- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- eI2-2939-609/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00059-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė) 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl piniginės socialinės paramos A. D.“ (toliau – ir Sprendimas) ir atsakovę įpareigoti iš naujo išnagrinėti jos 2022 m. spalio 24 d. prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti.
Skunde nurodo, kad ji kartu su nepilnamečiu sūnumi, kuris dar mokosi mokykloje, uzufrukto teise gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame R. V., kuris savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs tuo pačiu adresu, tačiau su jais kartu negyvena, buto išlaikymu rūpinasi ji viena. Pažymi, jog turi neįgalumą – jai nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, netekto darbingumo pensija siekia 173 Eur, gaunamų pajamų nepakanka pragyvenimui, todėl kreipėsi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos.
Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovė neteisingai interpretavo Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nepagrįstai neskyrė prašomos kompensacijos.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, jog prie bendrai gyvenančių asmenų grupės galima pristirti ją ir jos nepilnametį sūnų, nes R. V. gyvena kitu adresu. Aplinkybė, kad ji su sūnumi minėtame bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena viena, galėtų būti lengvai patikrinama, atsakovei pasinaudojus teise tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, kaip tai numato Įstatymo 7 straipsnis, 23 straipsnio 2 dalies 13 punktas.
Pareiškėja mano, kad buvusio sugyventinio teisė gauti kompensaciją nepagrįstai sutapatinama su prašymo – paraiškos piniginei socialinei paramai gauti pateikimu, kadangi asmuo pagal savo turtinę padėtį gali turėti teisę į kompensacijas, bet prašymo neteikti ir parama nesinaudoti. Teigia, kad jeigu atsakovė, vadovaudamasi Įstatymo 7 straipsniu, būtų įvertinusi R. V. gaunamas pajamas bei turtą, būtų galėjusi įsitikinti, kad jis neturi teisės į kompensaciją, ir tuo pačiu būtų galėjusi jos neskirti ir jai, su sąlyga, jog jie gyvena kartu. Įstatymo numatytos teisės į kompensacijas įgyvendinimas negali būti siejamas su kito asmens teisės į kompensacijas realizavimu ar ne realizavimu.
Teismo posėdžio metu pareiškėja bei jos atstovas skundo reikalavimus palaiko ir prašo skundą patenkinti visiškai skunde išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjos 2022 m. spalio 24 d. prašymo – paraiškos piniginei socialinei paramai gauti nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruoja kelios bendrai gyvenančių/deklaruojančių asmenų grupės: pareiškėja, jos nepilnametis sūnus G. V. ir R. V.. Įvertinus pareiškėjos paaiškinimą, kad buto šildymui naudojamas vienas kuro deginimo įrenginys (katilas Kalvis) bei už elektros energiją, geriamąjį vandenį, komunalines atliekas ir kt. yra atsiskaitoma pagal vieną sąskaitą, pareiškėja buvo informuota, kad bendrai gyvenančių/deklaravusių asmenų grupėms būsto šildymo išlaidų kompensacija gali būti teikiama, įvertinus visų būste gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų/grupių teisę į piniginę socialinę paramą. Paaiškinta, kad siekiant įvertinti kartu gyvenamąją vietą deklaruojančio R. V. teisę į kompensacijas, jis turi kreiptis ir nurodyti duomenis apie gaunamas pajamas ir kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją, jam nepateikus prašymo - paraiškos piniginei socialinei paramai gauti ir reikalingų duomenų (dokumentų) jo teisei į piniginę socialinę paramą, kompensacijos nebus skiriamos. Užtikrino, kad R. V. buvo informuotas telefonu, jam pasiūlyta kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų poskyrį, tačiau jis prašymo - paraiškos piniginei socialinei paramai skirti nepateikė, todėl vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi buvo priimtas Sprendimas.
Atsakovė pažymi, kad piniginės socialinės paramos teikimo sąlygas reglamentuoja Įstatymas ir Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Akcentuodama Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 6 dalies, 17 straipsnio, 20 straipsnio 2 ir 3 dalies, 23 straipsnio 2 dalies 11 punkto, Tvarkos aprašo 4 punkto, 40.3 papunkčio nuostatas, paaiškina, kad kompensacijos skiriamos, vertinant visų gyvenamąją vietą būste deklaravusių arba būstą nuomojančių (būstą nuomojantiems asmenims reikalavimas būti deklaruotiems nuomojamame bute netaikomas) asmenų pajamas ir išlaidas, tenkančias būstui išlaikyti.
Atsakovė teigia, kad nėra teisinio pagrindo nevertinti visų deklaruotų asmenų teisės į kompensacijas bei jas skirti kitiems būste gyvenamąją vietą deklaruojantiems ir faktiškai gyvenantiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl piniginės socialinės paramos A. D.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Panaikinus Sprendimą, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jos 2022 m. spalio 24 d. prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti.
Nustatyta, jog pareiškėja 2022 m. spalio 24 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių su prašymu – paraiška piniginei socialinei paramai gauti Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimu prašymas netenkintas. Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas – Įstatymo 8 straipsnio 6 dalis.
Piniginę socialinę paramą mažas pajamas gaunančioms šeimoms reglamentuoja Įstatymas (suvestinė akto redakcija galiojusi nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. kovo 31 d.) Viena iš socialinės paramos rūšių yra būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (toliau – kompensacijos) (5 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi, jeigu viename būste gyvenamąją vietą yra deklaravę dvi ar daugiau bendrai gyvenančių asmenų grupių, kurie už būsto šildymą ir (ar) geriamąjį vandenį, ir (ar) karštą vandenį atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), tačiau bent viena iš jų neturi teisės į kompensacijas, jos neskiriamos nė vienai iš šių bendrai gyvenančių asmenų grupių. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisė į kompensacijas nustatoma visiems gyvenamąją vietą būste deklaravusiems asmenims, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo atitinka bent vieną Įstatymo 8 straipsnio nurodytų sąlygų, kurioms esant, nustatoma teisė į piniginę socialinę paramą. Įstatymo 21 straipsnio 1 ir 4 dalis nustato, kad socialinė pašalpa ir kompensacijos skiriamos, jeigu kreipimosi metu ir laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, bendrai gyvenantys asmenys turėjo teisę jas gauti.
Pareiškėja pretendavo į būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei karštam vandeniui kompensaciją. Iš anksčiau išdėstytų Įstatymo nuostatų matyti, kad būtina sąlyga kompensacijos gavimui – kreipimosi dėl kompensacijų metu kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo turi atitikti bent vieną iš Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų.
Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrai gyvenantys asmenys – sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), arba vienas iš tėvų ir jo vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys) nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formos programas (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), ir dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys) nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 21 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir (ar) pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.
Vieno gyvenančio asmens apibrėžimas pateiktas Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje. Pagal šį apibrėžimą, vienas gyvenantis asmuo suprantamas kaip vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų asmuo arba veiksniu pripažintas nepilnametis, kuris yra nesusituokęs (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis), taip pat susituokęs, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyrium, neturintis vaikų (įvaikių) arba jų turintis, tačiau teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium ar dėl santuokos nutraukimo vaikai (įvaikiai) yra likę gyventi su kitu sutuoktiniu.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), bendrai gyvena pareiškėja ir jos sūnus G. V., be to, nurodytu adresu savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs šio buto savininkas R. V.. Nagrinėjant pareiškėjos 2022 m. spalio 24 d. prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti buvo nustatyta, kad ginčo gyvenamosios patalpos šildymui naudojamas vienas kuro deginimo įrenginys, už elektros energiją, geriamą vandenį, komunalines atliekas ir kt. yra atsiskaitoma pagal vieną sąskaitą. Nors pareiškėja teigia, kad R. V. bute, adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai negyvena, būstą prižiūri pareiškėja ir jos sūnus G. V., byloje duomenų, kad uzufrukto teise naudodamasi R. V. nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalimi, pareiškėja apmoka elektros energijos, geriamo vandens tiekimo, komunalinių atliekų surinkimo ir kt. išlaidas, nėra.
Nagrinėjamu atveju nepaneigta, jog R. V. buvo informuotas apie kompensacijų gavimo galimybę, tačiau į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrį su prašymu – paraiška piniginei socialinei paramai gauti nesikreipė.
Kadangi vienai iš bendrai su pareiškėja gyvenančių asmenų grupių, t. y. R. V., kompensacija neskirta, pareiškėjai pagal Įstatymo 8 straipsnio 6 dalį ji taip pat negali būti skirta.
Nenustačius, kad viena iš bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu gyvenančių asmenų grupių turi teisę į kompensacijas, pagrįstai ji neskirta ir pareiškėjai.
Kadangi atsisakymas pareiškėjai skirti kompensaciją už būsto šildymą, karštą bei šaltą vandenį laikytinas pagrįstu, Sprendimo panaikinimui pagrindo nėra.
Konstatavus, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. spalio 24 d. prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.