Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justinos Nasutavičienės ir Ievos Saudargaitės,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu per Zoom programą, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų K. K. ir V. K. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas kilo dėl VTEK 2023 m. spalio 18 d. sprendimo nepradėti tyrimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad VTEK 2023 m. spalio 9 d. gautas (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nario K. K. raštas Nr. G-2386 (2.16 Mr.) „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero V. B. ir tarybos narės N. K. galimo Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimo“, kuriame nurodyta, kad: 1. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2023 m. rugsėjo 28 d. posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl A. Z. kandidatūros teikimo į (duomenys neskelbtini) savivaldybės vicemerės pareigas. Nuo klausimo svarstymo ir priėmimo dėl interesų konflikto nusišalino A. Z. mama, savivaldybės tarybos narė N. K., tačiau posėdžiui pirmininkavęs meras nepriėmė nusišalinimo, sprendimą motyvuodamas tuo, jog nusišalinus N. K. nebus įmanoma priimti sprendimo. 2. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2023 m. rugsėjo 28 d. posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kainos (duomenys neskelbtini) savivaldybėje patvirtinimo. Sprendimo projektą parengė ir tarybai svarstyti pateikė meras. Klausimą dėl paslaugos kainos pakėlimo inicijavo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“, kuriame dirba mero sutuoktinė, todėl nuo aptariamo klausimo svarstymo bei sprendimo priėmimo procedūrų jis privalėjo nusišalinti.

VTEK sprendimą nepradėti tyrimo dėl V. B. ir N. K. priėmė nustačiusi, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2023 m. rugsėjo 28 d. posėdyje svarstant klausimą dėl A. Z. kandidatūros į (duomenys neskelbtini) savivaldybės vicemerės pareigas savivaldybės tarybos narė N. K. dėl šio klausimo buvo pareiškusi nusišalinimą, siekiant išvengti interesų konflikto. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis aktualiomis teisės normomis bei teismų praktika VTEK neturėjo faktinio pagrindo manyti, kad N. K. aptariamu atveju būtų netinkamai vykdžiusi Įstatyme nurodytą pareigą vengti interesų konflikto ir nusišalinti. Pranešime nurodyta aplinkybė, kad mero sutuoktinė dirba UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“, kurio steigėjai ir savininko teises įgyvendinantys subjektai – keturios (duomenys neskelbtini) regiono savivaldybės. Sprendžiant klausimą dėl šios bendrovės teikiamų paslaugų įkainių nustatymo, VTEK nuomone, pati savaime merui tiesioginio ir akivaizdaus interesų konflikto nesukėlė, nes galimo privataus intereso požiūriu (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2023 m. rugsėjo 28 d. posėdyje svarstytas klausimas dėl vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kainos (duomenys neskelbtini) savivaldybėje patvirtinimo, VTEK nuomone, nuo tokio mero privataus intereso priežasčių ir pasekmių aspektu yra pernelyg nutolęs ir yra tik tikėtino (hipotetinio, menamo) pobūdžio. Todėl VTEK neturėjo pakankamo pagrindo tvirtinti, jog aptariamu atveju V. B. nuo šio klausimo kilo pareiga nusišalinti.

Pareiškėjai, nesutikdami su VTEK Sprendimu, kreipėsi į teismą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas (toliau – Įstatymas), kurio paskirtis – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai.

Įstatymas deklaruojančius asmenis įpareigoja teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Deklaruojantis asmuo apie Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).

Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kitas į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas, arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija (kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys), vadovaudamiesi Komisijos nustatytais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti tokio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis).

Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, o kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija (kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) motyvuotu rašytiniu sprendimu nušalina tokį asmenį nuo tarnybinių pareigų atlikimo, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas yra susijęs su jo privačiais interesais ir gali sukelti interesų konfliktą (Įstatymo 11 straipsnio 6 dalis).

Interesų konfliktas – tai situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

Privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Artimi asmenys – deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka (toliau – partneris), taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

VTEK prižiūri, kaip įgyvendinami Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas, teikia pasiūlymus dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo ir įgyvendinimo ir šiais klausimais priima sprendimus bei rekomendacijas (Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji siejama su pareiškėjo galimybe ginti savo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus (LVAT 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą ar prašymą kildinamas iš Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Iš čia darytina išvada, kad asmens kreipimuisi į teismą pakanka jo subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009), tuo tarpu materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas) (LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Nustatyta, kad pareiškėjas K. K. 2023 m. spalio 9 d. kreipėsi į VTEK su pranešimu, prašydamas ištirti (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero V. B. ir šios savivaldybės tarybos narės N. K. veiksmų atitikties Įstatymo nuostatoms, t. y., pareiškėjas į VTEK kreipėsi ne dėl savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, tačiau informuodamas apie galimą valstybės tarnautojo piktnaudžiavimą savo tarnybine padėtimi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas laikytinas asmeniu, informavusiu VTEK apie galimus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, tačiau VTEK tyrimo objektas buvo V. B. ir N. K. elgesio vertinimas, todėl jos priimtas sprendimas susijęs tik su šio valstybės tarnautojo teisėmis ir niekaip neįtakoja pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas į teismą dėl VTEK sprendimo panaikinimo kreipėsi neturėdamas materialiosios reikalavimo teisės (LVAT 2004 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10- 215/2004, 2006 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS1-580/2006, 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1238-552/2015 ir kt.). Konstatavus, kad VTEK sprendimu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, skundas atmestinas

Kita vertus, teismas, įvertinęs atsakovės 2023 m. spalio 18 d. sprendimo turinį, nenustatė jo panaikinimo pagrindų. VTEK, vadovaudamasi įstatymo nuostatomis, pradėjo tyrimą pagal pareiškėjo K. K. 2023 m. spalio 9 d. pranešimą/prašymą dėl V. B. ir N. K. veiksmų atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir, visapusiškai ištyrusi jame nurodytas aplinkybes bei papildomai tyrimo metu gautą informaciją, nepažeisdama Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareiškimo išnagrinėjimo terminų, priėmė vieną iš šio įstatymo 30 straipsnyje nustatytų sprendimų. Teismo vertinimu, ginčijamas Sprendimas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus ir yra pagrįstas objektyviais duomenimis. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

VTEK, atlikusi pareiškėjo pranešimo tyrimą, įvertino N. K. veiksmų atitiktį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimams ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2023 m. rugsėjo 28 d. posėdyje svarstant klausimą dėl A. Z. kandidatūros į (duomenys neskelbtini) savivaldybės vicemerės pareigas savivaldybės tarybos narė N. K. dėl šio klausimo buvo pareiškusi nusišalinimą, siekiant išvengti interesų konflikto. Teismas pažymi, kad vertindamas valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų elgesio atitiktį Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatoms, įpareigojančioms nusišalinti, LVAT yra išaiškinęs, kad įgaliotų asmenų informavimas apie susidariusią interesų konflikto situaciją yra privaloma sąlyga siekiant pripažinti, jog valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo tinkamai vykdė Įstatymo nuostatas: „<...> svarbi ne pati galimybė ministrui realizuoti pareigą nusišalinti, bet jo elgesys, iškilus interesų konflikto situacijai kreipiantis į savo vadovą dėl nusišalinimo. Vadovas gali ir nepriimti asmens išreikšto nusišalinimo bei gali įpareigoti jį dalyvauti tolesnėse sprendimų, susijusių su jo privačiais interesais, priėmimo procedūrose“ (2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis bei aktualia teismų praktika, teismui nekyla abejonių, kad VTEK neturėjo faktinio pagrindo manyti, kad N. K. būtų netinkamai vykdžiusi Įstatyme nurodytą pareigą vengti interesų konflikto ir nusišalinti. Kaip ir visiškai pagrįstai konstatavo, kad galimo V. B. privataus intereso požiūriu (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2023 m. rugsėjo 28 d. posėdyje svarstytas klausimas dėl vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kainos (duomenys neskelbtini) savivaldybėje patvirtinimo nuo tokio mero privataus intereso priežasčių ir pasekmių aspektu yra pernelyg nutolęs ir yra tik tikėtino (hipotetinio, menamo) pobūdžio (žr. LVAT 2020 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1431-438/2019). Teismas pažymi, kad prielaidos ir spėliojimai apie galimus interesų konfliktus, kuriais pasidalija į VTEK besikreipiantys asmenys patys savaime Komisijai nesukuria pareigos visais atvejais pradėti atitinkamo tyrimo procedūros.

Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės yra motyvuotos, neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateiktas jų teisinis vertinimas.

Įvertinęs pareiškėjų skunde ir teismo posėdyje šalių išdėstytus argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad pareiškėjai, deklaratyviai teigdami, kad V. B. ir N. K. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, jokių šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų nepateikė, skundą grindė vien samprotavimais. Tuo tarpu VTEK, priimdama skundžiamą sprendimą, objektyviai įvertino visas pareiškėjo K. K. pranešime nurodytas aplinkybes ir atliko išsamų tyrimą. Ginčijamas sprendimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo jį naikinti nėra. Pareiškėjai į teismą kreipėsi neturėdami materialiosios reikalavimo teisės, todėl jų skundas atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų K. K. ir V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.