Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. atstovo advokato A. V. (A. V.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 19 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Klaipėdos apskrities VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2024-12-19 nutarimu I. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2024 m. lapkričio 6 d. 14.45 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Land Rover Range Rover Sport“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefono aparatu. Taip pat I. J. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, pažeidimas padarytas pakartotinai, kai asmuo yra baustas už transporto priemonių vairavimą neturint teisės. Šiais veiksmais I. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 ir 20 punktų reikalavimus. Už šių administracinių nusižengimų padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, I. J. paskirta galutinė 1 000 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams ir konfiskuota automobilio „Land Rover Range Rover Sport“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 22 650 Eur.

2. Nesutikdamas su 2024-12-19 Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. atstovas advokatas A. V. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas skundžiamą Institucijos nutarimą pakeisti ir sumažinti paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydį. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-02-19 nutartimi Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas ir I. J. atstovo skundas netenkintas. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad anksčiau ne kartą taikytos baudos, specialiosios teisės atėmimai ir konfiskuotino turto dalį atitinkančių sumų (du kartus 20 000 Eur ir vieną kartą 25 000 Eur) išieškojimai, buvo nepakankami. Todėl nėra abejonės, kad I. J., vėl ir vėl darant analogiškus administracinius nusižengimus, neabejotinai suvokiant kuo rizikuoja vairuodamas neturėdamas tokios teisės, nekonfiskavus Institucijos paskirtos visos vairuotos transporto priemonės vertės, kuri nustatyta atsižvelgiant į VšĮ „(Duomenys neskelbtini)“ duomenis, t. y. 22 650 Eur, teisinės atsakomybės poveikis būtų formalus ir prieštarautų ANK 22 ir 27 straipsnių nuostatų tikslams.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Apeliaciniame skunde apygardos teismui I. J. atstovas advokatas A. V. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-02-19 nutartį ir pakeisti Institucijos 2024-12-19 nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės, t. y. sumažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog „l. J. versija, kad jis padarė administracinį nusižengimą veikiant išimtinai esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, nes po žmonos skambučio, jis išsigando dėl jos ir jų būsimo kūdikio sveikatos ir gyvybės, todėl nieko nelaukęs sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti, norėdamas kuo greičiau nuvykti pas žmoną, yra neįtikinama ir vertintina kaip siekis išvengti griežtos administracinės atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį.“ Su minėta teismo išvada nesutinka ir pažymi, kad I. J. nesiekia išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus. Priešingai, jis prisipažino padaręs ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir padėjo juos išaiškinti. I. J. supranta savo poelgių pavojingumą ir nebūtų padaręs šių pažeidimų, jeigu nebūtų iškilęs realus pavojus jo partnerei ir vaikui.

3.2. Advokatas skunde remiasi kasacinio teismo praktika ir pažymi, kad būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti ši interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis.

3.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju I. J., kai jam paskambinusi sugyventinė pranešė, jog jaučiasi blogai, ir žinodamas, kad gimdymo terminas numatytas po (duomenys neskelbtini), išsigando dėl jos ir jų kūdikio sveikatos bei gyvybės, todėl nieko nelaukęs sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti, norėdamas kuo greičiau nuvykti pas sugyventinę. Advokato manymu, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad buvo visos būtinojo reikalingumo sąlygos, kurioms esant I. J. neturi atsakyti už Institucijos nutarime nurodytus administracinius nusižengimus: 1) nėščia I. J. sugyventinė jautėsi blogai, todėl tiek jos, tiek jų kūdikio sveikatai ar net gyvybei grėsė pavojus; 2) šis pavojus buvo realus, kadangi jo sugyventinė būdama nėščia paskambino jam išsigandusi dėl labai prastos savo savijautos. Išgirdęs susijaudinusį sugyventinės balsą ir žinodamas, jog terminas gimdyti jai yra numatytas po (duomenys neskelbtini), I. J. pagrįstai bijojo, kad jo sugyventinei ir kūdikiui gali grėsti pavojus, jiems turi būti kuo greičiau suteikta reikalinga pagalba; 3) pavojus buvo akivaizdus, kadangi I. J. sugyventinė buvo nėščia, terminas gimdyti buvo numatytas po (duomenys neskelbtini), todėl nagrinėjamo atveju metu jo sugyventinei praktiškai, bet kuriuo momentu galėjo prasidėti gimdymas, ypač jai esant išsigandus ir rimtai sunerimus dėl savo sveikatos; 4) I. J. sugyventinės ir jų kūdikio sveikatai bei gyvybei kilęs pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, kadangi jo sugyventinė apie itin prastą savo savijautą buvo spėjusi informuoti tik I. J., todėl jis buvo vienintelis, kuris galėjo nedelsiant imtis veiksmų - pasirūpinti, kad besilaukianti jo sugyventinė gautų visą reikiamą pagalbą ir kuo greičiau pas ją vykti; 5) I. J. padaryta žala, kuri pasireiškė jo padarytais administraciniais nusižengimais, yra akivaizdžiai mažesnė, negu tuo metu I. J. sugyventinės ir kūdikio sveikatai bei gyvybei grėsęs pavojus. Be to, I. J. darydamas minėtus administracinius nusižengimus, jokios žalos nepadarė.

3.4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nekonfiskavus Institucijos paskirtos visos vairuotos transporto priemonės vertės, teisinės atsakomybės poveikis būtų formalus ir prieštarautų ANK 22 ir 27 straipsnių nuostatų tikslams. Pažymi, kad teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Advokato vertinimu, nagrinėjamu atveju visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 22 650 Eur, išieškojimas yra akivaizdžiai neproporcinga ir neadekvati administracinio poveikio priemonė. Ji sukeltų I. J. ženkliai didesnes neigiamas pasekmes, nei skirta 1 000 Eur dydžio bauda, t. y. tokia administracinio poveikio priemonė iš esmės būtų prilyginama papildomai administracinei nuobaudai - baudai, itin viršijančiai maksimalią baudą, kurią pagal ANK 25 straipsnio 2 dalį leidžiama paskirti už administracinio nusižengimo padarymą. Administracinio poveikio priemonė pagal savo esmę nėra prilyginama administracinei nuobaudai, taigi ji neturi sukelti analogiško pobūdžio neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui kaip administracinė nuobauda.

3.5. Advokato nuomone, I. J. paskyrus 1 000 eurų baudą ir administracinio poveikio priemones - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 24 mėnesiams bei sumažinus konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Teigia, jog I. J. bus atgrasytas nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, kadangi 1 000 Eur bauda ir teisės vairuoti atėmimas 2 metams yra pakankamai dideli suvaržymai, kad juos patyręs asmuo nedarytų administracinių nusižengimų ateityje. Be to, jis pakankamai bus nubaustas, kadangi sumokėdamas 1 000 Eur baudą bei dalį transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, jis patirs didelius finansinius nuostolius. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones 2 metus, I. J. kasdien patirs suvaržymus bei papildomas išlaidas, t. y. negalės pats nuvykti į darbą, apsipirkti, pas gydytoją ir kt. Akcentuoja tai, kad I. J. neseniai gimė vaikas, taigi vien tai, kad artimiausius 2 metus, jis negali vairuoti, gerokai apsunkina jo galimybes tinkamai pasirūpinti savo vaiku, nuvežti jį pas gydytoją bei patenkinti kitus poreikius. Mano, kad administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti sumažinus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydį ir tvirtina, kad visos automobilio vertės konfiskavimas akivaizdžiai neatitinka proporcingumo principo.

4. Institucija atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. atstovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-02-19 nutartį.

4.1. Nurodo, kad I. J. 2024 m. buvo priimti ir įsiteisėję du teismų sprendimai dėl transporto priemonių vertę atitinkančių sumų konfiskavimo, transporto priemonių vertės teismų nutarimais buvo paskirtos netgi mažesnės, tačiau šios administracinio poveikio priemonės I. J. auklėjamojo poveikio nepadarė, neatgrasė jo nuo administracinių nusižengimų darymo. Priešingai, jis ir toliau darė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 5 dalyje, todėl jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, netikslinga.

4.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2019-12-24, 2022-07-24 ir 2023-03-12 I. J. baustas ir už sunkesnius nusižengimus, t. y. už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Nepaisant to, I. J. padarė dar 7 administracinius nusižengimus, susijusius su vairavimu neturint teisės vairuoti. Paskirtos administracinės nuobaudos galioja, nes jis paskirtų baudų nemoka, taip vengdamas atsakomybės už savo veiksmus. Mano, kad išdėstytos aplinkybės įrodo, jog I. J. tinkamų išvadų nedaro ir elgiasi itin įžūliai, toliau nesilaiko teisės aktų reikalavimų, daro naujus KET pažeidimus, nepaisydamas visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų. Akivaizdu, kad ankstesnės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės buvo nepakankamos.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas iš esmės neginčija I. J. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Vis tik, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad skunde nesutinkama ne tik su administracinio poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo - administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskyrimu, tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryti pažeidimai grindžiami būtinojo reikalingumo situacija, kas suponuoja išvadą, kad prašoma svarstyti klausimą ir dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo. Taigi, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl būtinojo reikalingumo

6. Nagrinėjamu atveju, susipažinus su apeliaciniame skunde bei atsiliepime nurodytais argumentais, administracinio nusižengimo bylos medžiaga, patikrinus skundžiamos nutarties ir Institucijos nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, darytina išvada, kad I. J. pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, o jam skirta administracinė nuobauda – bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas skundžiama nutartimi individualizuotos tinkamai. Apylinkės teismas į skundo dėl Institucijos nutarimo argumentus atsakė itin išsamiai ir motyvuotai, pagrįstai nusprendė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundo netenkinti, todėl su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis nėra pagrindo nesutikti.

7. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad <...> draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. 424 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti, padarytą pakartotinai, kuris užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.

8. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nurodo ir akcentuoja tai, jog I. J. vairavo automobilį bei rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje, veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis, kadangi jam paskambinusi sugyventinė pranešė, jog jaučiasi blogai, o jis žinodamas, kad ji laukiasi, gimdymo terminas numatytas po (duomenys neskelbtini), išsigando dėl jos ir jų kūdikio sveikatos bei gyvybės, todėl nedelsdamas sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti, kad kuo greičiau nuvyktų pas sugyventinę. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais skundo argumentais, kadangi ANK 16 straipsnio taikymo sąlygos, nagrinėjamu atveju, nenustatytos.

9. ANK 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taigi, taikant būtinojo reikalingumo nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala.

10. Kasacinio teismo praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-65-719/2022).

11. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog šioje situacijoje būtinasis reikalingumas neegzistavo, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad I. J. sugyventinės ar jų kūdikio sveikatai grėsė pavojus. Pažeidėjas, darydamas jam inkriminuotus nusižengimus, net jeigu iš tikrųjų jo sugyventinei ir jų kūdikio sveikatai būtų kilęs pavojus, negalėjo niekaip pašalinti ar sumažinti jiems galimai gresiančio sveikatos pablogėjimo pavojaus. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad pažeidėjas nėra medikas, todėl norėdamas padėti, jis turėjo skambinti bendruoju greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) tarnybos numeriu ir pranešti apie susidariusią situaciją, kad medikai nuvyktų į jo sugyventinės namus. Akivaizdu, kad ir jo sugyventinė turėjo galimybę išsikviesti GMP, jeigu paskambino pažeidėjui. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad I. J. vairavo transporto priemonę, kuri priklauso trečiajam asmeniui. Taigi, jis turėjo galimybę paprašyti ir kito asmens, kad jį nuvežtų pas jo sugyventinę. Kita vertus, šiuo atveju svarbiausia ta aplinkybė, kaip jau minėta, kad nagrinėjamoje byloje apskritai nėra jokių duomenų, patvirtinančių skundo argumentus apie I. J. sugyventinės ir jų kūdikio sveikatos būklės pablogėjimą, t. y. nėra medicininių dokumentų išrašų, kad 2024-11-06 ji kreipėsi į medikus ar apskritai būtų buvusi gydymo įstaigoje. Vis tik, net jeigu minėtą dieną I. J. sugyventinė jau gulėjo ligoninėje dėl gimdymo, tai akivaizdu, kad jau esant ligoninėje jai ir jų kūdikiui buvo teikiama specializuota medikų pagalba. Šios išvados kontekste, konstatuotina, kad būtinojo reikalingumo situacija šiuo atveju apskritai neegzistavo, nes nebuvo dviejų teisės saugomų interesų susidūrimo, kurių vieną buvo galima apginti tik padarant žalą antram, t. y. nenustatyta, kad I. J. sugyventinei ir jų kūdikio sveikatai ar gyvybei, buvo kilęs pavojus, ir jo siekis apsaugoti jų sveikatą buvo galimas tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, visuomenės interesui dėl eismo saugumo.

12. Nors I. J. sugyventinei įvykio metu iki gimdymo buvo likę tik (duomenys neskelbtini), tačiau tai negali būti pateisinama būtinuoju reikalingumu, dėl kurio, jis nutarė vairuodamas naudotis mobiliojo ryšio priemone ir vairuoti transporto priemonę, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Be to, jis, norėdamas nuvykti pas savo sugyventinę, galėjo pasinaudoti kitų vairuoti galinčių asmenų pagalba ar pavežėjų paslaugomis, tačiau to nepadarė ir lengvabūdiškai sėdo vairuoti transporto priemonę, kai jam teisė tai daryti yra atimta. Vien tai, kad teisės vairuoti transporto priemones neturintis I. J. vairavimo metu nepadarė žalos kitiems eismo dalyviams ar turtui, niekaip nemažina jo padaryto nusižengimo pavojingumo, juolab įvertinus tai, kad pavėžėjimo paslaugą jam, kaip jau minėta, galėjo suteikti bet kuris kitas teisę vairuoti automobilį turintis asmuo. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad tokie I. J. veiksmai negali būti prilyginami būtinajam reikalingumui. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad I. J. 2024-11-06 14.45 val., vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefono aparatu ir pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė jam yra atimta. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, jis, pažeisdamas KET reikalavimus, pažeidė visuomenės interesą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprasdamas, kad vairuotojams draudžiama, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, vis tiek ja naudojosi, taip pat suprasdamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta, vis tiek vairavo transporto priemonę, kas rodo, jog administracinius nusižengimus I. J. padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą.

13. Skundo nagrinėjimo kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad net ir esant tokioms aplinkybėms, vien sugyventinės galimai pablogėjusi savijauta, kai nustatytas gimdymo terminas, savaime nesudaro pagrindo savarankiškai, net nepasikonsultavus su medikais, spręsti, kad tokio asmens ir kūdikio sveikatai ar gyvybei gresia realus ir akivaizdus pavojus, kas taip pat turi būti nustatyta konstatuojant, jog kaltininkas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Be to, iš Institucijos atsiliepimo ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad I. J. apskritai daugybę kartų baustas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti. Atsižvelgdamas į išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra ANK 16 straipsnio 1 dalyje numatyto būtinojo reikalingumo instituto sąlygų, o I. J. versija vertintina kaip siekis išvengti griežtos administracinės atsakomybės, pagrįsta ir teisėta, todėl šiuo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ANK 565¹ straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.

Dėl administracinio poveikio priemonės

14. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. atstovo advokato A. V. apeliaciniame skunde taip pat reiškiamas alternatyvus reikalavimas, susijęs su administracinio poveikio priemone - automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo dydžiu, t. y. prašoma sumažinti konfiskuotiną automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Advokato manymu, atsižvelgiant į jo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, taip pat į kasacinio teismo formuojamą praktiką, I. J. paskirtas visos automobilio vertės konfiskavimas akivaizdžiai neatitinka proporcingumo principo, o administracinei nuobaudai keliami tikslai bus pasiekti net ir sumažinus konfiskuotinos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dydį. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais skundo argumentais.

15. Nagrinėjamu atveju I. J. nubaustas ir už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. To paties straipsnio 8 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi, ši administracinio poveikio priemonė yra skiriama tais atvejais, kai ANK 424 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas nėra pakankamas tam, jog būtų užtikrintas administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimas konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens atžvilgiu.

16. Pažymėtina, kad pagal ANK 27 straipsnio 2 punktą administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriama ir administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Pagal ANK 29 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Taigi, institucija ar teismas visų pirma privalo įvertinti galimybę konfiskuotiną turtą konfiskuoti natūra, o nesant tam galimybės, – spręsti dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-648/2024).

17. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. vairuotojas automobilis „Land Rover Range Rover Sport“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne jam, automobilio valdytojas – V. S., savininkas – J. P. – A.. Atsižvelgiant į tai, tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad iš I. J. turi būti išieškoma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Šiuo atveju konkrečios transporto priemonės įvertinimo pažymos byloje nėra, taigi konfiskuotino turto – minėto automobilio, vertę Institucija nustatė pagal į bylą pateiktą VšĮ „(Duomenys neskelbtini)“ pažymą, kurioje nurodyta, kad 2014 m. pagaminto automobilio „Land Rover Range Rover Sport“, vidutinė vertė 22 650 Eur su PVM. Dėl ko buvo nuspręstą visą šią sumą konfiskuoti iš pažeidėjo.

18. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog teismų praktikoje didelė transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-65-222/2017). Nors skunde akcentuojama tai, kad 22 650 Eur sumos konfiskavimas prilygsta dar vienai papildomai nuobaudai - baudai, tačiau sutikti su šiais skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Už ANK 424 straipsnio 5 dalies padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (šiuo atveju automobilio vertę atitinkanti pinigų suma), tačiau tai nereiškia, jog asmuo yra baudžiamas du kartus. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo taikymo kontekste, privaloma įvertinti ir duomenis apibūdinančius administracinį nusižengimą bei jį padariusį asmenį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, kad I. J. padarė šiurkštų KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę, kai jam – Institucijos 2023-04-11 nutarimu nuo 2023-09-07 iki 2027-09-06 buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad I. J. nuo 2017 metų baustas daugiau nei 80 kartų už įvairius administracinius nusižengimus (dėl dalies atvejų sprendimai nėra priimti). Be to, I. J. ne kartų baustas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta. Paminėta ir tai, jog Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad I. J. 2019-12-24, 2022-07-24 ir 2023-03-12 baustas ir už sunkesnius nusižengimus, t. y. už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Be to, I. J. už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones ne kartą buvo paskirtas transporto priemonės vertės konfiskavimas.

19. Skundo nagrinėjimo kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad I. J. ne jam priklausančią, tą pačią transporto priemonę „Land Rover Range Rover Sport“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, ne pirmą kartą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-09-12 nutartimi pakeista Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-03-05 nutarimo dalis dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio nustatymo ir konfiskuota iš I. J. automobilio „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos dalis – 5 000 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2024-11-12 nutartimi Institucijos skundas netenkintas, minėta nutartis palikta nepakeista.

20. Aptartų duomenų visuma neabejotinai patvirtina, kad I. J. sistemingai ir piktybiškai nesilaiko KET reikalavimų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad sumažinus konfiskuotinos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dydį jis laikysis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių ir naujų administracinių nusižengimų nebedarys. Bylos duomenys patvirtina kad anksčiau I. J. skirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas, sumažinta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, nesulaikė pastarojo nuo analogiškų pažeidimų darymo, t. y. jo elgesio teigiama linkme neįtakojo, todėl spręstina, kad šiuo atveju tik paskyrus pažeidėjui administracinio poveikio priemonę – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą – bus užkirstas kelias naujiems pažeidimams, jis bus atgrasytas nuo administracinių nusižengimų darymo. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, taip pat apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, jog I. J. atžvilgiu taikytas turto vertės konfiskavimas – 22 650 Eur sumai, šiuo atveju, įvertinus tiek I. J. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir pavojingumą, jų padarymo aplinkybes (pakartotinai vairavo tą pačią transporto priemonę, kai specialioji teisė yra atimta), tiek ir pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis (ne kartų baustas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta) nėra per griežta, o yra teisinga ir proporcinga padarytiems administraciniams nusižengimams administracinio poveikio priemonė. Mažinti išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kurie, be kita ko, jau buvo įvertinti ir apylinkės teismo, nėra jokio pagrindo.

22. Nagrinėjamu atveju nesant jokių kitų įrodymų, jog konfiskuotinos transporto priemonės vidutinė rinkos vertė yra mažesnė nei tai nustatyta VšĮ „(Duomenys neskelbtini)“ pažymoje, mažinti išieškotiną konfiskuotino turto vertę pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo minėtą poveikio priemonę. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. atstovo advokato A. V. skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. atstovo advokato A. V. (A. V.) apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.