Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A-368-71/2012

Teisėja V. Liauzginienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02022-2011-6

NUTARTIS

2012 m. rugpjūčio 31d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Agotos Gutauskienės, teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovei A. J., trečiajam asmeniui V. J. ir atsakovės A. J. priešieškinį ieškovei V. R., trečiajam asmeniui V. J. dėl nuomos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Teismas, priimdamas sprendimą šioje dalyje netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylos aplinkybių dėl to netinkamai konstatavo bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius. Teigia, kad paprastos rašytinės sutarties formos nesilaikymas nedraudžia įrodinėti žodinio nuomos sandorio sudarymo faktą kitais rašytiniais įrodymais. Teismas turėjo nustatyti ar ieškovė įsipareigojo atsakovei perduoti naudotis du traktorius John Deree, sėjamąją Kuhn HR 4003 NC ir lygintuvą bei ar atsakovė įsipareigojo ieškovei mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi šiomis transporto priemonėmis. Teismas tinkamai neištyrė ieškovės byloje pateikto susitarimo su atsakovės įgaliotu asmeniu V. J. dėl apmokėjimo už atsakovei išnuomotą žemės ūkio techniką bei nuomos mokesčio dydžio. Kadangi žemės ūkio technikos nuomos mokesčio paskaičiavimai yra tikslūs, aiškūs, neprieštarauja kitoms faktinėms aplinkybėms bei patvirtinti atsakovės atstovo, mano, jog teismas šį įrodymą netinkamai ištyrė ir įvertino ir nepagrįstai jį atmetė kaip nepatvirtinantį tarp šalių susiklosčiusių nuomos santykių;

2. Teismas pažeidė civilinio proceso normas reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą civiliniame procese bei netinkamai ir nepilnai nustatė reikšmingas teisingam šio ginčo išsprendimui faktines aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimą, nevertino ieškovės pateiktų įrodymų visumos, pažeisdamas LR CPK 185 str. nuostatas, tyrė ir vertino tik dalį byloje pateiktų įrodymų ir neatsižvelgė į kitus, t. y. įrodymus vertino nevisapusiškai ir neobjektyviai;

Ieškovė, pareikšdama ieškinį teisme, nuslėpė, kad ji su trečiuoju asmeniu apsimainė žemės ūkio technika ir susitarė, kad už naudojimąsi atsakovės ūkio traktoriumi Valtra A92 ji atliks sėjos darbus savo traktoriais ir padargais atsakovės A. J. ūkyje. Bylą nagrinėjant teisme, ieškovė šį faktą pripažino, tačiau bandė interpretuoti savaip. Ieškovei priklausantys traktoriai atsakovės ūkyje dirbo tik 2 dienas ir apsodino 20 ha žemės plotą. Tarp šalių rašytiniai susitarimai dėl nuomos ar panaudos nebuvo sudaryti. Trečiasis asmuo dėl apsikeitimo žemės ūkio technika tarėsi netgi ne su ieškove, o su jos sutuoktiniu J. R., kuris garantavo tinkamą technikos priežiūrą ir kad dėl to kaip kompensacija bus apsodintas 20 ha plotas atsakovės ūkyje. Nurodė, kad šalys nebuvo susitarusios dėl kokio nors nuomos mokesčio mokėjimo, išskyrus protingumo ir sąžiningumo kriterijais paremtą žodinį įsipareigojimą saugoti ir prižiūrėti panaudai perduota techniką. Ieškovė aiškiai brangiai išsinuomojo traktorius iš UAB „Dojus Agro“, todėl patyrius nuostolius sugalvojo kompensuoti atsakovės ūkio sąskaita. Ieškovės teiginiai, kad jos byloje pateikti jai pačiai žinomi skaičiavimai yra rašytinės nuomos sutarties įrodymas, neatitinka tikrovės ir yra jos pačios išgalvoti. Teismas teisingai nurodė, kad iš pateikto ieškovės lapo neaišku kas tai per paskaičiavimai ir tai negali būti laikoma nuomos sutarties sudarymo įrodymu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Ginčo esmė

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-04-18 transporto priemonės neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų nuomos sutartis Nr. 09 ir priėmimo – perdavimo aktas įrodo, jog UAB „DOJUS agro“ išnuomojo ieškovei V. R. traktorių John Deere 7820, serijos Nr. RVV7820R038136, kuris ieškovei buvo perduotas 2011-04-22 (5-8 b. l ). Nuomotojas davė ieškovei sutikimą išnuomotą techniką subnuomoti (10 b. l), o 2011-06-08 ieškovė traktorių grąžino nuomotojui (9 b. l). Byloje esanti 2006-08-16 sutartis Nr. VV65/2006 ir 2006-09-26 priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, kad ieškovė yra sėjamosios Kuhn HR 4003 D + Venta LC 402-32SD savininkė (11-14 b. l.).

Atsakovei A. J. nuosavybės teise priklauso traktorius Valtra (A92), ir šią aplinkybę patvirtina traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos liudijimas bei pažymos apie traktoriaus registravimą (47, 53 b. l.).

Tai, kad ieškovė perdavė atsakovei naudotis du traktorius John Derre, sėjamąją Kuhn HR 4003NC ir lygintuvą, o atsakovė ieškovei perdavė naudotis traktorių Valtra A92, šalys pripažįsta ir byloje ginčas dėl to nekyla. Ieškovė, prašydama iš atsakovės priteisti nesumokėtą nuomos mokestį, byloje įrodinėjo žodinės transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties sudarymą. Atsakovė ginčija šalių susitarimą dėl nuomos mokesčio mokėjimo už naudojimąsi ieškoves pateikta žemės ūkio technika. Kaip matyti, nagrinėjant bylą tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar buvo sudaryta žodinė žemės ūkio technikos nuomos sutartis.

Dėl sandorio sudarymo

Įstatymas numato, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (LR CPK 178, 185 str. ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-569/2002; 2004-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-149/2004).

Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad šalys viena kitai buvo perdavusios žemės ūkio techniką naudojimuisi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė nurodė, kad traktorių John Deere 7820, sėjamąją su žemės lygintuvu perdavė naudotis atsakovei atlygintinai. Tačiau tam patvirtinti ieškovė rašytinės sutarties teismui nepateikė.

Įstatymas numato, kad transporto priemonės nuomos nesuteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartis nepaisant jos termino turi būti rašytinė (LR CK 6.523 str. ). Kartu įstatymas numato, kad tokio sandorio formos nesilaikymas nesudaro pagrindo pripažinti šį sandorį negaliojančiu, nes tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (LR CK 1.93 str. 6 d.). Apeliantė apeliaciniame skunde pati pripažįsta, kad rašytinės sutarties formos nesilaikymas nedraudžia įrodinėti žodinio nuomos sudarymo faktą kitais rašytiniai įrodymais. Apeliantė žodinio nuomos sudarymo faktą įrodinėja pačios ranka rašytu paskaičiavimu (52 b. l.). Apeliantės apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad atsakovės įgaliotinis V. J. pasirašydamas ties raštiškai išdėstytu skolos apskaičiavimu pripažino skolą už žemės ūkio technikos nuomą, laikytina nepagrįsta ir atmestina, kadangi pačios ieškovės ranka atliktas paskaičiavimas negali būti laikomas nuomos sutartimi (52 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad ieškovės interpretuojamas susitarimas sudarytas su trečiuoju asmeniu V. J., o ne su atsakove. Teisėjų kolegija, remdamasi tikimybių pusiausvyros principu, daro išvadą, kad yra labiau tikėtina, jog ieškovės ranka rašytuose paskaičiavimuose (52 b. l.) trečiasis asmuo V. J. pasirašinėjo ieškovės prašymu tik dėl atsiskaitymą už kurą, todėl apeliaciniame skunde pateikti ieškovės ranka surašyti neva tikslūs ir aiškūs žemės ūkio technikos nuomos paskaičiavimai, negali patvirtinti kad tarp šalių susiklostė nuomos santykiai. Svarbia aplinkybe teisėjų kolegija laiko ta, kad ieškovei, 2011-04-18 sudarius transporto priemonės neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų nuomos sutartį su UAB „Dojus agro“, turint teisę šią techniką subnuomoti, buvo žinoma apie privalomą rašytinę tokios sutarties formą, todėl akivaizdu, kad ieškovės ranka pateiktas skaičiavimas negali būti laikomas šalių susitarimu dėl nuomos mokesčio apmokėjimo patvirtinimo už žemės ūkio technikos panaudojimą. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje neįrodyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė būtų įsipareigojusios viena kitai už pasikeistą ir naudotą žemės ūkio techniką mokėti šalių sutartą nuomos mokestį. Pažymėtina ir tai, kad tokie žemės ūkio technikos mainai, kaip neatlygintinės panaudos forma, yra įprastas reiškinys žemės ūkyje. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių šalių įsipareigojimą mokėti nuomos mokestį. Tokiu būdu privalomas rašytinės žemės ūkio technikos nuomos sutarties nepateikimas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą sudaro pagrindą teigti, kad tokia žodinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp šalių buvo sudaryta neatlygintinio naudojimosi žemės ūkio technika sutartis, todėl nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas šį įrodymą netinkamai ištyrė ir įvertino.

Dėl įrodymų ir liudytojų vertinimo

Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso normas reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą civiliniame procese bei netinkamai ir nepilnai nustatė reikšmingas teisingam, šio ginčo išsprendimui faktines aplinkybes, atmestinas kaip nepagrįstas.

LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teiginius turi įrodyti ta šalis, kuri juos teigia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus pagal šiuos principus, turėjo pagrindą pripažinti, kad labiau tikėtina, jog faktinės aplinkybės buvo tokios, kokias jas nurodo ne ieškovė. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog padarytas LR CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliantės skundo motyvų dėl netinkamo bylos įrodymų vertinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai, o skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas ar buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs visų bylos aplinkybių ir dėl jų nepasisakęs.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad kaip papildoma įrodinėjimo priemone rėmėsi liudytojų parodymais, tačiau tesimas liudytojų parodymų nevertino, dėl jų nepasisakė ir neargumentavo.

Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas šalių ginčą tyrė ir vertino, tiek pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek nurodydamas liudytojų paaiškinimus. LR CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. LR CK 6. 523 straipsnis numato, kad transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartis nepaisant jos termino turi būti rašytinė. LR CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyta rašytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklės išimtis, pagal kurią teismui suteikta teisė draudimo remtis liudytojų parodymais netaikyti atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, kai draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, todėl atmestinas apeliantės argumentas dėl neobjektyvaus liudytojų vertinimo.

Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovei sumokėjus už traktorių nuomą UAB „DOJUS agro“ nurodytas sumas, perdavimas šiuos traktorius atsakovei neatlygintinai naudotis, ieškovei tai ekonomiškai nenaudinga, nes reikštų ieškovės patiriamus didžiulius nuostolius. Visų pirma, ieškovė, pasirašydama rašytines sutartis (tiek dėl traktoriaus nuomos, tiek dėl subnuomos) su „DOJUS agro“ jau žinojo nustatyto nuomos mokesčio dydį ir mokėjimo tvarką, todėl, nepasirašydama su atsakove transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų rašytinės sutarties, pati ieškovė turėjo įvertinti galimą riziką ir nuostolius.

Byloje nėra atsakovės apeliacinio skundo, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl priešieškinio pagrįstumo, teisėjų kolegijos neaptariami.

Teisėjų kolegija dėl aukščiau nurodytų motyvų konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Atmetant atsakovės apeliacinį skundą, nepateikus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.