Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kyla ginčas dėl pareiškėjui neišmokėtos darbo užmokesčio dalies laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-12-31 priteisimo.

Prokuratūros įstatymo 49 straipsnyje (2008-11-06 įstatymo Nr. X-1785 redakcija) įtvirtinta, kad prokurorų darbo užmokestį nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio (2008-11-06 įstatymo Nr. X-1773 redakcija) 3 dalyje numatyta, kad prokurorų darbo užmokestis susideda iš: 1) pareiginės algos; 2) priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus; 3) priedo už kvalifikacinį rangą.

Remiantis Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsniu, pareiginės algos skaičiuojamos taikant pareiginės algos bazinį dydį, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą, nustatytą šio įstatymo priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio. Pareiginė alga apvalinama vadovaujantis bendromis skaičių apvalinimo taisyklėmis taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis (2008-11-06 įstatymo Nr. X-1773 redakcija) numato, kad priedą už ištarnautus valstybei metus sudaro 3 procentai valstybės politiko ar valstybės pareigūno pareiginės algos už kiekvienus trejus metus, tačiau priedo dydis neturi viršyti 30 procentų pareiginės algos.

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5¹ straipsnyje (2007-07-03 įstatymo Nr. X-1254 redakcija) nustatyta prokurorų priedų už kvalifikacinį rangą skaičiavimo nuo pareiginės algos tvarka: 1) jaunesniajam justicijos patarėjui – 10 procentų dydžio; 2) justicijos patarėjui – 15 procentų dydžio; 3) vyresniajam justicijos patarėjui – 20 procentų dydžio; 4) vyriausiajam justicijos patarėjui – 25 procentų dydžio; 5) valstybiniam justicijos patarėjui – 30 procentų dydžio; 6) vyriausiajam valstybiniam justicijos patarėjui – 40 procentų dydžio.

2008 m. gruodžio 19 d. Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo Nr. XI-85 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis 2009 metais yra 475 litai.

2009 m. liepos 17 d. Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-360 nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. yra 475 litai, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 450 litų. Pareiginės algos bazinis dydis 2010-2013 m. nekito.

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlyje (2006-07-19 įstatymo Nr. X-789 redakcija) Generalinės prokuratūros skyriaus prokuroro pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas 13, o departamento prokuroro 13,1.

Seimas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą Nr. XI-224, kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. gegužės 1 d.) pakeitė Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlį, inter alia jo III skirsnį, pirmą kartą sumažindamas pareiginės algos koeficientus. Šiuo įstatymu sumažinti tik Generalinės prokuratūros prokurorų pareiginės algos koeficientai, be kita ko, departamento prokuroro – nuo 13,1 iki 11,53, skyriaus prokuroro – nuo 13 iki 11,44. Kitų prokuratūros grandžių – apygardų ir apylinkių prokuratūrų – prokurorų pareiginės algos koeficientai nebuvo mažinami.

Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą Nr. XI-361, kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. rugpjūčio 1 d.) pakeitė Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlį, inter alia jo III skirsnį, antrą kartą sumažindamas pareiginės algos koeficientus. Šiuo įstatymu sumažinti visų prokurorų pareiginės algos koeficientai. Generalinės prokuratūros departamento prokuroro pareiginės algos koeficientas sumažintas iki 10,67, o skyriaus prokuroro iki 10,58.

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnyje nustatytas sumažintų prokurorų pareiginės algos koeficientų galiojimo laikas 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d. priimtų Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymų 1 straipsniais buvo pratęstas.

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 23 d., 3 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta vėl taikyti šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytus nesumažintus, t. y. iki 2009 m. balandžio 30 d. galiojusius, prokurorų pareiginės algos koeficientus, tačiau šio teisinio reguliavimo įsigaliojimo laikas 2010 m. birželio 30 d. ir 2011 m. lapkričio 22 d. priimtų Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymų 1 straipsniais buvo atidėtas.

Seimas 2011 m. gruodžio 21 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymą (įsigaliojusį 2012 m. gegužės 1 d.), kurio 1 straipsniu pakeitė Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnį, kuriame, pritaikius papildomas darbo užmokesčio mažinimo priemones, nustatyti sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai. Iš minėto įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad šis įstatymas priimtas siekiant sėkmingai įgyvendinti Lietuvos Respublikos prokuratūros pertvarką atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo pakeitimus. Šiuo įstatymu Generalinės prokuratūros skyriaus prokurorui ir departamento prokurorui nustatytas vienodas pareiginės algos koeficientas 10,67.

Seimo 2011 m. gruodžio 21 d. priimtu Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios, 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymu buvo pakeisti prokurorų pareiginės algos koeficientai, kurių įsigaliojimo laikas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 23 d., 3 straipsnio 2 dalimi laikinai atidėtas, t. y. tie pareiginės algos koeficientai, kurie turėjo būti pradėti vėl taikyti nustojus taikyti sumažintuosius prokurorų pareiginės algos koeficientus; pakeistu teisiniu reguliavimu įtvirtinti nauji prokurorų pareiginės algos koeficientai, nustatytieji atlikus prokuratūros pertvarką, kurių įsigaliojimo laikas atidėtas. Nustatyta, kad Generalinės prokuratūros skyriaus prokuroro ir departamento prokuroro pareiginės algos koeficientas yra 13,1.

2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 23 d., 2 straipsnyje (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija) atlikus prokuratūros pertvarką nustatyti prokurorų pareiginės algos koeficientai.

Pareiškėjas nuo 2007-07-30 ėjo Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro pareigas, 2008-07-01 jam suteiktas justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas (b. l. 15). Nuo 2011-04-04 pareiškėjo tarnybos santykiai tęsėsi Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamente, jam nustatytas pareiginės algos koeficientas 10,67 (b. l. 16-17). 2013-02-15 pareiškėjui suteiktas vyresniojo justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas (b. l. 17-18). 2013-10-25 pareiškėjui suteiktas vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas (b. l. 40-46).

Iki aptartų Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimų (iki 2009-05-01) apskaičiuojant pareiškėjo darbo užmokestį buvo taikomas pareiginės algos koeficientas 13. Dėl aptartų Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimų faktiškai pareiškėjui kaip Generalinės prokuratūros skyriaus prokurorui nuo 2009-05-01 iki 2009-08-01 buvo taikomas koeficientas 11,44, o nuo 2009-08-01 iki 2011-04-04 (kada pareiškėjas tapo departamento prokuroru) buvo taikomas koeficientas 10,58. Nuo 2011-04-04 iki 2013-12-31 pareiškėjui buvo taikomas koeficientas 10,67. Tai matoma ir iš Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2015-04-30 pažymos apie pareiškėjo darbo užmokestį (b. l. 20).

Konstitucinis Teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimu pripažino, kad:

1) Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d.) III skirsnis tiek, kiek jame buvo nustatyti neproporcingai sumažinti Generalinės prokuratūros prokurorų pareiginės algos koeficientai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 23 d., 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, 2010 m. birželio 30 d. redakcija, 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek ja buvo nustatytas ir atidėtas teisinio reguliavimo, kuriuo buvo numatyta taikyti nesumažintus prokurorų pareiginės algos koeficientus, įsigaliojimo laikas, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

3) Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame buvo nustatyti neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

4) Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, 2010 m. liepos 2 d. redakcija, 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija,), 2 straipsnio (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija) 2 dalis tiek, kiek jais buvo nustatytas ir pratęstas teisinio reguliavimo, kuriuo buvo neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, galiojimo laikas, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

5) Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija, įsigaliojusi 2012 m. gegužės 1 d.) tiek, kiek jame buvo įtvirtinti neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, nustatytieji atlikus prokuratūros pertvarką, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

6) Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnis (2011 m. gruodžio 21 d. redakcija, 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek juo buvo nustatytas ir pratęstas teisinio reguliavimo, kuriuo buvo neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai, galiojimo laikas, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsižvelgiant į aptartą Konstitucinio Teismo nutarimą darytina išvada, kad pareiškėjui dėl antikonstituciniu pripažinto teisinio reglamentavimo 2009-05-01 – 2013-12-31 laikotarpiu buvo neproporcingai sumažintas pareiginės algos koeficientas ir dėl to išmokėtas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (įskaitant pareiginę algą, priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus ir priedą už kvalifikacinį rangą).

Pareiškėjas teismo prašo apginti jo pažeistas teises, priteisiant darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp faktiškai priskaičiuoto darbo užmokesčio pagal sumažintą pareiginės algos koeficiento dydį ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009-05-01 iki 2013-12-31 buvo privalu priskaičiuoti ir išmokėti taikant pareiginės algos dydžio koeficientą 13 (13,1), kuris sudaro 22 144,12 EUR.

Pasisakant dėl tokio pareiškėjo pažeistų teisių gynimo būdo taikymo galimybės, svarbu atsižvelgti į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl asmenų patirtų praradimų, įstatymų leidėjui neproporcingai sumažinus darbo užmokestį, kompensavimo.

Visų pirma, pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime išaiškino, kad, pripažinus teisinį reguliavimą, kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiu Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos; toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.

Konstitucinis Teismas, atskleisdamas įstatymų leidėjo pareigos teisingai, per protingą laikotarpį nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą turinį, 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjo pareiga teisingai, per protingą laikotarpį nustatyti praradimų kompensavimo mechanizmą sukuria šiuos praradimus patyrusiems asmenims teisėtą lūkestį, kad jų praradimai bus teisingai kompensuoti be nepagrįsto delsimo. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad kol įstatymų leidėjas, nepažeisdamas reikalavimo be nepagrįsto delsimo nustatyti minėtų praradimų kompensavimo mechanizmą, dar nėra įvykdęs šios savo pareigos, nėra aišku, kiek šie praradimai turi būti teisingai kompensuoti, kad atitiktų reikalavimą kompensuoti neproporcingai sumažintą atlyginimų dydį; nuo kada pradedant, kokiomis dalimis ir per kiek laiko realiai (įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu) įmanoma kompensuoti minėtus praradimus. Todėl praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį. Be to, kaip išaiškino Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendime, įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

Konstitucinis Teismas, 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime taip pat nurodė, kad pripažinus teisinį reglamentavimą, kuriuo buvo nustatytas neproporcingas prokurorų pareiginės algos mažinimo mastas, prieštaravusiu Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, įstatymų leidėjui iš Konstitucijos 23 straipsnio kyla pareiga teisingai, per protingą laikotarpį nustatyti nurodytų asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos; toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.

Iš išdėstytų Konstitucinio Teismo išaiškinimų seka, kad būtent įstatymų leidėjui tenka pareiga nustatyti teisingą (kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi) prokurorų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo dydžius, terminus, kitus esminius elementus), o pagal Konstituciją patirtų praradimų kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytu kompensavimo mechanizmu. Kartu pastebėtina, kad įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti tokį mechanizmą arba jį nustačius neteisingą, asmenys savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

Teismas pažymi, kad Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą, įsigaliojusį 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriuo, be kita ko, nustatė prokurorų patirtų praradimų dėl Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio nuostatų, galiojusių 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d., taikymo apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką. Taigi prokurorų patirtų praradimų dėl neproporcingai sumažintų pareiginės algos koeficientų taikymo teisiniai santykiai (kompensavimo dydžiai, terminai ir kt.) yra sureguliuoti įstatymu.

Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo ir priteisti visą darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp faktiškai priskaičiuoto darbo užmokesčio pagal sumažintą pareiginės algos koeficiento dydį ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009-05-01 iki 2013-12-31 buvo privalu priskaičiuoti ir išmokėti taikant pareiginės algos dydžio koeficientą 13 (13,1), nėra – pareiškėjo patirti praradimai kompensuotini remiantis įstatymų leidėjo nustatytu kompensavimo mechanizmu, t. y. jame nustatyta apimtimi ir terminais. Pareiškėjui manant, kad įstatymų leidėjo nustatytas kompensavimo mechanizmas nėra teisingas ar kad atsakovas netaiko (netinkamai taiko) šį mechanizmą, toks ginčas gali būti sprendžiamas teisme. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo M. G. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.