- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-28
- Bylos Nr.
- eI2-4483-463/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02561-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- L. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. B. (L. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas L. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. vasario 22 d. sprendimą „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Ukrainos piliečiui L. B.“ Nr. 4U-690/50U-21S976 (toliau – ir Sprendimas) dalyje dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus, perspėjimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir C. SIS) įvedimo.
2. Skunde teismui akcentuoja, kad neneigia fakto, jog norėdamas dirbti Lietuvos Respublikoje bei turėdamas patirties pagal betonuotojo kvalifikaciją, tačiau neturėdamas dokumento patvirtinančio minėtą kvalifikaciją, darbdaviui pateikė neegzistuojančios įstaigos kvalifikacijos pažymėjimą. Labai gailisi dėl savo šio poelgio, bet pažymi, kad taip pasielgti privalėjo dėl sunkios ekonominės padėties ir šeimos interesų.
3. Pareiškėjo teigimu, pritaikytos atsakovo sankcijos yra labai griežtos bei neadekvačios jo padarytam pažeidimui.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
5. Atsiliepime nurodo, kad Sprendime aiškiai ir nuosekliai išdėstytos aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas teisėtas bei pagrįstas ginčijamas sprendimas. Pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie kvalifikaciją – vieną svarbiausių aplinkybių, vertinant užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu. Pareiškėjas buvo asmeniškai atsakingas už prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateiktos informacijos ir pridedamų dokumentų teisingumą ir tikrumą bei privalėjo užtikrinti, kad Departamentui teikiama informacija apie jį būtų išsami bei teisinga, tačiau šiuo atveju elgėsi nesąžiningai ir neatsakingai. Pareiškėjo teiginius, jog Sprendimas yra neproporcingas ar neatitinka protingumo kriterijų, vertino kaip pareiškėjo gynybinę poziciją, siekiant išvengti jam kilusių neigiamų pasekmių.
6. Remiasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad turėjo pakankamą teisinį pagrindą svarstyti klausimą dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpio nustatymo. Pažymi, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką, o šiuo atveju Departamento nustatytos aplinkybės, sudariusios teisinį pagrindą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, leidžia pripažinti pareiškėją esant nesąžiningu, nepatikimu ir piktnaudžiaujančiu nustatytomis migracijos procedūromis.
7. Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka) 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi, ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika.
Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nenustatyta, kad jis turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra, taip pat pareiškėjas neturi pastovių ir ilgalaikių socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje.
Pagal Tvarkos 12 punktą, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi (ar jis buvo panaikintas) dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Tvarkoje įtvirtinti kriterijai laikytini proporcingais, t. y. Tvarkoje, įtvirtinant konkrečius draudimo atvykti laikotarpius, buvo atsižvelgta į proporcingumo principą. Šiuo atveju pareiškėjas atitinka Tvarkoje įtvirtintus kriterijus (12 punktą) ir Departamentas nenustatė teisinio pagrindo nukrypti nuo šių kriterijų (tokių pagrindų esant nenurodo ir pareiškėjas). Pabrėžia, kad Tvarka administracinių teismų praktikoje vertinama kaip pavyzdinė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3495-520/2020), t. y. iš esmės kaip gairės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad analogiškomis/panašiomis aplinkybėmis sprendimai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir draudimo laikotarpio būtų vienodi.
8. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo C. SIS teikia, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalys). Pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), 15 punktą, duomenys iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Atsakovo teigimu, priimant sprendimą buvo laikomasi nustatytos tvarkos ir pagrįstai panaikinus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taikius draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, pagrįstai nuspręsta įvesti į centrinę antros kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
9. Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus bei perspėjimo į antrosios kartos Šentgeno informacinę sistemą įvedimo.
10. Nustatyta, kad 2021 m. birželio 21 d. pareiškėjas, ketindamas dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (betonuotojas) uždarojoje akcinėje bendrovėje „Baltic Energy Service“ (toliau – ir Bendrovė), Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) užpildė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi). Kartu su prašymu buvo pridėti kelionės dokumentai, tarpininkavimo raštas ir kt. Kartu su pateiktais dokumentais pareiškėjas pateikė ir
kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą – Kvalifikacijos kėlimo centro „Profproekt“ (toliau – ir Mokymo įstaiga) išduotą darbininkiškos kvalifikacijos suteikimo (kėlimo) Pažymėjimą Nr. 186 (toliau – ir Pažymėjimas), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gegužės 30 d. mokėsi mokymo įstaigoje ir jam 2013 m. gegužės 30 d. kvalifikacinės komisijos sprendimu buvo suteikta 3-ios kategorijos betonuotojo kvalifikacija.
11. Departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, Sprendimu nusprendė atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, kadangi pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą kvalifikaciją. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas turėjo iki 2021 m. rugpjūčio 21 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi, kuris pareiškėjui buvo išduotas kaip atvykstančiam dirbti į Lietuvos Respubliką betonuotoju. Sprendimu buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus ir nuspręsta įvesti į centrinę antros kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis.
12. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimo dalimi, kuria nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti duomenis į C. SIS, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti minėtas Sprendimo dalis.
13. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį.
Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
14. Pareiškėjas neneigia, kad pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turimą profesinę kvalifikaciją, tačiau sprendžia, kad atsakovas pritaikė griežtas sankcijas.
15. Teismas su pareiškėjo argumentais nesutinka.
Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Nors nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis, nei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS II reglamento 24 straipsnyje nėra nustatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat automatinis užsieniečio duomenų įrašymas į Užsieniečių registrą bei perspėjimo į C. SIS įvedimas tuo atveju, jeigu leidimas laikinai gyventi panaikinamas, tačiau priimant tokio pobūdžio sprendimus, turi būti atsižvelgiama į argumentus, dėl kurių užsieniečiui buvo panaikintas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje, tokiu sprendimu siekiami tikslai, taip pat įvertinta, ar priimtos ribojančios priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams.
Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas vertino laikino leidimo gyventi panaikinimo pagrindą – pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turimą profesinę kvalifikaciją, kas atsakovo teigimu, leidžia manyti, kad pareiškėjas apgaulės būdu siekė gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir taip siekė legalizuoti buvimą Šengeno erdvėje. Atsižvelgiant į tai, priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti perspėjimą į C. SIS. Tai pat buvo įvertinta, jog pareiškėjas nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis. Priimdamas Sprendimą, atsakovas taip pat įvertino pareiškėjo socialinius, ekonominius bei kitus ryšius Lietuvos Respublikoje ir nustatė, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat nesieja šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, remiantis tuo, kad duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas pakeisti leidimą gyventi neatitiko tikrovės, tai, kad įvertinus visas faktines aplinkybes, galima pagrįstai manyti, jog užsienietis ir ateityje gali nesąžiningai siekti vykti į kitas Šengeno valstybes, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad vienas iš draudimo atvykti instituto tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę – gali būti pasiekiamas, tik į C. SIS įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi, atsakovas nusprendė pareiškėjo duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo pateikti C. SIS. Taigi, Sprendime buvo aptarta ir įvertinta, kodėl nagrinėjamu atveju buvo pagrindas priimti sprendimą dėl draudimo atvykti ir perspėjimo į C. SIS įvedimo.
Pagal Tvarkos 12 punktą, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi (ar jis buvo panaikintas) dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Pritartina atsakovui, kad šiuo atveju pareiškėjas atitinka Tvarkoje įtvirtintus kriterijus (12 punktą) ir Departamentas pagrįstai nenustatė teisinio pagrindo nukrypti nuo šių kriterijų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pagrindą, dėl kurio pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentu, kad nustatytas 3 metų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcinga poveikio priemonė.
16. Vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 7 dalimi, užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir C.SIS teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas; draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
Pagal Taisyklių 15 punktą, duomenys iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą. Migracijos departamento sprendimas įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis 3 metus nuo Sprendimo priėmimo dienos priimtas atsižvelgiant į paminėtų teisės aktų nuostatas, todėl laikytina, kad ir ši Sprendimo dalis yra pagrįsta.
16. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog Migracijos departamento sprendimai, priimti siekiant užkardyti galbūt neteisėtą užsieniečio migraciją, kai asmuo nesilaikė nacionalinių teisės aktų, reguliuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ir apsigyvenimą (pateikdamas informaciją dėl prašymo leidimui gauti toks asmuo tik siekė įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, o ne realiai vykdyti teisėtą veiklą, t. y. de facto (faktiškai; iš tikrųjų) pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), nėra neproporcinga ar nepateisinama priemonė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3053-756/2015; 2016 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3669-822/2016, 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3706-520/2018). Tokiais atvejais draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti atitinkamus užsieniečio duomenis į C. SIS yra nustatyta SIS II reglamente (24 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad Sprendime taikytas aptartas ribojimas pareiškėjui yra proporcingas ir pagal byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes užsieniečio teisių nesuvaržė labiau, nei tai buvo būtina.
17. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiama Sprendimo dalis yra tinkamai pagrįsta tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, atitinka nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, priimta nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo minėtos Sprendimo dalies naikinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiama Sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,
nusprendžia:
Pareiškėjo L. B. (L. B.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.