Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Buškevičiui, nuteistajai A. K. bei jos gynėjai advokatei Vidutei Tiškuvienei, nuteistajam R. K. bei jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Buškevičiaus apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo

A. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d. ir jai paskirta bausmė – laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 48 str. 6 d., 1, 3 ir 5 p. bausmės vykdymo metu ją įpareigojant: nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu; tęsti registraciją darbo biržoje arba pradėti dirbti; neatlygintinai išdirbti 150 valandų per 10 mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 p., b) pap., į paskirtą bausmę įskaitytas A. K. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-05-05 iki 2012-05-07, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

R. K. pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 4 d. ir 260 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2005-12-13 Šiaulių miesto apylinkės nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir R. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2014-02-21. Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 3 p. R. K. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: narkotines medžiagas (heroiną – bendras kiekis 28,016 g ir grynos narkotinės medžiagos, ir kanapių dervą – bendras kiekis 29,500g ir grynos narkotinės medžiagos- 29,500 g.), saugomas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre ir pakuotes, kuriose buvo medžiagos, saugomas Alytaus AVPK Logistikos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; mobilaus ryšio telefoną NOKIA 2330c-2 su SIM kortele, saugomą Alytaus AVPK Logistikos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pagal BK 260 str. 2 d. nuteista už tai, kad 2012 m. balandžio mėn. pabaigoje - gegužės mėn. pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, veikdama kartu su R. K. ir vykdydama telefonu jo duodamus nurodymus susitikti su jai paskambinusiais nenustatytais asmenimis, iš jų paimti paketą ir atvežti į pasimatymą Alytaus pataisos namuose, ji neteisėtai, pasinaudodama A. K., kuris 2012-05-01 apie 13.00 val. nuvyko prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio Kaune, Žaliakalnio mikrorajone ir paėmė paketą, įgijo didelį kiekį - 29,506 g. kanapių dervos ir 28,387 g. rusvos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje yra 3,529 g. heroino, kurie vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintais „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais“ yra narkotinės medžiagos, turėdama tikslą šias narkotines medžiagas 2012 m. gegužės 5 d. nugabenti į Alytaus pataisos namus ir perduoti R. K. atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, jas supakavo ir neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. iki 2012 m. gegužės 5 d. ryto, tiksliau nenustatyto laiko, kuomet paketą su narkotinėmis medžiagomis automobiliu VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė į Alytų, degalinės „(duomenys neskelbtini)“ tualete, adr. (duomenys neskelbtini), Alytuje, paslėpė lytiniuose organuose ir nunešė į Alytaus pataisos namų pasimatymų biuro patikrinimo patalpą, adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, šias medžiagas toliau su savimi laikė iki 14.40 val., kuomet Alytaus apskrities VPK patalpose, pareikalavus policijos pareigūnams, paketą su dideliu kiekiu kanapių dervos ir heroino atidavė.

R. K. pagal BK 24 str. 4 d., 260 str. 2 d. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, adr. (duomenys neskelbtini), Alytuje, 2012 m. balandžio mėn. pabaigoje - gegužės mėn. pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, skambindamas mobilaus ryšio telefonu žmonai A. K. bei nenustatytiems asmenims, organizavo jų susitikimą, A. K. nurodė paimti iš nenustatytų asmenų paketą ir 2012 m. gegužės 05 d. atgabenti į Alytaus pataisos namus bei perduoti jam pasimatymo metu: A. K., vykdydama R. K. nurodymą ir pasinaudodama A. K., kuris 2012-05-01 apie 13.00 val. nuvyko prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio Kaune, Žaliakalnio mikrorajone ir paėmė paketą, įgijo didelį kiekį - 29,506 g. kanapių dervos ir 28,387 g. rusvos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje yra 3,529 g. heroino, kurie vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintais „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais“ yra narkotinės medžiagos, turėdama tikslą šias narkotines medžiagas 2012 m. gegužės 5 d. nugabenti į Alytaus pataisos namus ir perduoti R. K. atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, jas supakavo ir neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. iki 2012 m. gegužės 5 d. ryto, tiksliau nenustatyto laiko, kuomet paketą su narkotinėmis medžiagomis automobiliu VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė į Alytų, degalinės „(duomenys neskelbtini)“ tualete, adr. (duomenys neskelbtini), Alytuje, paslėpė lytiniuose organuose ir nunešė į Alytaus pataisos namų pasimatymų biuro patikrinimo patalpą, adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, šias medžiagas toliau su savimi laikė iki 14.40 val., kuomet Alytaus apskrities VPK patalpose, pareikalavus policijos pareigūnams paketą su dideliu kiekiu kanapių dervos ir heroino atidavė, tokiu būdu organizavo didelio kiekio narkotinių medžiagų neteisėtą įgijimą, laikymą ir gabenimą turint tikslą jas platinti.

pripažinti, kad A. K. praeityje yra vieną kartą teista 2012-02-08 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 str. 4 d.; nepripažinti A. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veiką ji padarė dėl psichinės prievartos (BK 59 str. 1 d. 5 p.); panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K. pritaikytas baudžiamasis įstatymas numatytas BK 54 str. 3 d. K. pakeisti bausmės rūšį į griežtesnę ir pagal BK 260 str. 2 d. skirti 9 (devynių) metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-05-05 iki 2012-05-07.

R. K. paskirti griežtesnę bausmę pagal BK 24 str. 4 d., 260 str. 2 d. ir skirti 10 (dešimties) metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2005-12-13 Šiaulių miesto apylinkės nuosprendžiu paskirta ir šiai dienai neatlikta 3 m. 7 mėn. 10 d. bausmės dalimi ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobilaus ryšio telefoną NOKIA 2330c-2 su SIM kortele, saugomą Alytaus AVPK Logistikos skyriuje, vadovaujantis BK 72 str. 2, 3 d. konfiskuoti.

Teismas nuosprendyje teisingai pripažino, kad kaltinamasis R. K. yra nusikalstamos veikos organizatorius, jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra, R. K. skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, didesnė už įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už jo nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkį, tačiau teismas visgi rezoliucinėje nuosprendžio dalyje skyrė minimalią bausmę, t.y. aštuonerius metus, todėl bausmė A. K. turi būti griežtinama.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistuosius, jų gynėjas, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti, sprendžia, kad prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendis keistinas BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 4 p.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, pakankamai išsamiai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas ir pagrįstai kvalifikavo A. K. nusikalstamą veiką pagal BK 260 str. 2 d., o R. K. pagal BK 24 str. 4 d., 260 str. 2 d. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Prokuroras nesutinka su Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistiesiems individualizuotomis bausmėmis, prašydamas jas pakeisti ir sugriežtinti. Ginčo dėl baudžiamojoje byloje atlikto įrodymų tyrimo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Pastebėtina, kad nuosprendžio rezoliucinė dalis šiuo atveju yra surašytas ydingai, kadangi neatitinka BPK 307 straipsnio 1 dalyje nurodytų apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliamų reikalavimų. Apylinkės teismas motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje aptarė aplinkybes, dėl kurių A. K. taikytinas BK 54 str. 3 d., tačiau švelnindamas bausmę, jeigu sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas privalo nurodyti šį straipsnį ir jo dalį taip pat rezoliucinėje nuosprendžio dalyje, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Šis netikslumas nėra esminis dėl ko nuosprendis galėtų būti keičiamas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. K. atžvilgiu buvo pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d., tačiau nesutinka su parinktos bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 54 str. 1 d. įtvirtinta bendra taisyklė – teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmės rūšį teismas gali vadovaudamasis BK 62 str. 1d., 2 d. ir BK 54 str. 3 d. normomis. BK 54 str. 3 d. numato, kad švelnesnę bausmę teismas motyvuotai gali paskirti, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurį kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra tik išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (LAT 2007-12-01 Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga).

Taigi tam, kad būtų galima skirti sankcijoje nenumatytą švelnesnės rūšies bausmę, teismas turi būti visiškai įsitikinęs, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų teisingumo principus ir prieštarautų bausmės paskirčiai. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10/2011, 2K-7-371/2011, 2K-430/2012).

A. K. inkriminuoto BK 260 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas su konkrečiai apibrėžtomis ribomis – nuo aštuonerių iki dešimties metų, taigi pirmosios instancijos teismo pasirinkimas skiriant bausmę, buvo itin apribotas, todėl net ir tuo atveju, kai nuteistajai parenkama laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos dydis nustatomas mažesnis nei minimalus sankcijoje numatytas dydis, reiškia, kad teismas skiria švelnesnę bausmę ir privalo nurodyti išimtines tokį sprendimą sąlygojančias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. K. padaryto nusikaltimo pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis baudžiamojo kodekso 260 str. 2 d. numatyto nusikaltimo pavojingumas, už kurį nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dešimt metų, tačiau nesutiktina, kad nustatytų aplinkybių visuma leidžia taikyti itin švelnią, net su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį.

Nuosprendyje yra akcentuota, kad A. K. jai inkriminuotą nusikaltimą padarė bijodama savo vyro, R. K., kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę, grasinimų, todėl pripažino, kad ji šią veiką padarė dėl psichinės prievartos, ir tai pripažino nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 5 p.). Teismo nuomone, nuteistoji nusikalstamą veiką padarė dėl susidėjusių šeiminių aplinkybių, veikė ne savarankiškai, o iš esmės atliko tik tarpininkės funkciją. Ji neturėjo tikslo šios medžiagos platinti pašaliniams asmenims ir iš to negavo jokios naudos. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada sutinka tik iš dalies, kadangi bylos medžiaga neduoda pagrindo išvadai, kad A. K. nusikalstamą veiką įvykdė veikiama psichinės prievartos. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2013-09-19 – 10-17 akto išvadose konstatuota, kad A. K. yra išryškėjęs gynybiškumas ir polinkis dėl kilusių problemų kaltinti kitus, be to, jai nėra išryškėjęs įtaigumas, dėl ko jį galėtų pasiduoti kitų asmenų įtaigai daryti nusikalstamas veikas.

Atsižvelgiant ir į šias ekspertizės išvadas, teisėjų kolegija nesutinka, kad liudytojo L. S. parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, kuriais jis nurodė, kad A. K., apklausta ja sulaikius dėl padaryto nusikaltimo, leido suprasti, jog veiką įvykdė neva bijodama R. K., jog jai jis grasinęs ir ji vykdė jo paliepimą, realiai patvirtina grasinimo faktą. Liudytojas nurodo, kad ji buvo labai susijaudinusi, tačiau dėl sulaikymo tokioje situacijoje tai buvo savaime suprantama būsena, juo labiau, kad liudytojas iš A. K. paaiškinimų suprato, kad ši žinojo, jog vyrui vežė narkotines medžiagas, tik nekonkretizavo kokias, todėl buvo aiškus pagrindas bijoti nusikaltimo atskleidimo bei paskesnės griežtos atsakomybės.

Beje, liudytoja E. T. dalyvavusi A. K. asmens apžiūroje ir paėmusi jos pateiktus daiktus, nenurodė kažkokio išskirtinio A. K. elgesio, kad ji būtų nurodžiusi nusikaltimą įvykdžius iš baimės dėl vyro grasinimų.

Liudytojo A. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad A. K. jam sakiusi, jog narkotikus vyrui veža jau ne pirmą kartą, nesiskundė, kad R. ją vertė atvežti narkotikų. Šiuos parodymus liudytojas patvirtino teisiamojo posėdžio metu.

Iš pateiktų A. K. telefono pokalbių ir žinučių išklotinių taip pat spręstina, kad nėra jokių grasinimų iš R. K. požymių. Nors A. K. tvirtino, kad ją vyras vertė padaryti nusikaltimą, tačiau byloje esantys 2012-09-17 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokole užfiksuotas 2012-05-02 22 val. 42 min. pokalbio tarp abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (A. K.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (R. K.) tokių požymių nerodo. Atvirkščiai, šio pokalbio metu R. K. susirūpinęs dėl „prekės“ kokybės, kad jis gali turėti nuostolių ar problemų, o A. K. jį motyvuotai ramina, jokio spaudimo iš R. K. pusės nėra. A. K. tvirtino, kad jai nuo vasario mėnesio, kai su vyru pradėjo kalbėti apie skyrybas, kažkas pradėjo grasinti žinutėmis dėl jos sūnaus. Žinutes gaudavo iš to paties telefono abonemento, kuris jos telefone įvardytas „R.“ – R. K., tačiau šių žinučių ji neišsaugojo. Visgi toks A. K. aiškinimas kelia abejonių. A. K. telefono apžiūros protokole (1 b. t., 26-34 b. l.) pateiktų 2012-04-27 –2012-05-05 žinučių išklotinėse nėra užfiksuota nė vienos grasinančios žinutės iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (R.), nors telefone likęs didelis kiekis įvairių žinučių, tarp jų kelios gautos iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, pagrįstai abejotina, kad A. K., realiai gavusi grasinančias žinutes, jas būtų pašalinusi, o palikusi tik neutralias. Taigi, tai dar kartą patvirtina, jog A. K. pasirinkta pozicija dėl privertimo ją įvykdyti nusikaltimą yra tik gynybos būdas.

Be to, minėtame ekspertizės akte konstatuota ir tai, kad A. K. psichinė savijauta pablogėjo būtent po iškeltos bylos, o nusikalstamos veikos padarymo metu (nuo 2012 m. balandžio mėn. pabaigos iki 2012 m. gegužės mėn. pradžios) ji nesirgo lėtinių bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Taigi, nuteistosios pasirinkta pozicija save vertinti kaip iš R. K. patirtos psichinės prievartos, grasinimų, auką, vertintina tik kaip gynybinė A. K. pozicija, kurią pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl nepagrįstai taikė BK 59 str. 1 d. 5 p.

Tačiau teisėju kolegija pritaria, kad yra kita A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nors iš dalies ir neigė konkrečiai žinojusi, kad veža narkotines medžiagas, tačiau suprato, jog tai draudžiamas daiktas, jį reikia slėpti. Nuoširdžiai gailėjosi ir pergyveno dėl padaryto nusikaltimo, tai parodo ir jau minėtos ekspertizės išvados.

Be to, nors ir nėra pagrindo teigti, kad A. K. veiką vykdė dėl psichinės prievartos, tačiau vis dėlto pripažintina, kad ji nusikalto dėl savo vyro R. K. iniciatyvos bei organizavimo, nes būtent jo pašymu ir interesais ji veikė. Byloje nėra įrodymų, kad pati A. K. būtų ėmusis aktyvių veiksmų surasti ir įgyti narkotinių medžiagų bei jas pristatyti į įkalinimo įstaigą R. K., kad šis galėtų jas platinti. Net kaltinimas pažymi, kad A. K. vykdė R. K. telefonu duotus nurodymus susitikti su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, iš jų paimti paketą ir jį atvežti į pasimatymą. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvardijo, kad A. K. iš esmės veikė dėl šeimyninių ryšių, tačiau nesavarankiškai, o pastūmėta vyro ir jo sukurstyta, pagal jo sudarytą schemą ir vykdydama jo nurodymus, ji pati neturėjo tikslo platinti narkotinių medžiagų pašaliniams asmenims, o tik pristatyti jas savo vyrui į įkalinimo įstaigą, A. K. darydama nusikaltimą atliko vykdytojos, kaip tarpininkės vaidmenį. Be to, ji iš įvykdytos nusikalstamos veikos negavo jokios naudos, narkotinės medžiagos buvo sulaikytos, ji pati geranoriškai atidavė paketą pareigūnams, todėl draudžiamos medžiagos nepasiekė savo tikslo ir nebuvo išplatintos, davė pakankamai išsamius parodymus. R. K. taip pat pripažino, kad būtent jis organizavo draudžiamų daiktų perdavimą jam, A. K. nebuvo tuo suinteresuota. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad A. K. anksčiau būtų užsiėmusi narkotinių ar draudžiamų medžiagų platinimu ar kitokia panašia draudžiama veikla, nėra jos atžvilgiu priimtų tokių apkaltinamųjų nuosprendžių.

Be to, atsižvelgtina ir į A. K. asmenybę pakankamai teigiamai charakterizuojančias aplinkybes: A. K. neteista, šiuo metu dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, augina nepilnametę dukrą I. R., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus D. B., gim. 1994-05-19, taip pat yra išlaikomas, mokosi Muzikos akademijoje, šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Taip pat, ji bendrauja savo segančiais tėvais I. L., kuri yra neįgali ir tėvu R. L., sergančiu sunkia liga – hepatitu C. Nors yra bausta administracine tvarka, tačiau didžioji dalis pažeidimų už KET reikalavimų nesilaikymą.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad BK 260 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmės riba būtų neproporcinga nusikalstamos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui ir neatitinka teisingumo principų bei bausmės tikslų.

Aiškinant teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

Tada, kai konkrečioje byloje nustatyta aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos įgyvendinti teisingumo principą ir paskirti teisingą bausmę, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį (iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinkanti visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau ji nepasiekianti visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekianti iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas, nereikalingas.

Taigi, atsižvelgiant į šiuos teismų praktikoje nustatytus aspektus, nuteistąją ir iš esmės teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad padaryta veika ją stipriai paveikė psichologiškai, iš esmės pripažino savo kaltę, dėl padaryto nusikaltimo labai pergyveno, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat į nuteistosios vaidmenį nusikalstamos veikos vykdyme, organizatoriaus R. K. elgesį, į tai, kad veika nebuvo įvykdyta iki galo ir nepasiekė tikslo, teisėjų kolegija sutinka, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 str. 3 dalies nuostatas ir paskiriant A. K. švelnesnę, nei BK 260 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė.

Tačiau įvertinus tai, kad A. K. įvykdė sunkų nusikaltimą, susijusį su narkotinių medžiagų platinimu, bandė įnešti didelį jų kiekį, anksčiau 2011-10-19 yra bausta administracine tvarka už bandymą perduoti areštinėje laikomam sulaikytam asmeniui draudžiamus daiktus (ATPK 191 str. 1 d.), nors dirba, tačiau įsidarbino tik po nuosprendžio priėmimo ir tik ketvirčiu etato, jai skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei numatyta BK 260 str. 2 d. straipsnio sankcijoje – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Nors paskyrus A. K. laisvės atėmimo bausmę, formaliai be priežiūros liktų jos nepilnametė dukra, tačiau iš byloje esančios Kauno rajono socialinių paslaugų centro pažymos ( 1 t., 176 b. l.) dėl ilgalaikio A. K. gydymosi, jos dukra jau kuris laikas gyveno pas nuteistosios tėvus I. Ir R. L.. Jie užtikrino, kad gali pasirūpinti anūkės priežiūra, be to, iš savo pajamų ir anksčiau išlaikė anūkę ir dukrą. Taigi, paskyrus A. K. laisvės atėmimo bausmę, jos nepilnametė dukra I. K., kuriai jau net 15 m., neliks be artimųjų priežiūros.

Apeliaciniu skundu prašoma pripažinti, kad A. K. yra anksčiau teista, tačiau su tuo negalima sutikti. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-02-08 teismo baudžiamuoju įsakymu A. K. buvo pripažinta kalta pagal BK 227 str. 4 d. ir nubausta 10 MGL (1300 Lt) bauda, bauda sumokėta, todėl ji laikytina neteista, nes BK 97 str. 1 d. numato, kad teistumą turinčiais laikomi tik už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, tačiau baudžiamasis nusižengimas teistumo neužtraukia.

Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su R. K. paskirtos minimalios laisvės atėmimo bausmės dydžiu, prokuroro nuomone jam turėjo būti skirtina maksimali – dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Su skundu sutiktina iš dalies.

Nors pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė ir įvertino visus bendruosius BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus ir būtinas aplinkybes ir netgi padarė išvadą, kad atsižvelgus į šias aplinkybes, R. K. skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, didesnė už įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už jo nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkį, visgi jam paskyrė minimalaus dydžio BK 260 str. 2 d. numatytą bausmę – 8 metus laisvės atėmimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, toks bausmės dydis neatitinka BK 41 str. numatytos bausmės paskirties ir neįgyvendina teisingumo principo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nenustatyta R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi jis tik iš dalies pripažino savo kaltę. Nėra ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau jis teistas septynis kartus, taip pat ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis dideliu ir labai dideliu kiekiu, turint tikslą jas parduoti ir parduodant pagal BK 260 str. 2 d. ir 260 str. 3 d., t.y. už sunkų ir labai sunkų nusikaltimus. Šį nusikaltimą padarė terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, neišnykus teistumui, todėl jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas, dėl ko jis nuosprendžiu pagrįstai pripažintas pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d. 3 p.).

Be to, Alytaus pataisos namų administracijos R. K. charakterizuojamas neigiamai, atlikdamas bausmę yra baustas drausmine tvarka 14 kartų, jis buvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius ir organizatorius, dėl jo aktyvių veiksmų į nusikaltimą buvo įtraukta ir jo žmona, kas taip pat didina jo atsakomybę.

Taigi, visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai R. K. atžvilgiu gali būti pasiekti tik paskyrus jam didesnę nei BK 260 str. 2 d. numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, tačiau ne maksimalią, bausmę, todėl už nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 4 d. ir 260 str. 2 d. padarymą jam skirtina 9 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pritartina ir skundo argumentui, kad telefonas Nokia 2330c-2 su SIM kortele, pripažintinas nusikaltimo priemone ir konfiskuotinas, o ne grąžintinas A. K..

BK 72 str. 2 str. numato, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o šio straipsnio 3 dalis numato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. K. telefonas Nokia 2330c-2 su SIM kortele „labas“ Nr. (duomenys neskelbtini), buvo viena iš ryšio tarp A. K. ir R. K. palaikymo priemonių. Į šį telefoną ji gavo nurodymą apie asmenį, iš kurio reikia paimti daiktus, į jį skambino R. K. išvakarėse prieš A. K. vykstant į įkalinimo įstaigą į pasimatymą, taip pat ir atvykimo dieną, be to, A. K. jį pasiėmė ir konspiraciniais tikslais, nes kitą savo telefoną, kuriuo taip pat buvo bendraujama su R. K., vykdama į įkalinimo įstaigą, paliko namuose A. K.. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad telefonas Nokia 2330c-2 su SIM kortele „labas“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl privalo būti konfiskuota.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, o apylinkės teismo nuosprendis keičiamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą 2014-05-06 Nr.TP-7-(2.10)-1483 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 120 Lt apmokėjimo, teikiant apeliacinėje instancijoje gynybą nuteistajam R. K., nuo anksčiau atliekančiam laisvės atėmimo bausmę. Byloje nėra duomenų, jog R. K., atliekančio laisvės atėmimo bausmę, turtinė padėtis būtų patenkinama, kad šis turėtų pajamų bei galėtų pats savo valia pasirinkti advokatą bei jam apmokėti, ar išgalėtų apmokėti valstybės paskirtam advokatui, todėl BPK 106 str. nurodytos advokato darbo apmokėjimo išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 4 p.,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendį pakeisti:

A. K. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimo dvejiems metams šešiems mėnesiams bausmę. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo realaus atlikimo dienos. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti A. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-05-05 iki 2012-05-07.

R. K. pagal BK 24 str. 4 d. 260 str. 2 d. paskirti laisvės atėmimo devyneriems metams trims mėnesiams bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2005-12-13 Šiaulių miesto apylinkės nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir R. K. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimo vienuolika metų tris mėnesius bausmę, atliekant pataisos namuose.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – mobilaus ryšio telefoną NOKIA2330c-2 su SIM kortele, saugomą Alytaus AVPK Logistikos skyriuje, konfiskuoti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.