- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- 2S-1943-945/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30926-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Pareiškėjas
- R. J., A. J.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“, A. Č.
- Kategorijos
- 3.4.2.3.3Kreditorių susirinkimas, jo teisės
- 3.4.2.8.1Reikalavimai fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planui
- 3.4.2.10.2Teismui nepatvirtinus fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. J. ir A. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. J. ir A. J. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys Luminor Bank akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“, A. Č., antstoliai J. J., A. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutartimi (3 t., b. l. 51–59) pareiškėjams iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas M. T. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. vasario 13 d.
2. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose 2018 m. liepos 19 d. buvo gautas bankroto administratoriaus M. T. prašymas (3 t., b. l. 97–100, 130–134) patvirtinti 2018 m. liepos 3 d. patikslintą Fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą (toliau – planas, mokumo atkūrimo planas arba patikslintas planas). Prašyme bankroto administratorius nurodė, kad hipotekos kreditorius Luminor Bank akcinė bendrovė (toliau – AB) pateikė balsavimo raštu biuletenį, kuriuo balsavo „prieš“ 2018 m. gegužės 24 d. pradinio plano patvirtinimą ir pateikė pastabas dėl įkeisto bankrutuojančių asmenų turto išsaugojimo. 2018 m. gegužės 30 d. ir 2018 m. birželio 19 d. pareiškėjai teikė patikslintus plano projektus, tačiau kreditoriai ir jų nepatvirtino. 2018 m. liepos 3 d. pareiškėjai dar kartą pateikė plano projektą. 2018 m. liepos 11 d. kreditorių susirinkime nutarta netvirtinti patikslinto plano. Bankroto administratorius nurodė, kad 2018 m. liepos 3 d. patikslintas planas atitinka visus Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto (toliau – FABĮ) 7 straipsnyje numatytus reikalavimus, yra teisėtas, pagrįstas ir kompromisinis. Kreditorių AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „Gelvora“ pateiktos priežastys balsuojant „prieš“ 2018 m. liepos 3 d. patikslintą planą negali būti laikomomis pakankamu pagrindu netvirtinti patikslinto plano, nes patikslintame plane turto pardavimas/nepardavimas yra siejamas su nekilnojamojo turto vertės nustatymu ir atskiru kreditorių susirinkimu, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl įkeisto turto išsaugojimo galimybės ir sąlygų. Nesant nustatytos nekilnojamojo turto tikrosios vertės, negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl to, ar įkeisto turto išsaugojimas pažeistų kreditorių interesus. Patikslintame plane numatyta teisinga turto pardavimo tvarka, 396 Eur/mėn. mokėjimai Luminor Bank AB būtų vykdomi juos įtraukiant į būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų lentelę, tačiau įtraukta suma nepažeistų kreditorių interesų, nes būtų sumažintos kitos būtinųjų poreikių išlaidos (pareiškėjus tam tikra dalimi išlaikytų jų sūnus M. J.). Mokėtinos sumos, skaičiuotinos pagal grafiką nuo teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, būtų dengiamos ne pareiškėjų, bet jų sūnaus, todėl nebūtų pažeidžiami kreditorių interesai.
3. Trečiasis asmuo Luminor Bank AB prašė plano netvirtinti ir bankroto bylą nutraukti. Kreditorius akcentavo, kad neatlikus turto vertinimo nėra aišku, kaip buvo nustatytos ir į planą įtrauktos įkeisto turto vertės. Kreditorius nurodė nesudaręs susitarimo su pareiškėjais dėl turto išsaugojimo bankroto proceso metu (3 t., b. l. 121–123). Be to, kaip matyti iš balsavimo biuletenių (3 t., b. l. 114) ir kreditorių susirinkimų protokolų (3 t., e. b. l. 115–117, 154–156) turinio, tiek ankstesniuose susirinkimuose balsuodamas „prieš“, tiek ir 2018 m. liepos 11 d. susirinkime balsuodamas „už“ plano patvirtinimą kreditorius nurodė nesutikimo su pareiškėjų iniciatyva išsaugoti turtą priežastis, t. y. kad bankas sutiks sudaryti susitarimą dėl turto išsaugojimo, jei tam pritars kiti kreditoriai ir teismas patvirtins planą su bankui priimtinomis sąlygomis, t. y. bus padengtos mokėtinos sumos, skaičiuotinos pagal grafiką nuo teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, viso bankroto proceso metu bus vykdomi mokėjimai bankui pagal grafiką (įmokos suma – 396 Eur/mėn.), mokėtina suma bus įtraukta į išlaidas būtinųjų poreikių tenkinimui mokumo atkūrimo plane, bus pateiktas galiojantis bankui įkeisto turto draudimo polisas ir draudimo įmokos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas.
4. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ atsiliepimo į prašymą nepateikė, tačiau, kaip matyti iš kreditorių susirinkimų protokolų (3 t., e. b. l. 115–117, 154–156) turinio, balsavo „prieš“ plano patvirtinimą pažymėdamas, kad pareiškėjai neįrodė, jog mokėjimams hipotekos kreditoriui skiriamos lėšos yra mažesnės už lėšas, kurios kiekvieną mėnesį fiziniams asmenims būtų reikalingos gyvenamojo būsto nuomai. 2018 m. liepos 3 d. mokumo atkūrimo planas su alternatyviais variantais nėra tinkamas, nes nėra aišku, kurio iš reikalavimų tenkinimo grafikų asmenys laikytųsi. Pareiškėjai prašo tvirtinti planą su galimybe sudaryti susitarimą su hipotekos kreditoriumi arba su galimybe parduoti įkeistą turtą. Plano parengimo metu pareiškėjai jau turėjo ir galėjo žinoti hipotekos kreditoriaus nuomonę dėl turto išsaugojimo sąlygų. 2018 m. birželio 19 d. mokumo atkūrimo plane pareiškėjai nurodė, kad hipotekos kreditoriaus finansinių reikalavimų tenkinimui būtų skiriama 250 Eur/mėn., o kitų kreditorių reikalavimams, kurių nepatenkinta dalis bankroto proceso pabaigoje bus nurašyta, – 234,50 Eur/mėn. Toks susitarimas nepagrįstai pablogina kitų kreditorių galimybės jiems bent iš dalies padengti savo reikalavimus, kurie bankroto procedūros pabaigoje bus nurašyti, lyginant su hipotekos kreditoriumi, kurio reikalavimas nebūtų nurašytas. Patikslintame 2018 m. liepos 3 d. plane pareiškėjai nurodo, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimui skirtų 396 Eur/mėn. Tokiu būdu dar labiau iškreipiamas kreditorių lygiateisiškumas bankroto procese. Teisinga būtų visą sumą, likusią po būtinųjų poreikių patenkinimo, išdalinti/išskirstyti proporcingai kreditorių turimai finansinių reikalavimų sumos procentinei išraiškai.
5. Trečiasis asmuo UAB „Gelvora“ atsiliepimo į prašymą nepateikė, tačiau, kaip matyti iš kreditorių susirinkimų protokolų (3 t., e. b. l. 115–117, 154–156) turinio, balsavo „prieš“ plano patvirtinimą pažymėdamas, kad mokėtiną sumą pagal paskolos sutarties grafiką įprastai sudaro ne tik grąžintina paskolos suma, bet ir mokėtinos palūkanos, todėl įtraukus į planą 396 Eur/mėn. įmoką kreditoriui Luminor Bank AB, mokėjimai pagal grafiką šiam kreditoriui būtų vykdomi visa apimtimi, kreditorius Luminor Bank AB gautų papildomų pajamų iš bankrutuojančių asmenų mokėtinų palūkanų, o pasibaigus bankroto procesui išsaugotų reikalavimo teisę į likusią skolos sumą. Visų kitų kreditorių reikalavimai būtų patenkinti tik nedidele apimtimi, o pasibaigus bankroto procesui likę nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai būtų nurašyti. Tenkinant kreditoriaus Luminor Bank AB sąlygą padengti mokėtinas sumas, skaičiuotinas pagal grafiką nuo teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, mokėtina kitiems kreditoriams suma būtų dar labiau mažinama didinant sumą, skiriamą kreditoriui Luminor Bank AB. Negali būti tvirtinamas planas, kai nėra pasiektas susitarimas su hipotekos kreditoriumi, o hipotekos kreditoriaus nurodytos sąlygos susitarimui sudaryti yra nepriimtinos kitiems kreditoriams, nes pažeidžia jų teisėtus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi (3 t., b. l. 164–172) atmetė pareiškėjų bankroto administratoriaus 2018 m. liepos 18 d. prašymą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo, netvirtino pareiškėjų 2018 m. liepos 3 d. patikslinto fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano ir bankroto bylą nutraukė.
7. Teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 11 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu kreditoriai UAB „Gelvora“ ir AB Šiaulių bankas, turintys 95,71 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, pareiškėjų 2018 m. liepos 3 d. mokumo atkūrimo plano projektui nepritarė, o kreditorius Luminor Bank AB, turintis 4,27 proc. visų kreditorių reikalavimų sumos, planui pritarė su tam tikromis sąlygomis.
8. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. liepos 19 d. gautas 2018 m. liepos 3 d. patikslintas planas yra jau ketvirtasis dokumentas, kuriam nepritarė kreditoriai (jų dauguma). Prieš tai buvo teikiami balsavimui 2018 m. gegužės 24 d., 2018 m. gegužės 30 d. ir 2018 m. birželio 19 d. mokumo atkūrimo planų projektai.
9. Teismas nurodė, kad kreditorius Luminor Bank AB sutinka su tokia bankroto proceso eiga, kuri visiškai nepaveiks jo interesų, reikalaudamas įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymo bankroto proceso metu. Išsaugojus įkeistą nekilnojamąjį turtą, hipotekos kreditoriaus reikalavimai būtų tenkinami ir pasibaigus bankroto procesui.
10. Teismas sprendė, kad kreditoriai UAB „Gelvora“ ir AB Šiaulių bankas plano projektui nepritarė pagrįstai. Teismas pagrįstais pripažino AB Šiaulių banko argumentus, kad (duomenys neskelbtini) mieste už mažesnę negu 396 Eur/mėn. kainą galima išsinuomoti gyvenamąjį plotą, jog hipotekos kreditoriui skiriant 396 Eur/mėn., iškreipiamas kreditorių lygiateisiškumas bankroto procese. Teismas nurodė, kad nesant susitarimo dėl įkeisto turto išsaugojimo, nėra realios galimybės įvertinti, ar šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų. Kreditoriai prieštarauja planui, nes planu nepagrįstai pabloginamos jų galimybės bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus. Teismas sprendė, kad interesų pusiausvyros principui prieštarauja tai, jog įkaito kreditoriui ketinama skirti 396 Eur/mėn., o kitiems kreditoriams, turintiems 95,71 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, ketinama skirti neproporcingai mažas sumas.
11. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjų sūnaus M. J. plano patvirtinimo ir vykdymo atveju nei pareiškėjai, nei kreditoriai neturėtų teisinio pagrindo reikalauti jokių piniginių sumų, nes jis neturi prievolės padėti tėvams finansiškai.
12. Teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 3 d. planas yra preliminarus, su alternatyviomis sąlygomis, koreguotinas atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes, nežinoma, ar bus realizuojamas įkeistas turtas, atitinkamo sprendimo (susitarimo su hipotekos kreditoriumi) priėmimas atidedamas ateičiai, vėliau numatoma atlikti turto vertinimą, nuo kurio priklausytų plano vykdymo eiga. Dėl to teismas sprendė, kad patvirtinus tokį planą kiltų neaiškumų jį vykdant.
13. Teismas pažymėjo, kad plane turi būti nurodyta numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o šiuo atveju konkrečios informacijos plane nėra.
14. Nusprendęs, kad planas negali būti tvirtinamas, teismas bankroto bylą nutraukė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
15. Atskiruoju skundu (4 t., b. l. 2–7) pareiškėjai (toliau – apeliantai) prašo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti pareiškėjų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nutraukus bankroto bylą apeliantų nemokumas neišnyksta, todėl jie bus priversti pakartotinai inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.
1.2. Kreditoriai nenurodė plano neatitikimų įstatyme įtvirtintiems reikalavimams. Planui buvo nepritarta tik todėl, kad jo esmė neatitiko daugumos kreditorių interesų.
1.3. Priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, plano projekte nurodomas apeliantų turto sąrašas, turto pardavimo eiliškumas ir terminai. Planas parengtas atsižvelgiant į tai, kad plano projekto pateikimo tvirtinti kreditoriams metu nėra aktualių duomenų dėl turto rinkos vertės, nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų priimtas sprendimas dėl apeliantų gyvenamojo būsto pardavimo tikslingumo arba išsaugojimo bankroto byloje.
1.4. Pagal turimus duomenis apie turto vertę, pardavus apeliantų vienintelį gyvenamąjį būstą, Luminor Bank AB kreditorinis reikalavimas nebūtų padengtas ir dėl to už lėšas, gautas pardavus turtą, nebūtų galima dengti kitų kreditorių reikalavimų. Apeliantams tektų ieškotis kito gyvenamojo būsto ir tokiam būstui įsigyti ar išsinuomoti skirtos lėšos privalėtų būti priskiriamos prie apeliantų būtinųjų poreikių išlaidų. Todėl apeliantų gyvenamojo būsto vertei esant mažesnei nei skola hipotekos kreditoriui, šį būstą parduodant nukentėtų visi bankroto proceso dalyviai.
1.5. Plano projekte du galimi kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikai pateikiami siekiant aiškumo, nes pirmasis kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas galiotų nuo plano patvirtinimo, o antrasis – tik nusprendus parduoti turtą.
1.6. Teismas kreditorių interesų pusiausvyros pažeidimą grindžia teiginiais, kad apeliantai siūlo mokėti kreditoriui Luminor Bank AB 396 Eur įmokas pagal kredito sutartį, tačiau 2018 m. liepos 3 d. patikslintame plane apeliantai nurodė, jog Luminor Bank AB ir kreditoriams neprieštaraujant, bankroto proceso metu 396 Eur įmokos pagal kreditavimo sutartį būtų mokamos tik sumažinus kitas būtinųjų poreikių lentelėje nurodytas išlaidas (apeliantus tokiu atveju išlaikytų jų sūnus).
1.7. Teismas akcentavo galimą disproporciją tarp kreditorių dėl jiems tenkančių įmokų dydžio, tačiau neįvertino, kad hipoteka užtikrintą reikalavimą turintis kreditorius ir likę kreditoriai, kurių reikalavimai nėra užtikrinti įkeitimu, turi skirtingus interesus bankroto byloje, o apeliantai negali jų visų suderinti.
Atsiliepimas
16. Bankroto administratorius atsiliepimu (4 t., b. l. 11–18) prašo pareiškėjų atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad patikslintas planas atitinka FABĮ įtvirtintus reikalavimus, užtikrina kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą. Plano tvirtinimo stadijoje nėra objektyvių duomenų, kokia yra tikroji gyvenamojo būsto rinkos vertė, todėl nėra galutinai aišku, ar hipoteka įkeisto turto išsaugojimas galėtų pažeisti likusių (ne hipotekos) kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. Pareiškėjai pateikė kreditoriams svarstyti kompromisinę turto pardavimo tvarką, kuria remiantis pareiškėjai kreditoriams pirmiausiai siūlo atlikti nekilnojamojo turto vertinimą, kurio išlaidos yra įtraukiamos į administravimo išlaidų sąmatą, o tik tada šaukti kreditorių susirinkimą dėl įkeisto turto išsaugojimo galimybės ir įkeisto turto išsaugojimo sąlygų. Pardavus turtą, nukentėtų visi bankroto proceso dalyviai, nes dabartinė įkeisto turto vertė yra mažesnė nei hipotekos kreditorinis reikalavimas. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjų plano projektas kreditorių susirinkimui buvo teikiamas tris kartus. Plano projektas, teiktas 1-ajam kreditorių susirinkimui, ir kiti du plano projektai, teikti vėlesniems kreditorių susirinkimams, iš esmės skyrėsi, kadangi 1-ajam kreditorių susirinkimui teiktame plano projekte buvo prašoma įkeisto turto nerealizuoti ir sutikti su jo išsaugojimu plane nurodytomis sąlygomis, o vėlesniuose susirinkimuose kreditoriams buvo pateikta kompromisinė turto pardavimo tvarka, pateikti 2 kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikai – prieš turto pardavimą ir po turto pardavimo. Pareiškėjai, teikdami kreditorių susirinkimui tvirtinti planą trečią kartą, atsižvelgė į kreditoriaus UAB „Gelvora“ išsakytas pastabas dėl patalpų nuomos individualiai veiklai vykdyti pagrįstumo, o taip pat papildomai pagrindė savo poziciją dėl turto pardavimo tvarkos ir terminų. Plane nurodyti 2 kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikai palikti iš esmės siekiant kreditoriams parodyti, kaip kistų jų reikalavimo patenkinimo apimtis po plano patvirtinimo, pardavus pareiškėjams priklausantį nekilnojamąjį turtą.
17. Trečiasis asmuo Luminor Bank AB atsiliepimu (4 t., b. l. 65–68) prašo netenkinti pareiškėjų atskirojo skundo. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad planas neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų mokumo atkūrimo plano reikalavimų. Kreditoriai (jų dauguma) pateiktiems mokumo atkūrimo plano projektams nepritarė iš esmės visuomet nurodydami tą pačią priežastį – prieštaravimus dėl bankui įkeisto turto išsaugojimo, nesant likusių kreditorių interesus atitinkančio susitarimo tarp pareiškėjų ir hipotekos kreditoriaus (banko), o taip pat nenustačius konkrečios bankui įkeisto turto vertės, kuri galimai viršija hipotekos kreditoriaus reikalavimą, todėl realizavus hipoteka įkeistą turtą gautų lėšų galimai pakaktų dengti ne tik hipotekos kreditoriaus, tačiau ir likusių kreditorių finansiniams reikalavimams (ar jų daliai). Visų šalių interesus atitinkantis susitarimas tarp banko ir pareiškėjų dėl bankui įkeisto turto išsaugojimo nėra pasiektas. Planas yra preliminarus, su alternatyviomis sąlygomis. Bankui įkeisto turto vertė galimai yra ženkliai didesnė nei pareiškėjų atskirajame skunde nurodytos turto vertės, todėl 2018 m. liepos 3 d. mokumo atkūrimo plane nesant numatyta priemonių, kaip yra planuojama gauti šį lėšų skirtumą ir dengti kreditorių finansinius reikalavimus, fizinis asmuo bankroto procese negali pretenduoti į turto išsaugojimą, o mokumo atkūrimo planas, kuriame yra numatyta turtą išsaugoti, bet nenumatyta, kaip bus atsiskaitoma su kreditoriais, akivaizdžiai pažeidžia kreditorių interesus. Pareiškėjų nurodoma aplinkybė dėl galimos pareiškėjų sūnaus M. J. finansinės pagalbos bankrutuojantiems asmenims po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, negali būti vertinama kaip pakankama priemonė kreditoriams užtikrinti lėšų, skirtų dengti pajamų sumą, atitinkančią skirtumą tarp įkeisto nenumatomo parduoti turto rinkos vertės ir esamo hipotekos kreditoriaus (banko) reikalavimo, nes nei pareiškėjai, nei kreditoriai neturėtų teisinio pagrindo iš pareiškėjų sūnaus reikalauti jokių piniginių sumų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
19. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nepatvirtintas patikslintas fizinių asmenų mokumo atkūrimo planas ir nutraukta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui. Tuo atveju, jei kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad plano tvirtinimo procedūros buvo laikomasi, planas kreditoriams tvirtinti buvo teikiamas pakartotinai, todėl, kreditoriams patikslinto plano nepatvirtinus, plano atitikimą teisės aktų reikalavimams administratoriaus prašymu turėjo įvertinti teismas.
21. Byloje nustatyta, kad teismui tvirtinti pateiktam 2018 m. liepos 3 d. patikslintam planui (3 t., b. l. 138–152) buvo nepritarta 2018 m. liepos 11 d. įvykusiame kreditorių susirinkime (3 t., b. l. 153–156). Kreditoriai AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „Gelvora“ planui nepritarė, o kreditorius Luminor bank AB nurodė pritarsiantis tik su tam tikromis sąlygomis. Apeliantai teigia, kad kreditoriai susirinkimo metu nenurodė plano neatitikimų įstatyme įtvirtintiems reikalavimams, todėl planui buvo nepritarta tik todėl, kad jo esmė neatitiko daugumos kreditorių interesų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teiginiu nesutinka.
22. Įvertinęs pareiškėjų kreditorių nepritarimo planui priežastis, apeliacinės instancijos sprendžia, kad jos, priešingai nei nurodė pareiškėjai ir bankroto administratorius, yra tiesiogiai susijusios su planui keliamais reikalavimais, nustatytais FABĮ 7 straipsnyje. Iš kreditorių nepritarimo argumentų matyti, kad kreditoriai iš esmės nesutiko su patikslintu planu dėl to, kad patikslintas planas yra preliminarus, sąlyginis, turi alternatyvias sąlygas, nesusitarta su hipotekos kreditoriumi, neaišku, ar turtas bus išsaugotas, ar parduotas, ir dėl planuojamos dengti išlaidų sumos. Nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3, 6, 12 ir 13 punktuose nustatytus mokumo atkūrimo planui keliamus reikalavimus.
23. Vadovaujantis FABĮ 17 straipsnio 11 punktu, asmenys, kuriems iškelta bankroto byla, turi teisę sudaryti susitarimą su hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto gyvenamojo būsto, būtino asmenų poreikiams tenkinti, išsaugojimo bankroto proceso metu, jeigu tai nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų. Pasiekus tokį susitarimą skolų, dėl kurių atsirado įkaito turėtojų ir (ar) hipotekos kreditorių reikalavimai, mokėjimo terminai nėra laikomi pasibaigusiais (FABĮ 19 straipsnis), mokumo atkūrimo plane išmokos hipotekos kreditoriui nurodomos ne kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punktas), bet nurodant kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomas reikalingas lėšas (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas). FABĮ 8 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad pasiekus susitarimą dėl įkeisto turto išsaugojimo teismas, tvirtindamas planą, įvertina, ar šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų. Kreditorių interesų pažeidimo konstatavimas yra pagrindas plano netvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis). Gali būti laikoma, kad šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų, jeigu kiekvieną mėnesį mokėjimams hipotekos kreditoriui skiriamos lėšos yra mažesnės už kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui gyvenamojo būsto nuomai skirtinas reikalingas lėšas.
24. Nagrinėjamu atveju susitarimas su hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo nebuvo pateiktas nei inicijuojant bankroto bylos iškėlimą, kaip tai numatyta FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte, nei teikiant teismui tvirtinti mokumo atkūrimo planą. Kaip matyti iš hipotekos kreditoriaus tiek kreditorių susirinkimuose, kuriuose buvo sprendžiamas klausimas dėl plano tvirtinimo, tiek ir klausimo dėl plano patvirtinimo nagrinėjimo teisme metu išdėstytos pozicijos, hipotekos kreditorius aiškiai nurodo jokio susitarimo su pareiškėjais nepasiekęs, akcentuoja, kad jo netenkina pareiškėjų siūloma atsiskaitymo su hipotekos kreditoriumi tvarka. Kadangi įkeisto turto išsaugojimo galimybė yra imperatyviai siejama su tokio susitarimo buvimu, nesant susitarimo negali būti vertinama kaip pagrįsta, teisės aktų reikalavimus atitinkanti pareiškėjų iniciatyva į planą įtraukti nuostatas dėl turto išsaugojimo.
25. Kartu apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčijamos nutarties motyvais, kad iš pateikto plano nėra galimybės įvertinti, ar nurodyta pareiškėjų iniciatyva nėra pažeidžiami kitų kreditorių interesai. Kaip nurodo patys pareiškėjai, nėra nustatyta tiksli įkeisto turto vertė. Jeigu paaiškėtų, kad ši vertė viršija hipotekos kreditoriaus reikalavimo sumą, turto išsaugojimas lemtų kitų kreditorių interesų pažeidimą, kadangi pardavus turtą gautomis lėšomis atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi liktų lėšų ir kitų kreditorių reikalavimams iš dalies patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad mokumo atkūrimo planas turėtų būti pateiktas tvirtinti kreditorių susirinkimui ne tik esant pasiektam konkrečiam susitarimui su hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo, bet ir turint duomenis apie įkeisto turto vertę.
26. Be to, kaip minėta, kreditorių interesai yra pažeidžiami, jeigu kiekvieną mėnesį mokėjimams hipotekos kreditoriui skiriamos lėšos yra didesnės už kiekvieną mėnesį fiziniams asmenims gyvenamojo būsto nuomai skirtinas reikalingas lėšas. Pareiga paneigti šią aplinkybę tenka apeliantams, kurie nepateikė jokių duomenų apie nuomos kainas. Vien aplinkybė, kad apeliantai internete nerado skelbimų dėl nuomojo būsto (duomenys neskelbtini) rajone, nereiškia, jog tokio būsto nėra. Be to, priėmus sprendimą parduoti turtą, pareiškėjai galėtų nuomojamo būsto ieškoti ir aplinkiniuose rajonuose. Dėl nurodytų priežasčių kaip nepagrįstas atmetamas skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aptariamos aplinkybės.
27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su ginčijamos nutarties argumentu, kad pateiktas tvirtinti planas yra sąlyginis, nepakankamai apibrėžtas. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad plane privalu nurodyti numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašą, turto pardavimo eiliškumą, terminus ir numatomą turto pardavimo kainą plano sudarymo metu. Be to, FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodyta, kad plane turi būti nenumatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), būtino fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, sąrašas. Šių reikalavimų planas su alternatyviomis nuostatomis neatitinka. Sąlyginį plano pobūdį patvirtina ir faktas, kad prievolių hipotekos kreditoriui vykdymą apeliantai sieja su jų sūnaus, kuris nėra dalyvaujantis byloje asmuo ir kuriam teismo priimti procesiniai sprendimai nėra privalomi, veiksmais.
28. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nepatvirtino 2018 m. liepos 3 d. mokumo atkūrimo plano projekto, todėl ši skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Kartu teismas pažymi, kad patikslintame plane nustatyti trūkumai negali būti vertinami kaip sąlygoti pareiškėjų nesąžiningumo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai ėmėsi aktyvių veiksmų, koregavo planą, siekdami tiek hipotekos kreditoriaus pritarimo, tiek ir kitų kreditorių interesų užtikrinimo. Teisės aktų reikalavimų neatitinkančio plano pateikimą galėjo sąlygoti neteisingas pareigos gauti hipotekos kreditoriaus sutikimą, taip pat įrodyti, jog planu nėra pažeidžiami kitų kreditorių interesai, vertinimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad bylos nutraukimas šiuo atveju, nesant abejonių dėl pareiškėjų nemokumo, dėl jų sąžiningumo ir aktyvumo bankroto procese, neatitiktų proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Įsiteisėjusia 2018 m. vasario 5 d. teismo nutartimi buvo nustatyta, kad pareiškėjai yra nemokūs, situacija yra nepasikeitusi, todėl yra tikslinga šioje proceso stadijoje netaikyti FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų plano nepatvirtinimo pasekmių, suteikiant galimybę apeliantams, įvertinus šioje nutartyje nurodytas jų pareigas, pateikti kreditoriams tvirtinti teisės aktų reikalavimus atitinkantį mokumo atkūrimo planą.
30. Dėl nurodytų priežasčių atskirasis skundas tenkinamas iš dalies – Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalis dėl fizinių asmenų bankroto bylos nutraukimo panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjų atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalį dėl fizinių asmenų bankroto bylos nutraukimo.
Nutarties dalį, kuria atsisakyta tvirtinti pareiškėjų mokumo atkūrimo planą, palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.