Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

trečiajam asmeniui Šakių rajono savivaldybės administracijos Lukšių seniūnijos seniūnui V. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Š. patikslintą ieškinį atsakovėms R. B. ir L. A. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiaisiais asmenimis byloje esant Šakių rajono 1–ojo notaro biuro notarei R. V. ir Šakių rajono savivaldybės administracijos Lukšių seniūnijos seniūnui V. C.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme priimtas ieškovo J. Š. patikslintas ieškinys atsakovėms R. B. ir L. A. K. dėl pažeistų teisių gynimo ir testamento nuginčijimo, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu 2019 m. vasario 26 d. testamentą, sudarytą J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), patvirtintą 2019 m. vasario 26 d., 11 val. 15 min. Šakių rajono savivaldybės administracijos Lukšių seniūnijos seniūno V. C., priimtą saugoti Šakių rajono l–ojo notaro biuro notarės R. V. 2019 m. vasario 27 d., notarinio registro Nr. 842; taip pat prašoma pripažinti negaliojančiu Šakių rajono l–ojo notaro biuro notarės R. V. 2019 m. rugpjūčio 28 d. atsakovei L. A. K. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 3109 ir priteisti iš atsakovių R. B. ir L. A. K. ieškovo J. Š. naudai visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo tėvas J. Š., gimęs (duomenys neskelbtini). Velionis dieną prieš mirtį, t. y. 2019 m. vasario 26 d. sudarė testamentą (toliau – testamentas), kuriuo savo mirties atveju padarė tokį patvarkymą: atsakovei R. B. testatorius paliko nuosavybės teise priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) ir namų valdos žemės sklypą 0,36 ha, esantį prie šių pastatų, miško sklypą 5,00 ha, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą 0,20 ha, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą 2,62 ha, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą 0,20 ha, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei L. A. K. testatorius paliko nuosavybės teise priklausantį 1,78 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą 0,15 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą 0,20 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovui testatorius paliko nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą 0,94 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą 4,48 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą 4,22 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir statinius esančius (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei žemės sklypą 0,64 ha, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat visą kitą likusį, testamente nepaminėtą turtą.

Testamentas patvirtintas 2019 m. vasario 26 d., 11.15 val. Šakių rajono Lukšių seniūnijos seniūno V. C. Testamentas priimtas saugoti Šakių rajono 1–ojo notaro biuro notarės R. V. J. Š. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. 842.

Ieškovas ginčija testamentą, nes jis neatitinka realios testatoriaus valios, kadangi buvo sudarytas atsakovėms bei seniūnui veikiant apgaule, tikslu pasipelnyti iš testatoriaus ir pačiam testatoriui negebant valdyti ir nesuvokiant savo veiksmų reikšmės ar padarinių dėl staiga itin pablogėjusios sveikatos būklės. Ieškovas nurodo tokias faktines aplinkybes, kad jis yra vienintelis testatoriaus sūnus, juos siejo itin glaudūs santykiai, kadangi jie kartu gyveno ir dalinosi kasdieniniais rūpesčiais. Dėl šios priežasties ieškovui yra žinoma velionio sveikatos būklė prieš jo mirtį, jo tikroji valia ir santykiai su atsakovėmis. Velionis ilgą laiką sirgo lėtiniu staziniu širdies nepakankamumu, lėtiniu prieširdžių virpėjimu, lėtine išemine širdies liga, buvo persirgęs infarktu, dėl ko likus keliems mėnesiams iki velionio mirties jo sveikata stipriai pablogėjo ir jis buvo paguldytas į Šakių ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių. Tėvui gulint ligoninėje ieškovas pastebėjo jo pakitusį elgesį, su tėvu sunkiai susikalbėjo seselės, gydytojai bei pats ieškovas, tėvo elgesys buvo pakankamai neadekvatus, nukreiptas į agresiją kitų atžvilgiu. Tėvas nebegalėjo aiškiai prisiminti praeities ar normaliai vystyti mintis. Velionis ir praeityje yra gydęsis dėl psichikos sutrikimų, uždaros akcinės bendrovės „Šakių psichikos sveikatos centras“ (toliau – UAB „Šakių psichikos sveikatos centras“) pažymoje nurodyta, jog J. Š. buvo nustatytas organinis emocinio stabilumo sutrikimas, potrauminis galvos sindromas. Ieškovas dėl piniginių lėšų reikalingumo tolimesniam tėvo gydymui išvyko padirbėti į Vokietiją, apie tai informavo tėvą. Jam būnant Vokietijoje, policijos pareigūnai jį informavo, kad tėvas pabėgo iš ligoninės. Tėvas, nepranešęs ligoninei, nusprendė išvykti į Kauno klinikas pasitikrinti sveikatos, ten gydytojams skundėsi bloga klausa. Iš Kauno į Šakius jis grįžo autobusu. Toks tėvo elgesys (pabėgimas iš ligoninės niekam nepranešus) aiškiai parodo jo veiksmų nestabilumą, negebėjimą elgtis adekvačiai. Likus vos 10 d. iki velionio mirties, tėvas iš ligoninės buvo išleistas į namus. Nors ieškovas nespėjo grįžti iš Vokietijos iki tėvo mirties, kaimynai jam pasakojo, jog tėvas po pabėgimo iš ligoninės blaškėsi po visą gyvenvietę ieškodamas savo sūnaus, nors žinojo, jog sūnus išvykęs į Vokietiją. Šios aplinkybės rodo, kad tėvas prieš mirtį dėl sunkios sveikatos būklės sunkiai bepajėgė valdyti savo veiksmus ar suvokti savo veiksmų padarinius.

Ieškovas teigia, kad jis, o ne atsakovės, visuomet rūpinosi tėvu. Tėvas ne kartą jam bei kitiems asmenims yra išreiškęs valią visą savo turtą po mirties palikti būtent ieškovui. Tuo tarpu su atsakove R. B. velionis apskritai nebendravo ir jokių ryšių nepalaikė, t. y. pastaroji net nėra buvusi velionio namuose, o su savo seserimi L. A. K. velionis ryšius palaikė minimaliai, t. y. aplankydavo pastarąją kartą per kelerius metus, tačiau niekada nebuvo užsiminęs, jog norėtų jai palikti bent kokią savo turto dalį. Ieškovas niekada iš tėvo nevogė, nesielgė su juo amoraliai, kaip kad bando įteigti atsakovės, nes tėvas sūnų būtų išvaręs iš namų. Atsakovės pradėjo bendrauti su J. Š. tik po to, kai jam sunkiai pablogėjo sveikata bei po to, kai ieškovas išvyko į Vokietiją ir tik dėl to, kad turėjo išankstinį tikslą apgaule užvaldyti jo turtą.

Atsakovė R. B., veikdama iš vien su seniūnu, o galimai ir su atsakove L. A. K., pasinaudodama itin sunkia velionio sveikatos būkle bei bejėgiškumu, siekdama turtinės naudos, apgaulės būdu iniciavo testamento sudarymą, kuriame aiškiai išreikšta ne testatoriaus valia, o atsakovės. J. Š. testamento sudaryme apskritai nedalyvavo, testamente nurodytos valios neišreiškė, o pasirašė ant atsakovių iš anksto parengto testamento turinio net nesuvokdamas ant kokio dokumento pasirašo. Seniūno teigimu, apie J. Š. valią sudaryti testamentą jis sužinojo tik 2019 m. vasario 26 d., kuomet nuvyko pas J. Š. į namus, ginčijamas testamentas buvo sudaromas dalyvaujant jam ir jo sekretorei L. V., J. Š. buvo veiksnus ir aiškiai reiškė valią, kokį konkretų turtą palikti kiekvienam iš įpėdinių, jis turėjo visus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, iš kurių sekretorė ir supildė testamentą, kuris vėliau J. Š. buvo pasirašytas. Tokie seniūno paaiškinimai yra paneigti kitų liudytojų paaiškinimais. R. B. patvirtino, kad kelios dienos prieš testamento sudarymą J. Š. jai perdavė absoliučiai visus jo nekilnojamojo turto nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Liudytojas J. V., jis tuo metu buvo velionio gyvenamojoje vietoje, matė savivaldybės automobilį bei matė, kad į gyvenamąjį namą įėjo kažkokia moteris, galimai savivaldybės darbuotoja, tačiau seniūno jis tą dieną nematė. Testamento sudarymo dieną J. Š. lankė ir kiti tretieji asmenys, iš kurių nei vienas seniūno tą dieną velionio namuose nematė. Nei vienam iš liudytojų velionis nebuvo nurodęs, kad jis tą dieną būtų sudaręs testamentą ar sutikęs seniūną. Taigi seniūnas testamento sudarymo dieną pas velionį nebuvo bei velionio valios neišklausė.

R. B. kelios dienos prieš testamento sudarymą kreipėsi į seniūną ir pateikė seniūnui J. Š. nuosavybės dokumentus, kad jis galėtų pagal jos valią parengti testamentą, kuris vėliau būtų pateiktas pasirašyti velioniui. Tokią išvadą pagrindžia ir tai, jog testamentas yra atspausdintas, kas įrodo, jog testamentas buvo parengtas iš anksto. Pačiame testamente nurodoma, jog jis buvo sudarytas seniūnijoje, nors pats seniūnas patvirtino, jog J. Š. seniūnijoje nebuvo, o tariamai jis pats vyko pas velionį į namus. Akivaizdu, kad velioniui testamentą 2019 m. vasario 26 d. pateikė seniūnijos darbuotoja, kuri buvo atvykusi pas velionį į namus. Tokios blogos sveikatos būklės asmuo kaip J. Š. galėjo apgaulės įtakoje pasirašyti ant bet ko visiškai nesuvokdamas savo veiksmų padarinių. Velionis mirė nepraėjus nė parai nuo ginčijamo sandorio sudarymo momento, dieną prieš jis buvo išvežtas į ligoninę. Kaip patvirtino R. B., paskutinėmis dienomis velionis negalėjo pasirūpinti savimi: nepasigamindavo sau maisto, nepasikeldavo iš lovos, neprisiskaldydavo malkų ir nesugebėdavo atlikti kitų kasdienių darbų. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog velionis turėjo rimtų klausos ir regėjimo sutrikimų – viena akimi apskritai nematė, buvo reikalingas klausos aparatas. Testamento dalyje, kurioje yra velionio parašas, nėra nurodoma nei koks turtas nei kam yra paliekamas, dėl ko velioniui net ir suvokiant, jog pasirašo ant testamento, jam galėjo būti paaiškinta, jog jis pasirašo ant visiškai kito dokumento ar testamento turinio. Atsakovės nepranešė ieškovui apie tėvo mirtį, kas vėlgi patvirtina atsakovių nesąžiningumą bei siekį apgaulės būdu užvaldyti velionio turtą.

Ieškovas taip pat nurodo, kad dėl testamento tvirtinimo tvarkos esminių pažeidimų nėra galimybės nustatyti, kokiomis aplinkybėmis testamentas buvo sudarytas ir ar apskritai testamente yra išreikšta testatoriaus valia. Nėra aišku nei kur, nei kada, nei kaip ginčijamas testamentas buvo sudarytas. Seniūno teigimu, testamentas buvo sudarytas velionio namuose, tačiau testamento turinyje nėra tokio įrašo. Ginčijame testamente nurodoma, kad testamentas seniūno buvo patvirtintas 11.15 val., tačiau liudytojas J. V. (ir kiti liudytojai) tuo metu buvo J. Š. gyvenamoje vietoje, tačiau seniūno pas velionį tuo metu tikrai nebuvo. Neaišku kokiu būdu ant 2019 m. vasario 26 d. tariamai pasirašyto velionio testamento kartu vėlesne data (2019 m. vasario 27 d.) yra pasirašiusi ir notarė, nurodant konkretų notarinio registro įrašą. Nelogiška ir tai, kad velionis būdamas sunkios sveikatos būklės ir neturėdamas su savimi nuosavybės dokumentų, būtų seniūnui įvardinęs absoliučiai visus nekilnojamojo turto objektus su jų identifikaciniais numeriais, kadastro duomenimis, adresais ir kt.

Taigi, remiantis tuo, kad ginčijamas testamentas neatitinka tikrosios testatoriaus valios, yra sudarytas iš esmės pažeidus testamento sudarymo tvarką, atsakovėms bei seniūnui veikiant apgaule bei pasinaudojant velionio bejėgiška sveikatos būkle ir išviliojant iš testatoriaus parašą šiam net nesuvokiant ant ko pasirašo bei kokius padarius jo veiksmai gali sukelti ateityje, yra pagrindas pripažinti ginčijamą testamentą negaliojančiu nuo pat jo sudarymo momento (el. bylos popierinio varianto 2 t., b. l. 143–149).

Be to testamentą pasirašė pats testatorius seniūno akivaizdoje, testatoriaus parašas yra padėtas pakankamai tvirtai, parašytas vardas ir pavardė, parašas pasirašytas tinkamoje vietoje. Testamente yra nurodyta, kad testamentas perskaitytas garsiai, jo suprastas dėl turinio ir pasekmių ir kaip atitinkantis jo valią priimtas ir pasirašytas. Testatorius savo turtą paskirstė racionaliai, didesnės vertės turtą palikdamas ieškovui. Testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri leido jam priimti jo valią atitinkantį sprendimą dėl paliekamo turto. Testatoriaus valia turi būti gerbiama, dėl ko testamentas negali būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu, todėl prašo ieškovo J. Š. ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo ir testamento nuginčijimo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. bylos popierinio varianto 3 t., b. l. 1–5).

J. Š., seniūnui atvykus į jo namus 2019 m. vasario 26 d. ryte, pamatęs jį iš karto davė suprasti, kad nori surašyti testamentą. Pasiskundė, kad jo sveikatos būklė sunki ir reikia sutvarkyti palikimą, nes jam reikalinga nuolatinė pagalba, žmonėms, kurie juo rūpinasi, negali likti skolingas, nes sūnaus nėra, nepaskambina. Akivaizdu, kad testamento sudarymui ruošėsi ir laukė atvykstant seniūno, nes ant stalo buvo pasidėjęs dokumentus, reikalingus testamentui sudaryti. Kalbėdamas apie palikimą apgailestavo, dėl savo silpnos sveikatos, kad negali pats savimi pasirūpinti ir pasidžiaugė, kad jo giminaitė R. B. sutiko jam pagelbėti ir pasirūpinti juo ir jo buitimi. Todėl R. B. jis nusprendė palikti jam priklausantį namą su namų valdos žemės sklypu 0,36 ha, kur jis šiuo metu gyvena, mišką, žemės ūkio paskirties sklypą Pelenių kaime 2,62 ha ir du žemės sklypus po 0,20 ha, Lukšiuose ir Tūbeliuose. Jo sesuo L. A. K., jo teigimu, rūpinosi juo būnant ligoninėje, kalbėjosi su daktarais, atvažiuodavo grįžus iš ligoninės, todėl seseriai jis nurodė užrašyti žemės sklypą Lepšiuose 1,78 ha ir du mažus sklypelius 0,15 ha ir 0,20 ha Lukšiuose. Išvardijęs savo valią giminaitei R. B. ir seseriai L. A. K., prakalbo apie savo sūnų J. Š. Sakydamas, kad J. palieka visą kitą likusį turtą ir žemę, esančią Kuprių kaime, 0,94 ha, Lepšių kaime 4,48 ha, Pelenių kaime 4,22 ha su sodyba, taip pat Pelenių kaime 0,64 ha.

Seniūnui nėra žinoma apie kokius dokumentus teisme kalbėjo R. B., tačiau testamentui sudaryti nuosavybės teisę liudijančius dokumentus J. Š. buvo padėjęs ant stalo. Išsakydamas savo valią, J. Š. dokumentų aplanką pastūmė prie jo. Tada seniūnas sekretorei L. V. nurodė, kad ji sutikslintų vardijamą turtą, kadangi ji rengia testamento projektą. Kai J. Š. vardijo paliekamąjį turtą, jo kiekius, esamas vietas (kaimus), sekretorė L. V. tikslinosi nuosavybės dokumentuose ir rašėsi ant popieriaus lapo ką, kiek, kur ir kam palieka J. Š.. Išklausę J. Š. valią, sekretorei L. V. valios išreiškimą susirašius ant popieriaus lapo, grįžo į seniūnijos pastatą, kur L. V. parengė testamento projektą. Su parengtu testamentu po geros valandos sugrįžo pas J. Š. į jo namus. Tuo metu, atvykę su parengtu testamentu, jis ir sekretorė L. V. namuose rado tik vieną J. Š. Tada L. V., girdint J. Š. ir jam, garsiai perskaitė testamentą, paaiškino Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.20 straipsnio turinį, perklausė ar viską J. Š. suprato ir ar viskas gerai. J. Š. patvirtino, kad viskas aišku. Tada testamentą padavė J. Š., jis dar kartą pats perskaitė ir pasirašė. Pažymėtina, kad testamente yra nurodyta testamento sudarymo vieta – Lukšiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą (el. bylos popierinio varianto 3 t., b. l. 8–10).

2019 m. vasario 26 d. Šakių rajono Lukšių seniūnijos seniūno V. C. patvirtintame testamente yra visi numatyti rekvizitai, todėl jis prilygintas oficialiajam testamentui ir priimtas saugoti. Visi oficialiems prilyginami testamentai, kuriuose testatorius nurodytas taip, kad galima nustatyti jo asmenį, ir kurie atitinka CK 5.28 straipsnio 2, 3 dalių ir 5.29 straipsnio reikalavimus, turi būti notarų priimami saugoti. Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, jog notariniai veiksmai atliekami notaro biure. Atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose galima tik išimtiniais atvejais. Jeigu notarinis veiksmas atliekamas ne notaro biure, tai turi būti pažymėta notaro tvirtinamajame įraše, kuris įrašomas notaro tvirtinamajame dokumente. Analogija taikoma ir seniūno atliekamiems notariniams veiksmams. Minėto testamento pradžioje nurodyta vieta „Lukšiai“, taigi preziumuojama, kad testamentas patvirtintas seniūnijos buveinėje. CK 5.28 straipsnis suteikia teisę tvirtinti testamentus testatoriaus gyvenamosios vietos seniūnams ir jokie įstatymai ar poįstatyminiai aktai nenumato nei atvykimo į notaro biurą laiko, atstumo, nei aplinkybių dėl kurių testatorius negalėtų sudaryti testamento pas seniūną. 2011 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-225 patvirtintų Oficialiesiems testamentams prilyginamų testamentų tvirtinimo ir perdavimo saugoti notarams rekomendacijų 12 punktas numato, kad asmenys, tvirtindami testamentus, gali naudotis pavyzdine testamento forma, tačiau nenumato, kad nesinaudojant testamentų pavyzdine forma testamentas yra negaliojantis. Šių rekomendacijų antros dalies nuostatose „Testamento sudarymas ir tvirtinimas“ detaliai nurodoma kaip sudaromas ir tvirtinamas testamentas, tai ir atliko seniūnas, tvirtindamas J. Š. testamentą. Nesutinka su ieškovo teigimu, kad testamento tvirtinimo tvarka buvo pažeista ir jis negali būti pripažintas oficialiuoju testamentu. Nenurodydamas testamente frazės, kad jis sudarytas įsitikinus testatoriaus veiksnumu, nereiškia, kad seniūnas pažeidė rekomendacijų II dalies 4 punktą ir neįsitikino testatoriaus veiksnumu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimus, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka testamento turinį.

Po J. Š. mirties 2019 m. vasario 27 d. palikimą priėmė testamentinė įpėdinė R. B., paduodama pareiškimą apie palikimo priėmimą 2019 m. kovo 25 d., notarinio registro Nr.1230, testamentinė įpėdinė L. A. K. paduodama pareiškimą apie palikimo priėmimą 2019 m. balandžio 11 d., notarinio registro Nr.1538 ir testamentinis įpėdinis J. Š. paduodamas pareiškimą apie palikimo priėmimą 2019 m. balandžio 25 d. , notarinio registro Nr.1859. Testamentinei įpėdinei L. A. K. 2019 m. rugpjūčio 28 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, notarinio registro Nr.3109. Ieškovas J. Š., priimdamas palikimą, pareiškime pareiškė, kad testamento turinį žino, nurodė kitas dvi testamentines įpėdines, jokių pretenzijų dėl testamento turinio ar formos neturėjo ir nepareiškė jų nei žodžiu, nei raštu. Ieškovas nuo 2019 m. balandžio 25 d. neprašė neišduoti paveldėjimo teisės liudijimų kitoms testamentinėms įpėdinėms dėl to, kad ruošiasi ginčyti testamentą, be to pats asmeniškai atvykęs susitarė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. pasiims paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į jam testamentu paliktą turtą, tačiau sutartu laiku neatvyko ir telefonu neatsiliepė. Atsižvelgiant į tai, kas minėta, prašo patikslintą ieškinį atmesti (el. bylos popierinio varianto 1 t., b. l. l9–21).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas

Iš patikslinto ieškinio su priedais, atsiliepimų į ieškinį, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimų nustatyta, kad 2019 m. vasario 26 d. J. Š. sudarė testamentą, kuriuo atsakovei R. B. paliko pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) ir namų valdos žemės sklypą 0,36 ha, esantį prie šių pastatų, miško sklypą 5,00 ha, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą 0,20 ha, esantį Lukšių miestelyje, Šakių r. sav., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą 2,62 ha, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą 0,20 ha, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei L. A. K. paliko 1,78 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą 0,15 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą 0,20 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovui J. Š. paliko žemės sklypą 0,94 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą 4,48 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą 4,22 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir statinius esančius (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą 0,64 ha, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat visą kitą likusį, testamente nepaminėtą turtą. Testamentas patvirtintas 2019 m. vasario 26 d., 11.15 val. Šakių rajono Lukšių seniūnijos seniūno V. C. Testamentas priimtas saugoti Šakių rajono 1– ojo notaro biuro notarės R. V. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. 842. (duomenys neskelbtini) mirė testatorius J. Š., gimęs (duomenys neskelbtini)., tiesioginė mirties priežastis – lėtinis stazinis širdies nepakankamumas, persirgtas miokardo infarktas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.16 straipsnis numato, jog negalioja testamentas, sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens, sudarytas ribotai veiksnaus šioje srityje asmens, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas, taip pat testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo (CK 5.15 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju 2019 m. vasario 26 d. testamentas ginčijamas dėl J. Š. valios nebuvimo, negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti dėl savo psichinės ir fizinės sveikatos bei atsakovių R. B. bei L. A. K. įtakos J. Š. valios laisvei bei dėl testamento formos ir tvirtinimo tvarkos esminių pažeidimų.

Dėl testamento nuginčijimo CK 1.89 straipsnio pagrindo, jog asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti

Ginčijant testatoriaus valią CK 1. 89 straipsnio pagrindu, ieškovas turi pareigą įrodyti, kad testamento sudarymo metu jo tėvas J. Š. buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Savo argumentams įrodyti ieškovas, pateikdamas pirminį ieškinį, teismo prašė paskirti pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, vėliau, teikdamas patikslintą ieškinį, šio prašymo atsisakė ir šias aplinkybes įrodinėjo kitais įrodymais.

Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų, šalių paaiškinimų ir liudytojais apklaustų gydytojų parodymų nustatyta, jog testatorius J. Š. nuo 2018 m. gruodžio 8 d. iki 2019 m. vasario 18 d. gydytas viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) „Šakių ligoninė“ vidaus ligų skyriuje, palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, nervų skyriuje dėl pagrindinės diagnozės – pneumonijos bei kitų gretutinių ligų. Liudytoja jį gydžiusi gydytoja L. V. parodė, kad dėl J. Š. gydymo bendravo su jo seserimi (L. A. K.) ir dukterėčia (V. B.), J. Š. sūnaus nežino ir su juo nebendravo. J. Š. buvo keistuolis, bet ne dėl psichikos būklės, tiesiog toks jis buvo žmogus, nekilo jokių abejonių dėl jo psichikos. Gydymo metu jo sesuo vežė J. Š. į Kauno klinikas pasiimti klausos aparato, vėliau jis pats savavališkai pasišalino iš ligoninės ir nuvyko į Kauno klinikas echoskopijai. Pacientas buvo konsultuotas psichiatro du kartus, tačiau demencija jam nebuvo nustatyta, tik lengvas kognityvinis sutrikimas. Nors J. Š. turėjo problemų dėl klausos, tačiau su juo buvo galima susikalbėti ir be klausos aparato – reikėdavo garsiai kalbėti. Ji bendravo su pacientu kiekvieną dieną, bendravimas buvo malonus. Nors jis nesilaikė tvarkos – prisistumdavo stalą prie radiatoriaus, išeidavo į lauką – darė taip, kaip jam patinka, tačiau ne dėl senatvinės demencijos, o tiesiog jis buvo toks žmogus (2020 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 16 min. 56 sek. iki 30 min. 47 sek.). Liudytoja gydytoja V. G. parodė, kad J. Š. yra gydžiusi anksčiau dėl širdies nepakankamumo, ligoninėje jį lankė sesuo, žinojo, kad pacientas turi sūnų, tačiau jo nematė ir nebendravo, J, į ligoninę patekdavo prastos būklės, gydant jo būklė pagerėdavo. J. Š. buvo sakęs, kad jo namuose yra blogos gyvenimo sąlygos, jis ten nuolatos sirgdavo – namie buvo šalta, dėl to kildavo lėtinės ligos (2020 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 30 min. 55 sek. iki 37 min. 10 sek.). Liudytojas testatoriaus šeimos gydytojas A. P. parodė, jog J. Š. buvo gydomas dėl padidėjusio kraujospūdžio, gydytojas nestebėjo jokių J. Š. psichikos sutrikimų, atsimena, kad su J. Š. reikėdavo kalbėti garsiau (2020 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 28 min. 29 sek. iki 1 val. 34 min. 13 sek.). Liudytojas gydytojas psichiatras A. S. parodė, kad J. Š. greitai susierzindavo, pavargdavo dėl senos galvos traumos. Jam buvo emocinės problemos, smegenų traumos pasekmės, o ne psichologinės organinės. Nestebėjo psichozės, mąstymo, suvokimo sutrikimų. Taip pat nedarė jam MMSE testo, kadangi MMSE testas daromas, kai įtariama demencija. Nebuvo įtarimų dėl demencijos, kadangi J. Š. buvo labai savarankiškas žmogus, ką norėdavo tą darydavo, nepriklausydavo nuo kitų žmonių valios. J. Š. buvo skiriamos nedidelės raminančių vaistų dozės, kadangi jo dirglumas buvo padidintas. J. Š. nebuvo skiriami tokie vaistai, kurie sumažintų jo suvokimą, vienas iš jam paskirtų vaistų galėjo padėti pagerinti suvokimą – praplėsti kraujagysles. J. Š. elgesys buvo labai būdingas traumatikams (2020 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 50 min. 30 sek. iki 1 val. 8 min. 15 sek.).

VšĮ „Šakių ligoninė“ pateikta asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė patvirtina, jog J. Š. 2019 m. vasario 25 d., tai yra likus 1 dienai iki testamento sudarymo, 19.26 val. grietosios pagalbos automobiliu buvo pristatytas į gydymo įstaigą, pacientas skundžiasi dusuliu, silpnumu, skausmu krūtinėje, jam atlikti tyrimai, kardiograma, suleisti vaistai ir pacientas, praėjus skausmui, 22.00 val. išleistas namo. Šiuose medicininiuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie stebimus paciento psichinės būklės sutrikimus (prijungta neskaitmeninta medžiaga – ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės iš VšĮ „Šakių ligoninė“).

Ieškovas ieškinyje nurodė, jog gulint ligoninėje, tėvo elgesys buvo pakitęs, neadekvatus, nukreiptas į agresiją, su juo sunkiai susikalbėjo seselės, gydytojai bei pats ieškovas, tėvas nebegalėjo aiškiai prisiminti praeities ar normaliai vystyti mintis, velionis ir praeityje yra gydęsis dėl psichikos sutrikimų, jam buvo nustatytas organinis emocinio stabilumo sutrikimas, potrauminis galvos sindromas. Gydytojos L. V. ir V. G. nepatvirtino tokių aplinkybių, priešingai nurodė, jog pacientas bendravo maloniai, pasakojo apie savo gyvenimo sąlygas, buitį, įtarimų dėl jo psichinės būklės nekilo. Gydytojas psichiatras A. S. patvirtino, jog jam nekilo įtarimų dėl galimos demencijos diagnozės, nestebėjo paciento psichozės, mąstymo, suvokimo sutrikimų, priešingai patvirtino, jog J. Š. buvo labai savarankiškas žmogus, nepriklausydavo nuo kitų žmonių valios, jis turėjo tik emocinių problemų dėl senos galvos traumos. Gydytojai nurodė, kad J. Š. turėjo klausos sutrikimų, tačiau su juo nebuvo problemų susikalbėti, reikėjo kalbėti garsiau. Remiantis aukščiau aptartais liudytojų parodymais atmestinas ieškovo argumentas, jog ginčijamas testamentas sudarytas testatoriui negebant valdyti ir nesuvokiant savo veiksmų reikšmės ar padarinių dėl staiga itin pablogėjusios sveikatos būklės. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, asmeniškai nepažįsta nei vienos iš šalių, tokių aplinkybių nenurodė ir pats ieškovas, jų parodymai sutampa su medicininiuose dokumentuose esančiais įrašais.

Be to šių liudytojų parodymams neprieštarauja ir kitų byloje apklaustų liudytojų – kaimynų, giminaičių parodymai, todėl teismas taip pat neturi pagrindo jais netikėti, nors paminėtus liudytojus prašė apklausti atsakovių atstovas. Liudytoja V. B., atsakovės R. B. motina, parodė, kad J. Š. iki pat mirties atakuodavo savo įdomiais klausimais apie politiką, buvo visiškai šviesaus proto (2020 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 10 min. 44 sek. iki 39 min. 50 sek.). Liudytojas kaimynas A. L. parodė, jog paskutinį kartą J. Š. matė dieną prieš jo mirtį, tą dieną J. Š. atrodė šviesaus proto, pasakojo, kad giminaitė atvežė jam valgyti, tik jis sunkiai kalbėjo, nes jį dusino (2020 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 39 min. 53 sek. iki 59 min. 28 sek.). Liudytojas J. V. buvo nuvažiavęs pas J. Š. dieną prieš jo mirtį, nes paprašė jo sesuo K. Tą dieną J. Š. patarė, ką galėtų pasiimti į muziejų, buvo išėję kartu į kiemą, J. Š. aprodė šeimos vertybes, jokių abejonių dėl J. Š. psichinės būklės nekilo (2020 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 59 min. 29 sek. iki 1 val. 42 min. 44 sek.). Liudytojas R. N. parodė, jog dieną prieš mirtį buvo pas J. Š., jo psichinė būklė įtarimų nekėlė, jis kalbėjo protingai, draugiškai, mandagiai, pasakojo apie sudarytą testamentą (2020 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 9 min. 33 sek. iki 2 val. 25 min. 14 sek.). Liudytoja A. L. K. parodė, kad J. Š. matė vasario 25 d., tada R. B. paprašyta parvežė jį iš ligoninės, jo psichinė sveikatos būklė nekėlė jokių įtarimų, jie bendravo įprastai, kalbėjo apie arklius, apie piešimą (2020 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 34 min. 59 sek. iki 2 val. 43 min. 12 sek.). Tas pačias aplinkybes nurodė ir atsakovės bei trečiasis asmuo seniūnas V. C., jog J. Š. iki mirties pilnai suvokė savo veiksmus ir jų pasėkmes, sugebėjo laisvai išreikšti savo ketinimus ir norus ir suprato savo veiksmų pasekmes. Ieškovas su tėvu J. Š. tiesiogiai bendravo tik 2019 m. sausio mėnesį, toliau jų bendravimas nutrūko ir mirties jie nesusisiekė, todėl ieškovas negalėjo žinoti apie tėvo psichinės ir fizinės sveikatos būklę testamento sudarymo metu, o jo paaiškinimai atmestini remiantis kitų, nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymais.

Ieškovas ieškinyje nurodo, jog tėvas pabėgo iš ligoninės ir savavališkai nuvyko į Kauno klinikas, kaimynai pasakojo, kad tėvas po pabėgimo iš ligoninės blaškėsi po visą gyvenvietę ieškodamas savo sūnaus, nors žinojo, kad šis išvykęs į Vokietiją, tai parodo, jog tėvas prieš mirtį dėl sunkios sveikatos būklės sunkiai bepajėgė valdyti savo veiksmus ar suvokti savo veiksmų padarinius. Šias ieškovo nurodytas aplinkybes paneigia liudytojų parodymai. Liudytoja L. V. parodė, jog J. Š. 2019 m. vasario 7 d. savavališkai pasišalino iš ligoninės ir išvyko į Kauno klinikas echoskopijai. Tas pačias aplinkybes patvirtino atsakovė L. A. K., kuri paaiškino, jog vasario 6 dieną ji kartu su J. važiavo į Kauną, apsilankė pas gydytojus, tačiau J. turėjo dar vieną siuntimą pas gydytojus, kur jo nepriėmė ir liepė atvažiuoti kitą dieną. J. pas gydytojus išvažiavo vasario 7 d. pats vienas, taip jis pasielgė dėl savo užsispyrusio charakterio, iš Kauno jis grįžo autobusu apie 18 val. ir prisistatė atgal į ligoninę. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojos I. P. parodymai, kuri važiavo tą pačią dieną autobusu ir matė J. Š., jo elgesys jokių įtarimų nesukėlė (2020 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 25 min. 15 sek. iki 2 val. 34 min. 58 sek.). Ieškovui nepateikus kitų, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, jo teiginiai atmestini remiantis nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų gydytojos L. V. ir I. P. parodymais, atsakovės L. A. K. paaiškinimais bei medicininių dokumentų išrašas. Ieškovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu prašė apklausti liudytojais jo motiną bei galimai J. Š. pažinojusius asmenis V. K. bei A. K., bet nesugebėjo pateikti duomenų apie šių liudytojų buvimo vietą, todėl teismas tik kitais aukščiau aptartais įrodymais.

Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, tai yra dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; kt.). Teismai turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).

Vertinant ginčijamo testamento turinį jo naudingumo ar žalingumo, pagrįstumo, protingumo bei kitais reikšmingais CK 1.89 straipsnio taikymui aspektais, pažymėtina, jog testatorius didžiausią savo turto dalį paliko pirmos eilės įpėdiniui – ieškovui J. Š., tai yra jam paliko žemės sklypus, kurių bendras dydis yra 10,28 ha ir sodybą su statiniais. Kitą turto dalį, tai yra žemės sklypus, kurių bendras dydis yra 2,13 ha, testatorius paliko savo seseriai L. A. K., su kuria palaikė glaudžius santykius, ji rūpinosi juo ligoninėje, važiavo kartu į Kauno klinikas pas gydytojus (el. bylos popierinio varianto 1 t., b. l. 62), tarėsi dėl jo gydymo su gydytojais Šakiuose, prašė pagalbos jį prižiūrėti atsakovės R. B.. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų velionį gydžiusių gydytojų parodymai, liudytojo J. V. parodymai, kuris patvirtino, kad atsakovės L. A. K. paprašytas vežė J. Š. iš Šakių ligoninės į Kauno klinikas, kelionės metu J. Š. užsiminė, kad nori perleisti žemės sklypus seseriai, nes ji yra to nusipelniusi, viskuo rūpinasi, be to mirties dieną dar kartą vežė atsakovę, kuri norėjo nuprausti ir sutvarkyti savo brolį, bet nespėjo, nes jis tą dieną numirė. Be to pati atsakovė nurodė, jog su broliu palaikė draugiškus ir artimus santykius, brolis dažnai pas ją atvažiuodavo, išsipasakodavo, jie kalbėdavosi telefonu, ji taip pat lankydavo brolį, o kai šis 2018 m. pabaigoje buvo paguldytas į ligoninę, jį prižiūrėjo, domėjosi gydymo reikalais, apmokėjo jo laidojimo išlaidas ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus (el. bylos popierinio varianto 1 t., b. l. 64–66). Be to ji raštu pateikė paaiškinimą, kad prižiūri brolio kapavietę, jam būnant gyvam įsipareigojo prižiūrėti kitų artimųjų, iš kurių J. paveldėjo žemes, kapus (el. bylos popierinio varianto 3 t., b. l. 31). Dalį turto, tai yra žemės ir miško sklypus, kurių bendras dydis yra 8,38 ha ir sodybą su statiniais, testatorius paliko atsakovei – R. B., kuri yra jo dukterėčios V. B. dukra. Nors ieškovas teigė, jog velionis J. Š. su R. B. nebendravo ir jokių ryšių nepalaikė, šias aplinkybes paneigia liudytojų parodymai, trečiojo asmens seniūno V. C. bei abiejų atsakovių paaiškinimai. Liudytoja V. B. parodė, kad J. Š. lankydavosi tiek pas ją, tiek pas dukrą atsakovę R. B., ateidavo pavalgyti, pasikalbėti, su sūnumi J. nesutardavo, sūnus paimdavo J. pinigus. Liudytojas kaimynas A. L. parodė, jog giminaitė velioniui atveždavo valgyti, o sūnus nieko nepadėdavo, jis tik atvažiuodavo, kai J. Š. gaudavo pensiją. Liudytoja R. T. parodė, jog pažįsta J. Š. nuo vaikystės, sūnus jam nieko buityje nepadėdavo, velionis laikydavo pinigus pas R. B., kai jis gulėjo ligoninėje kartu su liudytojos vyru, tai parašydavo raštelį dėl pinigų ir ji nueidavo pas Rasą, paimdavo pinigus ir nupirkdavo jam maisto (2020 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 00 min. 39 sek. iki 2 val. 9 min. 32 sek.). Liudytojas kaimynas R. N. patvirtino, kad J. Š. prižiūrėjo V. B. ir R. B.. Liudytoja I. P. parodė, jog dažnai matydavo R. B. dirbančią ūkio darbus pas J. Š., pasikalbėdavo su ja, ji sakė prižiūrinti J. Liudytoja A. L. K. parodė, jog dažnai nuveždavo R. B. pas J. Š., ji ten tvarkydavosi ūkyje, be to Rasos paprašyta yra parvežusi J. iš Šakių ligoninės. Tie patys liudytojai patvirtino, jog J. Š. santykiai su sūnumi ieškovu J. Š. buvo sudėtingi, sūnus nepadėdavo jam buityje, netvarkė namų, kuriuose gyveno, naudodavosi tėvo pensija. Ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes, todėl jos laikytinos nustatytomis.

Taigi atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovui nepateikus jokių įrodymų, dėl J. Š. negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti dėl savo psichinės ir fizinės sveikatos būklės, neprašius skirti pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės, šis ieškinio pagrindas laikytinas neįrodytu ir atmestinas.

Dėl testamento nuginčijimo CK 1.91 straipsnio pagrindu dėl apgaulės ir dėl esminių testamento tvirtinimo tvarkos pažeidimų

Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Išorinės valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sudaryti sandorį arba kilti ginčų dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Č. v. H. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-609/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. T. v. V. G. , bylos Nr. 3K-3-264/2013; kt.).

Ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog J. Š. testamentą pasirašė veikiant atsakovės R. B., o galimai ir atsakovės L. A. K. apgaulės įtakoje pateikiant pasirašyti ant iš anksto parengto testamento turinio bei velioniui net nesuvokiant ant kokio dokumento pasirašo.

Iš atsakovės R. B. paaiškinimų nustatyta, jog likus keliomis dienoms iki testamento sudarymo J. Š. paprašė, kad ji pakviestų į namus seniūną, neminėjo dėl kokios priežasties. Liudytoja seniūnijos specialistė L. V. patvirtino, kad į seniūniją buvo užsukusi R. B. ir paprašė, kad seniūnas atvyktų pas J. Š., priežasties nenurodė, apie tai ji pasakiusi seniūnui. Liudytoja taip pat parodė, kad seniūnas tiksliai nežinojo, kodėl kviečia J. Š., dėl to nusprendė važiuoti kartu su socialine darbuotoja, galbūt Š. reikia kokių nors socialinių paslaugų. 2019 m. vasario 26 d. kartu su seniūnu ir socialine darbuotoja R. Z. nuvažiavo pas J. Š. į namus. Atvažiavus pas J. Š. į namus, juos pasitiko Rasa. Namuose J. atrodė ligotas – sunkiai kvėpavo, virtuvėje gulėjo ant sofos. Pamatęs seniūną iš karto pasakė, kad blogai jaučiasi, dėl to reikia jam viską susitvarkyti. Tuomet liudytoja iš karto suprato, kad J. Š. nori sudaryti testamentą. Jis minėjo, kad sūnus nepaskambina, jis nebeturi jėgų, reikia jam pagalbos, o už pagalbą reikia žmonėms atsiskaityti. Taip pat pasakė, kad Rasa sutiko jam padėti, dėl to nusprendė padalinti turtą. Po to pradėjo vardinti žemės sklypus iš atminties, visų žemės sklypų plotus atsiminė puikiai. J. Š. turėjo šalia segtuvą su nuosavybės dokumentais. Ji paėmė segtuvą ir kai J. Š. vardino sklypus ir ką kam palieka, viską pasižymėjo. Namo valdų dokumentų nebuvo. Be to, J. Š. turėjo knygutę, kurioje buvo užrašytas L. A. K. asmens kodas, o R. B. asmens kodo pasiklausė vėliau. J. Š. turto dalybas pradėjo nuo Rasos, kadangi norėjo su ja atsiskaityti dėl jo priežiūros, po to pasakė, kad reikia ir sesei palikti, kadangi ji taip pat juo rūpinasi. Po to pasakė, kad kas liko – sūnui. Kiek atsimena, sūnui paliko stambesnius žemės ūkio paskirties plotus, sodybą ir keletą smulkesnių plotų. Sūnui buvo palikta didžiausia dalis turto. Kai J. Š. vardijo plotus ir kam juos palieka, kambaryje buvo ji, seniūnas ir J. Š. R. Z. ir R. B. nebuvo. Jų pokalbis užtruko apie 35–40 min. Tada ji viską surašė, susitikrino ir pasakė J. Š., kad važiuos iki seniūnijos, surašys testamentą kompiuteriu ir grįš pas jį atgal. Po to grįžo į seniūniją, surašė testamentą ir tada – apie 11.00 val. su seniūnu dviese važiavo atgal pas J. Š. Tuo metu, kai atvažiavo pas J. Š. su surašytu testamentu, nematė jokių kitų asmenų pas jį namuose. J. Š. buvo savo namuose – virtuvėje gulėjo ant sofos. Tada garsiai perskaitė J. Š. testamentą, pasitikslino, ar viskas teisinga, Š. atsakė, kad viskas gerai. Tuomet J. Š. paėmė pats testamentą, dar kartą peržvelgė ir pasirašė. Po to pasirašė ir seniūnas. Buvo padaryti du testamento egzemplioriai. Vienas egzempliorius liko J. Š., o kitą pasiėmė pristatyti notarui. Po to jie išvažiavo. Iš viso tą kartą užtruko apie 20 min. Grįžus į seniūniją, ji pastebėjo, kad pas J. Š. paliko akinius, tuomet apie 12.00 val. ji viena grįžo atgal pas J. Š. į namus pasiimti akinius. Kitą dieną, tikslaus laiko neatsimena, nuvažiavo pas notarę ir atidavė testamentą notarei. (2021 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 23 min. 28 sek. iki 1 val. 2 min. 24 sek.).

Liudytoja R. Z. parodė, kad yra Lukšių seniūnijoje socialinio darbo organizatorė. 2019 m. vasario 25 d. jai seniūnas pasakė, kad J. Š. nori pasikalbėti. Kadangi seniūnas žinojo, kad Š. gyvena vienas ir jam yra pablogėjusi sveikata, galvojo kad gali prireikti socialinių paslaugų, dėl to pasiūlė važiuoti kartu su juo. Kitą dieną – 2019 m. vasario 26 d., apie 9.00 val., ji, seniūnas ir seniūno sekretorė L. V. nuvažiavo pas J. Š. į namus, juos pasitiko R. B. Visi įėjo į J. Š. kambarį, jis gulėjo lovoje, tada ne daug kalbėjo. Kai jie visi įėjo į kambarį, J. Š. iš karto užsiminė apie turto dalijimą, dėl to ji ir R. B. buvo išprašytos iš kambario. Patalpoje pasiliko tik seniūnas ir sekretorė. Jos kartu su R. B. kitame kambaryje kalbėjosi. Seniūnas su sekretore pas J. Š. užtruko apie 30 min. Po to ji grįžo į J. Š. kambarį, su juo bendravo apie 15–20 min., siūlė socialines paslaugas. Po to visi grįžo į seniūniją ir ji nuėjo į savo kabinetą. Po 30–40 min. seniūnas su sekretore važiavo vėl pas J. Š. į namus. Paskui seniūnas su sekretore vėl grįžo į seniūniją (iki pietų). Kitų aplinkybių nežino, nes daugiau niekur nebuvo. Taip pat nurodo, kad ji kaip socialinė darbuotoja turi prieigą prie registrų. 2019 m. vasario 25 d., prieš važiuojant pas J. Š., ji pasižiūrėjo registruose apie turimą J. Š. turtą, kadangi galvojo, kad jam gali reikėti socialinių paslaugų. Anksčiau, gal 2018 m., J. Š. irgi buvo kreipęsis į ją dėl paslaugų, tada ji taip pat tikrino turto registrą ir jam paaiškino, kad globos namuose reikėtų mokėti 1 proc. nuo turimo turto vertės, o jo turto vertė buvo didelė. Todėl ir šį kartą ji tikrino registrą dėl tos pačios priežasties, kad gal J. Š. norės kokių nors socialinių paslaugų, todėl pagal turimą turtą ji galės jam pasiūlyti. Tikrinant J. Š. duomenis pasirinko priežastį „duomenų patikslinimas”, duomenų nespausdino ir niekam nesiuntė. Jos niekas neprašė patikslinti ar duoti sklypų unikalių numerių ar kitų duomenų, susijusių su J. Š. turtu. Ji tik sau paskaičiavo, kad pagal turimą turtą globos namuose jam reikėtų mokėti apie 300 Eur (2021 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 2 min. 25 sek. iki 1 val. 38 min. 02 sek.). Iš esmės analogiškus paaiškinimus pateikė ir trečiasis asmuo seniūnas V. C., tik nurodė galimai netikslų laiką kada buvo pas J. Š. (nurodė po pietų) ir ne iš karto prisiminė, jog pas Š. buvo du kartus, tai yra pirmą kartą išklausė jo patvarkymus žodžiu ir sekretorė ranka juos užsirašė, o antrą kartą vyko „paimti parašo“. Nei ieškovas, nei jo atstovė nenurodė ir byloje nėra surinkta jokių įrodymų apie galimą seniūno ar seniūnijos darbuotojų suinteresuotumą atitinkamo turinio testamento patvirtinimu. Seniūnas V. C. ir liudytojos L. V. bei R. Z. nurodė asmeniškai nepažįstantys nei vienos iš šalių, iš matymo žinantys tik R. B. kaip seniūnijos gyventoją, atsakovės L. A. K. apskritai nėra matę ir nepažįsta, nes ji gyvena kitoje tolimoje seniūnijoje. Todėl išklausius šių asmenų paaiškinimų teismui nekilo jokių abejonių jų parodymų patikimumu, nes nėra jokio intereso ar kitos priežasties seniūnui ar seniūnijos darbuotojai iš anksto rengti testamentą, dalinti testatoriaus turtą nepažįstamiems asmenims, klastoti ar kitokios apgaulės būdu įtikinti testatorių pasirašyti ant jam nesuprantamo turinio testamento. Laiko neatitikimai ar ne visų aplinkybių prisiminimas paaiškintinas kiekvieno asmens individualiomis atminties savybėmis ir teisinės reikšmės šiuo atveju aplinkybių nustatymui neturi. Aplinkybės kada, kaip ir kokiu būdu buvo sudarytas testamentas nustatytos iš liudytojų L. V., R. Z. parodymų, trečiojo asmens seniūno V. C. ir atsakovės R. B. paaiškinimų bei testamente nurodytos datos 2019 m. vasario 26 d. 11 val. 15 min. Liudytoja L. V. nurodė, jog laiką spausdintame testamente nurodo tą, kurią testatorius galimai pasirašys testamentą. Tai, jog liudytoja R. Z. 2019 m. vasario 25 d. 14 val. 33 min. ir 14 val. 59 min. (e. bylos popierinio varianto 2 t., b. l. 57) tikrino J. Š. duomenis Nekilnojamojo turto registre, nėra pagrindas spręsti, jog šie duomenys buvo panaudoti testamento sudarymui. Liudytoja parodė, jog ji, kaip socialinė darbuotoja, turi teisę tikrinti registrą ir asmeniui pasiūlyti socialinių paslaugų pagal jo turtinę padėtį, šie parodymai yra logiški ir pilnai tikėtini, kadangi liudytoja nurodė tokį patį veiksmą atlikusi ir 2018 m., kai J. Š. kreipėsi dėl pagalbos į seniūniją.

Liudytojas J. V. parodė, jog pas J. Š. likus dienai iki jo mirties buvo atvykęs apie 11.00 val., tą dieną pas jį buvo atėjęs kaimynas, taip pat matė, kad atvažiavo moteris su seniūnijos mašina, ką ji veikė, nematė, nes buvo lauke, seniūno tą dieną nematė. Sugretinus liudytojų J. V., L. V. ir R. Z. parodymus, esminių prieštaravimų tarp jų nėra. Liudytoja L. V. parodė, kad pas J. Š. pirmą kartą važiavo ryte, R. Z. parodė tiksliau, jog važiavo apie 9.00 val. ryte, užtruko apie 35–40 min., tada visi grįžo atgal į seniūniją, L. V. atspausdino kompiuteriu testamentą ir su seniūnu apie 11.00 val. grįžo pas J. Š., jokių kitų asmenų nematė, perskaitė testamentą, J. Š. dar kartą pats peržiūrėjo ir pasirašė, tada jie grįžo atgal į seniūniją ir vėliau ji pasigedo akinių, todėl dar kartą viena nuvažiavo pasiimti akinių pas J. Š. į namus. Pagal tokius parodymus, tikėtina, jog liudytojas J. V. pas J. Š. atvyko jau po to, kai antrą kartą buvo atvykęs seniūnas ir jo sekretorė ir matė tik trečią kartą atvykusią sekretorę L. V. pasiimti akinių. Tokia situacija yra reali, kadangi atstumas pagal Google maps duomenis nuo seniūnijos (A. Tatarės g. 35, Lukšiai) iki testatoriaus namų (A. Tatarės g. 53, Lukšiai) yra viena minutė kelio automobiliu. Ieškovo atstovė pateikė galimą versiją, jog liudytojų L. V. ir R. Z. parodymai suderinti su trečiojo asmens seniūno V. C. paaiškinimais, kadangi seniūnas paprašė teismo posėdžio garso įrašo. Atkeiptinas dėmesys, jog V. C. buvo apklaustas 2020 m. spalio 14 d. ir jo prašymu šio posėdžio garso įrašas jam buvo pateiktas, liudytojas J. V. apklaustas 2020 m. gruodžio 8 d. ir tame posėdyje nedalyvavo trečiasis asmuo seniūnas V. C. bei jo parodymų negirdėjo, o liudytojos L. V. bei R. Z. apklaustos 2021 m. gegužės 18 d., todėl atmestinas ieškovo atstovės argumentas dėl susižinojimo ir parodymų suderinimo. Baigiamųjų kalbų metu seniūnas V. C. paaiškino, jog po paaiškinimų davimo jam buvo daromas poveikis iš galimai ieškinio patenkinimu suinteresuotų asmenų, todėl jis ir paprašė teismo posėdžio garso įrašo. Be to sugretinus atsakovės L. A. K. paaiškinimus, jog būnant ligoninėje brolis paprašė jos asmens kodo ir jį užsirašė savo užrašų knygelėje, pateiktos užrašų knygelės kopiją (el. bylos popierinio varianto 1 t., b. l. 68), bei liudytojos L. V. parodymus ir trečiojo asmens seniūno V. C. paaiškinimus, jog testatorius J. Š. savo sesers asmens kodą buvo užsirašęs užrašų knygelėje, R. B. asmens kodo paprašė vietoje, J. Š. asmens kodo neturėjo, jam telefonu nepriskambino, todėl užrašė tik gimimo datą, jokių prieštaravimų nenustatyta. Nors šios aplinkybės nėra esminės, bet jos tik patvirtina, jog asmenys nėra suderinę savo parodymų iš anksto ir tik dar labiau akivaizdu, jog testamento sudarymo dieną seniūnas išklausė J. Š. valią ir pagal tai parengė testamentą, testamente užrašė įpėdinių atsakovių asmens kodus, o įpėdinio ieškovo tik gimimo datą, testamentą testatoriui perskaitė ir jis jį pasirašė, o ne iš anksto buvo parengtas testamento turinys ir testatoriui apgaulės būdu duotas pasirašyti. Svarbi aplinkybė yra ir ta, jog tiek seniūnas V. C., tiek liudytoja L. V. nurodė, jog J. Š. buvo iš anksto pasiruošęs visus nuosavybės dokumentus ir iš jų sekretorė rašė žemės sklypų ir pastatų unikalius numerius, o pačius žemės sklypų plotus J. Š. žinojo atmintinai ir vardino ką kam palieka. Testatorius seniūnui ir sekretorei L. V. nurodė ir savo apsisprendimo priežastį, jog sūnus išvykęs, negali jam priskambinti, o jis pats neturi jėgų, jog Rasa ir jo sesuo jį prižiūri, dėl to norėtų joms atsidėkoti, be to Raselė gyvena šalia, todėl jai nori palikti sodybą. Apie tai, kad velionis J. Š. turėjo gerą atmintį, užsispyrusį charakterį ir tvirtą nusistatymą patvirtino ne tik jo sesuo L. A. K. bei liudytojais apklausti jo kaimynai, tai patvirtina ir atsakovės L. A. K. pateikta laikraščio iškarpa bei jį gydęs gydytojas psichiatras A. S. (el. bylos popierinio varianto 3 t., b. l. 32–33). Be to prieš mirtį apsilankiusiai V. B. J. Š. pasakė, kad „viską sutvarkė, gali ramiai numirti“, kaimynas R. N. parodė, jog buvo pas Š. likus vienai dienai prieš mirtį ir J. Š. jam sakęs, kad pas seniūną sudarė testamentą, sakė, kad visiems padalino turtą, kad nesipyktų. Šie parodymai tik patvirtina aplinkybę, jog J. Š. suprato sudaręs testamentą ir jį pasirašęs, suprato, jog testamentu padarė patvarkymą padalinti savo turtą po jo mirties. Be to, tarp nustatytos aplinkybės, jog J. Š. testamento sudarymo metu turėjo nuosavybės dokumentus ir atsakovės R. B. paaiškinimų, jog J. Š. jai perdavė dalį dokumentų, kuriuos ji pateikė teismui apžiūrai, taip pat nėra jokių prieštaravimų. Teismo posėdžio metu apžiūrėjus atsakovės R. B. pateiktą dokumentų segtuvą (prijungtas prie el. bylos popierinio varianto neskaitmenintas žalias dokumentų segtuvas), matyti, jog jame esantys giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai, archyviniai dokumentai, sprendimai atkurti nuosavybę nėra reikšmingi sudarant testamentą ir tame segtuve nėra nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Svarbi aplinkybė ir ta, jog atsakovė L. A. K. nuo 2019 m. vasario 18 d. iki J. Š. mirties sunkiai sirgo ir gydėsi Kudirkos Naumiestyje, ką patvirtina medicininiai dokumentai (e. bylos popierinio varianto 1 t., b. l. 67), todėl neaišku kokiu būdu ji galėjo veikti ir apgaulės būdu įtikinti seniūną parengti jai naudingą testamentą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestini ieškovo argumentai, jog ginčijamas testamentas sudarytas atsakovėms bei seniūnui veikiant apgaule, tikslu pasipelnyti iš testatoriaus, kadangi tokių įrodymų byloje nepateikta.

Ieškovas ginčija testamentą ir tuo pagrindu, jog yra esminiai testamento tvirtinimo tvarkos pažeidimai, dėl kurių nėra galimybės nustatyti, kokiomis aplinkybėmis testamentas buvo sudarytas ir ar apskritai testamente yra testatoriaus valia, o ne atsakovių, be to nėra aišku nei kur, nei kada, nei kaip ginčijamas testamentas buvo sudarytas.

Sprendžiant, ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrų testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimų, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį Detalus teisinis testamento sudarymo, jo turinio ir formos reglamentavimas skirtas tam, kad šis dokumentas ir jo sudarymas nekeltų abejonių dėl testamento tikrumo. Vertinant, ar testamentas buvo sudarytas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, nėra teisiškai reikšminga, kaip šis procesas buvo organizuotas – testatoriui tiesiogiai paprašius liudytojų ir pasirašančio asmens ar tai padarius per kitus asmenis. Taigi šiuo atveju pagrindinis argumentas testamentui nuginčyti yra testatoriaus valia ir sąlygos jai tinkamai išreikšti.

Ginčijamame testamente kompiuterine technika yra parašytas jo sudarymo laikas – „2019 m. vasario 26 d. 11 val. 15 min.” ir vieta – „Lukšiai”, todėl testamentas iš esmės atitinka CK 5.28 straipsnio 3 dalyje numatytą reikalavimą, jog testamente turi būti nurodyta testamento sudarymo vieta ir laikas. Iš liudytojos L. V. parodymų nustatyta, jog testamento sudarymo laiką kompiuteriu ji įrašė apytiksliai, kada maždaug galėtų būti perskaitytas ir pasirašytas testamentas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1R-225 patvirtintos Oficialiesiems testamentams prilyginamų testamentų tvirtinimo ir perdavimo saugoti notarams rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) nustato svarbiausius testamentų tvirtinimo ir perdavimo saugoti notarams reikalavimus, privalomus pagal teisinį reguliavimą. Rekomendacijos skirtos CK 5.28 straipsnio 6 dalyje išvardytiems asmenims, tarp jų ir seniūnams, kuriems įstatymų leidėjas paveda tvirtinti oficialiesiems testamentams prilyginimus testamentus. Pagal Rekomendacijų 11 p., testamente privalomi nurodyti rekvizitai, kad jį priimtų saugoti notaras yra testamento sudarymo vieta ir laikas; testatoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, jeigu asmens kodo nėra, – gimimo data; gyvenamoji vieta; testatoriaus parašas; testamentą patvirtinusio asmens vardas, pavardė, pareigos, parašas; testamento registravimo data ir numeris, antspaudas. Asmenys, tvirtindami testamentus, gali naudotis pavyzdine testamento forma. Tiek testamentą priėmusiai tvirtinti notarei, tiek teismui nekyla abejonių, jog oficialiam prilygintas testamentas atitinka rekomendacijas tiek turinio, tiek formos atžvilgiu, jame yra visi būtini rekvizitai. Vien ta aplinkybė, jog testamento sudarymo vieta nurodyta abstrakčiai „Lukšiai“, nenurodant tikslaus adreso, nėra pagrindu vertinti, jog dėl to nebuvo išreikšta tikroji testatoriaus valia.

Iš trečiojo asmens Šakių 1– ojo notaro biuro notarės R. V. atsiliepimo į ieškinį ir paaiškinimų teisme matyti, jog notarė teismui pateikė du testamentus, vienas iš jų buvo jai perduotas, kai palikimą priėmė testamentinis įpėdinis, o kitas testamentas – seniūno patvirtintas ir 2019 m. vasario 27 d. seniūnijos darbuotojo buvo perduotas saugojimui. Ant seniūno perduoto saugoti testamento ji padarė tvirtinimo įrašą apie jo priėmimą saugoti ir testamentą perdavė testamentų registrui saugojimui. Remiantis šias notarės paaiškinimais atmestinas ieškovo argumentas, jog neaišku kokiu būdu ant 2019 m. vasario 26 d. tariamai pasirašyto velionio testamento kartu vėlesne data (2019 m. vasario 27 d.) yra pasirašiusi ir notarė, nurodant konkretų notarinio registro įrašą.

Itin reikšminga šio ginčo kontekste aplinkybe teismas laiko tai, jog testamentą pasirašė pats testatorius seniūno akivaizdoje, testatoriaus parašas yra padėtas pakankamai tvirtai, parašytas vardas ir pavardė, parašas, pasirašyta tinkamoje vietoje, nepraleidžiant raidžių, kas taip pat leidžia teismui tikėti ginčo testamento pasirašymo momentu testatoriaus sąmoninga ir socialiai orientuota būkle. Sulyginus testamente esantį testatoriaus parašą su asmens sveikatos istorijose esančiais parašais, akivaizdžiai matomų skirtumų nenustatyta.

Būtini sandorio elementai yra subjektai, jų valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Sudarant testamentą itin reikšmingas elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad testatoriaus valią, kad ir kokia ji būtų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, privalu gerbti. Šios valios nuginčijimui turi būti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios nebuvimo įrodymai, o testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas. Bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu lemiamą reikšmę turi palikėjo tikroji valia, kuri yra gerbtina, o testamento pripažinimas negaliojančiu laikytina paskutine priemone (lot. ultima ratio). Teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis, sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti, jog testamento sudarymo metu testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ginčijamame testamente išreikšta tikroji jo valia, testamentas sudarytas be prievartos, suklydimo ir apgaulės, tinkamai įformintas, todėl ieškovo ieškinys atsakovėms dėl testamento nuginčijimo, atmestinas.

Dėl procesinių dalykų

Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp šalių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą.

Atsakovei R. B. iš ieškovo priteistinos jos turėtos atstovavimo išlaidos 600 Eur dydžio, atsakovei L. A. K. iš ieškovo priteistinos jos turėtos atstovavimo išlaidos 400 Eur, kurios neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintų kriterijų, atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovo galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

Kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, sudaro 98,63 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 2 dalimi, priteistinos iš ieškovo J. Š.

Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šešis šimtus eurų (600 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei L. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. Š., keturis šimtus eurų (400 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. Š. 98,63 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus šešiasdešimt tris centus) proceso išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės L. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamajam turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); draudimą Šakių rajono 1–ojo notaro biuro notarei R. V. išduoti L. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) papildomus paveldėjimo teisės liudijimus pagal 2019 m. vasario 26 d. J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą Nr. ND-13; draudimą Šakių rajono 1–ojo notaro biuro notarei R. V. išduoti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą pagal 2019 m. vasario 26 d. J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą Nr. ND-13 ir sustabdymą J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2019 m. vasario 27 d., paveldėjimo bylos.

Sprendimui įsiteisėjus, prijungtus J. Š. medicininius dokumentus grąžinti gydymo įstaigoms, testamento originalus (2 egz.) grąžinti Šakių rajono 1–ojo notaro biuro notarei R. V. ir neskaitmenintą žalią dokumentų segtuvą su jame esančiais dokumentais, grąžinti atsakovei R. B.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.