- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-08
- Bylos Nr.
- eA-1431-438/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01985-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija, VTEK, atsakovas) 2017 m. gegužės 1 d. sprendimą Nr. KS-41.
2. Pareiškėjas nurodė, kad būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – ARATC) Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo padalinio vadovu, atsakingu už gamybinių įrenginių veiklą, jokių sprendimų, susijusių su įmonės veikla, nepriima, jo darbas įmonėje nėra susijęs su rinkliavų apskaičiavimu ir jų administravimu, jis nedalyvavo rengiant ir derinant Sprendime nurodytus Alytaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) sprendimų projektus, todėl Komisijos išvada, kurios pagrindu priimtas sprendimas, kad pareiškėjas negalėjo būti objektyvus priimdamas sprendimą dėl Alytaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ir Alytaus miesto savivaldybės mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normų ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžių pagal nekilnojamo turto kategorijas patvirtinimo, yra nepagrįsta ir neteisėta.
3. Pareiškėjo nuomone, Komisijos nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas, būdamas Savivaldybės tarybos narys ir spręsdamas su savo darbdaviu susijusį klausimą, negalėjo išlikti nešališkas, todėl pateko į interesų konflikto situaciją ir privalėjo nusišalinti nuo minėto sprendimo priėmimo, pačios savaime dar nereiškia esant interesų konfliktą ir iš esmės tebuvo tik prielaidos tokiam konfliktui kilti. Komisija nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad Savivaldybės pavedimu ARATC specialistų parengti minėtų dokumentų projektai buvo patvirtinti Savivaldybės frakcijos seniūnų, todėl ne ARATC ar jo vadovas, o frakcijos seniūnai yra minėtų dokumentų rengėjai.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjo teigimu, dėl priimtų sprendimų ARATC neturi jokios finansinės naudos, nes neturi teisės naudoti lėšų, gautų iš vietinės rinkliavos. Savivaldybė už ARATC suteiktas paslaugas atsiskaito pagal nustatytus įkainius, neatsižvelgdama į Savivaldybės tarybos priimtus sprendimus dėl rinkliavos dydžio nustatymo. Pareiškėjas teigė, jog Komisija 2016 m. kovo 30 d. rezoliucija „Dėl nusišalinimo savivaldybėse rengiant, svarstant ir priimant su mokesčių tarifų nustatymu (pakeitimu) susijusius sprendimus“ rekomendavo nenusišalinti savivaldybių tarybų nariams savivaldybėse rengiant, svarstant ar priimant sprendimus dėl visiems vienodai taikomų mokesčių tarifų nustatymo.
5. Dėl deklaracijos nepateikimo pareiškėjas nurodė, kad paskutinį kartą deklaraciją yra teikęs 2016 m., ji yra vieša, neatsirado jokių naujų ar papildomų aplinkybių, todėl nėra pagrindo sutikti su Sprendimo 2 punktu, pagal kurį pareiškėjas laikomas pažeidęs deklaracijos teikimo tvarką.
Atsiliepimas
6. Atsakovas VTEK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad Sprendime nurodyti duomenys patvirtina, jog sprendimas, dėl kurio balsavo pareiškėjas, buvo susijęs su ARATC, šio sprendimo projektą parengė ARATC specialistai. Akivaizdu, jog pareiškėją, kaip ARATC padalinio vadovą, su ARATC direktoriumi sieja tarnybinio priklausomumo santykiai, o esant tokiems santykiams sunku išlikti objektyviam ir nešališkam. Pareiškėjas, būdamas interesų konflikto situacijoje, nesiėmė veiksmų, kurie išsklaidytų dėl jo nešališkumo kylančias abejones. Aplinkybės, kad vietinė rinkliava buvo padidinta, balsavimo metu pareiškėjas balsavo asmens, su kuriuo jį sieja tarnybinio priklausomumo santykiai, akivaizdoje, nors buvo siūloma atidėti sprendimo priėmimą, balsavo prieš tokį atidėjimą, parodo, kad abejonės dėl pareiškėjo nešališkumo yra pagrįstos.
8. Komisijos teigimu, pareiškėjo argumentai, kad jo darbas ARATC nėra susijęs su rinkliavų apskaičiavimu ir jų administravimu bei kad ARATC neturi jokios finansinės naudos dėl priimtų sprendimų, vertinant abejones dėl pareiškėjo nešališkumo neturi teisinės reikšmės.
Atsiliepimas
9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo nurodytoje Komisijos rezoliucijoje pateikta Komisijos nuomonė, kuri turi būti vertinama atsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių visumą. Be to, pareiškėjas pats pripažino, kad neužpildė ir nepateikė deklaracijos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nustatyta tvarka.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
11. Teismas nustatė, kad 2017 m. vasario 9 d. Savivaldybės posėdyje (b. l. 41–50) vyko svarstymas dėl Savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. T-214 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo. Sprendimo projektą (b. l. 33–40) pateikė pranešėjai Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja ir ARATC direktorius. Pareiškėjas – Savivaldybės tarybos narys ir ARATC Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo padalinio vadovas – balsavo prieš klausimo svarstymo atidėjimą, ir už pateikto sprendimo projekto tvirtinimą (sprendimo projektui buvo pritarta).
12. Teismas, vertindamas VTEK nustatytą Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės – tai, kad pareiškėjas ne tik nesiėmė nurodytų Įstatyme nustatytų priemonių, kad išvengtų interesų konflikto savo veikloje, tačiau ir nepateikė įrodymais patvirtintų argumentų, kad privatus interesas yra nereikšmingas, leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjui dalyvaujant balsavimo procedūroje dėl sprendimo priėmimo išliko šališkumo regimybė.
13. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl Sprendimo 2 punkto teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybės tarnyboje dirbančius asmenis užpildyti privačių interesų deklaracijas ir pateikti jas Komisijai per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos, tačiau pats pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad deklaracijos nustatyta tvarka ir terminais nepateikė, o ją pateikė tik gavęs Komisijos raštą, kuriuo buvo informuotas apie pradėtą tyrimą dėl jo elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms.
14. Vertindamas pareiškėjo atstovo teismo posėdyje išsakytus argumentus, kad Komisija, balsuodama dėl pareiškėjo pažeidimo, neteisėtai ir nepagrįstai atšaukė Komisijos narės nusišalinimą ir pažeidusi teisės aktų reikalavimus nepagrįstai įvykdė pakartotinį balsavimą, teismas nustatė, kad Komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstyti pareiškėjo veiksmai, be kita ko, dalyvavo keturi Komisijos nariai, iš kurių viena (D. P.) nusišalino nuo sprendimo priėmimo, jos nusišalinimui Komisija pritarė. Balsuojant už pateiktą sprendimo projektą dėl pareiškėjo, Komisijos narių balsai pasiskirstė taip: 2 „už“, 1 „prieš“. Negalint priimti sprendimo, buvo atšauktas Komisijos narės nusišalinimas. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl Komisijos posėdžio procedūros pažeidimų yra nepagrįsti, kadangi Komisija laikėsi teisės aktų reikalavimų.
III.
15. Pareiškėjas A. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti VTEK Sprendimą. Apeliacinis skundas, be pareiškėjo skunde išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas nesigilino į bylos esmę, neanalizavo esminių aplinkybių ir nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų ir argumentų, neargumentavo savo išvadų, o tik pacitavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių atskirus teiginius bei perrašė atskirus Komisijos Sprendimo teiginius.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Komisija ignoravo aplinkybes, kad: 1) Alytaus regiono plėtros taryba 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr.51/6S-49 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo ir būtinųjų su komunalinių atliekų tvarkymu susijusių sąnaudų paskirstymo (išlyginimo vadovaujantis solidarumo principu) Alytaus regiono savivaldybėms metodiką, 2) Savivaldybės pavedimu ARATC specialistų parengtas Nuostatų projektas buvo pristatytas savivaldybės tarybos frakcijų seniūnams, kurie nutarė Nuostatų projektą teikti svarstyti Savivaldybės tarybos komitetams, 3) klausimo Savivaldybės tarybai teikėjas yra Savivaldybės administracijos direktorius V. J., sprendimo projekto rengėja ir pranešėja – V. M., 4) klausimą išnagrinėjo ir sprendimo projektą apsvarstė Investicijų, ekonomikos ir biudžeto komitetas, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetas, Aplinkos ir plėtros komitetas, Kultūros, šveitimo ir sporto komitetas; 5) sprendimą klausimą teikti svarstyti Savivaldybės tarybai priėmė meras.
15.3. Teismas nemotyvavo, kodėl ignoravo pareiškėjo argumentą dėl Komisijos 2016 m. kovo 30 d. rezoliucijos. Teismas neįvertino reikšmingų bylos aplinkybių, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje paaiškino, jog jis prieš balsavimą dėl jo galimo interesų konflikto ir dalyvavimo ar nedalyvavimo balsavime informavo merą, 2017 m. vasario 9 d. Savivaldybės tarybos posėdžio metu iki balsavimo mero patarėja mero pavedimu kartu su pareiškėju šiuo klausimu konsultavosi su Komisijos nare D. P., kuri paaiškino, kad pareiškėjui dalyvaujant balsavime interesų konflikto nėra. Taip pareiškėjas įvykdė Įstatymo reikalavimus dėl tiesioginio vadovo – mero – informavimo apie galimą interesų konfliktą.
15.4. Komisijos 2017 m. lapkričio 27 d. posėdžio sprendimas dėl Komisijos pritarimo D. P. nusišalinimui bei sprendimas dėl D. P. nusišalinimo atšaukimo ir Komisijos pritarimo nepriimti D. P. nusišalinimo, yra niekiniai ir negaliojantys. VTEK nariai neturi diskrecijos spręsti dėl pritarimo ar nepritarimo pareikštam nusišalinimui. Taigi Komisijos atliktas pakartotinis balsavimas ir priimtas sprendimas dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo yra nepagrįstas ir neteisėtas. VTEK reglamentas nenumato galimybės perbalsuoti, t. y. priimti kitokį sprendimą tuo pačiu klausimu. Komisija, pakartotinai svarstydama šį klausimą tame pačiame, o ne kitame posėdyje, pažeidė pareiškėjo teisę dalyvauti kitame Komisijos posėdyje ir jo teisę pareikšti nušalinimą VTEK nariams.
Atsiliepimas
16. Atsakovas VTEK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atsiradus konkrečioms aplinkybėms, kai reikia spręsti klausimą, susijusį su deklaruotaisiais duomenimis, šios prielaidos tampa interesų konfliktu, kurio vengdamas valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo nusišalinti. Pareiškėjui balsuojant dėl jo darbovietės parengto ir jo darbovietės vadovo pristatyto projekto Savivaldybės tarybos posėdyje kaip tik ir atsirado tokios konkrečios aplinkybės. Klausimo dėl mokesčių už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pranešėja buvo ne tik Savivaldybės administracijos darbuotoja, bet ir ARATC vadovas.
16.2. Pareiškėjas nesikonsultavo su VTEK nare D. P., jai telefonu skambino mero patarėja V. R., kuri tik bendrais bruožais apibūdino situaciją, neįvardydama nei tikslių aplinkybių, nei konkretaus Savivaldybės tarybos nario. Be to, VTEK narių išsakyta nuomonė negali būti prilyginama visos VTEK pozicijai.
16.3. Aplinkybės, kad pareiškėjas prieš balsavimą apie galimą interesų konfliktą informavo merą, pareiškėjas nebuvo nurodęs nei paaiškinime VTEK, nei skunde teismui, jos nepaminėtos ir Savivaldybės mero pasirašytame rašte Nr. SD-2593 (6.17) „Dėl informacijos apie pradėtą tyrimą ir informacijos pateikimo“. Be to, apie galimą interesų konfliktą turi būti informuoti ir asmenys, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant atitinkamą sprendimą, o Savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 9 d. posėdžio protokole nėra užfiksuota, kad pareiškėjas pareiškė nusišalinimą posėdyje dalyvaujantiems tarybos nariams, o jie svarstė jo nusišalinimo priėmimo (nepriėmimo) klausimą.
16.4. VTEK darbo reglamento 54 punktas nustato, kad VTEK sprendžia dėl VTEK nario nusišalinimo. Sprendimo priėmimo metu VTEK neturėjo penktojo nario, todėl neatšaukus VTEK narės nusišalinimo, sprendimas išvis negalėjo būti priimtas. Galimybės baigti tyrimą nepriėmus jokio sprendimo arba priimti sprendimą nesant teisės aktų nustatyto kvorumo, teisės aktai nenumato. Iš pradžių VTEK nariai tenkino D. P. pageidavimą nusišalinti, nors ir nemanė, jog jos nurodyta nusišalinimo priežastis (gyvena tame pačiame mieste kaip ir pareiškėjas bei yra užsiregistravusi socialinio tinklo „Facebook“ grupėje, kuriai priklauso ir pareiškėjas) yra pakankamas pagrindas nusišalinti.
16.5. VTEK pareiškėjui užtikrino visas galimybes ginti savo teises – jis buvo informuotas, kokias teises turi, buvo pakviestas dalyvauti VTEK posėdyje, tačiau į posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Byloje kilęs ginčas dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. gegužės 1 d. sprendimo Nr. KS-41, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies ir Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.
18. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimas pareiškėjui inkriminuotas už tai, kad jis, būdamas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro darbuotoju (padalinio vadovu), balsavo dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. T-38 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. T-214 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas).
19. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas pareiškėjui inkriminuotas už tai, kad jis, 2016 m. rugpjūčio 25 d. tapęs Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariu, privačių interesų deklaraciją pateikė tik 2017 m. vasario 17 d,, praleidęs nustatytą 30 kalendorinių dienų nuo išrinkimo dienos terminą pateikti deklaraciją.
20. Iš ginčijamo sprendimo taip pat matyti, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimas pareiškėjui iš esmės grindžiamas tuo, jog asmens darbovietė laikytina viena iš interesų konfliktą keliančių aplinkybių (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl spręsdamas su savo darbdaviu vienaip ar kitaip susijusį klausimą, valstybės tarnyboje dirbantis asmuo negali išlikti objektyvus ir nešališkas, dėl ko patenka į interesų konflikto situaciją. Šiuo atveju pareiškėjas balsavo dėl Sprendimo, tuo pritardamas padidintiems rinkliavos dydžiams, kuriuos apskaičiavo jo darbovietė ir kuriuos pristatant Savivaldybės tarybai dalyvavo asmuo, su kuriuo pareiškėją sieja tarnybinio priklausomumo santykiai.
21. Iš esmės šis kaltinimas pareiškėjui grindžiamas tuo, kad jis, vykdydamas viešųjų interesų funkciją (balsuodamas už Sprendimo priėmimą), galėjo turėti privatų interesą / asmeninį suinteresuotumą (karjeros, finansinį ir kitokio pobūdžio interesą) arba sukelti tokią abejonę, kad toks interesas egzistuoja, kiek tai susiję su jo darbu ARATC, kuris (privatus interesas / asmeninis suinteresuotumas) iššaukė arba galėjo iššaukti interesų konfliktą, kurio jis turėjo išvengti Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir būdu.
22. Pažymėtina, kad kompetentingos institucijos sprendimas pripažinti asmenį pažeidusiu atitinkamas Įstatymo nuostatas, pastarajam sukelia neigiamas teisines pasekmes (pvz., Įstatymo 15 str.), todėl toks sprendimas (pripažinimas asmenį pažeidusiu Įstatymo nuostatas) laikytinas viena iš teisinės atsakomybės rūšių.
23. Kaip ir bet kuriai teisinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatyta atitinkamų sąlygų visuma, o būtent, žala (šiuo atveju reali grėsmė interesų konfliktui atsirasti), neteisėta veika (Įstatymo reikalavimų pažeidimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo bei asmens kaltė dėl padarytos konkrečios teisei priešingos veikos.
24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dalyvavo bei balsavo „už“ priimant Sprendimą. Šiuo Sprendimu iš esmės buvo patvirtintos taisyklės, nustatančios vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą mokėjimo tvarką ir sąlygas bei šios rinkliavos dydžiai.
25. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatas vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką ir dydžius nustato savivaldybės taryba, o surinktos vietinės rinkliavos sumos yra įskaitomos į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 12, 16 str.).
26. Byloje nustatyta, kad Alytaus miesto savivaldybė ARATC už atliktas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas apmoka remiantis pasirašytomis tarpusavio sutartimis, pagal kiekvieną mėnesį ARATC Savivaldybei pateiktą atliekų tvarkymo aktą.
27. Byloje nustatyta ir tai, kad pareiškėjas ARATC dirba Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo padalinio vadovu, atsakingu už gamybinių įrenginių veiklą. Byloje duomenų, kad jo veikla būtų susijusi su kita įmonės ūkine-finansine veikla, nenustatyta.
28. Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų dalyvavęs rengiant, svarstant ar priimant Savivaldybės sprendimus dėl sutarties su ARATC pasirašymo, nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodo ir atsakovas.
29. Šios aplinkybės patvirtina, kad Sprendimo priėmimas neturėjo tiesioginės įtakos pareiškėjo privataus intereso / asmeninio suinteresuotumo, kiek tai susiję su jo darbu ARATC, apimčiai bei pobūdžiui.
30. Savo ruožtu, nebuvimas tikro arba galimo privataus intereso ar asmeninio suinteresuotumo, priimant sprendimus, atitinkančius viešojo intereso statusą, šalina ir pačio interesų konflikto atsiradimo galimybę. Visa tai lemia, kad pareiškėjas savo veika, dalyvaudamas Sprendimo priėmime, nepadarė žalos šio teisinio santykio objektui.
31. Minėta, kad viena iš būtinų sąlygų šios rūšies teisinei atsakomybei atsirasti yra žalos šio teisinio santykio objektui padarymas. Todėl nesant žalos padarymo fakto yra negalima ir pareiškėjo atsakomybė dėl jam inkriminuotos veikos. Dėl šių priežasčių atsakovo sprendimo dalis, kuria buvo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, yra nepagrįsta ir neteisinga bei naikintina.
32. Šiuo atveju atsakovo teiginiai, kad dėl Sprendimo priėmimo asmeninį suinteresuotumą galėjo turėti pareiškėjo tiesioginiai vadovai, o tuo pačiu ir pareiškėjas galėjo įgyti privatų interesą (karjeros, finansine prasme ir pan.), kiek tai susiję su jo darbu ARATC, yra tos aplinkybės, kurios yra grindžiamos prielaidomis, bei kurių nepakanka konstatuoti, jog tarp pareiškėjo veikos, priimant Sprendimą, ir jo privataus intereso ar asmeninio suinteresuotumo, kiek tai susiję su jo darbu ARATC, egzistuoja priežastinis ryšys, nes šios aplinkybės tarpusavio priežasčių ir pasekmių prasme yra per daug viena nuo kitos nutolusios ir yra pernelyg tik tikėtino pobūdžio.
33. Konstatavus, kad minėta ginčijamo sprendimo dalis yra nepagrįsta ir naikintina, kiti apeliacinio skundo argumentai, kiek tai susiję su atsakovo komisijos posėdžio ir komisijos sudėties teisėtumu, yra nebeaktualūs, todėl toliau neanalizuojami, neteikiant jų teisinio įvertinimo.
34. Su likusia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų dalimi kolegija sutinka ir jos detaliai nebekartoja. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
35. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, išrinktas savivaldybės tarybos nariu, privalo deklaraciją pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo jo išrinkimo į pareigas dienos. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 25 d. tapo Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariu, o privačių interesų deklaraciją pateikė tik 2017 m. vasario 17 d., t. y., praleidęs nustatytą 30 kalendorinių dienų nuo išrinkimo dienos terminą pateikti deklaraciją. Šios aplinkybės patvirtina, kad jis pažeidė minėtų teisės normų reikalavimus, todėl atsakovo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas bei teisingas. Be to, apeliaciniu skundu pareiškėjas iš esmės šių aplinkybių ir neginčija (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą pakeisti:
panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria paliktas galioti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. gegužės 1 d. sprendimo Nr. KS-41 1 punktas. Šią pareiškėjo skundo dalį patenkinti ir panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. gegužės 1 d. sprendimo Nr. KS-41 1 punktą.
Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.