Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas A. Valantinas Teisminio proceso Nr. 1-57-2-00044-2009-4

2012 m. vasario 27 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Viliaus Paulausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo I. T. ir V. K. išteisinti iš kaltinimo pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. bei 300 str. 1 d., neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

UADB „Ergo Lietuva“ civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. T. ir V. K. buvo kaltinami dėl dokumentų klastojimo bei pasikėsinimo įvykdyti sukčiavimą apgaule užvaldant svetimą turtą.

I. T. buvo kaltinamas tuo, jog pasikėsino savo naudai įgyti svetimą turtą ir suklastojo bei panaudojo tikrą dokumentą, t. y. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, veikdamas kartu su V. K., tyčia pasirašė 2009-01-31 eismo įvykio deklaraciją (eilutėje „vairuotojų parašai"), žinodamas, kad joje tyčia melagingai įrašytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės (pranešimas apie tariamą eismo įvykį), o būtent tai, jog 2009-01-31 9.00 val., Vilniaus r., Lavoriškių k., kelyje Vilnius - Polock, įvyko eismo įvykis, kurio metu V. K. vairuodamas automobilį AUDI 80 v/n (duomenys neskelbtini), lenkė automobilį (eismo įvykio deklaracijoje pažymėtas raide „C") ir išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą kontaktavo su priešais važiavusiu automobiliu Honda Civic v/n (duomenys neskelbtini), kurį vairavo pats I. T. ir kurią 2009-02-02 tyčia pateikė UADB „Ergo Lietuva" draudimo įvykių administravimo skyriaus, esančio Geležinio Vilko g. 6A, Vilnius, darbuotojams.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, būdamas UADB „Ergo Lietuva" draudimo įvykių administravimo skyriuje, esančiame Geležinio Vilko g. 6A, Vilnius, 2009-02-02, I. T. papildė tariamo eismo įvykio aplinkybes ir surašė pretenziją, kurioje taip pat tyčia melagingai įrašė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, o būtent tai, jog 2009-01-31 9.00 val. važiavo keliu Vilnius - Polock savo eismo juosta ir pastebėjo, kad į jo pusę važiuoja autobusiukas, VW markės automobilis, kurį lenkia, pastarasis pristabdė, kad neįvyktų susidūrimas. Paskui VW važiavo AUDI 80, v/n (duomenys neskelbtini), kuri nespėjusi atlikti lenkimo, kliudė jo transporto priemonę Honda Civic, v/n (duomenys neskelbtini), ir žinodamas, kad pretenzijoje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės 2009-02-02 ją tyčia pateikė UADB „Ergo Lietuva" draudimo įvykių administravimo skyriaus darbuotojams. Pretenzijoje nurodė, jog draudimo išmoką prašo pervesti į jam priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Svedbank, tokiu būdu tyčia pasikėsino savo naudai įgyti svetimą turtą - UADB „Ergo Lietuva" mokamą draudimo išmoką 2618 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi UADB „Ergo Lietuva" darbuotojai, gavę 2009-03-05 specialisto išvadą Nr. TS 2009-08, kurioje buvo nurodyta, jog automobilio Honda Civic, v/n (duomenys neskelbtini), kairiojo šono detalių sugadinimai tokioje apimtyje, kaip tai užfiksuota tyrimui pateiktuose nuotraukose, negalėjo susidaryti dėl susidūrimo su automobiliu AUDI 80, v/n (duomenys neskelbtini), eismo įvykio dalyvių nurodytomis sąlygomis, 2009-03-12 raštu, pastarąjį informavo, kad draudimo išmoka už Honda Civic v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimus mokama nebus.

Analogiškas kaltinimas šioje byloje buvo pateiktas ir V. K.. V. K. šioje byloje buvo kaltinamas tuo, kad pasikėsino savo naudai įgyti svetimą turtą ir suklastojo bei panaudojo tikrą dokumentą, t. y. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, veikdamas kartu su I. T., tyčia pasirašė 2009-01-31 eismo įvykio deklaraciją (eilutėse „Patvirtinu, jog esu atsakingas už padarytą žalą" ir „vairuotojų parašai"), žinodamas, kad joje tyčia melagingai įrašytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės (pranešimas apie tariamą eismo įvykį), o būtent tai, jog 2009-01-31 9.00 val., Vilniaus r., Lavoriškių k., kelyje Vilnius - Polock, įvyko eismo įvykis, kurio metu V. K. vairuodamas automobilį AUDI 80, v/n (duomenys neskelbtini), lenkė automobilį (eismo įvykio deklaracijoje pažymėtas raide „C") ir išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą kontaktavo su priešais važiavusiu automobiliu Honda Civic, v/n (duomenys neskelbtini), kurį vairavo I. T. ir kurią 2009-02-02 I. T. tyčia pateikė UADB „Ergo Lietuva" draudimo įvykių administravimo skyriaus, esančio Geležinio Vilko g. 6A, Vilnius, darbuotojams,

Tęsdamas savo nusikalstą veiką, būdamas UADB „Ergo Lietuva" draudimo įvykių administravimo skyriuje, esančiame Geležinio Vilko g. 6A, Vilnius, 2009-02-06 V. K. papildė tariamo eismo įvykio aplinkybes ir surašė pretenziją, kurioje taip pat tyčia melagingai įrašė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, o būtent tai, jog važiuodamas keliu Lavoriškės - Mickūnai, lenkė mažą autobusiuką VW Transporter važiavusį šalikelių ir kliudė kita eismo puse važiavusį automobilį Honda Civic, kuriam apgadino visą kairės pusės šoną, t.y. veidrodį, priekinį ir galinį sparnus, priekines ir galines dureles bei galinį bamperį ir žinodamas, kad pretenzijoje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, 2009-02-06 tyčia pateikė UADB „Ergo Lietuva" draudimo įvykių administravimo skyriaus darbuotojams,

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, būdamas UADB „Ergo Lietuva" draudimo įvykių administravimo skyriuje, esančiame Geležinio Vilko g. 6A, Vilnius, 2009-02-12 V. K. papildė tariamo eismo įvykio aplinkybes ir surašė paaiškinimą kuriame taip pat tyčia melagingai įrašė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, o būtent tai, jog sausio mėnesį 31 dieną važiuodamas keliu Lavoriškės - Mickūnai susidūrė su automobiliu Honda Civic, vairuodamas savo automobilį AUDI 80 ir lenkdamas kitą transporto priemonę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kurioje susidūrė veidrodžiais su automobiliu Honda Civic, siekdamas patvirtinti tikrovės neatitinkančias aplinkybes, savo paaiškinimo patvirtinimui nubraižė schemą kurioje melagingai atvaizdavo tariamo eismo įvykio mechanizmą, t.y. automobilių Honda Civic, AUDI 80 ir VW Transporter išdėstymą kelyje Mickūnai - Lavoriškės (eismo įvykio metu ir po eismo įvykio) bei tyčia minėtus dokumentus pateikė UADB „Ergo Lietuva" draudimo įvykių administravimo skyriaus darbuotojams, tokiu būdu tyčia pasikėsino I. T. naudai įgyti svetimą turtą - UADB „Ergo Lietuva" mokamą draudimo išmoką 2618 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi UADB „Ergo Lietuva" darbuotojai, gavę 2009-03-05 specialisto išvadą Nr. TS 2009-08, kurioje buvo nurodyta, jog automobilio Honda Civic, v/n (duomenys neskelbtini), kairiojo šono detalių sugadinimai tokioje apimtyje, kaip tai užfiksuota tyrimui pateiktuose nuotraukose, negalėjo susidaryti dėl susidūrimo su automobiliu AUDI 80, v/n (duomenys neskelbtini), eismo įvykio dalyvių nurodytomis sąlygomis, 2009-03-12 raštu informavo I. T., kad draudimo išmoka už Honda Civic, v/n (duomenys neskelbtini), apgadinimus mokama nebus.

Teismo išvada, kad tinkamai neapžiūrėjus automobilio Audi 80 iš karto po įvykio arba bent iki jo suremontavimo, visi vertinimai dėl šio automobilio sužalojimo bei galimybės padaryti sužalojimus kitam automobiliui bus tik tikėtinos prielaidos, paneigtina. Visos specialistų išvados, tiek ekspertizės akto išvados yra kategoriškos. Kaltinamasis V. K. taip pat negalėjo apibūdinti skardos, kuri galėjo padaryti įbrėžimus automobilyje Honda Civic, tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad tokia išrauta skarda galėjo būti. Prokuratūros skunde pažymima, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatinėjama, koks buvo konkretus minėtų automobilių sugadinimo ir jų padarymo mastas.

Skunde nurodoma, kad teisiamajame posėdyje nebuvo apklaustas liudytojas R. Z., kuris ikiteisminio tyrimo metu davė prieštaringus parodymus dėl asmenų, buvusių tariamo eismo įvykio vietoje, skaičiaus, dėl automobilio Honda Civic sugadinimų prieš ir po įvykio bei kitų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nepripažino, kad minėto liudytojo parodymai yra svarbūs ir gali turėti esminės reikšmės bylai teisingai išspręsti, nutarė nekviesti pastarojo į teismo posėdį ir tokiu būdu, prokuroro teigimu, užkirto kelią išsamiam bylos išnagrinėjimui. Be to, teismas atmetė prokuroro prašymą kviesti į teisiamąjį posėdį ekspertus L. L. ir H. V., kurie surašė ekspertizės aktą Nr. 11-395 (11) ir tokiu būdu pažeidė rungimosi principą. Be nurodyto liudytojo ir ekspertų apklausos negalima pašalinti visų prieštaravimų ir priimti teisingo sprendimo.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, gynėjai ir išteisintieji prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai I. T. ir V. K. iš kaltinimo pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. bei 300 str. 1 d. išteisino, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek I. T., tiek V. K. dėl jiems pareikštų kaltinimų kaltais neprisipažino. I. T. parodė, kad 2009-01-31 važiavo iš savo namų į Nevėriškių kaimą. Ties ženklu „Slabada“, besileidžiant nuo kalno, pamatė, kad į jo pusę važiuoja oranžinės spalvos autobusiukas, kurį lenkia tamsios spalvos VW „Golf“. I. T. supratus, kad minėtas VW „Golf“ automobilis prie jo artėja labai greitai, ėmė stabdyti, pasuko šiek tiek į dešinę, bandydamas išvengti susidūrimo, tačiau spėjus pravažiuoti VW „Golf“, susidūrė su iš paskos važiavusia mašina. Po susidūrimo, jo automobilį pradėjo nešioti, mašina tapo nestabili. Išlipęs iš mašinos pamatė, kad apgadintas visas jo automobilio šonas, nulaužtas veidrodėlis. Šalia, jo teigimu, sustojo automobilis Audi. I. T. apie autoįvykį pranešė policijai, tačiau iš operatorės gavo atsakymą, kad į tokius iškvietimus jie nevažinėja ir nurodė pildyti eismo įvykio deklaraciją. Tuomet jis paskambino savo pažįstamam R. Z., kuris atvažiavo į įvykio vietą ir padėjo užpildyti deklaraciją. R. Z. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Baltarusijos Respublikos teritorijoje. Kaltu dėl minėto autoįvykio prisipažino automobilio Audi vairuotojas V. K.. Į draudimo bendrovę kreipėsi pirmadienį, jam žadėjo padaryti kalkuliaciją, apskaičiuoti nuostolius ir informuoti, tačiau žadėtos pinigų sumos taip ir negavo. Praėjus kažkuriam laikui gavo laišką, kuriame buvo nurodyta, jog draudimo išmoka jam nebus išmokėta. I. T. teigimu, jis abejoja ekspertų išvada, nes automobilio Audi apžiūros metu beveik visi šio automobilio apgadinimai jau buvo pašalinti.

Savo kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu nepripažino ir V. K.. Jis parodė, kad iki autoįvykio I. T. nepažinojo, pirmą kartą jie susitiko įvykio metu. 2009-01-31 jis važiavo į dabą keliu Vilnius – Polockas, matė, kad priekyje važiuoja geltonas mikroautobusiukas, o už jo tamsios spalvos VW Golf automobilis. Pastarajam pradėjus lenkimo manevrą, jis manė, kad irgi spės aplenkti, tačiau to padaryti nespėjo ir susidūrė su priešpriešine eismo juosta važiavusiu Honda Civic automobiliu. Pamatęs, kad nuvažiavo pakankami toli nuo įvykio vietos, jis apsisuko ir grįžo arčiau prie Honda Civic automobilio, kuriuo vairuotojas I. T. skambino policijai, tačiau jiems buvo liepta pildyti eismo įvykio deklaraciją. Minėtą deklaraciją jiems padėjo užpildyti I. T. draugas, nes jie bijojo įrašyti neteisingus duomenis. Jo teigimu, po avarijos buvo iššokęs priekinis I. T. automobilio posūkio žibintas, įlenktas sparnas bei durelės, skilęs galinis bamperis. V. K. savo automobilį pradėjo remontuoti tą pačią dieną po eismo įvykio, nes paskambinęs į draudimo bendrovę ir pranešus apie eismo įvyk, gavo teigiama atsakymą į klausimą, ar gali tvarkyti savo automobilį. Norėjo kuo greičiau sutvarkyti savo automobilį, nes mašina jam yra būtina, be to, negalvojo, kad jo automobilis bus dar vėliau apžiūrimas ir fotografuojamas.

Tiek I. T., tiek V. K. parodymus patvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytoju apklaustas N. A. paaiškino, kad I. T. ir V. K. iki įvykio nepažinojo, įvyko dieną jis vairavo automobilį VW Transporter. Važiavo link Vilniaus, vėliau pasuko link pagrindinio kelio, kai iš priekio pasirodė raudonos spalvos automobilis Honda Civic, kuriai priartėjus jo vairuojamą automobilį staiga pradėjo lenkti juoda Audi 80. Visi trys minėti automobiliai buvo arti viena skito, kai įvyko susidūrimas. Visiems sustojus, jis taip pat sustojo, nes galvojo, kad galimai buvo apgadintas ir jo automobilis, tačiau to nebuvo. Liudytojo teigimu, buvo nulaužtas automobilio Audi 80 veidrodėlis ir sudraskytas galinis sparnas. Tai, kad minėtas autoįvykis tikras buvo, nurodė ir liudytoja A. K., kuri parodė, kad įvyko dieną važiavo kartu su sutuoktiniu, nes jai reikėjo į egzaminą. Įvykus autoįvykiui, reikėjo pildyti dokumentus, todėl į egzaminą ji pavėlavo. Liudytoja taip pat parodė, kad įvykio metu buvo apgadintos abu automobiliai. Minėtus parodymus iš dalies patvirtino ir liudytojas M. S., kuris nurodė, kad 2009-01-31 sankryžoje matė savo pažįstamą I. T., kuris važiavo link Lavoriškių, jo automobilis Honda Civic buvo tvarkingas. Tos pačios dienos vakare jis sužinojo, kad I. T. pateko į autoįvykį ir jo automobilis buvo apgadintas.

Prokuroras skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo specialisto išvadoje Nr. 11-1299/09 nurodytų aplinkybių, taip pat nenurodė priežasčių, kodėl yra pagrindo netikėti pateikta išvada, be to, netyrė ir nepasisakė dėl fotonuotraukų, kuriose aiškiai užfiksuoti automobilių sugadinimai ir išmatavimai. Kolegija pažymi, kad toks skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas analizavo byloje pateiktas specialistų išvadas ir jų duotus parodymus. Apylinkės teismas nurodė, jog UAB „Transporto studija“ specialistas V. Mitunevičius 2009-03-05 išvadoje nurodė, kad neturint automobilio Audi 80 sugadinimų nuotraukų, negalima spręsti, kokie sugadinimai galėtų susidaryti ant kairiojo automobilio Honda Civic šono detalių dėl betarpiško šių automobilių kontakto. Be to, galutinėje išvadoje specialistas nurodė, kad tokioje apimtyje, kaip tai užfiksuota tyrimui pateiktose nuotraukose, automobilis Honda Civic negalėjo būti sugadintas dėl kontakto su automobiliu Audi 80 eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Kaip matyti, Lietuvos teismo ekspertizių centro specialistai savo 2009-09-09 išvadoje nurodė, kad automobilių Honda Civic, v/n (duomenys neskelbtini) ir Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimai buvo padaryti ne tarpusavio kontakto metu per 2009-01-31 registruotą eismo įvykį. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje taip pat buvo pateikta specialistės O. L. išvada, kurioje nurodoma, kad atliktas tyrimas leidžia teigti, jog sugadinimai padaryti automobilio Honda Civic, v/n (duomenys neskelbtini) kairiajame šone galėjo susidaryti susidūrus šiam automobiliui su automobiliu Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Be to, šios specialistės teigimu, kiti specialistai neįvertino to, jog susidūrimo metu automobilis Audi 80 judėjo intensyvaus stabdymo režime, jo priekinė dalis buvo palinkusi žemyn apie 10-15 cm, o galinis automobilio Audi 80 bamperis buvo pakilęs aukštyn, galimai taip pat apie 10-15 cm.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant prieštaringoms ekspertizėms ir ekspertų parodymams, pirmosios instancijos teismas paskyrė trasologinę – dažų ekspertizę. Ekspertizės akto Nr. 11-1468(11), 11-1947(11) išvadoje nurodyta, kad ant tirti pateiktų automobilio Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) ratlankio ir buferio, kairėje pusėje, dažų dangos yra įsitrynusių pašalinės dažų dangos mikropėdsakų, sudarytų, iš raudonos spalvos perlamutrinio blizgesio emalio ir bespalvio lako. Jų ir automobilio Honda Civic, v/n (duomenys neskelbtini), kėbulo, kairėje pusėje, dažų dangos du viršutiniai sluoksniai yra vienodi. Taip pat nurodyta, kad ant automobilio Honda Civic, v/n (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių ir galinių durelių dažų dangos yra įsitrynusių pašalinio juodos spalvos plastiko pėdsakų. Šis plastikas ir automobilio Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini), buferio apdailos juostelės plastikas yra vienodi. Taigi, kaip matyti iš pastarosios išvados, ja neginčytinai konstatuota, kad kontaktas tarp minėtų automobilių Honda Civic, v/n (duomenys neskelbtini) ir Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) neabejotinai buvo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nė vienas įrodymas negali būti svaresnis už kitą, nes vertinama įrodymų visumą, kaip tai pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė ir apylinkės teismas. Vertintina tai, kad išteisintųjų I. T. ir V. K. parodymus patvirtino liudytojų N. A., A. K., M. S. parodymai bei minėto ekspertizės akto Nr. 11-1468(11), 11-1947(11) išvados. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad įvykus autoįvykiui buvo skambinta telefonu 112, tai padarė I. T.. Taigi apie eismo įvykį iš tiesų buvo pranešta policijai. Kaltinimo pozicija iš esmės buvo grindžiama specialistų-trasologų išvadomis. Nors prokuratūros skunde pažymima, jog visos specialistų išvados, tiek ekspertizės akto išvados yra kategoriškos, šis argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog specialistas galėjo apžiūrėti tik automobilį Honda Civic, v/n (duomenys neskelbtini), nes automobilis Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) buvo suremontuotas iš karto po įvykio, tam leidimą davė draudimo bendrovė. Taigi skundžiame nuosprendyje padaryta pagrįsta išvada, kad tinkamai neapžiūrėjus automobilio Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) iš karto po autoįvykio, vertinimai dėl minėto automobilio apgadinimo yra prielaidos.

Kolegija pažymi, kad nesant galimybės pašalinti ekspertizių prieštaravimams, visi prieštaravimai buvo traktuojami kaltinamųjų naudai (in dubio pro reo). Atlikus ikiteisminį tyrimą ir apklausus liudytojus bei ištyrus įrodymus, nebuvo nustatyta, kad išteisintieji būtų pažįstami iki įvykio, būtų turėję tikslą sukčiauti ir įvykdyti jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. jų parodymai buvo išsamūs ir nuoseklūs, be to, juos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai.

Pažymėtina, kad specialistų išvados autoįvykių bylose turi didelę reikšmę, tačiau vadovaujantis LR BPK 20 str. nuostatomis, įrodymų vertinimas yra išskirtinė teismo prerogatyva, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendį dėl Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Viliaus Paulausko apeliacinį skundą atmesti.