Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. Z. (toliau – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarimo R. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos R. Z. apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo byloje dėl R. Z. padarytų ATPK 50 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymo nėra, pareiškėjos skunde keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumo dalį tik dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 50 straipsnyje yra numatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Kaip matyti iš ATPK 50 str. sankcijos, joje numatyta galimybė skirti dvi alternatyvias administracines nuobaudas, tai yra baudą arba administracinį areštą. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau parenkant nuobaudos rūšį turi būti vertinama, kokia nuobaudos rūšis pažeidėjo atžvilgiu būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 str. Šiame straipsnyje įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinės nuobaudos paskirtis yra administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis nubausti bei auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nutarimu R. Z. paskirta nuobaudos rūšimi, kuri parinkta įvertinus visas būtinas ir svarbias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo (tyčinis pažeidimas), į pažeidėjos asme­ny­­bę (yra padariusi analogiškas nusikalstamas veikas, daug kartų bausta už analogiškus pažeidimus, jai buvo skirtos ir griežčiausios nuobaudos), į jos turtinę padėtį (nedirbanti), į tai, kad yra viena jos lengvinanti atsakomybę aplinkybė (prisipažino padariusi administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi) ir viena atsa­ko­my­bę sunki­nanti aplin­­­kybė (pakartotinai per vienerius metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį buvo paskirta nuobauda), į tai, kad skirtos nuobaudos už anks­tesnius pažei­di­mus jos el­gesio neįta­­koja ir nesu­­laiko nuo pažei­­di­­mų dary­­mo. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas R. Z. už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagrįstai skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – administracinį areštą – ir jo dydį nustatė 11 (vienuolika) parų, kuris artimas ATPK 50 str. sankcijoje numatytos šios rūšies nuobaudos minimumui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ATPK 29 str. 3 d. numatytų aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima R. Z. skirti administracinės nuobaudos – administracinio arešto.

Pareiškėja R. Z. skundu prašo paskirtą administracinį areštą pakeisti viešaisiais darbais, tačiau, netenkindamas šio pareiškėjos prašymo, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad tokios galimybės Lietuvos Respublikos ATPK nenumato. Nagrinėjamu atveju būtų įmanomas tik ATPK 338¹ str. taikymas, kurio nuostatose numatyta, kad asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, jeigu pažeidėjas sutinka, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių. Atidėdamas paskirto administracinio arešto vykdymą, teismas paskiria pažeidėjui atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų. Kartu teismas nustato laiką, per kurį asmuo privalo atlikti nemokamus viešuosius darbus. Tačiau pažymėtina, kad ATPK 338¹ str. priklauso ATPK trisdešimt pirmajam skirsniui, kuris reglamentuoja nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo procesą. Taigi sprendimą dėl sąlyginio administracinio arešto vykdymo atidėjimo turėtų priimti teismas priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir atliekantis administracinio teisės pažeidimo bylos vykdymą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismo paskirto arešto pakeitimas bauda nagrinėjamu atveju taip pat nebūtų tikslingas. Iš byloje pateiktos pažymos apie asmens baustumą (b. l. 16-31) matyti, kad R. Z. be skundžiamo nutarimo pakartotinai per vienerius metus jau bausta 9 kartus už tą patį pažeidimą iš jų 3 kartus piniginėmis baudomis, kurių nesumokėjo ir 6 kartus administraciniu areštu. Iš bylos duomenų matyti, kad R. Z. šiuo metu neturi pajamų, niekur nedirba, todėl paskirtos nuobaudos neturėtų iš ko sumokėti.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinė nuobauda R. Z. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² str. reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam pažeidimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių jai paskirta nuobauda turėtų būti švelninama. Darytina išvada, kad R. Z. jokių išvadų iš jai paskirtų administracinių nuobaudų nedaro, toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos įstatymus bei nepaiso visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Pabrėžtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, todėl akivaizdu, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas tinkamai, nepažeisdamas ATPK nuostatų, reglamentuojančių administracinių nuobaudų skyrimą, individualizavo R. Z. skirtą administracinę nuobaudą, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.