- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-12
- Bylos Nr.
- 1-339-1036/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Kaltinamasis
- L. C.
- Advokatai
- Ingrida Botyrienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje:
L. C. (L. C.), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Airijos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, teistas Airijos Respublikoje 2001 m. spalio 23 d. už nusikaltimus valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus 5 m. laisvės atėmimo bausme;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 250⁴ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje L. C. kaltinamas tuo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
jis, veikdamas organizuotoje grupėje, tiesiogiai rinko, kaupė ir teikė kitą turtą, kitokią materialinę paramą kitiems asmenims, žinodamas ir siekdamas, kad šis turtas, parama ar jų dalis būtų panaudota vienam ar keliems teroristams remti, siekdamas gauti įrankių ir priemonių remti grupės, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, veiklą, o būtent:
2006 m. lapkričio mėn. – 2007 m. sausio mėn. laikotarpiu Airijos Respublikoje M. C., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas ir kuris 2011-10-21 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017-04-14 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pripažintas kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, L. C., gimęs (duomenys neskelbtini), S. M., gimęs (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), B. M., gimęs (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir kiti tyrimo nenustatyti asmenys, susitarė tiesiogiai rinkti, kaupti ir teikti kitą turtą, kitokią materialinę paramą, gauti įrankius ir priemones kitiems asmenims – L. C., S. M. bei kitiems tyrimo nenustatytiems asmenims, žinodami ir siekdami, kad šis turtas, parama ar jų dalis būtų panaudota vienam ar keliems teroristams remti, taip pat remti Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės dalyje- Šiaurės Airijoje- veikiančios teroristinės grupės „The Real Irish Respublican Army“ (RIRA), tai yra „Tikroji airių respublikonų armija“ (toliau - TARA), kuri Airijos Respublikos Nusikaltimų valstybei įstatymu 1939/98 pripažinta neteisėta organizacija bei Europos Sąjungos Tarybos 2001-12-27 rezoliucija (2001/931/BUSP), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-10-18 nutarimu Nr. 1027 ir 2008-02-06 nutarimu Nr. 113 pripažinta su teroro aktais susijusia organizacija, teroristine grupe, veiklą - teroristinių aktų, nusikaltimų vykdymą, taip pat, siekdami įgyti ginkluotę teroristinei grupei TARA, susitarė išsiaiškinti ginkluotės panaudojimo galimybes teroristinių aktų tikslais. Šiomis aplinkybėmis L. C., S. M., B. M., M. C., siekdami minėtų tikslų, susitarė Lietuvos Respublikoje neteisėtai, neturint leidimo, įgyti, laikyti, nešioti, gabenti ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų - automatus, snaiperinius šautuvus, pistoletus, granatsvaidžius, granatsvaidžių išmetamuosius variklius, šovinius, detonatorius, laikrodinius sprogdiklius su kapsulėmis, padegamąją, detonuojančią virvę, granatas, sprogstamąsias medžiagas (toliau – ginkluotė) ir įgytą ginkluotę neteisėtai, nepateikiant jos muitinės kontrolei, kitaip jos išvengiant, neturint leidimo, gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos per Europos Sąjungos šalių teritorijas į Airiją L. C., B. M. bei kitiems tyrimo nenustatytiems asmenims. Be to, nurodytomis aplinkybėmis L. C., S. M., B. M., M. C. ir kiti tyrimo nenustatyti asmenys susitarė užmegzti ryšius su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, kurie organizuotų teroristinės grupės TARA narių mokymus naudotis ginkluote, ir aptarė planuojamos įgyti ginkluotės rūšis, kiekį, ginkluotės įgijimo, įgytos ginkluotės gabenimo bei mokymų naudotis ginkluote finansavimo ir apmokėjimo klausimus. Nusikalstamų veikų įgyvendinimui L. C. paskirstė S. M., M. C., B. M. vaidmenis: pavedė S. M., M. C., B. M. rengti slaptus susitikimus ginkluotės įgijimo, jos gabenimo kontrabandos būdu bei paramos teroristinei grupei TARA teikimo klausimais, šių susitikimų metu laikytis konspiracijos, surasti ir susitikti su asmenimis, galinčiais padėti įgyti ginkluotę Lietuvoje, ją gabenti kontrabandos būdu iš Lietuvos į Airiją bei apmokyti ja naudotis. Taip pat tomis pačiomis aplinkybėmis L. C. nurodė S. M., M. C., B. M. planuojamos įsigyti ginkluotės rūšis bei kiekį, paskyrė 100 tūkstančių eurų, ginkluotės įgijimui, gabenimui kontrabandos būdu bei teroristinės grupės TARA narių apmokymams naudotis ginkluote.
Vėliau S. M., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su L. C., B. M., M. C. ir kitais tyrimo nenustatytais asmenimis bei tęsdamas nusikalstamas veikas, susitikimų, vykusių 2007-01-30, 2007-03-08, 2007-04-01 Dublino oro uoste, Airijos Respublikoje, metu sukurstė, tai yra paprašė R. M. J., veikusio su Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės saugumo tarnybos (toliau – saugumo tarnyba) žinia, padėti įgyti iš Lietuvoje gyvenančių asmenų ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų - automatus, šautuvus, pistoletus, granatsvaidžius, granatsvaidžių išmetamuosius variklius, šovinius, detonatorius, laikrodinius sprogdiklius su kapsulėmis, padegamąją, detonuojančią virvę, granatas, sprogstamąsias medžiagas teroristinės grupės TARA veiklai užtikrinti - teroro aktams rengti, susitarti su minėtais Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, kad šie už piniginį atlygį įgytą ginkluotę kontrabandos būdu pergabentų iš Lietuvos į Airiją, Lietuvoje pademonstruotų ginkluotę ir organizuotų teroristinės grupės TARA narių mokymus ja naudotis. R. M. J., veikdamas su saugumo tarnybos žinia, susitikimų, vykusių 2007-03-08, 2007-04-01 Dublino oro uoste, Airijoje, metu S. M. įvardino asmenį, vardu T., t. y. liudytoją Nr. 5, kuriam taikomas anonimiškumas (toliau – liudytojas Nr. 5), galintį realizuoti ginkluotę, pergabenti įgytą ginkluotę iš Lietuvos į Airiją bei organizuoti TARA narių mokymus ja naudotis. Tuo pačiu laikotarpiu Airijoje S. M. šią informaciją perdavė L. C., M. C. bei B. M.. Vėliau S. M. ir L. C. surengtų susitikimų, vykusių 2007-06-01 Šiaurės Airijoje, 2007-07-02 viešbutyje „Hilton“, Paryžiuje, Prancūzijoje, 2007-08-24 šalia Silverbridge kaimo, Šiaurės Airijoje, metu L. C. pakartotinai paprašė R. M. J. padėti įgyti iš liudytojo Nr. 5 S. M. prieš tai nurodytą ginkluotę, sužinoti ginkluotės kainas, įgytą ginkluotę kontrabandos būdu pergabenti iš Lietuvos į Airiją bei susitarti su liudytoju Nr. 5, kad šis už piniginį atlygį organizuotų ginkluotės demonstravimą bei TARA narių mokymus naudotis šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis bei sprogstamosiomis medžiagomis.
Tuo pačiu metu, 2007 m. rugpjūčio mėn., Airijoje ir Šiaurės Airijoje L. C. perdavė M. C. ir B. M. pinigines lėšas ginkluotei įsigyti bei ginkluotės demonstravimo, įgytos ginkluotės gabenimo išlaidoms apmokėti, nurodė M. C. ir B. M. Lietuvoje dalyvauti liudytojo Nr. 5 bei pastarojo galimų bendrininkų surengtame ginkluotės demonstravime, neteisėtai disponuoti ginkluote, siekiant ją įgyti ir išsiaiškinti jos panaudojimo galimybes teroristiniuose aktuose, įgyti iš liudytojo Nr. 5, pastarojo bendrininkų ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų, susitarti su liudytoju Nr. 5, bendrininkais dėl įgytos ginkluotės gabenimo kontrabandos būdu iš Lietuvos į Airiją, nurodyti galutinę įgytos ginkluotės pristatymo vietą Airijoje, taip pat susitarti dėl TARA narių mokymų naudotis ginkluote.
Vėliau, 2007-08-29, sodyboje, Raseinių rajone, Lietuvos Respublikoje, R. M. J., veikęs pagal sankcionuotą nusikalstamas veikas imituojančio elgesio modelį, nurodė M. C. ir B. M. liudytoją Nr. 5, veikusį pagal sankcionuotą nusikalstamas veikas imituojančio elgesio modelį, kaip asmenį, galintį realizuoti ginkluotę. Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje M. C. ir B. M., tęsdami nusikalstamas veikas, paprašė liudytojo Nr. 5 realizuoti jiems ginkluotę ir vėliau, tą pačią dieną, miško vietovėje, Raseinių r., neturėdami leidimų, neteisėtai nešiojo liudytojo Nr. 5 ir liudytojo Nr. 4, kuriam taikomas anonimiškumas (toliau – liudytojas Nr. 4), veikusio pagal sankcionuotą nusikalstamas veikas imituojančio elgesio modelį, pateiktus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis - šautuvą „SVD“, automatą „AK-74“, pistoletą „Makarov“, pistoletą „TT“, pistoletą „PSM“, 30 šovinių šiems šaunamiesiems ginklams – ir pasikeisdami iššovė iš minėtų šaunamųjų ginklų 30 šūvių. M. C., B. M. išreiškus ketinimus įgyti įvairesnių ginkluotės rūšių ir įgytą ginkluotę pervežti iš Lietuvos į Olandiją ar Belgiją, liudytojai Nr. 4 ir Nr. 5 M. C. ir B. M. įvardino liudytoją Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas (toliau – liudytojas Nr. 1) ir kuris veikė pagal sankcionuotą nusikalstamas veikas imituojančio elgesio modelį, kaip asmenį, galintį realizuoti įvairesnes ginkluotės rūšis.
Vėliau M. C. ir B. M., tęsdami nusikalstamas veikas, 2007-08-30, nuo 12 iki 15 val., „Rokų“ poligone, Kauno rajone, Lietuvos Respublikoje, apžiūrėjo liudytojo Nr. 1 ir liudytojo Nr. 3, kuriam taikomas anonimiškumas (toliau – liudytojas Nr. 3) ir kuris veikė pagal sankcionuotą nusikalstamas veikas imituojančio elgesio modelį, pateiktus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis bei sprogstamąsias medžiagas – pistoletą-kulkosvaidį „UZI“, 2 automatinius šautuvus „Beril“, pistoletą-kulkosvaidį „MP-5“, snaiperinį 12,7 mm kalibro šautuvą „Barrett M82A1“, snaiperinį šautuvą „Sako TRG 22“, snaiperinį šautuvą „FRF2“, šovinius šiems šaunamiesiems ginklams, 675 gramų trotilo, 4 vienetus detonuojančių kapsulių „KD8A“, 15 vnt. detonuojančių kapsulių „SPTR46B“, 20 metrų detonuojančios virvės, 20 m padegamosios virvės „Krutstubin“, 7 padegamuosius vamzdelius „SPTR46“, 2 laikrodinius sprogdiklius „VZD-6Č“ su kapsulėmis „MD-2“, 2 mechaninius sprogdiklius „M48“ su kapsulėmis, 2 detonuojančias kapsules „MD-2“, 250 gramų plastinės sprogstamosios medžiagos “Sprangdeg 46PTR“, 2 vienkartinius granatsvaidžius „RPG-22“, 2 granatsvaidžio „RPG-7“ šaudmenis, 2 rankines granatas „RGD-5“, 2 rankines granatas „RGO-78“ - ir neteisėtai, neturėdami leidimų, nešiojo automatą „Beril“, pistoletą-kulkosvaidį „MP-5“, pistoletą-kulkosvaidį „UZI“, 85 vnt. šovinių šiems šaunamiesiems ginklams, snaiperinį šautuvą „FRF2“, snaiperinį šautuvą „Sako TRG 22“, mechaninius sprogdiklius „M48“ su kapsulėmis, granatos skeliamuosius mechanizmus, du granatsvaidžius „RPG-7“ bei pasikeisdami iššovė iš automato „Beril“, pistoleto-kulkosvaidžio „MP-5“, pistoleto-kulkosvaidžio „UZI“ 85 šūvius, M. C. iššovė vieną šūvį iš šautuvo „Barrett M82A1“, o B. M. iššovė vieną šūvį iš granatsvaidžio „RPG-7“. Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje M. C. ir B. M. paprašė liudytojų Nr. 1 ir Nr. 3 paaiškinti trotilo, plastinės sprogstamosios medžiagos veikimo mechanizmą, galingumą, pademonstruoti jų veikimą, nurodyti sprogstamųjų medžiagų kiekį, kurio pakaktų susprogdinti policijos, vyriausybinį šarvuotą automobilį, ir susipažino su šių medžiagų veikimo mechanizmu, taip pat paprašė paaiškinti galimas saugias ginkluotės slėpimo vietas, nurodyti ginkluotės kainas ir paprašė liudytojo Nr. 1 realizuoti jiems (M. C., B. M.) ginkluotę, t. y. paaiškino liudytojui Nr. 1, jog įsigys iš jo už 350 eurų - 1000 vienetų elektroninių detonatorių, detonuojančios virvės, detonatorių, už 3000 eurų - 100 vnt. laikrodinių sprogdiklių „VZD-6Č“ su kapsulėmis, plastinės sprogstamosios medžiagos, granatsvaidžių „RPG-7“, „RPG-22“, granatsvaidžių „RPG-7“ išmetamųjų variklių, elektrinių padegėjų, už 4000 eurų - automatą „Beril“, už 2400 eurų - 60 vnt. trotilo briketų po 400 gramų, t. y. 24 kilogramus trotilo, vieną ritę sprogstamosios virvės, šautuvą „Barrett M82A1“, paaiškino liudytojui Nr. 1, jog iš pastarojo minėtą ginkluotę įsigys per kelis kartus, paprašė liudytojo Nr. 1 įgytą nurodytą ginkluotę kontrabandos būdu pergabenti iš Lietuvos į Airiją, nurodyti įgytos ginkluotės galimą gabenimo iš Lietuvos į Olandiją ar Prancūziją kainą, taip pat paprašė ir susitarė su liudytoju Nr. 1 dėl kelių TARA narių apmokymo už piniginį atlygį naudotis ginkluote, gaminti sprogmenis ir sumokėjo liudytojui Nr. 1 250 eurų už ginkluotės demonstravimą. Vėliau, tą pačią dieną, sodyboje, esančioje Raseinių r., M. C. ir B. M. už 5000 eurų neteisėtai įgijo iš liudytojo Nr. 5 šaunamąjį ginklą - šautuvą „SVD“ - ir paprašė liudytojo Nr. 5 nurodytą šautuvą laikinai laikyti Lietuvoje.
Po to, kai 2007 m. rugsėjo mėn. pradžioje Airijoje M. C. ir B. M. pranešė L. C., S. M. apie minėtas ginkluotės įgijimo ir apmokėjimo aplinkybes Lietuvoje ir suteikė L. C., S. M. informaciją apie sprogstamųjų medžiagų rūšis, jų veikimo mechanizmą ir panaudojimo galimybes, vėliau, 2007 m. rugsėjo pradžioje, Airijoje S. M. telefonu perdavė L. C. nurodymą R. M. J. susisiekti su liudytoju Nr. 5, kad šis perduotų liudytojui Nr. 1 minėtą 5000 eurų sumą, kaip avansą už planuojamus įgyti iš liudytojo Nr. 1 1000 vnt. elektroninių detonatorių, detonuojančią virvę, detonatorius, 100 vnt. laikrodinių sprogdiklių „VZD-6Č“ su kapsulėmis, plastinę sprogstamąją medžiagą, granatsvaidžius „RPG-7“, „RPG-22“, granatsvaidžių „RPG-7“ išmetamuosius variklius, elektrinius padegėjus, automatą „Beril“ bei 60 vnt. trotilo briketų po 400 gramų. Po to, 2007-09-06, Lietuvos Respublikoje liudytojas Nr. 5, vykdydamas L. C., S. M., B. M., M. C. nurodymą, perdavė per greitų siuntų tarnybą liudytojui Nr. 1 5000 eurų sumą.
Vėliau M. C., tęsdamas nusikalstamas veikas, 2007-10-25, apie 15 val., Marbellos mieste, Ispanijos Karalystėje, perdavė liudytojui Nr. 1, atliekančiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, lapelį su granatsvaidžio „RPG-7“ reaktyvinės prieštankinės raketos „PG-7“ modifikacijos duomenimis, paprašė ir susitarė su liudytoju Nr. 1, jog šis realizuos, o jis iš pastarojo neteisėtai įgis ir du lapelyje užfiksuotos granatsvaidžio modifikacijos išmetamuosius variklius, taip pat paprašė liudytojo Nr. 1 surasti asmenis, kurie už piniginį atlygį pergabentų įgytą ginkluotę iš Lietuvos į saugią vietą Olandijoje, paaiškindamas, jog koreguoja ginkluotės užsakymą, ir susitarė su liudytoju Nr. 1, jog iš pastarojo už 4900 eurų, kuriuos 2007-09-06 liudytojas Nr. 5 perdavė liudytojui Nr. 1, neteisėtai įgis 2 granatsvaidžio „RPG-7“ išmetamuosius variklius, 50 vnt. laikrodinių sprogdiklių „VZD-6Č“ su kapsulėmis „MD-2“, 30 vnt. po 400 gramų trotilo briketų, t. y. 12 kilogramų trotilo, 250 m sprogstamosios virvės, du granatsvaidžius „RPG-22“, 300 vnt. elektrodetonatorių, 300 vnt. mechaninių sprogdiklių, bei paaiškino liudytojui Nr. 1, jog šią ginkluotę įgyja, kaip pirmą siuntą, taip pat pakartojo liudytojui Nr. 1 prašymą realizuoti jam šautuvą „Barrett M82A1“ ir už piniginį atlygį išmokyti kelis TARA grupės narius naudotis ginkluote.
Po to M. C., tęsdamas nusikalstamas veikas, skambindamas iš Airijos į Lietuvą, telefoninių pokalbių, vykusių 2007 m. lapkričio-gruodžio mėn., metu pakartotinai paprašė liudytojo Nr. 1 surasti asmenis, kurie kontrabandos būdu pergabentų įgytą ginkluotę iš Lietuvos į Airiją, ir pažadėjo už ginkluotės pervežimą perduoti piniginį atlygį.
2008-01-21, apie 20 val., restorane „La Mama“, Didžioji g. 28, Vilniuje, Lietuvos Respublikoje, M. C., tęsdamas nusikaltimus, paprašė ir susitarė su liudytoji Nr. 1, jog iš pastarojo neteisėtai įgis antrą ginkluotės siuntą, paaiškino, jog iš pastarojo taip pat pirks granatsvaidžius „RPG- 22“, sprogstamąją medžiagą C4, 7,62 mm kalibro „Springfield“ šovinių, granatų bei snaiperinį šautuvą „Barrett M82A1“.
2008-01-22, apie 11.30 val., M. C., tęsdamas nusikalstamas veikas, garaže, esančiame Valstybinės visuomeninės sveikatos priežiūros tarnybos prie LR SAM teritorijoje, Kalvarijų g. 153, Vilniuje, patikslino ir susitarė su liudytoju Nr.1, kad iš pastarojo su antra ginkluotės siunta neteisėtai įgis 1000 vnt. šovinių, 100 vnt. garantų ir susitarė su liudytoju dėl apmokymų Lietuvoje naudotis ginkluose. Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje M. C. apžiūrėjo liudytojo Nr. 1 pateiktus šaunamuosius ginklus, sprogmenis bei sprogstamąsias medžiagas - du granatsvaidžius „RPG-22“, 200 metrų detonuojančios virvės, 40 metrų padegamosios virvės, 30 briketų po 400 gramų trotilo, t. y. 12 kilogramų trotilo, du reaktyvinio granatsvaidžio „RPG-7“ granatos „PG 7“ išmetamuosius variklius, 50 vnt. laikrodinių sprogdiklių „VZD-6Č“ su kapsulėmis „MD-2“, 27 vnt. mechaninių sprogdiklių „M48“, 27 vnt. detonatorių mechaniniams sprogdikliams „M48“, 300 vnt. elektrodetonatorių „EDP“, 200 vnt. detonuojančių kapsulių „KD8A“, patvirtino, jog įgyja ir neteisėtai įgijo iš liudytojo Nr. 1 šią ginkluotę už 5000 eurų, kuriuos 2007-09-06 liudytojas Nr. 5 perdavė liudytojui Nr. 1, taip pat apžiūrėjo ir už 1000 eurų avansą neteisėtai įgijo iš liudytojo Nr. 1 šaunamąjį ginklą - snaiperinį šautuvą „Barrett M82A1M“. Taip pat nurodytomis aplinkybėmis M. C. nurodė liudytojui A. D., atliekančiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, du granatsvaidžius „RPG-22“, 200 metrų detonuojančios virvės, 40 metrų padegamosios virvės, 30 briketų po 400 gramų trotilo, t. y. 12 kilogramų trotilo, du reaktyvinio granatsvaidžio „RPG-7“ granatos „PG 7“ išmetamuosius variklius, 50 vnt. laikrodinių sprogdiklių „VZD-6Č“ su kapsulėmis „MD-2“, 27 vnt. mechaninių sprogdiklių „M48“, 27 vnt. detonatorių mechaniniams sprogdikliams „M48“, 300 vnt. elektrodetonatorių „EDP“, 200 vnt. detonuojančių kapsulių „KD8A“ už 10000 eurų piniginį atlygį neteisėtai, nepateikiant jos muitinės kontrolei, kitaip jos išvengiant, neturint leidimo, gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos į Airiją, sudarė ginkluotės kontrabandos veikimo planą, t. y. aptarė su A. D. šios ginkluotės gabenimo būdą, pristatymo laiką ir vietą, kontaktų palaikymo būdą - nurodė minėtą ginkluotę transporto priemone pristatyti į vietovę, esančią 60 km atstumu nuo Dublino, Airijoje, perduodant ginkluotę kontaktuoti SMS žinutėmis, apsikeitė nusikalstamos veikos įgyvendinimui būtinais telefonų numeriais ir perdavė liudytojui A. D. 5000 eurų avansą už neteisėtą ginkluotės gabenimą iš Lietuvos į Airiją, tačiau nusikalstamos veikos - ginkluotės kontrabandos - nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų pareigūnų. Tokiu būdu, L. C. veikdamas organizuotoje grupėje kartu su B. M., S. M., M. C. ir kitais tyrimo nenustatytais asmenimis pasikėsino teikti kitokią materialinę paramą teroristinei grupei TARA, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 250⁴ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo gynėja, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 270 straipsnyje įtvirtintoje procesinėje stadijoje, pateikė prašymą nutraukti baudžiamąją bylą BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. už inkriminuojamą nusikalstamą veiką suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Prašyme gynėja nurodo, kad sistemiškai taikant BK 3 straipsnio, 95 straipsnį, 250⁴ straipsnio 1 dalį akivaizdu, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl kaltinamajam L. C. inkrminuojamo sunkaus tyčinio nusikaltimo suėjo dar 2018 m. sausio 22 d. 24 valandą, t. y. prieš 4 metus, 7 mėnesiu 17 dienų. Kaltinamojo gynėja akcentavo, kad per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 22 d. iki 2018 m. sausio 22 d. neatsirado teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sustabdytų ar nutrauktų BK 95 straipsnyje įtvirtintą 10 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą. Per šį laikotarpį L. C. nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo nesislėpė, visuomet gyveno savo gyvenamojoje vietoje Airijos Respublikoje, jo gyvenamoji vieta buvo žinoma visoms kompetentingoms tiek Lietuvos Respublikos, tiek Airijos Respublikos institucijoms. L. C. visada dalyvaudavo visuose su juo atliekamuose procesiniuose veiksmuose, susijusiuose su jo atžvilgiu vykdytu ikiteisminiu tyrimu.
Prokuroras su gynėjos parašymu nesutiko. Nurodė, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika, jos padarymo metu buvo priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o tokiems nusikaltimams veikos padarymo metu galiojęs BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto e papunktis numatė penkiolikos metų senaties terminą. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, kaltinamojo veika iš BK 250 straipsnio 6 dalies, t. y. iš labai sunkaus nusikaltimo, buvo perkvalifikuota į BK 250⁴ straipsnio 1 dalį, t. y. į sunkų nusikaltimą. Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad tais atvejais, kai naujai priimtas įstatymas ar senojo įstatymo nauja redakcija vienais nusikalstamumo ir baudžiamumo kriterijais lengvina, o kitais sunkina kaltinamojo padėtį, palyginti su anksčiau galiojusiu, yra taikomas tas įstatymas, kuris išsprendus konkrečios veikos kvalifikavimo klausimą, yra palankesnis kaltininkui. Tokiu atveju įstatymas taikomas visa apimtimi ir negalima taikyti mišraus būdo, kai iš seno įstatymo ir naujo įstatymo paimamos tos dalys, kurios yra palankesnės kaltinamajam. L. C. atžvilgiu pritaikius palankesnę BK specialiosios dalies normą – 250 ⁴ straipsnio 1 dalį, kuri įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 13 d., turi būti taikomi toje pačioje baudžiamojo kodekso redakcijoje, konkrečiai BK 95 straipsnyje, įtvirtinti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. 2013 m. liepos 13 d. galiojusio BK 95 straipsnio 1 dalies d papunkčio redakcija už sunkų nusikaltimą numatė penkiolikos metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą, todėl už šioje byloje L. C. inkriminuotą nusikalstamą veiką apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas baigsis tik 2023 m. sausio 22 d. Gynėjos prašymo pateikimo dieną apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminai nėra pasibaigę, todėl gynėjos prašymas turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo gynėjos prašymas tenkintinas. Baudžiamoji byla kaltinamojo L. C. atžvilgiu nutrauktina.
Baudžiamajame įstatyme (BK 95 straipsnis) ir baudžiamojo proceso įstatyme (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės senaties institutas. BPK 3 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negalimas. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai. BK 95 straipsnis draudžia priimti asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamąjį nuosprendį, suėjus šiame straipsnyje nustatytam terminui. Pagal šio straipsnio 2 dalį senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Tuo atveju, jeigu yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta aplinkybė (suėjęs senaties terminas) ir jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso, pirmosios instancijos teismas priima nutartį bylą nutraukti šiai aplinkybei paaiškėjus bylos parengimo nagrinėti teisme metu (BPK 235 straipsnio 1 dalis) arba bylą nagrinėjant (pradėjus nagrinėti) teisiamajame posėdyje (BPK 254 straipsnio 4 dalis).
Kaltinamasis L. C. teismui atiduotas kaltinant jį pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 250⁴ straipsnio 1 dalį, t. y. tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2006 metų lapkričio mėnesio iki 2008 m. sausio 22 d., veikdamas organizuotoje grupėje, pasikėsino remti teroristinę veiklą. Pagal kaltinamajam pareikštą kaltinimą, L. C. galimai nusikalstami veiksmai baigti (inkriminuota nusikalstama veika baigta) 2008 m. sausio 22 d.
Inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu – nuo 2006 metų lapkričio iki 2008 m. sausio 22 d., atsakomybė už L. C. inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, buvo įtvirtinta BK 250 straipsnio 6 dalyje (2003 04 10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija). Minimoje teisės normoje buvo numatyta atsakomybė tam, kas kūrė teroristinę grupę ar dalyvavo jos veikloje, taip pat finansavo arba teikė materialinę ar kitokią paramai tokiai grupei, o už šiuos veiksmus buvo numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo 10 (dešimties) iki 20 (dvidešimties) metų. Inkriminuotų nusikalstamų veiksmų atlikimo metu, nusikalstama veika, numatyta BK 250 straipsnio 6 dalyje (2003 04 10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) buvo priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto e papunktis, galiojęs inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu metu (2004 07 05 įstatymo Nr. IX – 2314 redakcija), labai sunkiems nusikaltimams numatė 15 (penkiolikos) metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą.
Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XII-497 BK 250 straipsnis buvo pakeistas. Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojus šiam įstatymui, atsakomybė už veiksmus, susijusius su parama teroristinėms grupėms, numatyta BK 250⁴ straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad tas kas tiesiogiai ar netiesiogiai rinko, kaupė, arba teikė lėšas ar kitą turtą arba teikė kitokią materialinę paramą kitam asmeniui, žinodamas arba siekdamas, kad šis turtas, parama ar jų dalis būtų panaudota teroristiniam ar su teroristine veikla susijusiam nusikaltimui daryti arba viena ar keliems teroristams remti, baudžiamas laisvės atėmimu iki 10 (dešimties) metų. Taigi, įstatymų leidėjo valia, kaltinamajam L. C. inkriminuoti nusikalstami veiksmai nuo 2013 m. liepos 13 d. kvalifikuojami kaip sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis). Svarbu paminėti, kad dar ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo L. C. veiksmai buvo perkvalifikuoti pagal jo padėtį lengvinantį įstatymą – BK 250⁴ straipsnio 1 dalį. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktis, galiojęs inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu metu (2004 07 05 įstatymo Nr. IX – 2314 redakcija) sunkiems nusikaltimams numatė 10 (dešimties) metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktis, galiojęs 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 priėmimo metu (baudžiamąją atsakomybė už veiksmus, susijusius su parama teroristinėms grupėms, įtvirtinus BK 250 ⁴ straipsnio 1 dalyje) sunkiems nusikaltimams numatė 15 (penkiolikos) metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą.
Taigi, nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai įstatymų leidėjas, per laikotarpį nuo nusikalstamos veikos padarymo iki baudžiamosios bylos perdavimo teismui, priėmė teisės aktus (2013 m. liepos 2 d. įstatymą Nr. XII-497 ir 2010 06 15 įstatymą Nr. XI-901), kurie vertinant iš šios dienos perspektyvų ir lengvina (dėl veikos kvalifikavimo), ir sunkina (dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų) kaltinamojo L. C. teisinę padėtį.
Bylą nagrinėjantis teismas akcentuoja, kad panašiose (į šioje byloje susiklosčiusią) teisės taikymo situacijose Lietuvos teismai yra pateikę išaiškinimus, leidžiančius vienos veikos atžvilgiu taikyti skirtingas baudžiamojo kodekso redakcijas, švelninančias kaltinamojo padėtį.
Lietuvos apeliacinis teismas, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-16-1076/2019, retrospektyviai taikydamas kaltinamojo padėtį švelninančius įstatymus (BK bendrosios (BK 25 straipsnio 3 dalį) ir specialiosios dalies (BK 250 straipsnio 2 dalis) normas), pažymėjo, kad nors kasacinėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad vienai veikai negalima taikyti dviejų baudžiamųjų kodeksų, nes tai iškreiptų kodekso kaip vientiso teisės akto sistemiškumą, tačiau ši taisyklė nėra absoliuti. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nematė kliūčių, greta 2013 m. galiojusios BK redakcijos BK 250 straipsnio atžvilgiu (pagal BK 3 straipsnio 2 dalį), organizuotos grupės požymio nustatymui pagal BK 25 straipsnio 3 dalį taikyti veikos padarymo metu (2011 m.) galiojusį baudžiamąjį įstatymą. Kitaip tariant, Lietuvos apeliacinis teismas vienos veikos atžvilgiu pritaikė dvi, skirtingų to paties kodekso redakcijų normas (bendrosios ir specialiosios dalies), kurios abi švelnina kaltinamojo padėtį. Kartu Apeliacinis teismas pažymėjo, kad 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 pakeitimais, be kita ko, buvo įgyvendinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/919/TVR dėl kovos su terorizmu, kas reiškia, kad atsakomybė už teroristinę veiką galėjo būti sureguliuota ir atskiru įstatymu. Šių aplinkybių pagrindu Apeliacinis teismas sprendė, kad kodekso vientisumas nagrinėjamu atveju lieka išlaikytas.
Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad analogiškas teisės aiškinimas, tik kiek kitam kontekste, pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje Nr. 2A-7-4/2014. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad BK 226 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. redakcija) numatyta bausmė – bauda yra palankesnė nuteistajam, tačiau paskirtos bausmės dydis nustatytas netinkamai. Nustatydamas skirtinos baudos dydį teismas, be kitų aplinkybių, taip pat turėjo atsižvelgti ir į BK 47 straipsnyje iki 2011 m. balandžio 21 d. jo pakeitimų buvusius dydžius. Taigi, kasacinis teismas išaiškino, kad leidžiama taikyti skirtingas įstatymų redakcijas – veiką kvalifikuoti ir bausmės rūšį parinkti pagal redakciją, galiojusią procesinio sprendimo priėmimo metu (specialiosios dalies norma), o baudos dydį nustatyti pagal redakciją, kuri galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu. Svarbu akcentuoti, kad Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėtoje byloje, taikytos įstatymų redakcijos (BK 226 straipsnio ir BK 47 straipsnio) negaliojo kartu (galiojime laike prasilenkė), taip pat pritaikytos kodekso bendrosios ir specialiosios dalies (abi) normos švelnino kaltinamojo padėtį.
Bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl baudžiamosios bylos nutraukimo suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminui, vadovaujasi aukščiau paminėta teismų praktika, o taip pat akcentuoja, jog BK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtis – švelnesnio baudžiamojo įstatymo atgalinio veikimo atvejai, t. y. kai naujasis baudžiamasis įstatymas panaikina veikos nusikalstamumą, švelnina bausmę ar kitokiu būdu palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį (BK 3 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai pagal BK 3 straipsnio 3 dalį baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį, grįžtamosios galios neturi (išskyrus šioje dalyje numatytus atvejus, kurie nagrinėjamos bylos kontekste nėra aktualūs) (BK 3 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamoje byloje kaltinamajam L. C. inkriminuoti nusikalstami veiksmai atlikti laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio mėnesio iki 2008 m. sausio 22 d. Ikiteisminio tyrimo metu jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 250 ⁴ straipsnio 1 dalį. Akcentuotina, kad BK 250 ⁴ straipsnio 1 dalis nusikalstamos veikos padarymo metu negaliojo (įsigaliojo tik priėmus 2013 m. liepos 2 d. įstatymą Nr. XII-497, kuriuo buvo įgyvendintas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/919/TVR dėl kovos su terorizmu), o kaltinamojo L. C. atžvilgiu pritaikyta retrospektyviai, kaip jo atsakomybę švelninantis įstatymas (BK 3 straipsnio 2 dalis). Jau buvo minėta, kad nusikalstama veika, numatyta BK 250⁴ straipsnio 1 dalyje priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktis, galiojęs inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu metu (2004 07 05 įstatymo Nr. IX – 2314 redakcija) sunkiems nusikaltimams numatė 10 (dešimties) metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, vadovaujantis aukščiau aptarta teismų praktika, būtent nusikalstamos veikos padarymo metu galioję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis terminai turi būti taikomi nustatant kaltinamojo L. C. teisinę padėtį, nes: 1) prailginti senaties terminai, įsigaliojo jau po inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir tai sunkina kaltinamojo L. C. teisinę padėtį (BK 3 straipsnio 3 dalis); 2) BK 250⁴ straipsnis priimtas įgyvendinant Tarybos pamatinį sprendimą 2008/919/TVR dėl kovos su terorizmu, kas reiškia, kad atsakomybė už teroristinę veiką galėjo būti sureguliuota ir atskiru įstatymu, todėl kodekso vientisumas nagrinėjamu atveju lieka išlaikytas. Aptarto teisinio reguliavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam L. C. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 250⁴ straipsnio 1 dalyje, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas baigėsi dar iki baudžiamąją bylą perduodant teismui, t. y. 2018 m. sausio 22 d. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad apkaltinamojo nuosprendžio dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos priėmimo terminai yra pasibaigę, jie nebuvo sustoję ar nutrūkę, ką 2022 m. gegužės 18 d. nutarimu (t. 23, b. l. 146-148) pripažino ir prokuroras, o kaltinamasis L. C. nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso, todėl baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo procesiniuose sprendimuose, kuriais buvo atsisakyta nutraukti baudžiamąjį persekiojimą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nurodyta teismų praktika (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-83/2011; 2K-P-444/2005; 2K-124/2010; 2K-238/2007; 2K-775/2007; 2K-143/2008; 2K-332/2008 ir kt.) yra suformuota kitų faktinių aplinkybių ir kitame istoriniame kontekste, t. y. 1961 m. BK kodeksą kaip vientisą teisės aktą keičiat kitu vientisu teisės aktu - dabar galiojančiu BK. Nagrinėjamoje baudžiamoje byloje susiklosčiusi faktinė situacija (to paties kodekso, kaip vientiso teisės akto, redakcijų kaita) nėra tapati situacijoms, kurios buvo nagrinėjamos prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nurodytose kasacinio teismo bylose. Tuo tarpu teismų praktika (ApT nuosprendis Nr. 1A-16-1076/2019; LAT nutartis Nr. 2A-7-4/2014), kuria grindžiamas šis procesinis sprendimas, yra suformuota bylose, kuriose teisės taikymo klausimai savo pobūdžiu iš esmės analogiški kaip ir šioje byloje (to paties kodekso kaip vientiso teisės akto skirtingų redakcijų taikymas).
Prokuroras teisiamojo posėdžio metu pateikė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą spręsti išlaidų, susijusių su L. C. ekstradiciją, atlyginimo. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nors ekstradicijos išlaidos paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau šioje byloje priėmus procesinį sprendimą dėl baudžiamojo persekiojimo nutraukimo BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, jų išieškoti iš kaltinamojo nėra pagrindo. Jos (ekstradicijos išlaidos) turi būti apmokamos iš valstybės lėšų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 318 straipsniu,
nutaria:
baudžiamąją bylą, kurioje L. C. (L. C.) kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 250⁴ straipsnio 1 dalį nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kardomąją priemonę - intensyvią priežiūrą, paskirtą 2022 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kurios terminas pratęstas 2022 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.
Kardomąją priemonę – 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių eurų) užstatą, paskirtą 2022 m. gegužės 18 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarimu, įsiteisėjus nutarčiai panaikinti.
Nutarčiai įsiteisėjus į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą Nr. LT187300010171137317, esančią AB Swedbank, 2022 m. gegužės 11 d. bankiniu pavedimu sumokėtą 15 000 (penkiolika tūkstančių eurų) grąžinti L. ir G. C.; 2022 m. gegužės 11 d. bankiniu pavedimu sumokėtą 10 000 (dešimt tūkstančių eurų) grąžinti B. C.; 2022 m. gegužės 12 d. bankiniu pavedimu sumokėtą 15 000 (penkiolika tūkstančių eurų) grąžinti B. C.; 2022 m. gegužės 17 d. bankiniu pavedimu sumokėtą 10 000 (dešimt tūkstančių eurų) grąžinti Leonai ir G. C.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.