo dešinėje pusėje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais veiksmais A. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Nėra gydytas gydytojo psichiatro, neserga jokia psichikos liga. Alkoholio pavartoja. Gyvena su sugyventine E. L. ir jos sūnumi T. L. (duomenys neskelbtini). Jų nuosavas namas yra gyvenamas iš dviejų galų ir kitoje to namo pusėje gyvena sugyventinės sesuo R. su savo vyru. 2023 m. birželio 22 d., kada E. dirbo ir nebuvo namuose, jis su sūnėnu T. gėrė degtinę. Turėjo du butelius po 0,5 litrų talpos degtinės. Ją gėrė priestate esančioje virtuvėje. Pripažįsta, kad buvo girtas. Su T. dažnai pasipyksta žodžiais. Negali tiksliai prisiminti, kaip viskas buvo, bet kad su T. apsistumdė tai tikrai. Gal ir buvo jam suėmęs už jo kaklo ir kažkiek pasmaugęs. Gerai įvykio nepamena, nes buvo labai girtas. Nepamena, kad būtų tyčia dūręs į A. dešinę akį, gal jiems kaip griūvant ar stumdantis tai padarė netyčia. Savo kaltės dėl to neneigia, tik neatsimena, kaip tai galėjo nutikti. Gal ir sudavė T. į galvą kumščiu, nežino, kiek kartų taip padarė. Jei T. taip sako, matyt, taip buvo. Viso įvykio nepamena. Tik pamena, kad girdėjo R. šaukiant, kad ji jau kviečia policiją. Nežino, ar ji įvykį matė ar ne. T. irgi buvo girtas. Jam atrodo, kad ir R. su jais kažkiek prieš tai buvo gėrusi degtinės. Jis yra teistas irgi dėl panašių įvykių su T. Ne visada jiems sekasi gražiai bendrauti. Kol yra blaivūs, tada sutaria, o girti pasipyksta. Jis nori T. atsiprašyti, kad jį sužalojo ar jam skaudėjo dėl vakar įvykio. Nori su juo susitaikyti. Nurodė, kad padirba pavienius darbus, perka maistą ir cigaretes, viskuo dalinasi ir su T. (b. l. 73–75).

Apklaustas 2023 m. rugpjūčio 4 d. A. C. parodė, kad jis pamena savo ankstesnius parodymus, jų pilnai laikosi. Pripažįsta savo kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo posūniui T. L. Supranta, kad 2023 m. birželio 22 d. popietę jų namų kieme, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus galėjo jį sužaloti. Nepagalvojo, ką daro, ir tikrai buvo stipriai neblaivus. Tiesiog tai buvo jų seno konflikto su T. pabaiga. Pripažįsta, kad jis T. rankomis suėmė už kaklo ir kažkiek pasmaugė. Nužudyti tikrai nenorėjo. Abu kažkaip susistumdė ir buvo pargriuvę ant žemės, bet po to jis pirmas atsistojo ir sudavė T. į galvą. Nepamena, kiek kartų jam sudavė kumščiu į galvą, bet tikrai jam smūgiavo. Daugiau su T. nebesipyksta. T. jį veda iš kantrybės, nes niekur nedirba, o jis padirbdamas pas žmones išlaiko save, sugyventinę ir T.. Po įvykio su T. susitaikė. Toliau kartu gyvena. Jis, kaip minėjo, padirba pas žmones, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Sutiktų padirbti viešuosius darbus (b. l. 81–84).

Nukentėjusysis T. L. parodė, kad A. C. yra jo mamos sugyventinis, t. y. jo patėvis. Jis su mama E. ir patėviu A. bei teta R. S. su dėde S. S. gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena nuosavame name. Jis turi savo kambarį, o mama su patėviu turi savo kambarį. 2023 m. birželio 22 d., dienos metu, jis būdamas namuose su A. vartojo alkoholį. Virtuvėje namuose abu gėrė degtinę, kurios turėjo vieną butelį 0,7 litrų talpos. Daugiau jokių žmonių nebuvo. Apie pietus, gal apie buvo apie 14–15 val., A. jį puolė. Tuo metu buvo kieme ir jis tuo metu pjovė žolę. Jų namų kiemas aptvertas tvora. Jis kieme prie tvoros vartų gatvės pjovė žolę, tada atėjo A. ir jį puolė. Kai pamatė, kad atėjo A., numetė ant žemės trimerį. A. prie jo priėjo iš už nugaros ir abejomis savo rankomis suėmė jam už jo kaklo, taip laikydamas jį smaugė. Jam skaudėjo ir šiandien net matomos žymės jo kakle. Jis muistėsi, rankas jo traukė nuo savo kaklo, bandė taip jį nuo savęs atstumti. Jis A. besimuistydamas nugara ar kažkuriuo petimi stumtelėjo, dėl ko jis nugriuvo ant žemės. Negali pasakyti, ar jis atsisėdo ant žemės, ar visu ūgiu nugara nugriuvo ant žemės, bet matė, kad jis kažkaip griuvo ant žolės. Jis, neišlaikęs lygsvaros, taip pat griuvo su A. ant žemės. Jis griuvo ant žemės ant savo kairio šonu visu ūgiu. A. jis neužgulė, šalia jo nugriuvo. Kai griuvo ant žemės, to griuvimo metu A. jam kažkaip pirštu įdūrė į jo dešinę akį. Gal jis bandė jį kaip apkabinti ar suimti, net nežino. Nežino, kurios rankos pirštu ir kuriuo pirštu jis įdūrė į jo akį. Jam atrodo, jie abu su A. vienu metu griuvo ant žemės ir jis kažkaip pakėlė savo vieną ranką ir pirštu jam įdūrė į dešinę akį. Nežino, ar jis tai specialiai jam padarė, ar netyčia, negali pasakyti, bet akį jam suskaudo. A. pirmas atsistojo nuo žemės, kada abu buvo pargriuvę ir jis jam kumščiu du kartus sudavė į galvą daugiau dešinėje pusėje. Jis jam ne į veidą sudavė, o į galvą du kartus būdamas kažkiek palinkęs link jo, gulinčio ant žemės ant kairio šono. Jam pabėgo truputį kraujas iš galvos. Jam atrodo, teta R. iškvietė policiją. Atvyko policija ir medikai. Jį medikai apžiūrėjo jo namuose. Joks gydymas jam nereikalingas, pas medikus nebesikreips. Jis nežino, ar ji matė, kas įvyko, ar kaip. Berods ji dar prieš įvykį buvo atėjusi pas jį su A. Pripažįsta, įvykio metu buvo neblaivus kaip ir A. Bet jis jo nepuolė, pats su juo nesimušė ir jaučiasi nekaltai sumuštas. A. ir anksčiau buvo jį sumušęs, berods 2022 metų žiemą, po ko teismas jam buvo paskyręs parų. Po to kurį laiką su A. sutarė normaliai iki šio įvykio. A. žino, kad turi seserį Jonavoje. Jis jokio civilinio ieškinio byloje nereiškia, bet jaučiasi nekaltai A. sumuštas ir nenori jam už tai atleisti (b. l. 23–26).

2023 m. birželio 24 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur buvo matomas nuosavas namo, kurio kieme mėtėsi guminiai batai, prie įėjimo durų buvo matyti suoliukas. Apžiūrėjus įvykio vietą jokių nusikalstamos veikos įrankių ar pėdsakų nerasta, niekas nepaimta (b. l. 13–18).

Policijos registruojamų įvykių registro ataskaitoje nurodyta, kad 2023 m. birželio 22 d., 14.35 val., bendrojo pagalbos centro telefonu fizinis asmuo, prisistatęs vardu R., pranešė apie tai, kad (duomenys neskelbtini), susimušė sesers sugyventinis ir sūnėnas, kuriam iš burnos bėga kraujas (b. l. 11–12).

2023 m. birželio 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos D. Vitkauskaitės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio dieną dėl neblaivumo nukentėjusiojo T. L. apklausti nebuvo galimybės, kadangi jam nustatytas 2,64 promilių neblaivumas. Jo kakle dešinėje pusėje buvo matomi įdrėskimai, taip pat matoma žaizda apatinės lūpos kairėje pusėje (b. l. 30–31).

Alkoholio kiekio matuoklio rezultatai patvirtina, kad A. C. 2023 m. birželio 22 d., 14 val. 50 min., buvo nustatytas 3,18 promilių neblaivumas, o 2023 m. birželio 22 d., 14.53 val., T. L. buvo nustatytas 3,64 promilių neblaivumas (b. l. 34).

2023 m. birželio 22 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad susimušė pranešėjos sesers sugyventinis ir pranešėjos sūnėnas, visi vietoje, sūnėnui bėga kraujas iš burnos (b. l. 32–33).

Medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad specialistas R. L., susipažinęs su tiriamo įvykio aplinkybėmis bei 2023 m. birželio 22 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, padarė išvadą, kad nukentėjusiajam T. L. padaryti nežymus įdrėskimai kaklo dešinėje pusėje paveikus kietais bukais, mažą kontaktuojantį paviršių turinčiais daiktais, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 38–39).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad 2023 m. birželio 22 d. įvykio vietoje policijos pareigūnų naudota ,,Body“ kamera fiksuotas vaizdo įrašas, patalpintas ir saugomas DVD-R kompaktinėje laikmenoje, vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20230622-144247UTC+0300“, 18.27 min. trukmės buvo apžiūrėtas ir nustatyta, kad policijos pareigūnai šviesiu paros metu tarnybiniu automobiliu atvyko į nuosavo gyvenamo namo aptvertą teritoriją, kurioje policijos pareigūnus pasitiko šalia tvoros ir vartų stovinti tyrimo metu žinomi liudytoja R. S. bei ant suoliuko šalia įėjimo į namą durų sėdintis nukentėjusysis T. L.. Ant nuosavo namo yra iškaba su adresu ,, (duomenys neskelbtini)“. Policijos pareigūnus paklausus, kas skambino į policiją, liudytoja R. S. teigia, kad tai ji ir skambino dėl to, kad jį (rodo į T. L.) ,,muša ar ten kas...“, ,,kruvinas visas..“. Nukentėjusiojo T. L. veide nuo jo kairės ausies link lūpos kairiojo krašto matyti pakraujavimas. Liudytoja R. S. prisistato jo, t. y. T. L. teta, o jį mušęs asmuo yra patėvis. Namo viduje, kambaryje rastas ant lovos sėdintis tyrimo metu žinomas įtariamasis A. C.. Paklaustas policijos pareigūno, įtariamasis A. C. teigė, kad jis pastūmė, nes jį puolė. Jis kažką kalba nerišliai, neaiškiai, dėstydamas nerišlias mintis ir teigia, kad atvažiuos policijos pareigūnai. Paklaustas policijos pareigūno įtariamasis A. C. teigia, kad jis nukentėjusiajam T. L. yra posūnis, jo sugyventinės sūnus ir ,,jisai čia bardakus daro...“. Kambaryje matyti netvarka, nešvara, daugybė išmėtytų daiktų, drabužių. policijos pareigūnams išėjus į kiemą, jame esanti R. S. teigia, kad jie kartu gyvena 10 metų. Nukentėjusysis T. L. teigia, kad patėvis jį smaugė ir mušė, t. y. ,,daužė“. Jis teigia, kad jam sudavė į kaklą ir ranka rodo abi kaklo puses arčiau žandikaulių. Nukentėjusioji R. S. teigia, kad ji matė, kaip buvo ,,čia kažkur parsivertęs“. Į kiemą iš namo vidaus atėjo ir įtariamasis A. C.. Jis pasakoja apie ankstesnius įvykius, nesusijusius su tiriamu įvykiu. Matyti atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Policijos pareigūnas namo viduje, kambaryje, įtariamajam A. C. alkotesteriu nustatė 3,18 promilių neblaivumą. Jis vartoja necenzūrinius žodžius. Po to policijos pareigūnas lauke nukentėjusiam T. L. alkotesteriu nustatė 3,64 promilių neblaivumą. Paklausus policijos pareigūnų, kas įvyko nukentėjusysis T. L. teigia, kad jį ,,numušė“, atėjęs pradėjo smaugti prieš policijos pareigūnams atvažiuojant. Jis teigia, kad jam vieną kartą sudavė kumščiu į veidą, ranka rodo kairį skruostą. Jis teigia, kad jam skaudėjo ir dabar skauda. Jis su policijos pareigūnais bendrauja ramiai. Jis teigia, kad pastoviai vyksta konfliktai. Policijos pareigūnai ir medikai fiksuoja nustatytus duomenis dokumentuose, užsirašo proceso dalyvių asmens, anketinius duomenis. Daugiau įraše tyrimui reikšmingos informacijos nematyti (b. l. 46–48).

Liudytoja R. S. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo sugyventiniu. Kitoje namo pusėje gyvena sesuo E. su sūnumi T. L. ir sugyventiniu A. C.. 2023 m. birželio 22 d., kada jos sutuoktinis bei sesuo dirbo, apie 13 val. ji būdama namuose nuėjo pas A. ir T., kuriuos matė geriant alkoholį. Jie tarpusavyje konfliktavo. A. ją, t. y. R. S., apžodžiavo, T. norėjo ją užtarti pasiėmęs pagalį, kurį R. S. iš jo atėmė. Lauke A. su T. susikibo, parkrito ant žemės. Ji matė, kad A. ne mažiau kaip du kartus sudavė ant žemės gulinčiam T. kumščiu į veidą. R. S. iškvietė policiją. Iki policijos pareigūnams atvykstant T. buvo lauke, o A. viduje, name. A. su jos seserimi gyvena apie dešimt metų (b. l. 51–52).

Vilniaus teritorinė ligonių kasos pranešime nurodyta, kad žala dėl nukentėjusiojo T. L. gydymo nėra padaryta, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 42).

Motyvuojamoji dalis

A. C. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo A. C. kaltė dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, o būtent, dėl to, kad jis 2023 m. birželio 22 d., apie 14 val. 35 min., šeimos gyvenamojoje vietoje, t. y. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu, būdamas neblaivus (alkotesteriu nustatytas 3,18 promilių neblaivumas), tyčia iš už nugaros rankomis suėmė savo sūnėnui T. L. už kaklo, taip laikydamas jį smaugė, po ko jis du kartus kumščiu sudavė ant kairio šono gulinčiam T. L. į galvą, t. y. tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas nukentėjusiajam T. L. padarė nežymius įdrėskimus kaklo dešinėje pusėje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

A. C., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. birželio 22 d. jis T. rankomis suėmė už kaklo ir kažkiek pasmaugė. Nužudyti tikrai nenorėjo. Abu kažkaip susistumdė ir buvo pargriuvę ant žemės, bet po to jis pirmas atsistojo ir sudavė T. į galvą. Nepamena, kiek kartų jam sudavė kumščiu į galvą, bet tikrai jam smūgiavo (b. l. 73–75, 81–84). Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusysis T. L. parodė, kad 2023 m. birželio 22 d., dienos metu, jis būdamas namuose su A. vartojo alkoholį. Apie pietus, gal apie buvo apie 14–15 val., A. jį puolė. Tuo metu buvo kieme ir jis tuo metu pjovė žolę. A. prie jo priėjo iš už nugaros ir abejomis savo rankomis suėmė jam už jo kaklo, taip laikydamas jį smaugė. Jam skaudėjo ir šiandien net matomos žymės jo kakle. Jis muistėsi, rankas jo traukė nuo savo kaklo, bandė taip jį nuo savęs atstumti. Jis A. besimuistydamas nugara ar kažkuriuo petimi stumtelėjo, dėl ko jis nugriuvo ant žemės. Negali pasakyti, ar jis atsisėdo ant žemės ar visu ūgiu nugara nugriuvo ant žemės, bet matė, kad jis kažkaip griuvo ant žolės. Jis, neišlaikęs lygsvaros, taip pat griuvo su A. ant žemės. Kai griuvo ant žemės, to griuvimo metu A. jam kažkaip pirštu įdūrė į jo dešinę akį. A. pirmas atsistojo nuo žemės, kada abu buvo pargriuvę, ir jis jam kumščiu du kartus sudavė į galvą daugiau dešinėje pusėje. Jis jam ne į veidą sudavė, o į galvą du kartus būdamas kažkiek palinkęs link jo, gulinčio ant žemės ant kairio šono. Jam pabėgo truputį kraujas iš galvos. Jam atrodo, teta R. iškvietė policiją (b. l. 23–26). Taip pat A. C. kaltę įrodo apžiūros protokolas (b. l. 13–18), policijos registruojamų įvykių registro ataskaita (b. l. 11–12), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos D. Vitkauskaitės tarnybinis pranešimas (b. l. 30–31), medicininių dokumentų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiajam T. L. padaryti nežymūs įdrėskimai kaklo dešinėje pusėje paveikus kietais bukais, mažą kontaktuojantį paviršių turinčiais daiktais, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 38–39), kitų objektų apžiūros protokolas (b. l. 46–48), liudytojos R. S. parodymai (b. l. 51–52) bei kiti byloje esantys duomenys.

Pateiktų įrodymų visuma ir jų sugretinimas sudaro pagrindą išvadai, kad A. C. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami A. C. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Apibendrinant konstatuojama, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo A. C. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. C. pareiškė, jog sutinka su bausme ir dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose (b. l. 118).

Dėl A. C. skiriamos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę A. C., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 58 ir 61 straipsnių nuostatomis. A. C. padarė vieną baigtą nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, kaltinamajam suvokiant neteisėtą elgesį, ir norint taip veikti. A. C. smurtavo prieš kitą asmenį, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Konfliktas kilo kaltinamajam ir nukentėjusiajam esant neblaiviems (A. C. nustatytas 3,18 promilių neblaivumas, T. L. – 3,64 promilių neblaivumas) dėl to, kad kaltinamąjį nukentėjusysis veda iš kantrybės, nes niekur nedirba, o jis (kaltinamasis) dirbdamas išlaiko save, sugyventinę ir T. (b. l. 81–84). A. C. puolė T. L., su kuriuo prieš tai vartojo alkoholinius gėrimus (b. l. 23). T. L. pirmas nepuolė A. C. (b. l. 24). Pats A. C. konflikto metu nugriuvo ant žemės (b. l. 23). A. C. susitaikė su T. L., atsiprašė (b. l. 73). T. L. nesikreipė į gydymo įstaigą dėl tolesnio gydymosi (b. l. 24). A. C. nevedęs, neturi vaikų (b. l. 90), nedirbantis (b. l. 106–108), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 109), praeityje Lietuvos Respublikoje teistas 2 kartus, paskutinį kartą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gegužės 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais, kuri Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę, arešto bausmę atlikęs (b. l. 91–95, 96–105). Administracine tvarka baustas per 5 metų laikotarpį 4 kartus, taip pat už apsvaigus padarytus pažeidimus, baudos sumokėtos (b. l. 110–113). Taip pat vertinama ir tai, jog A. C. nebe pirmą kartą smurtauja prieš nukentėjusįjį, kadangi buvo nuteistas už tokią pačią nusikalstamą veiką nukentėjusiojo atžvilgiu, taigi, šios aplinkybės rodo jo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms ir jos turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kita vertus, visiškas kaltės pripažinimas, duoti išsamūs parodymai ir nuoširdus gailėjimasis teikia vilčių, kad A. C. padarė teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. A. C. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be to, veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą, įskaitas byloje nėra. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. C. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – viešuosius darbus, jų trukmę nustatant artimą vidurkiui. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis bei jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jų asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.

A. C. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į kaltinamojo A. C. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose įpareigojant A. C. per 10 mėnesių išklausyti visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaitomas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2023 m. birželio 22 d., 14 val. 42 min., iki 2023 m. birželio 23 d., 10 val. 43 min. (b. l. 63–64, 85) – išbūtas laikas, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms (BK 66 straipsnio 2 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinama (b. l. 87–88).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė laikmena su policijos pareigūnų naudota ,,Body“ kamera fiksuotu vaizdo įrašu (1 diskas) (b. l. 44), saugoma prie baudžiamosios bylos viršelio, paliekama saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu A. C. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į A. C. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. birželio 22 d., 14 val. 42 min., iki 2023 m. birželio 23 d., 10 val. 43 min., vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.

Paskirtos viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti A. C. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 10 (dešimt) mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).

A. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę laikmeną, su policijos pareigūnų naudota ,,Body“ kamera fiksuotu vaizdo įrašu (1 diskas), palikti saugoti byloje.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.