- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2014-12-04
- Bylos Nr.
- 1A-815-174-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-42-3-00006-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Regina Bertašienė, Eduardas Maškevičius
- Nukentėjusysis
- D. Z.
- Kaltinamasis
- J. E.
- Advokatai
- Romanas Lupeika, Stanislava Jorudienė
Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Edmundas Žukauskas Baudž. byla Nr. 1A-815-174/2014 Teisminio proceso Nr. 1-42-3-00006-2014-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.8.2.1.; 2.1.7.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nuTARTis
2014 m. gruodžio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo D. Z. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo J. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuosprendžiu paliktas nenagrinėtas nukentėjusiojo D. Z. civilinis ieškinys dėl 10 000Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Daiktinis įrodymas – CD garso įrašas – paliktas saugoti byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. E. buvo kaltinamas pagal BK 155 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2014 m. balandžio 9 d., apie 14.30 val., Šilalės rajono apylinkės teismo, esančio adresu Dvaro g. 9, Šilalė, 1 aukšto teismo posėdžių salėje, civilinės bylos Nr. 2-6-799/2014 neviešame teismo posėdyje, girdint teismo posėdžiui pirmininkavusiai teisėjai Vidai Butanavičiūtei, sekretoriavusiai teismo posėdžių sekretorei R. J., ieškovo J. E. atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei, atsakovei D. E. ir jos atstovui advokatui Romanui Lupeikai, nutraukdamas liudytojo D. Z. kalbą, viešai žodžiu užgauliai jį pažemino, nurodydamas, kad Darius yra „asilas, durnius, suskis“.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu J. E. pagal BK 155 straipsnio 1 dalį išteisino, konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis D. Z. prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – J. E. pripažinti kaltu pagal BK 155 straipsnio 1 dalį, patenkinti jo civilinį ieškinį ir priteisti iš J. E. jo naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis D. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad su J. E. priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu nesutinka, jo nuomone, Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-09-04 nuosprendis yra neteisėtas, teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, be pagrindo prioritetą teikė tik kaltinamojo parodymams bei jo pasirinktai gynybos versijai, kurią visiškai paneigia byloje surinkti duomenys, ir nepagrįstai nevertino byloje apklaustų liudytojų parodymų ir padarė neteisingas išvadas, kad teismo posėdžio garso įraše girdisi tik žodis „suskis“, neįvertino to, kad garso įraše taip pat girdimas žodis „asilas“, nepagrįstai garso įrašui teikė didesnę įrodomąją reikšmę ir, vadovaudamasis šiuo garso įrašu, paneigė liudytojų duotus parodymus ir nurodytas aplinkybes. Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė neteisingas išvadas dėl J. E. jam, D. Z., adresuotų įžeidžiančių žodžių bei kaltinamojo tyčios, tai neatitinka bylos aplinkybių, todėl išteisinamasis teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir J. E. priimtas naujas apkaltinamasis teismo nuosprendis.
Žemesnės instancijos teismas
BK 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už viešą asmens įžeidimą. Minėtame straipsnyje, nustatančiame įžeidimo požymius, numatyti šie žmogaus užgaulaus pažeminimo būdai: veiksmu, žodžiu ir raštu. Įžeidimas žodžiu ar raštu - tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 385/2005, Nr. 2 K-269/2005, Nr. 2K-210/2008). Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį prieš kitą asmenį ir nori jį pažeminti. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje ar per visuomenės informavimo priemones. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams. Nukentėjusysis D. Z. teigia, kad nors byloje esantys duomenys visiškai pagrindžia, jog jam teismo posėdžio metu duodant parodymus apie J. E., pastarasis jį išvadino „asilu, durniumi, suskiu“ ir taip jį įžeidė bei pažemino, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, padarė priešingas išvadas dėl nusikalstamos veikos požymių kaltinamojo J. E. veikoje nebuvimo.
Pirmosios instancijos teismas, perklausęs teismo posėdžio metu civilinės bylos garso įrašą, kuriam be pagrindo teikė didesnę įrodomąją reikšmę nei kitiems byloje esantiems įrodymams, konstatavo, kad garso įraše nesigirdi žodžių „asilas“ ir „durnius“, girdisi tik tyliai tariamas žodis „suskis“. Su tokia teismo išvada apeliantas nesutinka, nes, jo teigimu, garso įrašas negali būti vertinamas kaip visiškai objektyvus įrodymas, teigiant, kad jeigu garso įraše nesigirdi nurodytų žodžių, tai jie apskritai nebuvo pasakyti. Juolab, kad, priešingai nei nustatė teismas, garso įraše girdisi ir išteisintojo J. E. pasakytas žodis „asilas“.
Vertinant garso įrašo įrodomąją reikšmę, svarbu yra ir tai, kad jame garsiau sklindantis garsas užgožia tyliau sklindančius garsus, tai reiškia, kad garsiai kalbant liudytojui ar kitiems proceso dalyviams, tyliau pasakyti žodžiai garso įraše gali nesigirdėti. Šiuo atveju tai paaiškina, kodėl garso įraše gali nesigirdėti J. E. jam, nukentėjusiajam D. Z., adresuotų kitų įžeidžiančių žodžių, t. y. „asilas, suskis“. D. Z. pažymi, kad įžeidžiantys žodžiai buvo pasakyti jam duodant parodymus, garso įraše girdimas tik jo balsas. Nepaisant to, teismas garso įrašą vertino kaip vieną iš pagrindinių įrodymų ir sprendė, kad garso įraše nesigirdint tam tikrų įžeidžiančių žodžių, jie arba visai nebuvo pasakyti arba buvo pasakyti taip tyliai, kad nukentėjusysis bei kiti teismo posėdžio dalyviai jų negirdėjo. Tačiau, apelianto teigimu, tokias teismo išvadas paneigia byloje apklausti liudytojai.
Nukentėjusysis D. Z. nurodo, kad garso įraše kalbant jam yra girdimas foninis šnabždesys, nors sakomų žodžių iš garso įrašo suprasti negalima. Tad šiuo atveju didesnę įrodomąją reikšmę turi proceso dalyvių parodymai, kuriuose jie nurodo girdėjo, kad girdėjo arba negirdėjo kaltinamojo J. E. sakomus jam, D. Z., adresuotus žodžius.
Žemesnės instancijos teismas
Privataus kaltinimo bylos nagrinėjimo metu buvo perklausomas garso įrašas, tačiau dėl teisme naudojamos techninės garso įrangos nebuvo suprantami garso įraše tyliau skambantys žodžiai, dėl to teismas sprendė, kad garso įraše yra girdimas tik žodis „suskis“. Tačiau nuosekliau perklausius garso įrašą, jame girdimas ir kaltinamojo J. E. tariamas žodis „asilas“, kuris, atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, nukentėjusiojo D. Z. teigimu, buvo adresuotas būtent jam. Apeliacinės instancijos teismui bus pateiktas garso įrašas, kuriame naudojant technines priemones buvo iškirpta iš viso garso takelio ištrauka bei paskelbtos tos vietos, kuriose J. E. tuo metu, kai jis, D. Z., davė parodymus, teigia, jog jis yra „suskis“ ir „asilas“. Nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kaltinamojo J. E. tariamo žodžio „asilas“ nesigirdi, tačiau iš garso įrašo ištraukos bus galima aiškiai įvertinti, kad J. E. garso įrašo 35 min. 19 sek. jam, nukentėjusiajam D. Z., sako „asilas“ (ištraukos 1 min. 19 s.). Dar daugiau, po žodžio „asilas“ seka kelių sekundžių tyla, o po to trumpas šnabždesys, po to posėdžiui pirmininkavusi teisėja sudrausmina kaltinamąjį J. E., sakydama „paprašysiu tyliau kalbėti, kadangi net čia girdisi“. Be to, teisėja taip pat kreipiasi į kaltinamojo advokatę prašydama nuraminti J. E., teigdama „nuraminkite, nes taip garsiai negalima“.
Taigi tokie garso įraše esantys duomenys, apelianto teigimu, paneigia kaltinamojo J. E. pateiktą versiją, jog jis neva tik sau išsakė, jog yra „asilas“ ir „durnius“, kam priėmė jį, D. Z., dirbti pas save, nes iš įrašo matyti, kad po žodžio „asilas“ seka trumpa tyla. Be to, garso įraše teisėja patvirtina, kad girdi, kaip kalba kaltinamasis J. E., sakydama jog „ir čia girdisi“, tai rodo, kad sakomus žodžius ji turėjo išgirsti ir išgirdo, tai paneigia skundžiamame nuosprendyje teismo padarytą išvadą, jog galbūt įžeidžiantys žodžiai buvo išsakomi tyliai ir niekas jų negirdėjo. Kita vertus, aplinkybė, jog teisėja V. Butanavičiūtė po J. E. pasakyto žodžio „asilas“ jį sudrausmina, patvirtina liudytojos D. E. parodymus, kad po įžeidžiančių žodžių teisėja nuramino kaltinamąjį J. E., nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad garso įrašas paneigia tokius liudytojos D. E. paaiškinimus.
Šalies argumentai
Apeliantas D. Z. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl kaltinamojo J. E. tyčios jį įžeisti nebuvimo. Šiuo atveju, nustatant nusikalstamos veikos sudėtį, akivaizdu, kad kaltinamasis tik tiesiogine tyčia siekė ir norėjo įžeisti bei pažeminti jį – nukentėjusįjį D. Z..
Kalbant apie tyčią kaltinamojo J. E. veikoje, konstatuotina, jog užgaulūs ir asmens garbę bei orumą žeminantys žodžiai (garso įraše girdimi žodžiai „suskis“ ir „asilas“) buvo pasakyti teismo posėdžio metu nukentėjusiajam D. Z. atliekant savo pilietinę pareigą, tai yra jam, kaip liudytojui, duodant parodymus teisme apie jam žinomas bylos aplinkybes. D. Z. pažymi, jog kaltinamasis J. E. jį pavadino „suskiu“ iš karto po to, kai jis, apklausiamas kaip liudytojas teisme, nurodė, kad kaltinamasis J. E. jį keikė ir tuomet, kada jis dirbo pas D. E.. Tuo tarpu „asilu“ kaltinamasis J. E. jį pavadino tuo metu, kai jis kalbėjo apie tai, kad J. E. nepadėdavo prižiūrėti liudytojos D. E. motinos, kuriai tuo metu buvo reikalinga pagalba. Taigi, nukentėjusiojo D. Z. teigimu, jį įžeidžiantys žodžiai buvo pasakyti iš karto po neigiamų atsiliepimų apie J. E., nurodant neigiamas pastarajam aplinkybes byloje, tai, D. Z. teigimu, patvirtina, jog kaltinamasis J. E. sąmoningai ir tyčia siekė jį įžeisti ir pažeminti. Be to, kaltinamasis J. E. pasakydamas įžeidžiančius žodžius jam duodant parodymus, juos pasakė pakankamai garsiai ir aiškiai, girdint kitiems proceso dalyviams, todėl jis turėjo suvokti ir suprasti, kad sakydamas įžeidžiančius žodžius, jis užgauliai pažemins nukentėjusįjį, atliekantį savo pareigas ir duodantį parodymus, kurie buvo nepalankūs kaltinamajam J. E.. Įžeidžiančius žodžius kaltinamasis J. E. pasakė reaguodamas į jo duodamus parodymus apie jį, kaip atsaką į jo nurodomas aplinkybes, tai vėlgi patvirtina, kad J. E. turėjo motyvą ir tikslą pasakyti jam įžeidžiančius žodžius.
Taip pat kaltinamojo J. E. tyčią, D. Z. teigimu, parodo ir tai, jog dar prieš teismo posėdį J. E. jį įžeidinėjo bei grasino jam, siekdamas jį sumenkinti bei paveikti prieš jam duodant parodymus byloje. Apeliantas nurodo, kad tokias aplinkybes jis patvirtino tiek 2014-04-09 teismo posėdžio metu prieš duodamas parodymus, tiek nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme. Jo parodymus dėl grasinimo prieš teismo posėdį patvirtino ir liudytojas R. L., kuris prieš 2014-04-09 teismo posėdį taip pat buvo kartu su juo bei kaltinamuoju J. E. koridoriuje prie teismo posėdžių salės durų ir girdėjo grasinimus.
Taip pat nukentėjusysis D. Z. nesutinka ir su teismo padarytomis išvadomis, jog jis po jam pasakytų įžeidžiančių žodžių niekaip nesureagavo į juos, todėl, pasak teismo, neigiamos baudžiamojo įstatymo uždraustos pasekmės šiuo atveju neatsirado. Paneigdamas šią teismo išvadą nukentėjusysis pažymi, jog kaltinamojo J. E. jis buvo įžeidinėjamas ir anksčiau, tai yra tiek jam dirbant pas D. E. jos ūkyje, tiek ir prieš teismo posėdį civilinės bylos nagrinėjimo metu. Tokias aplinkybes jis, D. Z., nurodė ir duodamas parodymus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Tai, apelianto teigimu, rodo, jog jis J. E. buvo įžeidinėjamas ne kartą, todėl įžeidus jį teismo posėdžio metu, jis į tai sureagavo. Be to, nukentėjusysis pažymi, kad jis buvo įžeistas teismo posėdžio metu, kur yra privaloma laikytis nustatytos tvarkos, jos nepažeisti. Atsižvelgiant į tai, kad prieš teismo posėdį jam buvo grasinama, jis kaltinamojo J. E. bijojo, todėl pastarajam dar kartą jį įžeidus teismo posėdžio metu, jis ypatingos savo reakcijos į tai neišreiškė ir toliau davė parodymus. Nors iš garso įrašo nesigirdi, kad po J. E. pasakytų jį įžeidžiančių žodžių, jis būtų pasimetęs ar sumišęs, tačiau garso įrašas patvirtina, kad tuo metu, kai J. E. pasakė jam „asilas“, jis nutilo ir parodymus davė tik teisėjai sudrausminus bei nuraminus pastarąjį. Aplinkybes, kad J. E. pažeminus jį, D. Z., teismo posėdžio metu, jis pasimetė, patvirtino ir liudytojas R. L., kuris taip pat uždavinėjo jam klausimus civilinės bylos nagrinėjimo metu ir matė jo būseną.
Taigi, apelianto D. Z., teigimu, po jam J. E. pasakytų įžeidžiančių žodžių jis sureagavo, tai reiškia, jog kilo baudžiamojo įstatymo uždraustos pasekmės.
Nusikalstamos veikos pavojingumas pasireiškia žalos, padaromos baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams, dydžiu, ir apibūdinamas dviem rodikliais – pavojingumo pobūdžiu, tai yra objekto, kuriam padaroma žala, vertingumu, ir pavojingumo laipsniu, tai yra kokio dydžio žala yra padaryta tam tikram įstatymo saugomam teisiniam gėriui. D. Z. teigia, kad šiuo atveju jam buvo pasakyti bendrinėje kalboje įžeidžiamais laikytini žodžiai, parodantys adresato psichinę negalią, kvailumą. Pasakant tokius žodžius visišką civilinį teisinį veiksnumą turinčiam asmeniui, visais atvejais yra pažeidžiama tokio asmens garbė ir orumas. Be to, vertinant neigiamas nusikalstamos veikos pasekmes, svarbu ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei vieta, tai parodo didesnį pavojingumą įstatymo saugomiems gėriams bei priešingumą teisei ir teisingumui. Įžeidinėjama buvo teismo posėdžio metu, teismo posėdžio salėje, vietoje, kurioje turi būti ypatingai užtikrinamas teisingumas bei pagarba visiems proceso dalyviams. Nukentėjusysis pažymi, jog jis buvo įžeidinėjamas duodamas parodymus teismo posėdžio metu, t. y. tuo metu, kai atliko savo pilietinę pareigą, tai reiškia, jog kaltinamojo J. E. veika sukelia sunkias neigiamas pasekmes tiek jam, tiek visuomenei, todėl valstybė bei teisėsaugos institucijos privalo sulaikyti asmenis nuo tokių nusikalstamų veikų darymo.
Šiuo atveju taip pat paneigtinos visos teismo dvejonės dėl to, kad garso įraše girdimus įžeidžiančius žodžius „suskis“ ir „asilas“ galėjo pasakyti ne kaltinamasis J. E.. 2014-04-09 teismo posėdžio metu teismo posėdžių salėje buvo tik proceso dalyviai, kiti asmenys civilinės bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo, posėdis buvo neviešas. Iš garso įrašo matyti, kad įžeidžiančius žodžius sako vyriškas balsas. Teismo posėdžio salėje be jo, D. Z., tuo metu buvo tik D. E. atstovas advokatas R. Lupeika bei kaltinamasis J. E.. Vertinant tai, kad 2014-04-09 teismo posėdžio metu advokatas R. Lupeika paklausė jo, ar jis girdėjo J. E. jam adresuotus žodžius ir jis patvirtino, kad girdėjo bei įvardijo jam pasakytus žodžius, apelianto teigimu, akivaizdu, kad R. L. negalėjo ištarti garso įraše girdimų žodžių. Be to, šiame kontekste D. Z. pažymi, kad po garso įraše girdimo žodžio „asilas“ teisėja sudrausmina kaltinamąjį J. E., kaip posėdžio tvarkos nesilaikantį asmenį. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad liudytojai R. L. ir D. E. aiškiai patvirtino, jog kaltinamasis J. E. sakė įžeidžiančius žodžius, pastarasis pripažino, kad teismo posėdžio metu sakė tokius žodžius, todėl šiuo atveju neabejotina, kad garso įraše girdimus žodžius galėjo ištarti ir ištarė tik kaltinamasis J. E., o ne koks nors kitas asmuo ar proceso dalyvis.
Kaltinamojo nurodyta gynybos versija, jog teismo posėdžio metu jis neva sau pasakė, jog yra „durnius“ ir „asilas“, kad priėmė pas save dirbti jį, D. Z., yra visiškai paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Visų pirma tokią kaltinamojo versiją paneigia garso įraše užfiksuoti duomenys, nes garso įraše girdisi, jog žodžiai „suskis“ ir „asilas“ yra pasakomi ne vienu metu. Be to, nukentėjusiojo D. Z. teigimu, tokią kaltinamojo versiją paneigia ne tik jo, bet ir liudytojų R. L. bei D. E. parodymai. Be to, D. Z. pažymi, jog J. E. niekada nebuvo priėmęs jo į darbą, jis su J. E. niekada nebuvo ir nėra susaistytas darbo santykiais.
Taigi atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis bei į paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamojo J. E. kaltė yra visiškai įrodyta teismo posėdžio garso įraše užfiksuota informacija, kur girdisi, jog jam, D. Z., duodant parodymus kaltinamasis jam pasako įžeidžiančius žodžius „suskis“ ir „asilas“, taip pat garso įraše girdisi, kaip jis, paklaustas R. L., aiškiai ir nedviprasmiškai įvardija, kas ir kokius įžeidžiančius žodžius jam pasakė teismo posėdžio metu. Kaltinamojo J. E. kaltė grindžiama ir liudytojų D. E. bei R. L. nuosekliais parodymais, nes šie liudytojai aiškiai nurodė, jog įžeidžiantys žodžiai buvo pasakyti pakankamai garsiai ir nukreipti tiesiogiai jam – nukentėjusiajam D. Z.. Taip pat D. Z. pažymi, jog jis aiškiai įvardijo J. E., kaip jį įžeidusį asmenį, nurodė, kad pastarasis jį išvadino „asilu“, „durniumi“, „suskiu“, pažymėjo, jog dėl tokių žodžių viešoje vietoje girdint kitiems asmenims, buvo pažeminta jo garbė ir orumas, tai reiškia, jog kilo neigiamos baudžiamojo įstatymo uždraustos pasekmės. Nukentėjusysis tokias aplinkybes patvirtino tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu, tiek privataus kaltinimo bylos nagrinėjimo metu. Išdėstytų aplinkybių bei byloje surinktų duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad šiuo atveju nėra jokių abejonių, kad būtent J. E. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 straipsnio 1 dalyje.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog byloje neįrodyta, kad teismo posėdžio metu sakomi įžeidžiantys žodžiai „asilas“ ir „durnius“, liudytojų D. E. ir R. L. parodymus vertino kaip prieštaringus, jais nesivadovavo, pripažino, kad nėra paneigta kaltinamojo J. E. nurodyta gynybos versija, tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kaltinamąjį J. E. pripažįstant kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 dalis).
Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą teismo nuosprendį ir J. E. priėmus naują apkaltinamąjį nuosprendį apeliantas D. Z. prašo atitinkamai išspręsti jo pareikšto civilinio ieškinio klausimą (BK 109 straipsnis).
Nukentėjusysis D. Z. prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Išteisintasis J. E. ir jo gynėja advokatė S. Jorudienė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
J. E. pagal BK 155 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagrįstai.
Nors privatus kaltintojas ir nukentėjusysis D. Z. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo, įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, padaryta išvada, kad J. E. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai J. E. išteisino pagal BK 155 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Pagal objektyviuosius požymius įžeidimu (BK 155 straipsnis) laikomas viešas užgaulus žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį prieš kitą asmenį ir nori jį pažeminti, o nukentėjusysis suvokia, kad yra žeminamas. Įžeidimu yra kėsinamasi į kito asmens orumą ir garbę. Ar veiksmas, įvertinimas yra įžeidžiantys, sprendžia pats nukentėjusysis. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Taigi įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija. Pažymėtina, jog šis nusikaltimas gali būti padaromas tik viešu įžeidimu, t. y. kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemones, spaudinyje, internete.
Teisėjų kolegijos nuomone, teismas atskleidė BK 155 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo esmę, šio nusikaltimo sudėties požymius, ištyrė ir nuosprendyje aptarė byloje surinktus duomenis, sugretino juos su BK 155 straipsnio 1 dalies dispozicija, tinkamai juos įvertino ir padarė teisingą išvadą, kad J. E. veikoje nėra šios nusikalstamos veikos požymių. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktu situacijos vertinimu, tuo pagrindu padaryta išvada dėl minėto nusikaltimo sudėties požymių nebuvimo J. E. veikoje ir šios išvados motyvacija.
Privatus kaltintojas ir nukentėjusysis D. Z. apeliaciniame skunde išdėstė subjektyvų, bylos duomenimis nepagrįstą aplinkybių suvokimą, išdėstė teorines žinias apie įžeidimo nusikaltimą, teigė, kad išteisintojo J. E. veikoje yra BK 155 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, nes J. E. civilinės bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu jam – D. Z., kaip liudytojui, duodant parodymus, nutraukė jo kalbą ir viešai užgauliai žodžiu jį pažemino, nurodydamas, kad jis yra „asilas, durnius, suskis“, tokiu būdu jį įžeidė, tačiau apeliantas D. Z. nenurodė konkrečių teismo padarytų klaidų ar pažeidimų vertinant bylos duomenis, turėjusių įtakos, jo nuomone, neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui.
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaltinamasis J. E. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo neigė bei nurodė, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu teismui apklausiant kaip liudytoją D. Z., jis šalia sėdėjusiai advokatei tyliai pasakė, kad yra „durnius“ ir „asilas“, jog anksčiau buvo priėmęs pas save į ūkį dirbti D. Z., tačiau pastarojo neįžeidinėjo ir nesiekė to padaryti, o kalbėjo apie save. Tuo tarpu nukentėjusysis nurodė priešingai, t. y. teigė, kad teismo posėdžio metu jam duodant parodymus J. E. garsiai pasakė, kad jis yra „durnius, asilas, suskis, svolačius“. Kaip liudytojai apklausti D. E. bei R. L. patvirtino D. Z. parodymus, nurodydami, kad J. E. garsiai pasakė D. Z. įžeidžiančius žodžius, kuriuos turėjo girdėti visi teismo posėdžių salėje esantys asmenys. Tačiau kaip liudytoja apklausta teismo posėdžio metu sekretoriavusi R. J. nepatvirtino girdėjusi J. E. D. Z. pasakytų įžeidžiančių žodžių, tai paneigia pastarojo bei minėtų liudytojų parodymus apie tai, kad įžeidžiantys žodžiai buvo pasakyti garsiai. Ši aplinkybė pasitvirtino ir perklausius garso įrašą, kurio 34 min. vos girdisi pašnibždomis pasakytas žodis „suskis“. Kaip minėta, įžeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį prieš kitą asmenį ir nori jį pažeminti, o nukentėjusysis suvokia, kad yra žeminamas. Tačiau, kaip matyti iš garso įrašo, po to, kai vos girdimas pašnibždomis pasakytas žodis „suskis“, kaip liudytojas apklausiamas D. Z. į tai jokios reakcijos neišreiškia, t. y. nesigirdi, kad jis kaip nors būtų sureagavęs (sutrikęs, pasimetęs ar pan.) į minėtą žodį, nes toliau įprastai duoda parodymus, atsako į teisėjos klausimus ir tik vėliau, paklaustas D. E. interesams atstovavusio advokato R. L., ar šiame teismo posėdyje jis girdėjo, kaip ką tik J. E. jį pavadino, atsakė, kad „asilu, durniumi“, tačiau apie žodį „suskis“, kuris vos girdimas garso įraše, nenurodė. Kaip minėta, J. E. neneigė šalia sėdėjusiai advokatei, atstovavusiai jo interesams teisme, tyliai pasakęs, jog jis yra „durnius“ ir „asilas“, kad anksčiau buvo priėmęs pas save į ūkį dirbti D. Z., ir garso įrašo 35 min. iš tiesų vos girdisi žodis, panašus į žodį „asilas“, tačiau bylos duomenimis nepaneigta, kad minėtus žodžius J. E. adresavo sau, pašnibždomis pasakydamas juos savo advokatei, t. y. nurodydamas, jog jis yra „durnius“ ir „asilas“, kad anksčiau buvo priėmęs D. Z. dirbti į savo ūkį. Nors D. Z. apeliaciniame skunde teigiama, kad J. E. jo niekada buvo priėmęs dirbti į savo ūkį, tačiau pats apeliantas nurodė, kad jį įdarbino E., taip patvirtindamas, jog jis pas E. ūkyje dirbo. Nors D. Z. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, priimdamas J. E. išteisinamąjį nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi tik pastarojo parodymais bei garso įrašu ir be pagrindo nevertino jo ir liudytojų D. E. bei R. L. parodymų, tačiau, kaip matyti iš apeliacinio skundo, pats D. Z. iš esmės J. E. kaltę grindžia garso įrašu, iš kurio, kaip minėta, negalima daryti kategoriškos išvados, kad J. E., D. Z., kaip liudytojui, duodant parodymus teisme, nutraukdamas jo kalbą, tyčia viešai užgauliai jį pažemino, nurodydamas, kad jis yra „asilas, durnius, suskis“, kaip nurodyta jo privataus kaltinimo skunde, o apklausiamas teisme nurodė, kad J. E. jį pavadino dar ir žodžiu „svolačius“, nes jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokius D. Z. teiginius, byloje nėra. Juolab, kad paties nukentėjusiojo įvardyti įžeidžiantys žodžiai skiriasi, o tai verčia abejoti jo parodymų objektyvumu, įvertinant tą aplinkybę, jog jų santykiai, kaip matyti iš paties nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, yra konfliktiški. Nors, kaip minėta, garso įraše girdisi pašnibždomis sakomas žodis „suskis“, o vėliau ir žodis, panašus į žodį „asilas“, tačiau byloje nepaneigta J. E. versija, kad jis šalia sėdėjusiai advokatei tyliai pasakęs, jog yra „durnius“ ir „asilas“, šiuos žodžius adresavo būtent sau, kurių negirdėjo net šalia sėdėjusi kaip liudytoja šioje byloje apklausta teismo posėdžių sekretorė R. J., nors tiek D. Z., tiek liudytojai D. E. bei jos interesams teisme atstovavęs R. L. teigė, kad įžeidžiantys žodžiai buvo pasakyti garsiai ir juos turėjo girdėti visi proceso dalyviai. Tačiau tokius šių liudytojų parodymus paneigia ne tik J. E., bet ir liudytojos R. J. parodymai bei garso įrašas. Todėl teismas pagrįstai kritiškai vertino liudytojų R. L. bei D. E. parodymus apie tai, kad įžeidžiantys žodžiai buvo pasakyti garsiai ir kad jie buvo adresuoti būtent D. Z., siekiant jam nenaudingų pasekmių. Nukentėjusiojo ir liudytojos D. E. parodymų objektyvumu verčia abejoti ir tai, kad jų su J. E. santykiai yra konfliktiški, nes teisme buvo nagrinėjama Eitučių santuokos nutraukimo byla esant sutuoktinio kaltei, o, kaip matyti iš D. Z. parodymų civilinėje byloje dėl, jo teigimu, J. E. grasinimų prieš jam pradedant liudyti civilinėje byloje, tai nurodoma ir jo apeliaciniame skunde, jų santykiai taip pat nėra geri. Atsižvelgdamas į tai, apylinkės teismas pagrįstai kritiškai vertino jų parodymus, nes, visų pirma, jie yra prieštaringi dėl pasakytų įžeidžiančių žodžių, antra, byloje nustatytos aplinkybės paneigia jų parodymus apie tai, kad įžeidžiantys žodžiai buvo pasakyti garsiai ir kad jie buvo adresuoti D. Z., nes jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nėra. Nesant byloje neabejotinų duomenų, kad garso įraše girdimi įžeidžiantys žodžiai buvo pasakyti D. Z., siekiant tyčia užgauliai jį pažeminti, ir nesant kitų įrodymų, kurie leistų pašalinti iškilusias abejones, pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. E. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 155 straipsnio 1 dalį išteisino. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, pritaria apylinkės teismo išvadai, kad J. E. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nėra įrodyta ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Todėl nėra teisinio pagrindo privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo D. Z. apeliacinio skundo argumentais naikinti išteisinamojo Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio ir J. E. priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo D. Z. apeliacinį skundą atmesti.