- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- e2-989-1101/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20422-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Ieškovas
- AirHelp Limited
- Atsakovas
- Ryanair DAC
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AirHelp Limited ieškinį atsakovei Ryanair DAC dėl kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė AirHelp Limited kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Ryanair DAC 500 Eur kompensaciją pagal Europos Parlamento ir T. R. Nr. 261/2004 (toliau – ir Reglamentas Nr. 261/2004), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, vykdydama oro pervežimo paslaugas, pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB)Nr. 295/91 (toliau – Reglamentas 261/2004), nuostatas keleivių N. Z. ir S. M. atžvilgiu, nes 2019 m. kovo 17 d. skrydis Nr. FR 1502, maršrutu Oslas – Vilnius, buvo atidėtas ir keleiviai daugiau nei 3 valandas vėlavo pasiekti galutinę paskirties vietą. Sutrikdyto skrydžio atstumas, pagal kurį skaičiuojamas keleiviams priklausančios kompensacijos dydis, yra 1 046 km, todėl atsakovė turi išmokėti keleiviams priklausančias kompensacijas – kiekvienam po 250 Eur. Keleiviai savo reikalavimo teises į atsakovę reikalavimo teisių perleidimo sutartimis perleido ieškovei.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Ryanair DAC atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą arba palikti bylą nenagrinėtą bei priteisti atsakovei iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš skrydžio įlaipinimo ataskaitos matyti, kad keleiviai N. Z. ir S. M. iš viso nebuvo registruoti skrydžiui, neatvyko, neišreiškė valios gauti įsigytas paslaugas, todėl realiai nepatyrė jokių nepatogumų ar žalos, todėl kompensacijos jiems nepriklauso. Be to, keleiviai dėl kompensacijos nesikreipė tiesiogiai į atsakovę ir taip pažeidė vežimo sutarties dalimi esančias Bendrąsias vežimo sąlygas ir nuostatas (toliau – ir Sąlygos), kurios yra viešai prieinamos atsakovės internetiniame tinklapyje, su kuriomis keleiviai patvirtino susipažinę ir sutinkantys sudarydami vežimo sutartį su atsakove. Pagal šių taisyklių 15.2 punktą, kompensacijų prašymus pagal Reglamentą Nr. 261/2004 keleiviai turi pateikti tiesiogiai atsakovei ir, prieš kreipiantis į trečiąsias šalis, palaukti 28 dienas arba teisės aktuose nustatytą laikotarpį, kol atsakovė tiesiogiai atsakys.
4. Atsakovės teigimu, pagal Sąlygas keleiviai neturėjo teisės savo reikalavimo teisės perleisti ieškovei. Pagal Sąlygų 15.4 punktą teisė į kompensaciją ar pinigų grąžinimą galioja fiziniams asmenims, įtrauktiems į skrydžio registracijos registrą kaip papildomiems keleiviams ir/arba kartu keliaujančių grupių nariams, nepilnamečiams asmenims arba teisiškai nekompetentingiems asmenims ir šių asmenų globėjams; visais kitais atvejais teisės į kompensaciją ar pinigų grąžinimą perleidimas tretiesiems asmenims yra negalimas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą ar dalį reikalavimo teisės kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai. Sąlygose nustatytas draudimas perleisti reikalavimo teisę į kompensacijas pagal Reglamentą Nr. 261/2004, todėl šis veiksmas kvalifikuotinas kaip sutarties nevykdymas CK 6.205 straipsnio 1 dalies prasme. Ieškovė neturi teisės reikšti ieškinio dėl kompensacijos priteisimo, nes negalėjo įgyti šios teisės pagal keleivių ir atsakovės sudarytas vežimo sutartis ir jų sudėtinę dalį – Sąlygas.
5. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Nagrinėjamo ginčo atveju taikytino 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012) nuostatos. Atsakovės teigimu, ieškinys nėra teismingas Lietuvos teismui, Sąlygų 2.4.1 punkte nurodyta, kad vežimo sutarčiai ir Sąlygoms taikytina Airijos teisė.
Šalies argumentai
6. Ieškovė dublike prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad keleiviai turi neginčytiną teisę į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004, kurią teisėtai yra perleidę ieškovei. Ieškovės teigimu, vežėjas nesilaikė nustatytos tvarkos iš anksto pranešti apie minimo skrydžio pakeitimą. Pažymėjo, kad Sąlygų 15.2.2 punktas, kuriame nustatyta, jog prieš kreipdamiesi į trečiąsias šalis dėl kompensacijos, keleiviai prašymus turi pateikti tiesiogiai atsakovei ir palaukti atsakovės atsakymo, yra nesąžininga ir keleivių kaip vartotojų teises pažeidžianti sąlyga, nes užkerta kelią vartotojui ginti savo pažeistus interesus visomis teisėtomis priemonėmis, šiuo atveju – pasinaudojant profesionaliomis ieškovės teikiamomis paslaugomis. Europos Komisija aiškinamosiose gairėse dėl Reglamento Nr. 261/2004 yra nurodžiusi, kad keleiviai turi teisę laisvai pasirinkti kokiu būdu ginti savo teises išieškant kompensacijas pagal Reglamentą Nr. 261/2004, todėl keleiviai yra laisvi pretenzijas bei ieškinius reikšti patys arba pasirinkti būti atstovaujami kitų asmenų ar įmonių, teikiančių profesionalias kompensacijų išieškojimo paslaugas. Ieškovė nurodė, kad reikalavimo perleidimo forma atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų keliamus reikalavimus. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punktą ieškovė turėjo teisę pateikti ieškinį nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublikos teismui.
7. Atsakovė triplike prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, nes jis neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui; o nusprendus priešingai – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti atsakovei iš ieškovės jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad keleiviams apie skrydžio laiką buvo pranešta dar 2019 m. sausio 24 d., t. y. likus daugiau nei mėnesiui iki skrydžio. Be to, patys keleiviai nesiregistravo skrydžiui, neatvyko, todėl nepatogumų dėl skrydžio atidėjimo nepatyrė ir kompensacija jiems nepriklauso. Pažymėjo, kad Sąlygų nuostatos dėl pretenzijos pateikimo pirmiausiai vežėjui neapsunkina vartotojų interesų gynimo. Pagal Sąlygų 15.4 punktą reikalavimo teisių dėl kompensacijų perleidimo yra draudžiamos. Nurodė, kad Sąlygos neriboja keleivių teisės reikšti pretenzijas atsakovei patiems ar pasitelkiant atstovus. Taip pat nurodė, kad Sąlygose atsakovė ir keleiviai susitarė dėl išimtinės Airijos teismų jurisdikcijos Sąlygose nustatytais atvejais. Sąlygų 2.4.2 punkte nurodoma, kad keleivis turi teisę kreiptis su ieškiniu į savo vietinį teismą, tačiau Airijos teismams yra išimtinai teismingi ginčai, susiję su Reglamento Nr. 261/2004 taikymu, jei nesilaikoma Sąlygų 15.2.1–15.2.7 punktų reikalavimų, ir ginčai, nesusiję su vartotojų skundais. Keleiviai nesikreipė į atsakovę dėl kompensacijos, t. y. nebuvo laikomasi Sąlygų 15.2.1–15.2.7 punktų reikalavimų. Ieškovė nelaikytina keleivių atstove, todėl jos kreipimasis nepripažintinas keleivio kreipimusi į atsakovę dėl kompensacijos. Be to, ieškovės ir atsakovės nesieja vežimo santykiai, todėl ieškovė ieškinį turėjo reikšti Airijos teisme, kuris yra atsakovės buveinės valstybėje.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. kovo 17 d. skrydis maršrutu Oslas - Vilnius Nr. FR 1502 buvo atidėtas ir lėktuvas galutinę paskirties vietą pasiekė daugiau nei 3 valandas pavėlavęs. Bilietus į šį skrydį įgijo keleiviai N. Z. ir S. M.. Reikalavimo perleidimo sutarčių, sudarytų 2019 m. kovo 17 d. ir 2019 m. kovo 26 d., pagrindu keleiviai N. Z. ir S. M. perleido ieškovei reikalavimo teises į kompensacijas pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.
Dėl teismingumo
9. Atsakovė reiškia reikalavimą palikti ieškinį nenagrinėtą, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, kadangi Sąlygų 2.4.1 punkte nurodyta, kad vežimo sutarčiai ir Sąlygoms taikytina Airijos teisė. Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra nustatytos Reglamente (ES) Nr. 1215/2012. Pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę, nustatytą Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje. Pagal Reglamento 1215/2012 16 punktą, jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, bet ir pagal alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą. Pagal Reglamento 1215/2012 5 straipsnio 1 dalį asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik pagal specialiosios (alternatyviosios) jurisdikcijos taisykles, nustatytas Reglamento 1215/2012 II skyriaus 2–7 skirsniuose.
10. Šiuo konkrečiu atveju ieškinys yra pareikštas vadovaujantis specialiosiomis jurisdikcijos taisyklėmis. Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad bylose, kylančiose iš sutarčių, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotą šios normos taikymo praktiką, kiek tai susiję su tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdo atitinkamo keleivio sudarytos sutarties šalis, tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta turi būti laikoma pagrindinių paslaugų, esančių oro vežimo sutarties dalyku, teikimo vietomis, pateisinančiomis teismo jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl kompensacijos pagal šią vežimo sutartį ir Reglamentą Nr. 261/2004, kai ieškovas gali pasirinkti, ar tokį reikalavimą kelti lėktuvo išvykimo, ar atvykimo vietos, dėl kurios susitarta minėtoje sutartyje, valstybės teisme (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Nr. C-204/08; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-757-852/2019).
Žemesnės instancijos teismas
11. Nagrinėjamoje byloje skrydžio, dėl kurio vėlavimo ieškovė prašo priteisti kompensaciją, maršrutas buvo Oslas-Vilnius, lėktuvo atvykimo vieta – Vilnius (Lietuva), todėl pagal specialiąsias teismingumo taisykles ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
12. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, keleivio vežimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, kurios silpnesnioji šalis yra keleivis, esantis akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – vežėju. Keleivio vežimo sutartį kvalifikavus kaip vartojimo, šiai sutarčiai taikytinos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė. Vartojimo sutarties sąlyga, nustatanti, jog ginčai, kylantys iš tokios sutarties, sprendžiami vežėjo (stipresniosios sutarties šalies) buveinės valstybės teismuose, apriboja vartotojo pasirinkimą ir įpareigoja jį bylinėtis paslaugos teikėjo valstybės teisme, ir taip pažeidžia šalių teisių ir interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, nepagrįstai suvaržo jo galimybę pareikšti ieškinį, nes gali lemti neprotingus tokio kreipimosi į teismą kaštus, ypač tais atvejais, kai kreipiamasi dėl palyginti nedidelės standartinės kompensacijos sumos. Tokia vartojimo sutarties sąlyga atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 18 punkte nustatytus požymius ir laikytina nesąžininga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Analogiškos praktikos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikėsi ir 2017 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017.
13. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad į vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo direktyvos prasme sudarytą sutartį iš anksto pardavėjo ar tiekėjo įtraukta sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi ir kuria nustatoma, kad visus su sutartimi susijusius ginčus turi spręsti teismas, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso pardavėjo ar tiekėjo buveinė, atitinka visus kriterijus tam, jog pagal direktyvą ją būtų galima laikyti nesąžininga. Tokia sąlyga nustatoma pareiga vartotojui paklusti teismo, kuris gali būti labai toli nuo jo gyvenamosios vietos, išimtinei jurisdikcijai ir tai gali apsunkinti jo atvykimą į teismą. Tuo atveju, kai ginčas kyla dėl nedidelių pinigų sumų, vartotojo atvykimo į teismą išlaidos gali turėti atgrasantį poveikį ir dėl jų vartotojas gali atsisakyti pareikšti ieškinį teisme ar imtis gynybos. Aptariama sąlyga privalo būti laikoma nesąžininga Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 3 straipsnio prasme tiek, kiek ji dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai (sprendimas byloje Océano Grupo Editorial, 21, 22, 24 punktai).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimo teises į atsakovę perėmė iš keleivių, sudariusių su atsakove vežimo oru sutartis. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad atsakovės Sąlygose įtvirtintos taisyklės, pagal kurias reikalavimai gali būti reiškiami išimtinai Airijos teismams, buvo individualiai aptartos su keleiviais. Esant nurodytoms aplinkybėms, šioje byloje taikytinas kasacinio teismo išaiškinimas dėl teismingumą nustatančių sutarčių sąlygų teisėtumo. Vadovaujantis visa tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad atsakovė neįrodė, kad ieškinio reikalavimai yra išimtinai teismingi Airijos teismams.
Dėl teisės į kompensaciją
15. Iš atsakovės pateikto informacinės sistemos išrašo matyti, kad keleiviai N. Z. ir S. M. nebuvo registruoti skrydžiui Nr. FR 1502. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės pateiktas išrašas iš ieškovės informacinės sistemos, iš kurio matyti, kad keleivis N. Z., teikdamas paraišką dėl kompensacijos priteisimo, nurodė: „Skrydis buvo atidėtas, kitas skrydis perpirktas nebuvo, registracija nebuvo atlikta, nes nebuvo tinkamas naujo skrydžio laikas“. Iš atsakovės pateikto sistemos išrašo matyti, kad atsakovė elektroniniu paštu 2019 m. sausio 24 d. informavo keleivį N. Z. apie skrydžio laiko pakeitimą, nurodžiusi, kad pradinis lėktuvo išskridimo laikas – 2019 m. kovo 17 d. 8:10 val., yra keičiamas į naują išskridimo laiką – 2019 m. kovo 17 d. 8:05 val. Šie byloje esantys duomenis paneigia ieškovės teiginius esą keleiviai nebuvo tinkamai informuoti apie skrydžio laiko pakeitimą.
16. Ieškovė reiškia reikalavimus atsakovei dėl kompensacijos už atidėtą skrydį priteisimo, vadovaudamasi Reglamentu 261/2004. Pagal Reglamento 261/2004 3 straipsnio 1 dalį, reglamentas taikomas: a) keleiviams, išvykstantiems iš oro uosto, esančio valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis; b) keleiviams, vykstantiems iš trečiojoje šalyje esančio oro uosto į oro uostą, esantį valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis, nebent jie gautų lengvatų ar kompensaciją ir toje trečiojoje šalyje jiems būtų suteikta pagalba, jei atitinkamą skrydį vykdantis oro vežėjas yra Bendrijos oro vežėjas. Pagal Reglamento 261/2004 3 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio 1 dalis yra taikoma tuo atveju, jei keleiviai: a) turi patvirtintą rezervavimą atitinkamam skrydžiui ir, išskyrus 5 straipsnyje nurodytą atšaukimą, atvyksta registruotis oro vežėjo, turizmo kelionių organizatoriaus arba įgaliotojo atstovo iš anksto raštu (įskaitant elektroninėmis priemonėmis) nurodyta tvarka ir laiku, arba, jei laikas nenurodytas, ne vėliau kaip likus 45 minutėms iki paskelbto išvykimo laiko; arba b) oro vežėjo arba turizmo kelionių organizatoriaus buvo perkelti iš skrydžio, kuriam jie turėjo rezervavimą, į kitą skrydį, nesvarbu, dėl kokios priežasties. Reglamento 261/2004 2 straipsnio l punkte atšaukimas apibrėžtas kaip anksčiau numatyto skrydžio, kuriame buvo rezervuota bent viena vieta, nevykdymas.
17. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės vykdytas skrydis Nr. FR 1502 maršrutu Oslas-Vilnius nebuvo atšauktas. Ieškovei savo reikalavimo teises perleidę keleiviai neatvyko į skydžio registraciją, nurodę, kad jiems netinka pakeistas skrydžio laikas, pagal kurį lėktuvas iš Oslo oro uosto turėjo pakilti 5 minutėmis anksčiau, nei pradinis pakilimo laikas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, nagrinėdamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą byloje LC, MD prieš easyJet Airline Co. Ltd, 2019 m. spalio 24 d. priėmė motyvuotą nutartį, nurodydamas, jog iš Reglamento Nr. 261/2004 3 straipsnio 2 dalies a punkto formuluotės matyti, kad šis reglamentas taikomas tik tuo atveju, jei, pirma, keleiviai turi patvirtintą rezervaciją atitinkamam skrydžiui ir, antra, jeigu jie atvyksta registruotis per šioje nuostatoje numatytus terminus (minėtos Teisingumo Teismo nutarties 24 punktas). Teisingumo Teismas minėtoje nutartyje išaiškino, kad keleiviai, kurie turi patvirtintą rezervavimą skrydžiui ir kurie buvo vežami tuo skrydžiu, turi būti laikomi tinkamai įvykdę reikalavimą atvykti registruotis; kitaip yra tada, kai keleiviai nebuvo nuskraidinti atitinkamu atidėtu skrydžiu (Teisingumo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties 29, 33 punktai). Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad keleiviai N. Z. ir S. M. apskritai neatvyko į oro uostą. Neatvykę į skrydžio registraciją minėti keleiviai neteko teisės į kompensaciją pagal Reglamento 261/2004 7 straipsnį, kadangi nėra vienos iš Reglamento 261/2004 3 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintų būtinų sąlygų, kurioms esant yra taikomas Reglamentas 261/2004.
18. Nesutiktina su ieškovės dublike dėstomas argumentais esą atsakovė netinkamai informavo keleivius apie skrydžio laiko pakeitimą, kadangi atsakovė pateikė įrodymus, kad apie laiko pakeitimą keleiviai informuoti likus daugiau nei 1 mėnesiui iki skrydžio. Ieškovės argumentus paneigia ir paties keleivio N. Z. įrašytas komentaras ieškovės informacinėje sistemoje, patvirtinantis, kad apie skrydžio laiko pakeitimą keleiviai žinojo iš anksto. Kaip teisiškai nepagrįstus teismas vertina ir ieškovės teiginius esą nagrinėjamu atveju keleiviai turi teisę į Reglamento 261/2004 7 straipsnyje įtvirtintą kompensaciją pagal Reglamento 261/2004 5 straipsnio c punktą, kadangi Reglamento 261/2004 5 straipsnio c punktas įtvirtina keleivių teisę į kompensaciją skrydžio atšaukimo atveju, o nagrinėjamu atveju skrydis nebuvo atšauktas.
19. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškinys atmestinas, nustačius, kad keleiviai, iš kurių ieškovė įgijo reikalavimo teises, neturi teisės į kompensaciją pagal Reglamentą 261/2004. Nustatęs, kad pradinių kreditorių reikalavimai atsakovei yra nepagrįsti, teismas nevertina šalių argumentų dėl sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių teisėtumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylos procesinė baigtis yra palanki atsakovei. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės jos patirtas 602,79 Eur išlaidas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškinį ir tripliką. Nurodytoms išlaidoms pagrįsti atsakovė pateikė 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2019-12-825, teisinių paslaugų ataskaitą ir 2020 m. sausio 21 d. mokėjimo nurodymą. Prašomos priteisti išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus dydžio, nurodyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovei iš ieškovės priteistina 602,79 Eur bylinėjimosi išlaidų.
21. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų 5 Eur sumos, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 95 straipsniu, 96 straipsniu, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei Ryanair DC, juridinio asmens kodas 104547, iš ieškovės AirHelp Limited, juridinio asmens kodas 1926223, 602,79 Eur (šešis šimtus du eurus ir 79 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.