Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-06-20 · Civilinė byla Nr. e2S-940-513/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-20
Bylos Nr.
e2S-940-513/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00341-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Suinteresuotas asmuo
O. J.
Pareiškėjas
S. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-940-513/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00341-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.26; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens O. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-2025-911/2019 pagal pareiškėjos S. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. J. (O. J.), O. J., antstoliui A. S. dėl turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja S. S. prašė nustatyti skolininko O. J. turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine O. J., jog skolininkui nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), prašė nustatyti, jog butu bendraturčiai naudojasi bendrai.

2. Suinteresuotas asmuo O. J. prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes yra pareiškusi ieškinį pripažinti 2018-08-28 pirkimo–pardavimo sutartį, kuria nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), apsimestiniu sandoriu, pripažinti, kad buvo sudaryta dovanojimo sutartis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartimi pareiškėjos S. S. prašymas patenkintas, nustatyta, kad skolininkui O. J. priklauso ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir šiuo butu bendraturčiai O. J. ir O. J. naudojasi bendrai. Prašymas dėl bylos sustabdymo netenkintas.

4. Teismas nustatė, jog antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/12/03721 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-20 išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-306-328/2012 ir vykdomąją bylą Nr. 0010/17/02698 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-02 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3529-838/2017 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo iš skolininko O. J. išieškotojai nepilnamečių vaikų atstovei pagal įstatymą S. S. Teismas nurodė, jog skolininkas O. J. yra sudaręs santuoką su O. J., duomenų apie skolininko galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis byloje nėra, skolininkui su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). 2018-11-26 turto arešto aktu Nr. S1c-102567 antstolis areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantį butą, skolininkui išsiuntė 2018-11-26 pranešimą dėl sutikimo dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo Nr. S1c-102583 bei sutikimo formą Nr. S1c-102581, tačiau skolininkas nustatytu terminu antstoliui nepateikė notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Dėl to antstolis 2018-12-18 surašė siūlymą Nr. S1c-110258 išieškotojai kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

5. Teismas, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio, CK 3.87, 3.88, 3.100, 3.117 straipsnių nuostatomis, pareiškėjos prašymą patenkino.

6. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, konstatavo, jog pripažinus pirkimo–pardavimo sutartį, kuria turtas įgytas kaip bendrosios jungtinės nuosavybės turtas, apsimestiniu sandoriu ir konstatavus, kad tikroji sandorio rūšis buvo dovanojimo sutartis (dovanos gavėja O. J.), reikalavimas šioje byloje nebesukurs jokių teisinių pasekmių, nes pareiškėjos S. S. prašyme nurodytas butas būtų pripažintas O. J. asmenine nuosavybe. Teismas nustatė, jog O. J. ieškinį pareiškė tik 2019-02-25, ir nusprendė, kad prašymas dėl bylos sustabdymo yra nepagrįstas, ieškinio pareiškimas dėl sandorio ginčijimo nėra besąlygiškas pagrindas šios bylos sustabdymui. Teismas pažymėjo, jog ieškinio priėmimo klausimas nėra išspręstas, todėl laikytina, kad civilinė byla nėra iškelta (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, jog vykdomas išieškojimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams, kurie turi teisę ir interesą į kuo greitesnį teismo sprendimu priteistų sumų išieškojimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Suinteresuotas asmuo O. J. (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti.

8. Apeliantė pripažįsta, jog skundžiamos nutarties priėmimo dieną nebuvo teisinio pagrindo stabdyti bylą pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau mano, jog egzistavo CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas pagrindas. Argumentuoja, jog teismas turėjo atsižvelgti į susiklosčiusią situaciją, bylų sąsajumą, reikalavimų reikšmę ir kitas aplinkybes. Pažymi, jog ieškinys yra priimtas ir tik jį išnagrinėjus bus aišku, ar butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas ar O. J. asmeninės nuosavybės teise turimas turtas.

9. Apeliantė pažymi, kad antstolio vykdomoji byla yra vykdoma dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo, o pagal CPK 762 straipsnio 3 dalį taikomi atgręžtinio įvykdymo apribojimai bylose dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo. Įsiteisėjus skundžiamai nutarčiai ir antstoliui vykdomojoje byloje realizavus skolininko turtą, išieškotas sumas pervedus išieškotojai, taikyti atgręžtinio reikalavimo institutą net ir patenkinus jos ieškinį taps nebeįmanoma.

Šalies argumentai

10. Apeliantė nurodo, jog teismo nutartis atmesti prašymą dėl bylos sustabdymo nėra skundžiama atskiruoju skundu, tačiau būtent šis sprendimas lemia tai, jog byloje nebuvo galima priimti galutinio sprendimo, kol nebus nustatytas turto statusas. Nurodo, jog dėl šių aplinkybių skunde iš esmės ir yra kvestionuojamas teismo sprendimas netenkinti prašymo dėl bylos sustabdymo.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja S. S. prašo jį atmesti, ginčijamą nutartį palikti nepakeistą. Argumentuoja, jog priimant skundžiamą nutartį civilinė byla dėl pirkimo–pardavimo sandorio nuginčijimo nebuvo pradėta, teismas, nustatydamas skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, vadovavosi rašytiniais įrodymais. Pažymi, jog ieškinys dėl pirkimo–pardavimo sutarties nuginčijimo pareikštas tik tada, kai skolininkas sužinojo apie jos pateiktą teismui prašymą dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

Šalies argumentai

12. Pareiškėjos teigimu, atgręžtinio įvykdymo apribojimai, nustatyti CPK 762 straipsnio 3 dalyje, nesusiję nei su jos prašymu, nei su skundžiama nutartimi, nes vykdymo veiksmai atliekami vykdomojoje byloje ir jeigu vykdymo procese bus pažeistos skolininko teisės, jis galės pasinaudoti įstatymo numatyta teise skųsti antstolio veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

15. Apeliantė pagrįstai nurodo, jog teismo nutartis nestabdyti bylos nėra skundžiama atskiruoju skundu, t. y. tokia nutartis negali būti apeliacijos objektas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai iš esmės yra susiję su skolininko dalies nustatymo bendrame turte teisingumu. Apeliacijos objektas yra Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties, kuria nustatyta skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas apeliantės dėstomų argumentų aspektu.

16. Nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/12/03721 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-20 išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-306-328/2012 ir vykdomąją bylą Nr. 0010/17/02698 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-02 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3529-838/2017 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo iš skolininko O. J. išieškotojai, nepilnamečių vaikų atstovei pagal įstatymą S. S. Ginčijama nutartimi pareiškėjos prašymu nustatyta, kad skolininkui O. J. priklauso ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir šiuo butu bendraturčiai O. J. ir O. J. naudojasi bendrai.

17. Nustatyta, jog O. J. ir O. J. santuoką sudarė 2018-05-10, o santuokos metu 2018-08-28 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas juridinis faktas – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (vykdomosios bylos Nr. 0010/17/02698, b. l. 52–53). Duomenų, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį ar kitu būdu pasidaliję turtą, byloje nėra, turtas įgytas santuokos metu, todėl egzistuojant sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijai, vadovaujantis CK 3.87, 3.88, 3.100, 3.117 straipsnių nuostatomis ir CPK 667 straipsnio, reglamentuojančio skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog skolininkui nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).

18. Apeliantei argumentuojant, kad skolininko turto dalis nustatyta neteisingai, nes nėra išspręstas klausimas dėl turto (buto) teisinio statuso, iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pareiškėja ieškinį dėl pirkimo–pardavimo sutarties, kuria turtas įgytas kaip bendrosios jungtinės nuosavybės objektas, pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir pripažinimo, kad sudaryta dovanojimo sutartis, pareiškė tą pačią dieną, kurią priimta ginčijama nutartis, t. y. 2019-02-25, t. y. civilinė byla dėl sandorio nuginčijimo dar nebuvo iškelta. Konstatuotina, jog pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad nebuvo teisinio pagrindo stabdyti prašymo dėl skolininko dalies nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija šiuo aspektu ir plačiau nekomentuoja.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu pasikeitus aplinkybėms, t. y. pareiškėjos ieškinį dėl sandorio nuginčijimo priėmus ir civilinę bylą iškėlus (Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-3465-512/2019), ši apeliacine tvarka nagrinėjama byla nestabdytina. Teismo vertinimu, išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimui teiktinas prioritetas ir šis klausimas yra svarbesnis nei nuosavybės teisės įgijimo pagrindo įrodinėjimas. Be to, jeigu pareiškėja kitoje byloje įrodys, kad butas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, galės ginti savo interesus teisės aktų nustatyta tvarka pareikšdama reikalavimus savo sutuoktiniui – skolininkui vykdomojoje byloje dėl išlaikymo. Taip pat pažymėtina, jog faktas, kad yra nustatyta skolininko dalis bendrame turte, pats savaime nereiškia, kad skola turi būti išieškota būtent iš buto dalies priverstinio vykdymo metu. Išieškojimo eiga ir tvarka priklauso nuo paties skolininko aktyvių veiksmų mokant įsiskolinimą, taip pat vykdymo procese yra galima taikos sutartis.

21. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl skolininko turto dalies nustatymo tvarkos nekilo, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir taikytu teisiniu reglamentavimu šiuo aspektu ir plačiau dėl to nepasisako.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

23. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines ir materialines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir jame keliamus argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irma Čuchraj