- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- e1-1592-1123/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17595-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- V. U.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Agnės Stankevičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. U., 2020 m. gegužės 7 d. apie 12.05 val. Eišiškių pl. 125A, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. lengvąjį automobilį „CITROEN C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai tikrinimo metu pirmą kartą jo iškvėptame ore nustatė 2,69 promilių etilo alkoholio koncentraciją, o antrą kartą atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais V. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės pirmos apklausos metu nepripažino ir paaiškino, kad automobilis „CITROEN C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jam. 2020 m. gegužės 7 d. 6 val. jis nuvažiavo į darbą ((duomenys neskelbtini)), apie 10 val. išvažiavo, nes turėjo susitikti su draugais E. bei I. jo garaže (duomenys neskelbtini). Nuo 10 val. iki 12 val. (tiksliai neatsimena) jis su draugais garaže išgėrė du butelius alaus („Tauras tradicinis“), jo draugai irgi gėrė alų. Po ko jis vienas nuvažiavo nusipirkti kebabų, Eišiškių pl. 125A,Vilniuje, o jo draugai nuvažiavo atskirai autobusu. Po ko susitiko ten, Eišiškių pl. 125, Vilniuje, jo automobilyje. Tuo metu privažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jis buvo girtas, sėdėjo savo automobilyje už vairo su anksčiau minėtais draugais, tačiau jis niekur nevažiavo, t. y. girtas nevairavo (b. l. 71).
Kaltinamasis V. U., apklaustas papildomai ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad nors jis pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų, tačiau nori parodyti, kad jis tą dieną (2020 m. gegužės 7 d.) vairavo savo automobilį būdamas girtas. Jis kartu su draugais E. ir I. girtas atvažiavo iš (duomenys neskelbtini), į Eišiškės prl. 125A, Vilniuje. Po ko draugai išėjo nusipirkti kebabus. Tuo metu priėjo policijos pareigūnai (jis tuo metu sėdėjo už vairo savo automobilyje „CITROEN C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vienas), jį patikrino dėl girtumo ir nustatė, kad jis yra girtas. Po kiek laiko grįžo jo draugai ir jis pradėjo važiuoti, norėdamas grįžti namo. Pravažiavo gal 100 m, gal ir mažiau, ir tuo metu privažiavo policijos pareigūnai, jį sustabdė, norėjo patikrinti dėl girtumo, tačiau jis atsisakė. Jis labai gailisi, kad padarė minėtą nusikaltimą. Ateičiai pasižada niekada nedaryti tokių nusikaltimų. Jis neteistas, dirba, turi šeimą, turi mažamečius vaikus. Jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas bus užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 79).
Liudytojas R. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2-ojo būryje vyriausiuoju patruliu. 2020 m. gegužės 7 d., dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu A. B., tarnybiniu automobiliu apie 11.45 val. Vilniuje, Eišiškių pl., ties pastatu, pažymėtu Nr. 125A, pastebėjo pilkos spalvos, universalo tipo stovintį automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis atkreipė jų dėmesį dėl to, kad jo visos duris buvo praviros, o automobilyje buvo tik vienas stambaus sudėjimo asmuo kuris sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Daugiau asmenų aplink automobilį matyti nebuvo. Maždaug po 10 min., važiuojant Eišiškių pl., pastebėjo, kad minėtas automobilis pajudėjo iš savo stovėjimo vietos. Privažiavus prie automobilio, pastebėjo, kaip jo vairuotojas pasimetė dėl ko, įjungę mėlynos ir raudonos spalvos žybčiojančius švyturėlius, jį sustabdė. Priėjus prie automobilio vairuotojo pastebėjo, kad šis yra akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, nekoordinuoti judesiai. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo V. U., gim. (duomenys neskelbtini). Paklausus asmens, ar yra šiandien vartojęs alkoholinių gėrimų ir prieš kiek laiko, jis nerišliai atsakė, kad alkoholį (degtinę) gėrė prieš vieną valandą. Apie 12.02 val., patikrinus asmenį alkoholio kiekio išpūstame ore matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0089, šiam buvo nustatytas sunkus (2,69 prom.) neblaivumo laipsnis. Po daugiau nei 15 min. bandant atlikti pakartotinį asmens tikrinimą alkoholio kiekio matuokliu „Drager alcotest 7510“ Nr. ARKB-0089, V. U. kategoriškai atsisakė būti tikrinamas. Asmeniui iškart atsisakymo tikrintis girtumą teisinės pasekmės buvo nuosekliai išaiškintos, tačiau jis kategoriškai atsisakė tikrintis ir pareiškė, kad čia jo reikalas. Jo atsisakymas antrą kartą pasitikrinti blaivumą buvo nufilmuotas asmeninė BODY CAMERA MK12, Nr. BOF1EC618EAO. Automobilio vairuotojas V. U. nuo automobilio sustabdymo visą laiką buvo stebimas, jų akivaizdoje jokio alkoholio nevartojo ir kitam asmeniui vairuoti savo automobilio neperdavė. Kartu su asmeniu automobilyje „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo E. L., jis sėdėjo automobilio gale, keleivio vietoje, ir I. Š., kuris sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje. Abu šie asmenys buvo taip pat akivaizdžiai neblaivus, iš jų burnų sklido stiprus alkoholio kvapas, jų kalba buvo nerišli ir nekoordinuoti judesiai. Automobilis „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nugabentas į saugojimo aikštelę adresu: Vilnius, Minsko pl. 21. Automobilio vairuotojas pristatytas į Vilniaus aps. VPK OVS. Faktinis asmens sulaikymo laikas 12.05 val. Sulaikant asmenį šis nesipriešino, tačiau ne iš karto vykdė duodamus reikalavimus. Dėl V. U. visiško girtumo, šis nesugebėjo pasirašyti ant su įvykių susijusių blankų (b. l. 46-47).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. R. 2020 m. gegužės 7 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės toms, kurias jis nurodė ir apklausos metu (b. l. 18).
2020 m. gegužės 7 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2020 m. gegužės 7 d. 12.30 val. V. U. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholiko kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai, įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija pėda po pėdos negali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš vieną valandą. Pirmo tikrinimo alkotesteriu metu 12.03 val. nustatytas 2,69 prom. neblaivumas, antrasis tikrinimas nebuvo atliktas, nes asmuo vengia neblaivumo patikrinimo. Asmuo buvo įspėtas dėl filmavimo, jam paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, pasiūlyta asmeniui leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę (b. l. 41). Analogiški pirmojo patikrinimo rezultatai užfiksuoti ir alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB0089 išraše (b. l. 42). Iš byloje esančio šio alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1179177 matyti, kad matavimo priemonė yra tinkama naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. spalio 25 d. (b. l. 43).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „CITROEN C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. U. (b. 1. 27).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad V. U. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „CITROEN C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai pirmojo tikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore buvo 2,69 promilių etilo alkoholio koncentracija, o antrą kartą atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino V. U. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. U. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir policijos pareigūnai patikrinimo metu nustatė, kad jis yra girtas, po ko pareigūnai jį norėjo patikrinti antrą kartą, bet jis atsisakė. Tai, kad V. U. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai pirmojo tikrinimo metu alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,69 prom. girtumas, o antrą kartą tikrintis neblaivumą atsisakė, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas bei patikrinimo alkotesteriu rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. U. 2020 m. gegužės 7 d. apie 12.05 val. Eišiškių pl. 125A, Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „CITROEN C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai tikrinimo metu pirmą kartą jo iškvėptame ore nustatė 2,69 promilių etilo alkoholio koncentraciją, o antrą kartą atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, tokiu būdu vengdamas neblaivumo patikrinimo.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. U. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Kaltinamasis V. U. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė leisti jam mokėti baudą dalimis per pusantrų metų laikotarpį (b. l. 99-100).
Teismas, skirdamas bausmę V. U., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui pirmojo tikrinimo metu buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei), antrą kartą pasitikrinti neblaivumą vengė, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirbantis, anksčiau neteistas, iki pastarojo įvykio per vienerių metų laikotarpį buvo vieną kartą baustas administracine tvarka.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių – baudą, kurios dydis artimas numatytam minimaliam dydžiui. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, V. U. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į V. U. prašymą bei į tai, kad jam skirtina piniginė bausmė yra pakankamai didelė, nustatytinas ilgesnis bausmės sumokėjimo terminas – 12 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą baudos bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 7 d., 16.55 val., iki 2020 m. gegužės 8 d., 11.42 val. (2 dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis V. U. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam pirmo tikrinimo alkotesteriu metu buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 prom. neblaivumas, o antro tikrinimo metu atsisakė tikrintis neblaivumą, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą. Nors V. U. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi, anksčiau už automobilio vairavimą neblaiviam ar už kitus šiurkščius KET pažeidimus baustas nebuvo, tačiau, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga V. U. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams (vidutiniam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui). Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad V. U. 2020 m. gegužės 8 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 57), tokiu būdu V. U. realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemones nuo 2020 m. gegužės 8 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. gegužės 8 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. U. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „CITROEN C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam (VĮ „Regitra“ duomenys, b. l. 27). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad V. U. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. VšĮ „Emprekis“ duomenimis šio automobilio vertė yra 4149 eurų be PVM (b. l. 28). Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo V. U. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo V. U. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „CITROEN C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. gegužės 8 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „CITROEN C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 29). Atsižvelgiant į tai, kad V. U. priklausantis automobilis „CITROEN C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, 2020 m. gegužės 8 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Kaltinamajam V. U. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 55-57) – paliktinos iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (BBND), tai yra 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu V. U. paskirti 60 MGL (BBND), tai yra 3000 (trijų tūkstančių) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu įskaityti V. U. į bausmę laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 7 d., 16.55 val., iki 2020 m. gegužės 8 d., 11.42 val. (2 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (BBND) dydžio baudai ir galutinę bausmę nustatyti 56 MGL (BBND), tai yra 2800 (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų) eurų baudą.
Paskirti V. U. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 8 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, V. U. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „CITROEN C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. gegužės 8 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „CITROEN C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam V. U., palikti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kaltinamajam V. U. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistas iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti V. U., kad bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Išaiškinti V. U., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.