Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šalčininkuose, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nevedęs, nedirbantis, mokosi, teistas:

1. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 11 mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi bausmės, paskirtos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nuosprendžius, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

5. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 metams;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams 24 dienoms;

7. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi bausmės, paskirtos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendį ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamąjį įsakymą, subendrintos vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams 5 dienoms;

8. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį areštu 20 parų;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros;

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį areštu 26 paroms;

11. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį areštu 30 parų;

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, iš dalies bausmes sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir skirta laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta bausmių apėmimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su bausme, paskirta Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, iš dalies bausmes sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. B. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ame kalėjime, esančiame Pravieniškių g. 10, Pravieniškių k., Kaišiadorių rajone, 2024 m. spalio 22 d. apie 11.45 val., 15-o būrio 11-oje gyvenamojoje patalpoje, konflikto metu tyčia metaline taburete vieną kartą sudavė į dešinį petį nukentėjusiam V. S., pastarajam ginantis nuo suduodamų smūgių, Ž. B. tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, metaline taburete sudavė vieną smūgį į dešinės rankos dilbį ir dešinįjį delną taip prakirsdamas delną, pastarajam ginantis nuo suduodamų smūgių, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, taburete sudavė ne mažiau tris kartus nukentėjusiajam į dešinės kojos šlaunį ir blauzdą bei vieną kartą sudavė kumščiu į kaktą – tokiu būdu savo veiksmais nukentėjusiajam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimais kaktoje, dešinėje kojoje, dešinės blauzdos sumušimu.

Šiais savo veiksmais Ž. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi kaltinamasis Ž. B. teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2024 m. lapkričio 14 d. Kitų objektų apžiūros protokolo, nustatyta, kad buvo peržiūrėta pateikta vaizdo įrašų medžiaga, kurioje užfiksuotas 2024 m. spalio 24 d. 11.37 val. vykęs konfliktas tarp nuteistųjų V. S. ir Ž. B. bei matyti kaip V. S. laiko rankose taburetę, o ją bando atimti Ž. B.. Taip pat įraše matyti sužaloti nuteistųjų delnai (t. 1, b. l. 65-71).

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Šių duomenų visuma teismui leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad kaltinamasis Ž. B. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ame kalėjime, esančiame Pravieniškių g. 10, Pravieniškių k., Kaišiadorių rajone, 2024 m. spalio 22 d. apie 11.45 val., 15-o būrio 11-oje gyvenamojoje patalpoje, konflikto metu tyčia metaline taburete vieną kartą sudavė į dešinį petį nukentėjusiam V. S., pastarajam ginantis nuo suduodamų smūgių, Ž. B. tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, metaline taburete sudavė vieną smūgį į dešinės rankos dilbį ir dešinįjį delną taip prakirsdamas delną, pastarajam ginantis nuo suduodamų smūgių, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, taburete sudavė ne mažiau tris kartus nukentėjusiajam į dešinės kojos šlaunį ir blauzdą bei vieną kartą sudavė kumščiu į kaktą – tokiu būdu savo veiksmais nukentėjusiajam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimais kaktoje, dešinėje kojoje, dešinės blauzdos sumušimu. Tokiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog BK 140 straipsnyje numatyta veika – nežymus sveikatos sutrikdymas – gali būti padaroma tiek asmeniui veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmens kaltė gali pasireikšti ir sąmoningu leidimu padariniams – nežymiam nukentėjusio asmens sveikatos sutrikdymui – kilti. Šiuo atveju, teismas vertina, kad kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu suvokė, jog jo veiksmai gali sukelti tiek fizinį skausmą, tiek ir sveikatos sutrikdymą ir savo aktyviais veiksmais vieno iš padarinių siekė. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, veikė tiesiogine tyčia, juo labiau, kad kaltinamasis suvokė, jog smurtauja prieš kaltinamąjį norėdamas jam sukelti sužalojimus, tačiau siekdamas, kad sužalojimų mastas, jo suvokimu nebūtų per didelis, dėl ko jo fiziniai veiksmai buvo nukreipti tik į tam tikras nukentėjusiojo kūno vietas.

Skiriant bausmę kaltinamajam Ž. B. teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Analizuojamu atveju teismas įvertina, kad kaltinamasis viso teistas keturiolika kartu, dalis veikų pagal kurias kaltinamasis, ankstesniais teismų sprendimais buvo pripažintas kaltu taip pat buvo ir smurtinio pobūdžio, o nagrinėjamu atveju, šiuo nuosprendžiu pripažintą veiką, kaltinamasis įvykdė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, už kitų tyčinių nusikaltimų įvykdymą, kuriuos įvykdė būdamas pilnametis, taigi akivaizdu, jog kaltinamojo nusikalstamas elgesys pasižymi neabejotinu pakartotinumu. Visų šių duomenų rezultate, teismas kaltinamąjį Ž. B. pripažįsta recidyvistu.

Nors kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė pripažinti kaltinamojo Ž. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), vis tik teismas šios aplinkybės lengvinančia nepripažįsta. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir kartu nustatoma bent dar viena iš tokių sąlygų: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu asmuo savanoriškai, ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017) Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-211-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020). Teismų praktikoje nurodoma, kad deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015). Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, norint konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę turi būti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kai kaltininkas neigiamai (kritiškai) vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atsiprašo nukentėjusiųjų, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189/2013, Nr. 2K-212/2013, Nr. 2K-352-511/2015). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu apskritai nedavė parodymų, todėl jo pozicija nebuvo aiški, tuo tarpu nors parodymus apie padarytą veiką davė teisminio bylos nagrinėjimo metu, vis tik tai yra tik vienas iš pagrindų lengvinančiai aplinkybei pripažinti, tačiau šiuo atveju teismas nenustatė jokio nuoširdaus kaltinamojo gailėjimosi, jo neigiamas veikos vertinimas yra labiau nukreiptas savigailos link, tačiau ne nukentėjusiojo atžvilgiu, vien tai, kad teismui paskatinus kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, neatspindi jo nuoširdaus gailėjimosi. Kaip jau minėta kaltinamojo veikos vertinime teismas įžvelgia savigaila, ta prasme, kad kaltinamasis padarytos veikos neigiamus padarinius vertina tik per asmeninę prizmę, nurodydamas, tai, kad ši veika tik padidins atliktinos bausmės dydį ir tokie jo veiksmai nuvylė būtent jo šeimą, tačiau tai jokia prasme neatspindi gailesčio nukentėjusiajam ar pan. Tokiu būdu kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. B. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) asmeniui veikiant tiesiogine tyčia, o kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti tiesiogiai į kito asmens sveikatą, kas valstybės yra itin saugoma vertybė. Teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę taip pat ir už smurtinio nusikaltimo įvykdymą, o šiuo nuosprendžiu pripažintą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė įkalinimo įstaigoje, tai yra vietoje kur savo elgesį turėtų kreipti išimtinai teigiamos dinamikos link, darant išvadas dėl savo ankstesnio neteisėto, be kita ko smurtinio, veikimo, tačiau akivaizdu, jog kaltinamasis nėra linkęs mokytis iš savo ankstesnio patyrimo. Ž. B. ne kartą teistas, jo nusikaltimai pasižymi skirtingu pavojingumo laipsniu, metų laikotarpyje administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 135-155). Nors yra įrašytas tiek psichiatro, tiek psichologo įskaitoje, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad psichiatrinės ekspertizės skyrimas nebūtų tikslingas (t. 1, b. l. 133-134). Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija nuteistąjį Ž. B. charakterizuoja neigiamai, kaip nuteistąjį negebantį laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, bausmę atliekantį drausmės grupės sąlygomis, Ž. B. linkęs pažeidinėti vidaus tvarkos taisykles, baustas drausmine tvarka, nedalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse (t. 1, b. l. 105-106). Pateikta kaltinamojo charakteristika atskleidžia vien neigiamas kaltinamojo savybes, o būtent tai, kad jis nelinkęs mokytis iš ankstesnio patyrimo, nesuinteresuotas keisti savo kriminalinių nuostatų, yra priešiškas taikomų ribojimų atžvilgiu, o tai leidžia spręsti, kad kaltinamasis negeba priimti neigiamų savo nusikalstamo elgesio pasekmių. Šiuo metu kaltinamasis nedirba, į įkalinimo įstaigos administraciją dėl darbo nėra kreipęsis. Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju kita nei BK 140 straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, nepasiektų bausmės tikslų, todėl šiuo atveju kaltinamajam skirtina šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam skirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis naują nusikalstamą veiką įvykdė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, skirtą už kitą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, visiškai sudedant, subendrinama su 2024 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta visa neatliktos bausmės dalimi, ją pridedant prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės. Nuosprendžio priėmimo dieną 2024 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalis yra – 3 metai 3 mėnesiai ir 19 dienų.

Kardomoji priemonė byloje neskirta.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme. Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam Ž. B. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas. Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, objektyvių duomenų apie kaltinamojo turtą byloje nėra, valstybės garantuojama teisinė pagalba, šiuo atveju, kaltinamajam buvo suteikta imperatyviai laikantis BPK nuostatų, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo Ž. B. nepriteistinos.

- metalinė kėdė saugoma Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciniame pastate esančiose Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus patalpose (t. 1, b. l. 84-85), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajam kalėjimui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

- laikmena su vaizdo įrašu, esanti voke byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ž. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą neatliktos bausmės dalį pagal 2024 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (trijų) metų 7 (septynių) mėnesių ir 19 (devyniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti Ž. B. recidyvistu.

– metalinę kėdę saugomą Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciniame pastate esančiose Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus patalpose, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajam kalėjimui;

– laikmeną su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).