Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant Ritai Tverijonienei, dalyvaujant kaltinamojo J. E. atstovei advokatei S. J. , nukentėjusiajam D. Z., jo atstovui advokato padėjėjui L. K., teismo posėdyje, privataus kaltinimo tvarka, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje :

J. E., a.k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, teistas 2009-02-10 pagal BK 135 str. 1d 3 metams laisvės atėmimo, paleistas iš laisvės atėmimo vietos 2012-10-16 pagal Lietuvos BVK 157str. 2d. 1p.lygtinai 10 mėn. 21 d, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 155 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis J. E. privataus kaltinimo tvarka yra kaltinamas tuo, kad 2014 m. balandžio 9 d. apie 14.30 val., Šilalės rajono apylinkės teismo, esančio adresu Dvaro g. 9, Šilalės mieste, 1-o aukšto teismo posėdžių salėje, civilinės bylos Nr. 2-6-799/2014 neviešame teismo posėdyje, girdint teismo posėdžiui pirmininkavusiai teisėjai Vidai Butanavičiūtei, sekretoriavusiai teismo posėdžių sekretorei Rimai Jašinskienei, ieškovo J. E. atstovei advokatei S. J., atsakovei D. E. ir jos atstovui advokatui R. L., nutraukdamas liudytojo D. Z. kalbą, viešai žodžiu užgauliai jį pažemino, nurodydamas, kad D. Z. yra „asilas, durnius, suskis“.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis J. E. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis bylinėjasi su savo žmona dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Ši bylas jau seniai nagrinėjama. Prisimena, kad teismo posėdžio metu, nagrinėjant šią bylą, buvo liudytoju apklausiamas D. Z.. Apklausos metu jis davė parodymus, tačiau jo parodymo metu jis neužgauliojo D. Z., o tik savo advokatei, kuri šalia jo sėdėjo, pasakė, kad jis yra pats durninus ir asilas kam D. Z. anksčiau buvo priėmęs pas savęs dirbti ūkyje. D. Z. buvo juos apvogęs. Jis tai pasakė tyliai, šie žodžiai nebuvo nukreipti D. Z.. Po tų žodžių advokatei D. Z. nesureagavo. Gal jo žmonos advokatas kažką ne taip išgirdo ir ne taip pagalvojo. Jis tuos žodžius adresavo sau. Tokio žodžio „suskis“ jis nukentėjusiajam nesakė ir tokio žodžio, klausantis teismo posėdžio garso įrašą, jis negirdėjo. Be to, jis prastai ir girdi.

Nukentėjusysis D. Z. parodė, kad jis Eitučių civilinėje byloje davė parodymus kaip liudytojas ir jo apklausos metu J. E. jam sakė žodžius „asile“, „durniau“ , „suski“, „svolačiau“. Tai buvo pasakyta vienu metu. Jis nematė kaip jis sakė, tai yra ar buvo atsisukęs į jį ar ne, tačiau girdėjo jo tokius pasakymus. Jis tokius žodžius pasakė garsiai, visa salė girdėjo. Žmonių salėje nebuvo, buvo tik proceso šalys. Jis dėl įžeidimo teisėjai nieko nesakė, o tik vėliau advokatas R. L. jo paklausė apie J. E. jam pasakytus įžeidžiančius žodžius. Kadangi jis jautėsi įžeistas, todėl ir kreipėsi į teismą, nes visas kaimas jį vadina durniumi. Laiko, kad jį taip pavadinus teismo posėdyje J. E. jį įžeidė. Jis šiuo metu niekur nedirba, taip pat yra baustas administracine tvarka. Jis anksčiau yra dirbęs Eitučių ūkyje. Laiko, kad dėl tokio jo įžeidimo kaltinamasis turi jam sumokėti 10000Lt neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja Rima Jašinskienė parodė, kad ji 2014-04-09 teismo posėdžio metu, nagrinėjant Eitučių bylą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, fiksavo teismo posėdžio eiga garso įrašo prietaisu. Kadangi ji buvo susikaupusi dėl proceso dalyvių parodymų įrašymo ir fiksavimo, todėl ji negali pasakyti ar buvo pasakyti tokie įžeidžiantys žodžiai D. Z. atžvilgiu. J. E. su advokate sėdėjo arčiau jos.

Liudytoja D. E. parodė, kad nagrinėjant jos ir J. E. bylą dėl santuokos nutraukimo buvo byloje apklaustas jos kviestas liudytojas D. Z.. Apklausiant D. Z., J. E. įžeidinėjo D. Z. atsisukdamas į jį ir sakydamas , kad jis yra durnius asilas, suskis ir kitokiais žodžiais. Tai jis pasakė labai garsiai, po tų žodžių teisėja nuramino J. E..

Liudytojas R. L. parodė, kad jis atstovauja D. E. civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo su atsakovu J. E.. Apklausiant liudytoją D. Z., jis girdėjo kaip J. E. D. Z. adresu pasakė frazę „ nu tu ir durnius ir asilas“, taip pat išgirdo dar vieną žodį, lyg tai „suslikas“. Visa tai jis aiškiai išgirdo. Jis su D. E. sėdėjo nuo teisėjos pusės dešinėje pusėje, o J. E. ir advokatė nuo teisėjo kairėje pusėje, juos skyrė apie 3 metrai. Tie žodžiai buvo pasakyti garsiai ir pakankami aiškiai. Po šių žodžių matėsi, kad D. Z. yra pasimetęs į klausimus atsakinėjo ne labai aiškiai ir išsamiai. Neatsimena, tačiau atrodo, kad D. Z. teisėjai neaiškino, kad yra pasimetęs ir įžeistas. Ankstesniuose teismo posėdžiuose teisėja taip pat ramindavo J. E.. Po posėdžio jis paklausė D. Z. ar jis yra sveikas. Teismo posėdžio metu jis į tuos įžeidimus sureagavo ir uždavė D. Z. klausimus dėl jo įžeidimo. D. Z. stovėjo prie tribūnos, o jie visi iš šono, todėl matė, kad J. E. sako tuos žodžius ne bet kam, o D. Z.. Prie J. E. arčiau sėdėjo teismo posėdžio sekretorė.

Iš civilinės bylos Nr. 2-6-799/2014 informacinės pažymos ( b.l. 6-8, 29) matyti, kad teismo posėdžio metu buvo daromas garso įrašas ir apklausinėjamas liudytojas D. Z..

Iš Liteko – Lietuvos Teismų informacijos sistemos ( b.l. 9-20) matyti, kad civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo yra pradėta nagrinėti nuo 2013-03-12.

Kaip matyti, kaltinamasis J. E. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir nurodo, kad jis civilinės bylos nagrinėjimo metu ,apklausiant D. Z., šalia sėdėjusiai advokatei tyliai sakė, kad jis yra durninus ir asilas, jog anksčiau buvo priėmęs pas save į ūkį dirbti D. Z.. Šių žodžių D. Z. jis neskyrė. Taip pat jis nesakė D. Z. žodžio „suskis“, o garso įraše tokio žodžio jis negirdi. Nukentėjusysis D. Z. parodo, kad jis ištartus žodžius „durnius“, „asilas“, „suskis“, „svolačius“ girdėjo, nes jie buvo pasakyti garsiai. Taip pat liudytoja D. E. nurodo, kad J. E. pasakytus įžeidžiančius žodžius turėjo girdėti visi , nes jie buvo pasakyti garsiai. Be to ir liudytojas R. L., kuris civilinėje byloje atstovavo D. E., nurodo, kad J. E. pakankami garsiniai ir aiškiai ištarė žodžius nukreiptus D. Z. ir matė, kad jie buvo išsakyti būtent D. Z., o ne kažkam kitam. Tačiau teismo posėdyje išklausius civilinės bylos garso įrašą, kur buvo apklausiamas D. Z., tokių žodžių, kaip nurodo nukentėjusysis D. Z., „ durnius“ ,“ asilas“,“ svolačius“ nesigirdi, tai patvirtina ir pats D. Z., kuris sustabdė garso įrašą, toje vietoje , kur išgirdo tik žodį „ suskis“. Garso įraše( 34,44 min.) girdisi kažkieno tyliai tariamas žodis panašus į žodį „ suskis“ . J. E. teigia, kad to žodžio negirdi, nes jam yra prastai su klausa. Kaip teigia nukentėjusysis ir liudytojai D. E., R. L., šie visi žodžiai buvo pasakyti vienu metu. Garso įraše negirdint kitų nukentėjusiojo nurodytų žodžių „ durnius“ , „asilas“,“ svolačius“ , o tik girdint žodį panašų į žodį“ suskis“ negalima teigti, jog tuo metu, kai buvo pasakytas šitas žodis, kartu buvo vartojami ir kiti nukentėjusiojo nurodyti įžeidžiantys žodžiai. Nukentėjusysis ir liudytojai D. E. bei R. L. teigia, kad šitie įžeidžiantys žodžiai buvo pasakyti pakankamai garsiai ir suprantamai, tačiau teismas laiko, kad jų negirdint garso įraše, negalima teigti, jog jie buvo pasakyti pakankamai garsiai. Iš proceso dalyvių paaiškinimų matyti, kad nagrinėjant civilinę bylą liudytojas D. Z. buvo apklausiamas stovintis prieš teisėją prie tribūnos , o jam iš šonų prie stalų sėdėjo- iš vienos pusės J. E. su advokate St. Jorudiene, o iš kitos pusės D. E. su advokatu R. L.. Tarp stalų yra apie 3 metrai atstumas, o vertinant tai, kad J. E. sėdėjo arčiau teismo posėdžio sekretorės, kuri darė garso įrašą, atstumas buvo labai jau nedidelis ( apie 1, 5metro), girdėjosi šnabždesys, vadinasi įrašas įrašinėjo pakankamai tylius garsus, todėl laikytina, kad nesant įraše garsų apie J. E. pasakytus žodžius „durnius“ , „asilas“, „svolačius“, negalima teigti, kad J. E. tuos žodžius būtų garsiai pasakęs ir visi girdėjo. Vadinasi jis pasakė juos tyliai ir tai prieštarauja liudytojos D. E., R. L. parodymams, jog šitie žodžiai buvo pasakyti pakankami garsiai ir aiškiai ir kiti turėjo tai girdėti. Kadangi civilinė byla buvo nagrinėjama uždarame teismo posėdyje, todėl bylos nagrinėjime dalyvavo tik šalys ir jų atstovai. Vertinant tai, kad ir teismo posėdžio sekretorė liudytoja R. Jašnskienė negalėjo pasakyti ar tokie žodžiai buvo pasakyti , patvirtina, jog jie buvo pasakyti tyliai, o ne labai garsiai. Be to, garso įrašu yra paneigtas liudytojos D. E. paaiškinimas, kad po šių žodžių pasakymo teisėja nuramino J. E., nes kaip jau yra nustatyta, jeigu visi šie žodžiai buvo pasakyti vienu kartu, tai jie turėjo būti pasakyti tada, kada garso įraše girdėjosi ir garsas panašus į žodį „ suskis“, tačiau iš karto po to nebuvo J. E. raminamas. Kaltinamasis J. E. neneigia, kad žodžius „durnius „ , asilas“ teismo posėdžio metu, apklausiant liudytoju D. Z. , pasakė , tačiau juos pasakė tyliai šalia sėdėjusiai savo advokatei St. Jorudienei, bet tai pasakė sakydamas apie save, kad jis yra durninus ir asilas, jog anksčiau D. Z. buvo priėmęs savo ūkyje dirbti, o ne D. Z.. Nukentėjusysis D. Z. patvirtina, kad jis anksčiau dirbo Eitučių ūkyje. Teismas neatmeta galimybės, kad liudytoja D. E. , liudytojas R. L., o taip pat ir nukentėjusysis D. Z. galėjo girdėti kaltinamojo pasakytus žodžius „durnius“,“ asilas“, o kadangi garso įraše girdisi ir garsas panašus į žodį „ suskis“, tai ir tą žodį, tačiau negalima iš byloje nustatytų aplinkybių teigti, jog tie žodžiai buvo pasakyti siekiant įžeisti, pažeminti nukentėjusįjį D. Z.. Pagal BK 155 str. 1 d. įžeidimas laikomas tada, kada viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažeminamas žmogus. BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytas įžeidimas yra tyčinis nusikaltimas (padaromas tiesiogine tyčia), viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu. Įžeidimu akivaizdžiai žeminama kito asmens garbė ir orumas, vien tik turint tikslą kitą žmogų pažeminti, paniekinti. Įžeidimo žodžiu ar raštu atveju formuojamas neigiamas, nepadorus, užgaulus atsiliepiamas apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Jis yra viešas, kai žmogus užgauliai pažeminamas matant, girdint kitiems žmonėms.

Klausantis garso įrašo, nustatyta, kad nukentėjusysis po tokių tyliai išsakytų žodžių niekaip nesureagavo, jis ir toliau kaip iki tos vietos, kur jis nurodė, jog jam buvo pasakyti minėti žodžiai ir girdėjo pasakytą žodį“ suskis“ ir po to, toliau davė atitinkamus parodymus ir išklausius toliau įrašą nebuvo pastebėti kokie nors nukentėjusiojo pasimetimo požymiai. Be to, byloje nustatyta, kad Eitučiai bylinėjasi dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Šios bylos nagrinėjimas užsitęsė, buvo pravesta daug teismo posėdžių, todėl suprantama, kad santykiai tarp kaltinamojo ir liudytojos D. E. nėra geri, o taip pat, vertinant D. Z. parodymus civilinėje byloje ir jo pasisakymą apie J. E. grasinimus prieš pradedant liudyti civilinėje byloje, taip pat nėra geri, tai gali patvirtinti ir tai, kad jis savo skunde neįrašė įžeidžiančio žodžio „ svolačius“ , tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad ir toks jo adresu įžeidžiantis žodis buvo naudojamas. Todėl tos aplinkybės gali įtakoti ir jų parodymus apie įžeidžiančių žodžių pasakymo garsumą, nors nėra nustatyta, kad kaltinamasis šiuos žodžius pasakė garsiai, siekiant kaltinamajam nenaudingų pasekmių . Nors liudytojas R. L. taip pat parodė, kad įžeidžiantys žodžiai buvo pasakyti liudytojo D. Z. atžvilgiu, tačiau, vertinant nustatytas aplinkybes, kad garso įraše nesigirdėjo pasakytų žodžių - asilas“ , „ durnius“, negalima laikyti įrodytu, jog šie žodžiai buvo ištarti garsiai, todėl teismas negali vadovautis jo parodymais, kurie neatitinka bylos nustatytoms aplinkybėms. Be to, teismas neneigia, kad liudytojas R. L. galėjo girdėti tuos žodžius ir suprasti, jog jie yra skirti nukentėjusiajam, nes, kaip matyti iš garso įrašo, jis po to ir paklausė D. Z. apie pasakytus žodžius. Tačiau vertinant tai, kad žodžiai nebuvo užfiksuoti teismo posėdžio protokolo garso įraše, negalima paneigti kaltinamojo versijos, jog jis juos pasakė ne nukentėjusiajam, o adresavo sau, tyliai juos pasakydamas savo advokatei. Teismas neturėjo galimybės apklausti teismo posėdyje advokatės St. Jorudienės, nes ji šioje baudžiamojoje byloje atstovavo kaltinamajam. Teismas laiko, kad įvertinus ir išanalizavus byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu žodžius „asilas“, „ durnius“ tiesiogiai pasakė nukentėjusiajam norėdamas jį tyčia viešai užgauliai pažeminti. Byloje nepaneigta jo versija , kad jis šiuos žodžius taikė sau ir apie tai tyliai pasakė advokatei.

Klausantis garso įrašo, girdėjosi garsas panašus į žodį „ suskis“. Kaltinamasis teigia, jog to žodžio nesakęs. Byloje nėra nustatyta kam tas žodis buvo skirtas, dėl ko jis buvo pasakytas, kam pasakytas. Galima tik manyti, kad tą žodį pasakė kaltinamasis. Civilinėje byloje advokatui R. L. užduodant klausimus D. Z. dėl J. E. išsakytų jam įžeidžiančių žodžių byloje (37 min.) D. Z. pasakė, jog jis girdėjo kaip J. E. jį pavadino durniumi ir asilu, tačiau tokio žodžio, jog buvo pavadintas „suskis“ jis nepaminėjo. Vadinasi arba nukentėjusysis tokio žodžio negirdėjo, arba tam žodžiui jis neteikė didelės reikšmės. Pagal nukentėjusiojo D. Z. paaiškinimus teismo posėdžio metu, jis didelį dėmesį skiria kaltinamojo pasakytiems žodžiams „asilas“, „ durnius“ , kurie jis mano įžeidė jo garbę ir orumą, nes visas kaimas jį taip vadina. Nors ir nustačius tai, kad žodį „ suskis“ pasakė kaltinamasis, tačiau vertinant nustatytas aplinkybės, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog minėti trys žodžiai buvo pasakyti vienu metu, buvo pasakytas tyliai, nukentėjusysis į šį žodį nesureagavo, bei neįvardijo jo atsakydamas į advokato R. L. klausimą, nebūtų galima laikyti, jog, esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei pagal BK 155 str. 1d.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus ir išanalizavus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes , teismas laiko, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis teismo posėdžio metu tyčia, turėdamas tikslą akivaizdžiai pažeminti kito asmens garbę ir orumą, tiesiogiai nukentėjusiojo atžvilgiu pavartojo žodžius „durnas“ , „ asilas“, „ suskis“. Kadangi kyla abejonių dėl šių žodžių pavartojimo nukentėjusiojo atžvilgiu dėl aukščiau paminėtų priežasčių, todėl teismas, vadovaudamasis įstatymine nuostata, kad visos abejonės yra traktuojamos kaltinamojo naudai, laiko, jog kaltinamasis J. E. turi būti išteisintas dėl jam inkriminuojamojo nusikaltimo pagal BK 155 str. 1d., nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5d. 1p.).

Nukentėjusiojo D. Z. 10000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu ( CPK 115 str. 3d. 2p.)

Byloje esantį daiktinį įrodymą- CD garso įrašą( b.l. 21) palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298 str.,302-305 str.,307-308str., teismas

nusprendžia:

J. E. pagal BK 155 str. 1d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo D. Z. pareikštą 10000Lt (dešimt tūkstančių litų) civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Daiktinį įrodymą- CD garso įrašą, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.